Byla e2-1005-790/2018
Dėl nuosavybės teisių į butą pripažinimo, hipotekos pripažinimo pasibaigusia, trečiasis asmuo – A. J

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1491-864/2018 pagal ieškovų K. B. ir S. B. (S. B.) ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Negresko investicijos“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Conresta“ dėl nuosavybės teisių į butą pripažinimo, hipotekos pripažinimo pasibaigusia, trečiasis asmuo – A. J.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai K. B. ir S. B. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Negresko investicijos“ ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Conresta“. Ieškinyje ieškovai prašo pripažinti ieškovų ir atsakovo BUAB „Negresko investicijos“ sutarties dėl buto, esančio ( - ), pirkimo–pardavimo sudarymą ir bendrosios jungtinės nuosavybės teises į nurodytą butą, taip pat pripažinti pasibaigusia šio buto hipoteką. Ieškinyje ieškovai nurodė, kad su atsakovu BUAB „Negresko investicijos“ sudarė preliminariąją statomo buto pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovai preliminariosios sutarties sudarymo metu sumokėjo 49 000 Eur iš sutartos 54 000 Eur buto kainos. Ieškovams buvo perduotas butas, jie jį įsirengė, juo naudojosi, tačiau atsakovas vengė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Beveik visos kainos sumokėjimas už butą, buto perdavimas ieškovams naudotis, atvykimas pas notarą pagrindinei sutarčiai sudaryti patvirtina, kad tarp šalių realiai buvo sudaryta pagrindinė sutartis, ieškovai savo įsipareigojimus įvykdė, todėl preliminarioji sutartis, ieškovų nuomone, turi būti pripažinta pagrindine buto pirkimo–pardavimo sutartimi ir butas turi būti pripažintas jų nuosavybe.
  2. Trečiasis asmuo A. J. byloje padavė ieškinį dėl nuosavybės teisės pirkėjui pripažinimo, hipotekos panaikinimo. Iš pareikštų ieškinio reikalavimų ir turinio matyti, kad trečiasis asmuo siekia, kad jam būtų pripažintos nuosavybės teisės į tą patį butą, į kurį teisių pripažinimo siekia ieškovai. Ieškinyje nurodoma, kad trečiasis asmuo su BUAB „Negresko investicijos“ sudarė preliminariąją statomo buto ir parkavimo vietos pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią BUAB „Negresko investicijos“ įsipareigojo pastatyti 47,19 kv. m dviejų kambarių gyvenamosios paskirties butą, taip pat parkavimo vietą. Trečiasis asmuo įvykdė iš buto ir parkavimo vietos sutarčių su apmokėjimu susijusias prievoles ir kreipėsi dėl pagrindinių pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo, tačiau BUAB „Negresko investicijos“ vengė jas sudaryti. Vėliau trečiasis asmuo sužinojo, kad dėl to paties nekilnojamojo daikto buvo sudarytos kelios preliminariosios sutartys. Ieškovai apie šį faktą žinojo, tačiau pareikšdami teisme ieškinį apie trečiojo asmens teises į ginčo butą nenurodė.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti trečiojo asmens A. J. ieškinį dėl nuosavybės teisės pirkėjui pripažinimo, hipotekos panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. B. ir S. B. ieškinį atsakovams BUAB „Negresko investicijos“ bei UAB „Conresta“ dėl nuosavybės teisių į butą pripažinimo, hipotekos pripažinimo pasibaigusia.
  2. Teismas pagal trečiojo asmens pateiktame ieškinyje pareikštus reikalavimus sprendė, kad trečiasis asmuo byloje siekia dalyvauti trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, teisiniu statusu.
  3. Teismas nustatė, kad BUAB „Negresko investicijos“ bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi jau buvo patvirtintas A. J. 50 000 Eur finansinis reikalavimas. Taigi, teismo vertinimu, A. J. finansinio reikalavimo patvirtinimas bankroto byloje liudija, kad A. J. jau yra pasirinkęs savo teisių gynimo būdą bei jį pradėjęs įgyvendinti, t. y. nusprendė savo teises ginti bankroto byloje finansinio reikalavimo pateikimo pagrindu. Teismas sprendė, kad savarankiško ieškinio pareiškimas šioje civilinėje byloje vertinamas kaip kitas galimas pažeistų teisių gynimo būdas, kuris, esant patvirtintam finansiniam reikalavimui bankroto byloje, negali būti taikomas, nes tai lemtų situaciją, kai vienu metu galimai pažeistos asmens turimos teisės bei interesai būtų ginami tuo pačiu metu keliais skirtingais teisių gynimo būdais bei būtų priimti atitinkamai keli teismo sprendimai dėl to paties ginčo. Teismas atsisakė priimti trečiojo asmens A. J. ieškinį dėl nuosavybės teisės pirkėjui pripažinimo, hipotekos panaikinimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Atskirajame skunde trečiasis asmuo A. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas rėmėsi nebeaktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl galimybės kreditoriui keisti savo teisių gynimo būdą po to, kai bankroto byloje yra patvirtintas finansinis reikalavimas.
    2. Šiuo atveju yra aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011, 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-611/2016 ir kt., kuriose kasacinis teismas išsamiai pasisakė dėl galimybės kreditoriui reikšti reikalavimą dėl nuosavybės teisės pirkėjui pripažinimo esant pareikštam finansiniam reikalavimui bankroto byloje.
    3. Pagrindinis trečiojo asmens siekis – nuosavybės teisės į perkamą būstą pripažinimas, o ne pareikštas kreditorinis reikalavimas dėl įmokėtų lėšų. Trečiajam asmeniui pareiškus ieškinį dėl nuosavybės pripažinimo ne bankroto byloje, bet bankrutuojančiai įmonei, toks reikalavimas neišnagrinėjus ginčo dėl nuosavybės teisės į daiktą, neturėtų būti atmetamas vien tuo pagrindu, kad bankroto byloje yra patvirtintas kreditorinis reikalavimas. Nustačius, kad trečiasis asmuo yra daikto savininkas, jo piniginis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei tiesiog turėtų būti išbraukiamas iš reikalavimo sąrašo. Daikto savininkas nepraranda nuosavybės teisės į jam priklausantį daiktą vien dėl to, kad yra patvirtintas jo finansinis reikalavimas skolininko bankroto byloje.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos.
  2. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teismo atsisakymo priimti trečiojo asmens ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo, hipotekos panaikinimo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1005-790/2018 CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu pagrįstumo ir teisėtumo. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad pagrindas atsisakyti priimti ieškinį egzistuoja, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
  3. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad trečiasis asmuo, pasirinkęs savo teisių gynimo būdą ir pareiškęs finansinį reikalavimą atsakovės BUAB „Negresko investicijos“ bankroto byloje, neteko teisės keisti savo teisių gynimo būdo ir todėl negali reikalauti nuosavybės teisių pripažinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir neatitinka kasacinio teismo praktikos.
  4. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kreditoriaus galimybės keisti savo pažeistų teisių gynimo būdą, yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl kreditoriaus kitokio pobūdžio reikalavimo pagrįstumo, atsižvelgtina į šalių materialiųjų teisinių santykių pobūdį, šalių teisinį statusą ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Jei kreditorius, kuris kartu yra vartotojas, grindžiantis savo reikalavimą CK 6.401 straipsnio 5 dalimi, prašo apginti jo teisę ir kitais būdais (pvz., pripažinti jam nuosavybės teisę į būstą po to, kai patvirtintas jo į būsto statybą įdėtų lėšų dydžio kreditoriaus reikalavimas), tai konstatavus teisių pažeidimą tokia teisė turėtų būti ginama. Aplinkybė, jog kreditorius pareiškia ieškinį dėl nuosavybės pripažinimo ne bankroto, bet atskiroje byloje, neturi teisinės reikšmės kreditoriaus pažeistų teisių gynybai; toks reikalavimas negali būti atmetamas vien tuo pagrindu, kad bankroto byloje yra patvirtintas finansinis reikalavimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartį Nr. 3K-3-460/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įmonių bankroto įstatymo normose nustatyta kreditorių teisė atsisakyti visų ar dalies savo reikalavimų. Tokiu atveju teismas išbraukia reikalavimų atsisakiusį kreditorių iš kreditorių sąrašo (jeigu jis atsisakė visų reikalavimų) (Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kreditorius, turėdamas galimybę savo pažeistą teisę ginti ne tik piniginio pobūdžio reikalavimu, gali ja pasinaudoti ir pareikšti teismui kitokio turtinio (nepiniginio) pobūdžio reikalavimą, naujo reikalavimo pateikimo metu ar jį išnagrinėjus atsisakydamas teismo patvirtintų finansinių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-611/2016).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį tuo pagrindu, jog apeliantas, pasirinkęs savo teises ginti finansinio reikalavimo pareiškimu bankroto byloje nebeturi teisės naudotis ir reikšti reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo, padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

7Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir trečiojo asmens A. J. ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai