Byla e2-1107-638/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lileda“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo efektas“, ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovo A. B. 1 467 668,28 Eur žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2018-09-12 nutartimi UAB „Lileda“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo efektas“. Pareiškimu dėl UAB „Lileda“ bankroto bylos iškėlimo į Kauno apygardos teismą kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), nurodydama, jog 2017-01-31 atlikus patikrinimo aktą, įmonės skola VMI sudarė 1 592 292,51 U. I. ieškovui bankroto bylą, 2018-11-07 buvo pateiktas kreditoriaus prašymas dėl 1 596 798,68 EUR kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kurį sudaro: 1 458 739, 40 EUR akcizai, 128 865,39 EUR akcizo delspinigių, 81 EUR gyventojų pajamų mokesčio, 4,92 EUR gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 8 732 EUR pelno mokesčio, 375,97 EUR pelno mokesčio delspinigių. Ieškovė nurodė, kad iš finansinės atskaitomybės dokumentų – 2016 m. balanso matyti, jog įmonė jokio ilgalaikio turto nuo pat įmonės įregistravimo neturėjo, o finansinių metų pabaigoje (2016-12-31), įmonės turtą sudarė 53 254 EUR trumpalaikis turtas, įmonė turėjo 18 324 EUR trumpalaikių įsipareigojimų. UAB „Lileda“ kilo prievolė pateikti deklaraciją ir sumokėti 19 660 EUR akcizo mokestį už 2016-09-03 – 2016-09-05 mokestinį laikotarpį iki 2016-09-12, tačiau ieškovas šios prievolės neįvykdė, dėl ko jau 2016-09-13 ieškovo pradelsti įsipareigojimai kreditoriui sudarė 19 660 EUR nesumokėto akcizo. Atitinkamai už kitą 2016-09-02–2016-09-05 mokestinį laikotarpį, ieškovas turėjo pateikti deklaraciją ir sumokėti 9 592, 40 EUR akcizo mokestį taip pat iki 2016-09-12, tačiau ir už šį mokestinį laikotarpį ieškovas deklaracijos nepateikė, 9 592, 40 EUR akcizo mokesčio nesumokėjo, dėl ko 2016-09-13 ieškovo įsiskolinimas kreditoriui už minėtus mokestinius laikotarpius sudarė 29 252,40 EUR, o t. y. 55 proc. į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Darytina išvada, kad įmonė 2016-09-13 buvo nemoki, todėl vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi, atsakovui 2016-09-13 kilo pareiga nedelsiant kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų. Viso ieškovo mokestinių nepriemokų, atsiradusių iki 2016-09-13 dydis – 129 130, 40 U. I. padaryta žala apskaičiuojama mažinant kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo dydį (1 596 798, 68 EUR) ieškovo finansinių įsipareigojimų dydžiais, atsiradusiais iki pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atlygintiną žalos dydį ieškovui sudaro 1 467 668, 28 EUR (1 596 798, 68 EUR – 129 130, 40 EUR). Atsakovas kaip įmonės vadovas turėjo vykdyti ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įmonei esant nemokiai. Šias pareigas atsakovas pažeidė, kadangi įmonei esant nemokiai nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko išaugo įmonės skolos kreditoriams. Jei ne atsakovo neteisėti veiksmai, kuriais atsakovas nevykdė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iniciavimo įmonei esant nemokiai, ieškovas nebūtų patyręs 1 467 668, 28 EUR dydžio žalos.

3Atsakovui A. B., kuriam procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. spalio 2 d. pagal 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse ( dokumentų įteikimas), teismo nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovės prašymu, teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą, priima sprendimą už akių (CPK 285 straipsnis).

4Ieškinys tenkintinas.

5Juridinį asmenį su jo vadovu sieja fiduciariniai santykiai, taigi įmonės direktorius turi veikti išimtinai įmonės interesais, laikytis įstatymuose nustatytų pareigų. Bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarinės) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).

6Nagrinėjamoje byloje BUAB „Lileda“ administratorė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo, kaip įmonės vadovo, tuo pagrindu, kad atsakovas A. B. netinkamai vykdė įmonės vadovui įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, susijusias su vadovavimu įmonės ūkinei komercinei veiklai, taip pažeisdamas jam teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas pareigas ir sudarė sąlygas žalai atsirasti.

7Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2018-09-12 nutartimi iškėlė UAB „Lileda“ bankroto bylą, administratoriumi paskirta UAB „Verslo efektas“. VĮ Registrų centras duomenimis UAB „Lileda“ įregistruota 2015-04-27, vieninteliu akcininku ir vadovu buvo atsakovas A. B.. Į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi įmonės kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos. Pareiškime kreditorė nurodė, kad atsakovė ieškovei yra skolinga 1 592 292,51 Eur nesumokėtų mokesčių iš jų: 1 458 739,40 Eur akcizai, 128 865,39 Eur akcizo delspinigių, 81 Eur gyventojų pajamų mokestis, 4,92 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 4 366 Eur pelno mokesčio, 235,80 pelno mokesčio delspinigių. Mokestinės nepriemokos susidarė pagal 2017 m. sausio 31 d. patikrinimo aktą. Byloje pateiktas įmonės balansas už 2016 metus, iš kurio matyti, kad įmonės turtą sudarė 53 254 Eur, o įsipareigojimai sudarė – 18 324 Eur. Bankroto byloje teismo 2018-11-27 nutartimi patvirtintas BUAB „Lileda“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas: VSDFV Kauno skyriaus – 17,47 Eur ir VMI prie LR FM – 1 596 798,68 Eur finansiniai reikalavimai.

8Nagrinėjamu atveju byloje pateikta VMI prievolių ataskaita, iš kurios matyti, kad UAB „Lileda“ didžioji dalis skolos kreditoriui VMI susidarė pagal 2017-01-30 akcizų, gyventojų pajamų mokesčio ir pajamų mokesčio deklaracijas už atitinkamus mokestinius laikotarpius. Iš VMI pateiktos prievolių ataskaitos yra matyti, jog UAB „Lileda“ prievolė pateikti deklaraciją ir sumokėti 19 660 EUR akcizo mokestį kilo už 2016-09-03 – 2016-09-05 mokestinį laikotarpį. Tačiau UAB „Lileda“ šios prievolės neįvykdė. Atitinkamai už kitą 2016-09-02 – 2016-09-05 mokestinį laikotarpį, „Lileda“ turėjo pateikti deklaraciją ir sumokėti 9 592, 40 EUR akcizo mokestį, tačiau ir už šį mokestinį laikotarpį UAB „Lileda“ deklaracijos nepateikė, 9 592, 40 EUR akcizo mokesčio nesumokėjo, dėl ko UAB „Lileda“ įsiskolinimas VMI už minėtus mokestinius laikotarpius sudarė 29 252, 40 U. A. į tai, jog pagal įmonės 2016 m. balansą įmonės turtas sudarė 53 254 EUR, finansiniai įsipareigojimai sudarė 18 324 EUR, o taip pat, į tai, jog vien pradelsti įmonės įsipareigojimai VMI sudarė 29 252, 40 EUR, t. y. skola VMI sudarė daugiau nei pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, yra akivaizdu, jog UAB „Lileda“ jau buvo nemoki. Todėl įmonės vadovas privalėjo teismui pateikti pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. Ieškovė nurodė, kad padaryta žala apskaičiuojama mažinant kreditoriaus VMI pareikšto finansinio reikalavimo dydį (1 596 798, 68 EUR) ieškovo finansinių įsipareigojimų dydžiais, atsiradusiais iki pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo (įmonės nemokumo atsiradimo), t. y. iki 2016-09-13. Už 2016-09-02 – 2016-09-05 mokestinį laikotarpį mokestinė nepriemoka sudaro 9 592, 40 EUR; už 2016-09-03 – 2016-09-05 mokestinį laikotarpį mokestinė nepriemoka sudaro 19 660 EUR; už 2016-09-06 – 2016-09-07 mokestinį laikotarpį mokestinė nepriemoka sudaro 30 131 EUR; už 2016-09-07 – 2016-09-08 mokestinį laikotarpį mokestinė nepriemoka sudaro 10 148 EUR; už 2016-09-08 – 2016-09-09 mokestinį laikotarpį mokestinė nepriemoka 39 647 EUR; už 2016-09-10 – 2016-09-12 mokestinį laikotarpį mokestinė nepriemoka 19 952 sudaro U. T. viso ieškovės mokestinių nepriemokų, atsiradusių iki 2016-09-13 dydis – 129 130, 40 U. A. į tai, atsakovo atlygintiną žalos dydį ieškovei sudaro 1 467 668, 28 EUR (1 596 798, 68 EUR – 129 130, 40 EUR).

9Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, jog yra visos būtinosios atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovas, būdamas vieninteliu įmonės vadovu ir akcininku, privalėjo elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus bei kitus teisės aktus, laiku ir tinkamai atsiskaitytų su kreditoriais. Kaip įmonės savininkas, atsakovas turėjo žinoti prastą įmonės finansinę padėtį, pasiektą nemokumo būklę, tačiau savo pareigos savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdė, dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei kreipėsi ne vadovas, bet bendrovės kreditorė VMI. Teismas konstatuoja, kad atsakovo, kaip įmonės vienintelio vadovo ir akcininko, neteisėti veiksmai (neveikimas) nulėmė žalos padarymą ieškovei bei atsakovo pareigą ją atlyginti (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo, todėl kaltės prezumpcija nenuginčyta (CPK 178 straipsnis). Ieškovei įrodžius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį bei žalą), o atsakovui nepaneigus savo kaltės, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 467 668, 28 Eur žala už įstatyminės pareigos (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis) nevykdymą. Iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 467 668, 28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-01-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

10Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Patenkinus ieškinį žyminis mokestis iš atsakovo priteistinas valstybei - 11 250 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

11Valstybė šioje byloje patyrė 9,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl, patenkinus ieškinį, ši suma valstybės naudai priteistina iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93, 96 str.). Iš viso iš atsakovo priteistinos į valstybės biudžetą 11 259,26 Eur (11 250+9,26) bylinėjimosi išlaidos.

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 ir 287 straipsniais,

Nutarė

13Ieškinį patenkinti.

14Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Lileda“, juridinio asmens kodas 304033132, iš atsakovo A. B., asmens kodas( - )) 1 467 668, 28 Eur (vienas milijonas keturi šimtai šešiasdešimt septyni tūkstančiai šeši šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai, 28 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 467 668, 28 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2019-01-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15Priteisti iš atsakovo A. B. (( - )) valstybei 11 259,26 Eur (vienuolika tūkstančių du šimtus penkiasdešimt devynis eurus, 26 ct) bylinėjimosi išlaidų, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos gavėjo juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

16Atsakovas A. B. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę CPK 287 straipsnio nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

17Ieškovė BUAB „Lileda“ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai