Byla 2A-36-212/2012

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės: Nijolės Danguolės Smetonienės, Kolegijos teisėjų: Birutės Valiulienės, Zinos Mickevičiūtės (pranešėja), sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei, dalyvaujant ieškovei I. Z. ir jos atstovui adv. Kęstučiui Galvičiui, Atsakovei R. S. ir jos atstovui adv. Justinui Stauskui, Atsakovo nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus atstovui K. C.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Z. ir atsakovės R. S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5197-452/2011 pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovams R. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyriui, tretiesiems asmenims Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Panevėžio rajono 1-ojo notarų biurui, VĮ Registrų centro Panevėžio filialui dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, nuosavybės pripažinimo, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalies ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovė prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl idealiųjų dalių nuosavybės teisėje į ginčo dalyką nustatymo (padalinimo); pripažinti, kad ieškovės motinai D. L., mirusiai ( - ), ir jos senolei G. L., mirusiai ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė idealiosios dalys – po ½ dalis nuosavybės teisėje į gyvenamąjį namą, kurio unikalus numeris ( - ), pirtį unikalus numeris ( - ), viralinę unikalus numeris ( - ), tvartą unikalus numeris ( - ), daržinę unikalus numeris ( - ), kiemo statinius unikalus numeris ( - ), esančius ( - ); pripažinti negaliojančia 2006-11-20 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir žemės sklypo 2006-11-20 perdavimo aktą, sudarytą G. L. vardu dėl 0,1600 ha žemės sklypo, esančio ( - ), ir šį žemės sklypą pripažinti D. K. L., mirusios ( - ), asmenine nuosavybe; atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl ( - ) seniūnijos 2005-06-22 pažymos Nr. IP-434 nuginčijimo ir pripažinti ( - ) seniūnijos 2005-06-22 išduotą pažymą Nr. IP-434, kurioje tvirtinama, kad G. L. turi nuosavą gyvenamąjį namą 1A1/m(p) su pastoge ir priestatais 1a1/p ir 2a1/p, pirtį I1/m, viralinę 3I1/m, tvartą 4I1/m, daržinę 5I1/ž, stogines 6I1/ž ir 7I1/ž, negaliojančia; pripažinti negaliojančia 2010-12-17 R. S. išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalį dėl nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris ( - ), pirties, unikalus numeris ( - ), viralinės, unikalus numeris ( - ), tvarto, unikalus numeris ( - ) daržinės, unikalus numeris ( - ), kiemo statinių, unikalus numeris ( - ), 0,1600 ha žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), paveldėjimo; panaikinti gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris ( - ), pirties, unikalus numeris ( - ), viralinės, unikalus numeris ( - ), tvarto, unikalus numeris ( - ), daržinės, unikalus numeris ( - ), kiemo statinių, unikalus numeris ( - ), 0,1600 ha žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), teisinę registraciją atsakovės R. S. vardu. Nurodė, kad adresu ( - ) gyveno jos seneliai ir jos tėvų šeima nuo 1973 metų. Visi sudarė vieną kolūkinį kiemą ir gyveno kaip viena šeima. 1980 metais mirė senelis L. J., Juozo, 1990 metais mirė ieškovės tėtis L. J., J., o 2001 metais – mama D. K. L.. Dėl kolūkiečių kiemo atidalijimo tėvai nesikreipė, nes nebuvo ginčo. 1989 metais senolę G. L. pas save gyventi pasiėmė V. S.. Mirus mamai D. K. L., ji su broliu paveldėjo žemę ir su šeima pasiliko gyventi tuose namuose, juos prižiūrėjo, remontavo.

5Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad ieškovės motinai D. K. L., mirusiai ( - ), ir jos senolei G. L., mirusiai 2010-07-25, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė idealiosios dalys – po ½ dalis nuosavybės teisėje į gyvenamąjį namą, kurio unikalus numeris ( - ), pirtį, unikalus numeris ( - ), viralinę, unikalus numeris ( - ), tvartą, unikalus numeris ( - ), daržinę, unikalus numeris ( - ), kiemo statinius, unikalus numeris ( - ), esančius ( - ). Atnaujino ieškinio senaties terminą dėl ( - ) seniūnijos 2005-06-22 pažymos Nr. IP-434 nuginčijimo ir pripažinti ( - ) seniūnijos 2005-06-22 išduotą pažymą Nr. IP-434, kurioje tvirtinama, kad G. L. turi nuosavą gyvenamąjį namą 1A1/m(p) su pastoge ir priestatais 1a1/p ir 2a1/p, pirtį I1/m, viralinę 3I1/m, tvartą 4I1/m, daržinę 5I1/ž, stogines 6I1/ž ir 7I1/ž, negaliojančia. Pripažino negaliojančia 2010-12-17 R. S. išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalį dėl ½ nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris ( - ), pirties, unikalus numeris ( - ), viralinės, unikalus numeris 4400-0621-1172, tvarto, unikalus numeris ( - ), daržinės, unikalus numeris ( - ), kiemo statinių, unikalus numeris ( - ), esančių ( - ), paveldėjimo. Panaikino ½ nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris ( - ), pirties, unikalus numeris ( - ), viralinės, unikalus numeris ( - ), tvarto, unikalus numeris ( - ), daržinės, unikalus numeris ( - ), kiemo statinių, unikalus numeris ( - ), esančių ( - ), teisinę registraciją atsakovės R. S. vardu. Priteisė iš I. Z. 124,32 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

6Nustatė, kad kolūkiečių kiemą sudarė šeimos galva J. L., sūnus Juozo, G. L., tuo metu buvę pensininkai, jų sūnus J. L., marti D. L. ir jų vaikai V. L., G. L.. 1973-1975 metų ( - ) kaimo ūkinėje knygoje ir ( - ) apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1976-1990 metų ( - )kaimo ūkinėse knygose esančių L. J., J., vėliau G. L. ir L. J., J., vėliau D. K. L. ūkinių kiemų patvirtintas kopijas šios šeimos gyveno J. L., J. namuose. Teismas nesutiko su atsakovo nurodytais motyvais, jog nuo 1973 metų sudarė atskirą kolūkinį kiemą, nes tai neparemta jokiais neginčijamais įrodymais. Pagal byloję esančius 1986-01-01 - 1990-06-01 duomenis iš ūkinės knygos – asmeninę sąskaitą Nr. 1050 – G. L. buvo kolūkiečių kiemo galva ir jai priklausė ( - ) kaime esantis gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais. Kita asmeninė sąskaita Nr. 1051 patvirtino, kad tuo pačiu laikotarpiu J. L., J. kartu su sutuoktine D. K. L., vaikais: G. L., S. L., I. L., V. L., D. L., gyveno kartu su G. L.. Tarybiniais metais nei kolūkinis kiemas, nei fizinis asmuo nuosavybėje negalėjo turėti daugiau nei vieną gyvenamąjį namą, todėl teismas sprendė, kad J. L., J. ir J. L., J. šeimos sudarė vieną kolūkinį kiemą. Šie santykiai atitiko tuo metu galiojusias teisines normas, reguliavusias kolūkinio kiemo ir jo narių santykius. Tai, kad J. L. ir jo sūnus J. L. sudarė vieną kolūkiečių kiemą patvirtino liudytojas V. A. L., kuris nuo 1963 iki 1975 metų buvo šio kolūkio pirmininku.

7Ieškovė apie teisės pažeidimą sužinojo 2010-10-25, kai kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo neišdavimo atsakovei, todėl teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl kolūkinio kiemo nustatymo nėra praleistas. 1990-10-30 J. L. mirus, jo sutuoktinė D. K. L. gyveno kartu su G. L. iki pastaroji 1989 metais išvyko gyventi pas dukrą V. S.. Teismas nenustatė, kad J. L. ar D. K. L. po savo vyro mirties, kreipėsi dėl jai priklausiusios turto dalies nustatymo, tačiau jie savo turėtos turto dalies neprarado. Ieškovė, liudytojai V. S., G. T., A. T., V. A. L. patvirtino, jog dėl kolūkiečių kiemo turto nebuvo jokio ginčo, viskas buvo daroma bendrai. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir liudytojų parodymus, teismas konstatavo, kad ieškovės motina ir G. L. kolūkiečių kiemo turtą pasidalijo gera valia, o nesant įrodymų apie pasidalinto turto nelygias dalis, teismas laikė, kad abiejų dalys nuosavybės teisėje į gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kiemo statinius, esančius ( - ), yra lygios.

8Teismas sprendė, kad yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl ( - ) seniūnijos 2005-06-22 pažymos Nr. IP-434 nuginčijimo. Pripažino, kad ieškovė nėra praleidusi termino pažeistai teisei ginti, nes apie realų savo teisės pažeidimą ji sužinojo tik advokatui sužaidinus ją su pažyma iš VĮ Registrų centro ir ruošiant ieškinį t.y. š.m. birželio mėnesį. Teismas laikė neįrodytu, kad iširus J. L., J. ir G. L. kolūkiečio kiemui, turtas priklausęs šiam kiemui buvo padalintas ir ginčo pastatai atiteko G. L., todėl atnaujinus ieškinio senaties terminą dėl seniūnijos pažymos nuginčijimo, teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti ( - ) seniūnijos 2005-06-22 išduotą pažymą Nr. IP-434 negaliojančia, nes kolūkiečių kiemo nuosavybė savaime negalėjo tapti asmenine G. L. nuosavybe. G. L. 2004-03-29 testamentu jai priklausantį žemės sklypą su pastatais ( - ), kitą turtą paliko vaikaitei R. S.. ( - )mirus testatorei G. L., 2010-12-17 buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, pagal kurį R. S. be kito nurodyto turto paveldėjo gyvenamąjį namą, pirtį, viralinės, tvarto, daržinės, kiemo statinių, 0,1600 ha žemės sklypo, esančius ( - ). Pripažinus, kad ieškovės motinai D. K. L., mirusiai ( - ), ir jos senolei G. L., mirusiai ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė idealiosios dalys – po ½ dalis nuosavybės teisėje į gyvenamąjį namą, kurio unikalus numeris ( - ), pirtį, unikalus numeris ( - ), viralinę, unikalus numeris ( - ), tvartą, unikalus numeris ( - ), daržinę, unikalus numeris ( - ), kiemo statinius, unikalus numeris ( - ), esančius ( - ), paveldėjimo teisės liudijimas naikinamas dalyje dėl šio nekilnojamojo turto. Kaip išvestinį reikalavimą iš nuosavybės ir paveldėjimo teisės, teismas tenkino reikalavimą dalyje dėl teisinės registracijos panaikinimo ½ nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo, pirties, viralinės, tvarto, daržinės, kiemo statinių, esančių ( - ), atsakovės R. S. vardu.

9G. L., atstovaujama V. S. 2006-11-20 nusipirko 0,16 ha žemės sklypą ( - ) už 1 125 rub. Pinigų pavedimą Panevėžio žemėtvarkos tarnybai už žemės įsigijimą, teismas nelaikė pakankamu ir neginčijamu įrodymu, patvirtinančiu, kad šiuo pavedimu D. K. L. sumokėjo už asmeninėn nuosavybėn įgyjamą žemės sklypą ( - ). Teismas laikė, jog sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo pagrindo, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų, todėl ieškinio dalyje dėl 2006-11-20 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir žemės sklypo 2006-11-20 perdavimo akto, pripažinimo negaliojančiu bei G. L. vardu įgytą 0,1600 ha žemės sklypą ( - ), ( - ) rajone pripažinti D. K. L., mirusios ( - ), asmenine nuosavybe, netenkino. Taip pat nenaikino ir paveldėjimo teisės liudijimo dalyje dėl šio žemės sklypo paveldėjimo.

10Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-17 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys būtų atmestas. Mano, jog teismui nebuvo aiški kolūkinio kiemo teisinė padėtis, kolūkinio kiemo sudėtis, atsidalinimas iš kolūkinio kiemo, kolūkinio kiemo pasibaigimas. Neaiškus ir ieškinio senaties terminas. Naikindamas ( - ) seniūnijos išduotą pažymą, paveldėjimo teisės liudijimą bei teisinę registraciją, teismas vadovavosi savo vidiniu įsitikinimu. Ieškinio senaties terminas pagal teismo sprendimą nėra praleistas, kadangi ieškovė apie jos pažeistas teises sužinojo tik 2011 m. birželio mėn. iš savo advokato. Nuo 1991 m., kada kolūkiniai kiemai išnyko, praėjus dvidešimčiai metų, teismui kolūkinių kiemų teisinė padėtis galioja iki šiol. Iš kolūkinių knygų sąskaitų matyti, kad tik 1967-1968 m. ieškovės tėvai ir jos seneliai sudarė bendrą kolūkinį kiemą. Asmens sąskaitoje Nr. 704 nurodyta, kad L. J., Juozo yra šeimos galva, jo žmona G. L., sūnus L. J. J., marti D. L., duktė L. V., J., bei anūkė G. L.. Po to kolūkinius kiemus atsidalinus, duktė V. L. išsikelia į miestą. Atsiranda du kolūkiniai kiemai - tėvų J. L. ir G. L., bei sūnaus L. J., J. su žmona D. L., bei jų vaikų. Tai matyti iš ūkinių knygų sąskaitų. Atskirų kolūkinių kiemų skiriamasis ženklas buvo kolūkinių kiemų pasodybiniai sklypai. Pagal kolūkių Įstatus kiekvienam kolūkiniam kiemui buvo skiriama 0,60 ha pasodybinės žemės sklypas. Kol buvo vienas kolūkinis kiemas, kiemo sąsk. Nr. 704, jiems buvo paskirta 0,61 ha žemės sklypas. Tačiau iš kolūkinių ūkio knygų sąsk. matyti, kad jau nuo 1970 m. buvo du kolūkiniai kiemai. Tai teisme patvirtino liudytojas buvęs kolūkio pirmininkas A. L.. Ir toliau pagal asmens sąskaitas matosi, kad ieškovės tėvas L. J., Jono yra šeimos galva ir kiemo sudėtyje jo žmona D., dukros G. ir I., S. (sąsk. 204, knyga 107) 1973-1975 m. naudojosi 0,60 ha pasodybiniu žemės sklypu, išvardinti laikomi gyvuliai ir t.t., nurodyta, kad gyvena tėvų name. 1980 m. mirė L. J., J., todėl toliau ūkinės knygos asmeninėje sąskaitoje 1041 (vertinimo knyga 52) nurodyta, kad kolūkinio kiemo narė yra tik G. L., jai priklauso gyvenamasis namas, ūkio pastatai, naudojasi 0,61 ha pasodybiniu žemės sklypu. ( - )apylinkė 1989-04-18 inventorizavo pastatus G. L. vardu, kadangi ji buvo paskutinė šio kolūkinio kiemo narė. Nei L. J., J., nei jo žmona D. L. nepareiškė dėl to jokių pretenzijų, kad šie trobesiai yra bendras kolūkinio kiemo turtas. Todėl, nuo šio momento turėjo būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Ieškovės motina D. L. nesikreipė su pretenzijomis, kad jai priklauso ½ dalis kolūkinio kiemo turto. Ji, kaip buvusi kolūkietė, kolūkinio kiemo šeimos galva, iš valstybės gavo 3 ha žemės. G. L. taip pat gavo 3 ha žemės. Ieškovė po motinos D. L. mirties gavo paveldėjimo teisės liudijimą į 3 ha žemės. Jokio kito turto po motinos mirties ji neieškojo, išsiimdama žemės paveldėjimo teisės liudijimą. Kaip tik nuo 2001 m. po motinos mirties galima skaičiuoti ieškinio senaties terminą, o ne taip, kaip nurodyta teismo sprendime "kada sužinojo iš advokato". Mano, kad 3 m. senaties terminas buvo praleistas be jokių svarbių priežasčių ir teismas neturėjo pagrindo jo atnaujinti arba skaityti, kad jis nėra praleistas. Santykiai tarp G. L. ir ieškovės buvo prasti, todėl 2004-03-29 testamentu visą turtą paliko anūkei, atsakovei R. S.. Nei surašant testamentą, nei išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, notarei dėl dokumentų tikrumo jokių abejonių nekilo. Todėl pripažinti šiuos dokumentus netinkamais ir juos panaikinti pagal savo vidinį įsitikinimą teismas neturėjo jokio pagrindo.

11Apeliaciniu skundu ieškovė prašo iš dalies panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-17 sprendimą ir priimti šioje dalyje naują sprendimą ir pareikštus reikalavimus: pripažinti negaliojančia 2006-11-20 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir žemės sklypo 2006-11-20 perdavimo aktą sudarytą G. L. vardu dėl 0,1600 ha žemės sklypo, esančio ( - ) ir šį žemės sklypą pripažinti D. L., mirusios ( - ), asmenine nuosavybe, pripažinti negaliojančia šio žemės sklypo teisinę registraciją atsakovės R. S. vardu bei pripažinti negaliojančia 2010-12-17 R. S., išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalį, dėl žemės sklypo 0,1600 ha, unikalus Nr. ( - ), ( - ) paveldėjimo, patenkinti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepilnai išaiškino aplinkybes, turinčias reikšmės bylai; neteisingas materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimas ir taikymas - CK 1.78, 1.131, 1.138 straipsnių, 4.47 str. l d. 12 p., 5.8, 5.17, 5.50, 5.51 straipsnių. Mano, kad pirmos instancijos teismo sprendimu neteisingai nustatytas įrodinėjimo dalykas ir jo vertinimas, dėl 2006-11-20 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tai yra visų pirminių ir vėlesnių faktinių aplinkybių, kurias reikėjo nustatyti, siekiant teisingai išspręsti šios civilinės bylos dalį. Šioje dalyje teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino pateiktus ir ištirtus įrodymus. Faktiškai ginčijamą 0,1600 ha žemės sklypą nupirko D. L.. Nuo jos nebalansinės sąskaitos Nr. 1-28711211, 1992-10-13 buvo nurašyta 1 125 rub. suma. 1992-03-31 prašymą pirkti 0,15 ha žemės sklypą pasirašė D. L., o ne G. L., kuri tuo metu ( - ) net negyveno, žemės sklypu ir trobesiais nesinaudojo. Žemės sklypo įkainojimo akte su 0,15 ha žemės sklypo pirkimo sąlygomis susipažino taip pat šio sklypo pirkėja D. L.. Šie įrodymai patvirtina, kad pirkti žemės sklypą buvo pareikšta D. L. valia, atlikti konkretūs veiksmai, nurašyti pinigai nuo jos nebalansinės sąskaitos, pasirašytas prašymas pirkti žemės sklypą, sutikimas su sąlygomis, įkainuojant žemėta sklypą. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, šis žemės sklypas turėjo būti pripažintinas D. L. asmenine nuosavybe. Taip pat nesutinka, kad iš jos būtų priteista 124,32 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei bei 40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Sutinkamai su Panevėžio valstybės garantuojamos) teisinės pagalbos tarnybos 2011-05-25 sprendimu Nr. (1.2)-SP1-01154 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo" ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

12Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė R. S. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir šioje dalyje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-17 sprendimą palikti galioti. Nors apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad 0,1600 ha žemės sklypas priklauso jos motinai D. L., tačiau ši iki savo mirties, t.y. 2001-01-28 nesikreipė dėl žemės pirkimo. Kadangi G. L. buvo prastos sveikatos, todėl pagal 2005-05-31 išduotą ( - ) raj. notarų biuro notarės A. Š. patvirtintą įgaliojimą, ją atstovavo duktė V. S.. 2006-11-20 sudaroma Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. Ž4-786, kurią tvirtino Panevėžio raj. 1-notarų biuro notarė A. Š.. Pagal šią sutartį G. L. tampa 0,16 ha žemės sklypo ( - ), kadastrinis adresas ( - ), UNK ( - ), savininkė. Po G. L. mirties pagal jos testamentą, atsakovei R. S., buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir į 0,16 ha žemės sklypą. Šis sklypas buvo jos vardu įregistruotas nekilnojamo turto registre. Esant šioms aplinkybėms tenkinti ieškovės prašymą panaikinti šioje dalyje Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą, nėra jokio pagrindo. Be to, pagal CK 1.125 str. 4 p. šiam ieškiniui yra numatyta 3 mėn. senaties terminas. Jo atstatyti ieškovė neprašo, o ir atstatyti jam taip pat nėra jokio pagrindo.

13Ieškovė atsiliepimu į atsakovės R. S. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Pirmos instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimus, teisingai taikė ir aiškino procesines ir materialines teisės normas. Byloje, esantys duomenys, rašytiniai įrodymai patvirtino, kad kolūkiečių kiemą sudarė šeimos galva J. L., sūnus J., G. L., tuo metu buvę pensininkai, jų sūnus J. L., marti D. L. ir jų vaikai V. L., G. L.. Pirmos instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas atnaujinti senaties terminą dėl ( - ) seniūnijos 2005-06-22 pažymos Nr. IP-434 nuginčijimo, kad ieškinio senaties termino eiga skaičiuojama nuo tada, kai asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą. Ieškovė apie teisės pažeidimą sužinojo iš adv. K. G., jam išreikalavus minėtą pažymą ir jos vardu surašant ieškinį teismui.

14Atsiliepimais į ieškovės ir atsakovės R. S. apeliacinius skundus atsakovė Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyrius nurodo, kad apeliaciniai skundai nepagrįsti, todėl prašo juos atmesti. Mano, kad teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo civilinę bylą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia 2006-11-20 žemės pirkimo -pardavimo sutartį bei žemės sklypo 2006-11-20 perdavimo aktą sudarytą G. L. vardu dėl 0,1600 ha žemės sklypo ( - ), yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją, byloje pateiktus ir išdėstytus argumentus ir įrodymus, abi šalys galėjo susitarti geranoriškai, kad ateityje nekiltu ginčai, nesutarimai.

15Atsakovės R. S. apeliacinis skundas tenkintinas, ieškovės I. Z. - atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – I. Z. ieškinį atmesti (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

16Ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuosavybės pripažinimo, paveldėjimo teisės liudijimo dalies ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais. Nurodė, kad atsakovė siekia iškeldinti ją iš namo, kuriame gyvena su dviem vaikais, esančio ( - ). Ginčija minėto gyvenamojo namo su priklausiniais nuosavybės teises ir įrodinėja, kad ginčo namas yra kolūkinio kiemo, kurio narė buvo jos motina D. K. L., mirusi ( - ),bendroji nuosavybė ir kad ½ dalis gyvenamojo namo ir jo priklausinių nuosavybės teise priklausė jos motinai. Ginčija 0,16 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2006-11-20 su G. L. ir prašo šį žemės sklypą pripažinti D. K. L. asmenine nuosavybe.

17Bylos duomenimis nustatyta, kad G. L., gim. ( - ) ir mirusi ( - ), nuosavybės teise valdė 0,16 ha žemės sklypą su statiniais ( - ). Nuosavybės teisės į pastatus įregistruota 2005-07-04 apylinkės (seniūnijos) 2005-06-22 pažymėjimo Nr. IP-434 pagrindu, o į žemės sklypą – 2006-11-22, valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir priėmimo-perdavimo akto Nr. 416, sudarytų 2006-11-20, pagrindu (t. 1, b. l. 41-44, 99). G. L. 2004-03-29 testamentu jai priklausantį žemės sklypą su pastatais ( - ) bei visą kitą savo turtą paliko vaikaitei R. S. (t. 1, b. l. 137).

18Ieškovė I. Z. ir atsakovė R. S. yra G. L. ir L. J., J. vaikaitės. Ieškovės tėvas L. J., J., mirė 1990-10-31, o mama – D. K. L. – 2001-01-29 (t. 1, b. l. 68-74). Atsakovės motina V. S. yra G. ir J., J. L. duktė (t. 1, b. l. 135-136).

19Iš ( - ) kaimo ūkinių knygų įrašų matyti, kad 1967 – 1969 metais į L. J., J. asmeninę sąskaitą Nr. 704 įrašyti 6 šeimos nariai: L. J., J. (sūnus), L. V. (duktė), L. D. (marti), L. G. (anūkė), kurie sudarė vieną kolūkinį kiemą. L. J., Juozo buvo šeimos galva, o ūkiui priklauso gyvenamasis namas, tvartas, klojimas, įvairūs gyvuliai.

20Iš 1970 – 1972 metų ūkinių knygų įrašų matyti, kad L. J., J. ir L. J., J., sukūręs šeimą su D. L., sudarė du atskirus kolūkinius kiemus. Pagal L. J., J. asmeninės sąskaitos Nr. 297 įrašą jis buvo šeimos galva, o šeimą sudarė žmona D. L. ir trys vaikai: G., S. ir I.. Šeimos ūkyje pastatų nebuvo, turėjo tik gyvulius ir 60 arų asmeninio naudojimo žemės. Pagal L. J., J. (šeimos galva) asmeninės sąskaitos Nr. 299 įrašą jo šeimos nare įrašyta tik žmona G. L., o ūkiui priklausė gyvenamasis namas, tvartas, klojimas, pirtis, 61 aras asmeninio naudojimo žemės, gyvuliai, obelys (t. 2, b. l. 42-45). Vėlesnių metų ūkinių knygų įrašai fiksuoja, kad L. J., J. ir L. J., J. sudarė du atskirus kolūkinius kiemus ir pastarojo ūkyje jokie pastatai neregistruoti (t. 1, b. l.10-25). Pažymėtina, kad ieškovė niekada nebuvo L. J., Juozo ir G. L. kolūkinio kiemo nare, ji gimė ( - ), kuomet L. J., J. buvo atskiro kolūkinio kiemo galva (nuo 1970 m.).

21Žemės sklypas ( - ) gyvenvietėje namo statybai ( - ) apylinkės „Taikos“ kolūkio valdybos 1971-04-03 protokolu Nr. 3 paskirtas L. J., J. ir 1972-09-27 valstybinės komisijos aktu gyvenamasis namas priimtas eksploatacijon (t. 2, b. l. 28-31).

22Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, darytina išvada, kad ir ieškovės motina, D. K. L., nebūdama L. J., J. kolūkinio kiemo nare (kiemai nuo 1970 m. buvo skirtingi), negalėjo pretenduoti į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, nes nekilnojamas turtas buvo L. J., J. kolūkiečių kiemo nuosavybė. Jos sutuoktinis, L. J., J. mirė ( - ) (t. 1, b. l. 74), o ta aplinkybė, kad D. K. L. ir ieškovė toliau gyveno G. L. name nesukuria nuosavybės teisių į šį namą. Be to, pati D. K. L. iki mirties, ( - ), niekada nepretendavo į G. L. nuosavybę, nesikreipė ir nereikalavo turto dalies.

23Pagal 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymą Nr. I-806 „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namų savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės”, (toliau – Įstatymas), panaikinus kolūkiečių kiemo šeimos bendrąją jungtinę nuosavybės teisę į kiemo turtą (Įstatymo 4 str. 1 d.), ir pripažinus netekusiais galios 1964 m. CK 132-141 straipsnius, 601 straipsnį, kolūkiečių kiemo narių nuosavybės santykiams turėjo būti taikomos privatinės (asmeninės) arba sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės normos (Įstatymo 4 str. 2 d.). Tai reiškia, kad buvusių kolūkiečių kiemų nariai turėjo imtis teisinių veiksmų savo nuosavybės teisei į visą kolūkiečių kiemo turtą ar jo atitinkamą dalį įteisinti (Įstatymo 4 str. 2 d.). Taigi, ieškinio senatis ginčyti atidalijimą iš kolūkinio kiemo bendrosios nuosavybės, pasibaigė 1993-11-27 ir šio termino ieškovės motina D. K. L., būdama gyva atnaujinti niekada neprašė, neginčijo G. L. nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą.

24L. J., J. mirė ( - ), o pagal tuo metu galiojusio CK 601 straipsnio 1 dalį (1964 m.), mirus kolūkiečio kiemo nariui, paveldėjimas kiemo turte neatsiranda. Šio straipsnio 2 dalis nustatė, kad 1964 m. CK septintajame skyriuje nustatytos taisyklės taikomos (t.y. atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai), jeigu, mirus kolūkiečių kiemo nariui, kitų kiemo narių nelieka. Nagrinėjamu atveju po L. J., J. mirties kolūkiečių kiemo šeimos galva tapo G. L. (t. 1, b. l. 20-23). Gyvenamasis namas su kiemo statiniais, esantys ( - )buvo inventorizuoti jos vardu 1989-04-19 (t. 2, b. l. 7-11). 2005-07-04 įregistruota G. L. nuosavybės teisė į pastatus, o 2006-11-22 - į žemės sklypą.

25Ieškovė nurodo, kad senaties terminas reikalauti padalyti ar atidalyti iš kolūkiečių kiemo, kol nesibaigęs bendras ieškininės senaties terminas, t. y. per 3 metus buvo praleistas dėl svarbios priežasties: ginčo tarp G. L. ir D. L. dėl pastatų valdymo nebuvo, todėl ir nebuvo keliamas reikalavimas dėl atidalijimo. Esant šiai aplinkybei prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą.

26Kaip jau minėta, ieškovė niekada nebuvo L. J., J. ir G. L. kolūkinio kiemo narė, o jos motina D. K. L. negalėjo pretenduoti į jų kiemo nuosavybę, nes sukūrus šia nuosavybę, ji jau nebebuvo to kolūkinio kiemo narė. Dėl to, kas pasakyta, ieškovės prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas.

27Ieškovė ginčija žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2006-11-20 su G. L.. Teigia, kad ginčijamą žemės sklypą faktiškai nupirko jos motina D. L., nes nuo jos nebalansinės sąskaitos 1992-10-13 buvo nurašyta 1 125 rub. suma, todėl 0,16 ha žemės sklypą prašo pripažinti D. L. asmenine nuosavybe.

28Bylos duomenimis nustatyta, kad D. K. L. mirė ( - ). Už žemės sklypą 1125 rublius ji sumokėjo 1992-10-13 (t. 1, b. l. 51), tačiau savo valios įgyti žemės sklypą nuosavybės teise nereiškė. Prašymą parduoti 0,15 ha žemės sklypą ( - ) apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1992-03-31 pateikė G. L.. Mokėjimo pranešimas 1992-10-13 išrašytas taip pat G. L.. Žemės sklypas parduotas G. L. 2006-11-20 (t. 1, b. l. 171-176). Esant tokioms aplinkybėms, o taip pat ir anksčiau aptartais argumentais, nėra pagrindo 0, 16 ha žemės sklypą ( - ) pripažinti D. K. L. nuosavybę. Nenuginčijus nuosavybės teisių į žemės sklypą, nėra pagrindo panaikinti 2006-11-20 žemės sklypo perdavimo akto, šio sklypo teisinės registracijos ir R. S. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo. Ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

29Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą pagal įrodymų tikimybių pusiausvyros principą, pagal jų tikrumo, sąsajumo, leistinumo, tarpusavio ryšio ir pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti principus, daro išvadą, kad I. Z. ieškinys ir apeliacinis skundas nepagrįsti ir atmestini.

30Patenkinus atsakovės R. S. apeliacinį skundą, priimamas naujas sprendimas ieškinį atmesti.

31Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškinys atmetamas, o ieškovė nuo bylinėjimosi atleista pagal įstatymą, tai, atmetant I. Z. ieškinį ir apeliacinį skundą bei tenkinant atsakovės apeliacinį skundą, iš ieškovės I. Z. atsakovei R. S. priteisiamas jos už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (589 Lt) ir advokato pagalbos išlaidos (3 300 Lt) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (t. 1, b. l. 181, t. 2, b. l. 80,93, 127, CPK 80, 88, 98 str.).

32Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apmokamos iš valstybės lėšų (CPK 96 str. 4 d.).

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

34Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

35I. Z. ieškinį atsakovams R. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyriui, tretiesiems asmenims Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Panevėžio rajono 1-ojo notarų biurui, VĮ Registrų centro Panevėžio filialui dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, nuosavybės pripažinimo, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalies ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, atmesti.

36Priteisti iš I. Z., a. k. ( - ) 589 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio ir 3 300 Lt (tris tūkstančius tris šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti R. S., a. k. ( - )

Proceso dalyviai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ieškovė prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl idealiųjų... 5. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį... 6. Nustatė, kad kolūkiečių kiemą sudarė šeimos galva J. L., sūnus Juozo,... 7. Ieškovė apie teisės pažeidimą sužinojo 2010-10-25, kai kreipėsi į... 8. Teismas sprendė, kad yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl... 9. G. L., atstovaujama V. S. 2006-11-20 nusipirko 0,16 ha žemės sklypą ( - )... 10. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo... 11. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo iš dalies panaikinti Panevėžio miesto... 12. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė R. S. prašo ieškovės... 13. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės R. S. apeliacinį skundą prašo... 14. Atsiliepimais į ieškovės ir atsakovės R. S. apeliacinius skundus atsakovė... 15. Atsakovės R. S. apeliacinis skundas tenkintinas, ieškovės I. Z. -... 16. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuosavybės pripažinimo, paveldėjimo... 17. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. L., gim. ( - ) ir mirusi ( - ), nuosavybės... 18. Ieškovė I. Z. ir atsakovė R. S. yra G. L. ir L. J., J. vaikaitės.... 19. Iš ( - ) kaimo ūkinių knygų įrašų matyti, kad 1967 – 1969 metais į L.... 20. Iš 1970 – 1972 metų ūkinių knygų įrašų matyti, kad L. J., J. ir L.... 21. Žemės sklypas ( - ) gyvenvietėje namo statybai ( - ) apylinkės „Taikos“... 22. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, darytina išvada, kad ir ieškovės... 23. Pagal 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymą Nr. I-806 „Dėl kaimo vietovėje... 24. L. J., J. mirė ( - ), o pagal tuo metu galiojusio CK 601 straipsnio 1 dalį... 25. Ieškovė nurodo, kad senaties terminas reikalauti padalyti ar atidalyti iš... 26. Kaip jau minėta, ieškovė niekada nebuvo L. J., J. ir G. L. kolūkinio kiemo... 27. Ieškovė ginčija žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą... 28. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. K. L. mirė ( - ). Už žemės sklypą 1125... 29. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą pagal... 30. Patenkinus atsakovės R. S. apeliacinį skundą, priimamas naujas sprendimas... 31. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 32. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apmokamos iš... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 34. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti... 35. I. Z. ieškinį atsakovams R. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 36. Priteisti iš I. Z., a. k. ( - ) 589 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt...