Byla 2S-392-267/2010
1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės, kolegijos teisėjų Laisvės Aleknavičienės, Vytauto Kursevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, Šiaulių apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Nustatė
3Pareiškėjas A. R. pareiškimu kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą, prašydamas M. B. palikimo priėmimo reikalu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusioji M. B. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdė
4Pakruojo rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 18 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2010 m. kovo 30 d. pašalinti šiuos pareiškimo trūkumus: 1) pateikti teismui įrodymus, ar M. B. iki savo mirties buvo pareiškusi prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą 2) duomenis, ar V. B., kurio vardu iki nacionalizacijos žemė buvo registruota, nebuvo pareiškęs prašymo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei ar nebuvo užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo į jo palikimą taip pat įrodymus apie V. B. mirtį tremtyje; 3) nurodyti duomenis (įrodymus), kurie patvirtintų juridinę reikšmę turintį faktą t.y. įrodymus, kurie patvirtintų žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą, iki žemės nacionalizacijos ir kitus įrodymus. Teismas išaiškino, kad nurodytu terminu nepašalinus trukumų, procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.
5Pareiškėjas A. R. nustatytu terminu pateikė patikslintą pareiškimą, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad pareiškėjas terminą mirusiosios M. B., a.k. ( - ), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtintiems dokumentams pateikti praleido dėl svarbių priežasčių ir šį terminą atnaujinti; 2) M. B. palikimo priėmimo reikalu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusioji M. B. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdė
6Pakruojo rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi nutarė laikyti nepaduotu pareiškėjo pareiškimą ir patikslintą pareiškimą, nustatytu terminu nepašalinus visų nurodytų trūkumų, ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis, norėdamas pretenduoti į pareiškime nurodytą žemės sklypą, turi: 1) kreiptis į Radviliškio rajono apylinkės teismą dėl įstatymo numatyto termino palikimui priimti po M. B. mirties atnaujinimo, jei yra tam pagrindas (CPK XXXVIII skyrius), arba dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis priėmė palikimą po M. B. mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti, nustatymo (CPK 442 str. 1 d. 2 p.); 2) kreiptis į Šiaulių apygardos administracinį teismą su reikalavimais atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti, bei atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus, jei, savaime suprantama, yra tam pagrindas; 3) galiausiai, institucijai, įgaliotai spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, priėmus pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pagrįstai nustačius, kad nepakanka nuosavybės teisę pagrindžiančių duomenų, pareiškėjas galėtų kreiptis į Pakruojo rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad mirusioji M. B. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 7,015 ha žemės sklypą, esantį ( - ), nustatymo. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog M. B. iki savo mirties buvo pareiškusi prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Nustatė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, ar V. B., kurio vardu iki nacionalizacijos žemė buvo registruota, nebuvo pareiškęs prašymo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ar nebuvo užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo į jo palikimą. Pažymėjo, kad nėra pateikta įrodymų apie V. B. mirtį tremtyje. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodė, jog atitinkamas aplinkybes įrodinės liudytojų, kuriuos atsiveš į teismo posėdį, parodymais ir kitais įrodymais, tačiau jokių įrodymų nepridėjo, nenurodė jokių liudytojų asmens anketinių duomenų, nenurodė, kokias aplinkybes šie liudytojai gali patvirtinti ar paneigti. Be to, teismas nurodė, kad prie patikslinto pareiškimo pareiškėjas pridėjo prašymus Pakruojo notarų biurui, tačiau duomenų, kad pastarieji buvo pateikti (išsiųsti ar gauti) notarų biurui nėra. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino nei vieno iš 2010-03-18 teismo nutartyje nurodyto pareiškimo trūkumo. Pažymėjo, kad pareiškėjui savalaikiai nepateikus nuosavybės teisėms atkurti reikalingų dokumentų ir šį terminą praleidus dėl svarbių priežasčių, jis turi teisę kreiptis į Šiaulių apygardos administracinį teismą dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo. Tik išsprendus klausimą dėl praleisto termino pateikti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus atnaujinimo, t.y. terminą atnaujinus, pareiškėjas galėtų kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes priešingu atveju nustatytas juridinis faktas teisinių pasekmių jam nesukeltų. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių Radviliškio rajono pirmojo notarų biuro informacinių raštų matyti, jog bylų dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į M. B. palikimą užvesta nėra. Iš to sektų, kad pareiškėjas net nėra priėmęs M. B. palikimo pagal testamentą CK nustatyta tvarka, o tuo pačiu nėra paveldėjęs ir turtinės teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Kadangi pareiškėjas nėra priėmęs palikimo po M. B. mirties, teismas nurodė, jog pareiškėjo prašomas nustatyti faktas, kad mirusioji M. B. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 7,015 ha žemės sklypą, esantį ( - ), jam nesukels jokių teisinių pasekmių.
7Pareiškėjas A. R. atskiruoju skundu prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo pareiškimą priimti. Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėjas, kaip mirusiosios M. B. testamentinis palikimo priėmėjas, patenka į piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas kitokia tvarka negali įrodyti, kad mirusioji M. B. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdė žemę ( - ), ir negali priimti mirusiosios palikimo – žemės, todėl teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog mirusioji M. B. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 7,015 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tuo pagrindu, jog nebuvo kreiptasi dėl nuosavybės atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, nes notarai pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepriims, nes nėra paties palikimo, o teismas nepriima pareiškimo tam, kad pareiškėjas galėtų įrodyti palikimą. Pareiškėjo manymu, pirmiausia reikia susitvarkyti mirusios palikimą, o po to jis pareikš prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Be to, pareiškėjas teismo prašė pratęsti terminą trūkstamiems dokumentams pateikti, tačiau pirmosios instancijos teismas to klausimo išvis nesprendė.
8Atsiliepimu į pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.
9Atskirasis skundas atmestinas.
10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
11Įstatymas numato, jog teisme pateikiamas pareiškimas turi atitikti bendruosius civilinio proceso kodekse nustatytus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai (CPK 111, 113, 114 str., 443 str. 2 d.), su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose. Teismui nustačius, jog pateikti procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, turi būti priimama nutartis, kuria nustatomas pakankamas terminas dokumentų trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).
12Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjo pareikštas pareiškimas neatitinka reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, 2010 m. kovo 18 d. priėmė nutartį, kuria nustatė pareiškėjui terminą iki 2010 m. kovo 30 d. pašalinti pareiškimo trūkumus. Teismo priimta nutartis atitinka procesinių dokumentų trūkumų ištaisymo instituto normų reglamentavimą: pareiškimo trūkumai šalinami procesinių dokumentų trūkumams pašalinti nustatyta tvarka (CPK 115 str. 2 d.), teismas pareiškėjui suteikė pakankamą terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, nutartyje buvo išsamiai aptarti nustatyti pareiškimo neatitikimai įstatymų reikalavimams ir nurodyta, kokius konkrečius trūkumus privaloma pašalinti.
13Įvertinus pateiktą patikslintą pareiškimą, nustatyta, kad buvo pašalinta tik dalis 2010 m. kovo 18 d. teismo nutartyje nurodytų trūkumų. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo ribas nustato pareikšto pareiškimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo pateiktame patikslintame pareiškime nebuvo pateikti duomenys, kuriais remiantis jis grindžia savo reikalavimą, nepateikti duomenys, įrodantys pareiškėjo teisę kreiptis į teismą dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, netgi po to, kai teismas konkrečiai nurodė šiuos trūkumus, laikytina, kad nebuvo pašalinti vieni iš esminių pareiškimo trūkumų. Taip pat reikšmingais pripažintini ir kiti teismo nurodyti, tačiau nepašalinti pareiškimo trūkumai – nepateikti reikalaujami rašytiniai įrodymai.
14Pažymėtina, jog 1997-07-01 priimto Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 3 d. (pirminėje redakcijoje), kaip ir 1991-06-18 įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 10 str. 5 d., buvo įtvirtinta analogiška nuostata, kad su prašymu atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su turto savininku patvirtinantys dokumentai. Šių dokumentų pateikimo terminus nustatydavo Vyriausybė. Tačiau įstatymų leidėjas 2001-08-03 priimto įstatymo Nr. IX-489 padarytais 1997-07-01 Įstatymo Nr. VIII-359 10 str. 1 ir 4 dalių pakeitimais bei 2004-10-12 priimtu to paties įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymu nustatė prašymo atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininkų patvirtinančių dokumentų pateikimo nuosavybės teises atkuriančioms institucijoms pateikimo terminus. Lietuvos Respublikos piliečio prašymas atitinkamai institucijai turėjo būti paduotas iki 2001-12-31, o nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti iki 2003-12-31. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatyme, priimtame 2004-10-12, buvo nustatyta, kad piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali būti atnaujinami (Įstatymo 10 str. 1, 4 dalys).
15Pareiškėjas, siekdamas, kad M. B. būtų atkurtos nuosavybės teisės į konkrečius išlikusius objektus, prašymą atkurti nuosavybės teises turėjo paduoti ne teismui, o atitinkamai institucijai (1997-07-01 įstatymo Nr. VIII-359 17 str.). Vyriausybės 1997-09-27 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 6 punkte nurodytos institucijos, kurioms pateikiami prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą pilietis turi būti kreipęsis su prašymu atkurti nuosavybės teises į atitinkamą valstybės instituciją. Tik tada, kai po 2001-12-31 buvo kreiptasi su prašymu į atitinkamą valstybės instituciją, piliečiui atsiranda teisė kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu dėl praleisto termino atnaujinimo. Pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bendrosios kompetencijos teisme nenagrinėtinas (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), kaip teisingai pažymėjo ir Pakruojo rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje.
16Pareiškime pareiškėjas prašė teismo ne tik atnaujinti praleistus terminus prašymui ir kitiems dokumentams pateikti (1997-07-01 Įstatymo Nr. VIII-359 10 str. 1, 4 dalių 2004-10-12 redakcija), bet ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė pareiškime nurodytą nekilnojamąjį turtą.
17Asmuo, kreipdamasis dėl nuosavybės teisės atkūrimo į atitinkamą instituciją, turi jai pateikti turimus dokumentus apie savininko turėtą nuosavybę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nei pareiškėjas, nei pati M. B. iki savo mirties į atitinkamą valstybės instituciją, kuri administracine tvarka sprendžia nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. B. ( - ) valdytą žemę nesikreipė ir turimų nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų jai nepateikė (b. l. 49). Pareiškėjas visus turimus įrodymus pateikė teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas visus turimus dokumentus, jo manymu patvirtinančius M. B. nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, turėtų pateikti nuosavybės teises atkuriančiai valstybės institucijai, kuri administracine tvarka įvertintų pateiktų dokumentų juridinę reikšmę ir priimtų atitinkamą sprendimą dėl jų pakankamumo ar nepakankamumo nuosavybės teisei atkurti. Jeigu ši institucija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, patvirtinančius M. B. nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, padarytų išvadą, kad jų pakanka nuosavybės teisei atkurti, tai pareiškėjui būtų atkurtos nuosavybės teisės į atitinkamus objektus (1997-07-01 Įstatymo Nr. VIII-359 9 str. 1 d., Vyriausybės 1997-09-27 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos 12 p.). Priešingu atveju, kai institucija prieitų prie išvados, kad pateiktų dokumentų nepakanka nuosavybės teisei atkurti, tik tada pareiškėjas galėtų kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (Įstatymo 9 str. 2 d., Tvarkos 13 p.). Nagrinėjamu atveju, dar negavus atitinkamos institucijos išvados dėl nuosavybės teisę įrodančių dokumentų pakankamumo (nepakankamumo), juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. B. nuosavybės teise valdė tam tikrą turtą, negali būti nustatytas.
18Šių aplinkybių pagrindu pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti ir tinkamai nepašalinti pareiškimo trūkumai yra reikšmingi procesinės ir materialinės teisės normų atžvilgiu ir apriboja tinkamo bylos teisminio nagrinėjimo galimybę. Pareiškėjo pareikšto pareiškimo bei patikslinto pareiškimo turinio analizės pagrindu pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pateikto pareiškimo ydingumą, dėl ko pareiškimas negali būti priimamas. Neištaisius šių trūkumų, teismo atsisakymas priimti pareiškimą pripažintinas pagrįstu ir teisėtu.
19Pareiškėjo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė jo prašymo pratęsti terminą trūkstamiems dokumentams pateikti, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl aukščiau įvardintų aplinkybių taip pat neturi jokios įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
20Nurodytų argumentų pagrindu Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis pripažintina teisėta. Pagal atskirojo skundo motyvus nėra pagrindo naikinti šią pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.).
21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas
Nutarė
23Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.