Byla 2A-1630-560/2012
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: R. J., Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimo ir 2011-11-21 papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovams UAB DK „PZU Lietuva“ ir Česka pojišt‘ovna a.s. dėl draudimo išmokos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „PZU Lietuva“ ir Česka pojišt‘ovna a.s. 46 984,62 Lt draudimo išmoką, 7 047,69 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Čekijos Respublikoje 2006 m. birželio 13 d. įvykusio eismo įvykis, kurio metu į stovinčio autobuso EOS Coach, v.n. SSS 955, galinę dalį atsitrenkė M. K. vairuojamas vilkikas Scania, v.n. 1E6 4033. Buvo apgadintas minėtas autobusas bei sužaloti trys autobusu keliavę nepilnamečiai vaikai. Eismo įvykio kaltininku pripažintas vilkiko Scania vairuotojas M. K., kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta Čekijos draudimo bendrovėje Česka pojišt‘ovna a.s., o šios draudimo bendrovės atstovas pretenzijoms Lietuvoje nagrinėti yra UAB DK „PZU Lietuva“. Bendrovei „Jovitos turizmo agentūra“ priklausantis autobusas buvo apdraustas ADB „Reso Europa (nuo 2009-03-31 AAS Gjensidige Baltic“) savanoriškuoju (kasko) draudimu, todėl už sugadinto autobuso transportavimą ir remontą ADB „Reso Europa“ išmokėjo 72 440,00 Lt. draudimo išmoką. Ieškovas teigė, kad jis turi teisę savo pasirinkimu ieškinį teikti tiek Čekijos draudimo bendrovei tiek jos atstovui pretenzijoms Lietuvoje reikšti UAB DK „PZU Lietuva“ ir siekdamas ekonomiškesnio civilinio proceso, ieškinį reiškia atsakovei UAB DK „PZU Lietuva“ bei solidariąja bendraatsakove traukia autoįvykio kaltininko Čekijos draudimo bendrovę Česka pojišt‘ovna a.s. Ieškovas teigė, kad 2007-03-29 atsakovei bendrovei DK „PZU Lietuva“ pareiškė pretenziją, dėl išmokėjimo 72 440,00 Lt draudimo išmokos, tačiau pretenzija buvo patenkinta tik iš dalies, t.y. buvo pervesta 30 836,47 Lt ir 9 104,76 Lt. Būtent dėl netinkamo išmokos mokėjimo pareigos vykdymo ir kilo ginčas tarp šalių. Čekijos Respublikos teismų priimtais nuosprendžiais kiekvienos iš eismo įvykyje dalyvavusių šalių kaltės laipsnis nebuvo nustatomas, todėl galimus atsakovių atleidimo nuo dalies prievolės vykdymo pagrindus turi nustatyti teismas šioje byloje. Taip pat teisme ieškovo atstovas teigė, kad byloje turi būti taikoma Lietuvos Respublikos teisė, nes išlaidos, t.y. nuostoliai, buvo patirti Lietuvoje, o priteisiama draudimo išmoka negali būti mažinama atsižvelgiant į autobuso nusidėvėjimą ir turi būti priteisiama pagal faktinius nuostolius.

5Atsakovai UAB DK „PZU Lietuva“ ir Čekijos draudimo bendrovė Česka pojišt‘ovna a.s. pateikė bendrą atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė bendrovė DK „PZU Lietuva“ negali būti laikoma tinkama atsakove šioje byloje, nes ji yra Čekijos draudimo bendrovės atstovė pretenzijoms nagrinėti ir veikia išimtinai tik ikiteisminėje stadijoje. Atsakovė bendrovė DK „PZU Lietuva“ nėra Čekijos draudimo bendrovės atstovė teisme ir neprivalo savo sąskaita atlyginti draudimo išmokos. Taip pat nurodė, kad ieškovas prašydamas priteisti 46 984,62 Lt draudimo išmoką, tačiau išmokos dydžio pagrįstumo neįrodinėja. Teigė, kad atsakove byloje gali būti tik Čekijos draudimo bendrovė, todėl ieškinys turi būti teikiamas pagal draudiko verslo vietą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus mieto 1 apylinkės teismas 2011-11-10 sprendimu ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui UAB „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo atmetė, kaip nepagrįstą, o ieškinį atsakovui draudimo kompanijai Česka pojišt‘ovna a.s. dėl draudimo išmokos priteisimo paliko nenagrinėtą. Taip pat iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ priteisė 183,92 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ naudai. Teismas konstatavo, kad Europos sąjungos narės ar užsienio valstybės draudimo įmonės atstovas pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje yra šios įmonės patikėtinis, skiriamas žalos administravimo ir išmokos mokėjimo funkcijoms šios draudimo įmonės vardu atlikti. Remiantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 14 str. teismas nurodė, kad UAB DK „PZU Lietuva“ yra kitos ES valstybės narės, šiuo atveju Čekijos draudimo bendrovės Česka pojišt‘ovna a.s. patikėtinė, nagrinėdama ir spręsdama žalos administravimo ir išmokos mokėjimo klausimus, veikia išimtinai Čekijos valstybės minėtos draudimo bendrovės vardu ir sąskaita kaip atstovė, o šiame ginčo santykyje savo vardu neįgijusi jokių teisių ir pareigų, todėl nėra tinkamas atsakovas šiame ginče. Pažymėjo, kad šios bylos ieškovas nėra vilkiko draudėju, nėra apdraustuoju ar naudos gavėju, o žala atsirado autoįvykio metu Čekijos Respublikoje. Remtis CK 1.43 straipsnio nuostatomis ieškovas taip pat negali, nes čia kalbama apie atskirų valstybių teisės taikymą sprendžiant analogiškus ginčus, o ne apie tokių ginčų teismingumą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas negali pasirinkti teismingumo, kaip tai numato CPK 33 str.1 d. ir Europos Sąjungos tarybos 2000 m. gruodžio 22 d. reglamento Nr.44/2001 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 9 str. nuostatos, todėl ieškovo ginčas su Čekijos draudimo bendrove Česka pojišt‘ovna a.s. Lietuvos Respublikos teismams neteismingas.

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-11-21 papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ atsakovo Česka pojišt‘ovna a.s. naudai 3 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Remdamasis LR CPK 94 str. 1 d. bei nustatęs, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ pareikšto ieškinio, pažeidžiant šio ginčo teismingumo taisykles, kad atsakovą byloje atstovavo advokatas, teismas padarė išvadą, kad atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti ieškovas.

9III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

10Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-10 sprendimą ir 2011-11-21 papildomą sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto teigimu UAB DK „PZU Lietuva“ yra tinkamas atsakovas. Šią savo poziciją apeliantas grindžia 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos priimto Transporto priemonių draudimo direktyvos 2009/103/EB 20-22 straipsniais, pagal kuriuos, pasak ieškovo, už žalos bylų administravimą ir draudimo išmokų mokėjimą atsakingas atstovas žalos sureguliavimo reikalams turi visas atsakingojo draudiko teises ir pareigas. Taigi, apelianto įsitikinimu UAB DK „PZU Lietuva“ atsakomybė yra numatyta teisės aktuose (LR TPVCAPDĮ ir 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos priimtoje Transporto priemonių draudimo direktyvoje 2009/103/EB), todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad UAB DK „PZU Lietuva“ neprivalo atsakyti pagal ieškovo reikalavimą. Pasak apelianto, būtent UAB DK „PZU Lietuva“ iš savo asmeninių lėšų patenkino dalį ieškovo reikalavimo ir tik po to tarpusavio sutarties pagrindu kreipėsi į kitą atsakovą (Česka pojišt'ovna a.s.), kad šis kompensuotų jos ieškovui išmokėtas sumas. Tai pat apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas negalėjo ieškinio, pareikšto dviem atsakovams, tuo pačiu metu ir atmesti, ir palikti nenagrinėtu, nes tokios galimybės nenumato CPK 270 str. 5 d. Be to, pagal CPK 297 str. 1 d., kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiama teismo nutartimi. Šiuo atveju priimtas sprendimas neatitinka CPK 270 str. reikalavimų, kadangi rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, ar ieškinys yra patenkinamas (visiškai ar iš dalies), ar atmetamas. Apelianto teigimu, teismas taip pat negalėjo palikti ieškinio nenagrinėtu, nes tai pažeidžia LR CPK 781 str. 1 d.. Pasak apelianto, aplinkybę, kad ieškinio pareiškimo metu byla buvo teisminga Lietuvos Respublikos teismams, patvirtina šioje byloje priimta Vilniaus apygardos teismo 2011-03-01 nutartis, kurioje konstatuota, jog nagrinėjamos bylos atveju ieškovas, pateikdamas ieškinį Vilniaus m. 1-aiam apylinkės teismui, CPK nuostatų, reglamentuojančių civilinės bylos teismingumą, nepažeidė. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar vėliau pasikeitė kokios nors sąlygos, byla, vadovaujantis CPK 781 straipsniu, privalėjo būti išnagrinėta Vilniaus m. 1 apylinkės teisme. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl vieno iš atsakovų atsakomybės, kito atsakovo atsakomybės dydžio net nenagrinėjo (jo atžvilgiu paliko ieškinį nenagrinėtą), kas rodo, kad teismas bylos iš esmės neišnagrinėjo. Tai laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 2 d. 7 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

11Ieškovas taip pat nesutinka su papildomu sprendimu, kuriuo atsakovo Česka pojišt‘ovna a.s. naudai buvo priteisto išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Pasak apelianto, šio atsakovo elgesys negali būti pripažintas tinkamu, nes, nors ginčas dėl draudimo išmokos vyksta dar nuo 2007 metų (teisme byla iškelta 2009 metais), pirmą kartą nesutikimo su ieškiniu argumentus bendraatsakovai išdėstė tik 2011-08-24. Visi ankstesni atsakovo atstovo veiksmai (procesiniai dokumentai, atstovavimas teismo posėdžiuose) buvo susiję su teismingumo ginčijimu, kol galiausiai šį klausimą ieškovo naudai išsprendė Vilniaus apygardos teismas. Todėl priežastys, dėl kurių atsirado didžioji atsakovo išlaidų dalis, nėra susijusios su kokiais nors neteisėtais ieškovo reikalavimais. Apelianto įsitikinimu, atsakovas galėtų reikalauti tik dalį išlaidų, patirtų už 2011-08-24 Prašymo surašymą ir atstovavimą 2011-08-31 teismo posėdyje.

12Atsakovai UAB DK „PZU Lietuva“ ir draudimo bendrovė Česka pojištovna a.s. pateikė bendrą atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad TPVCAPDĮ 14 straipsnio 1 dalis aiškiai apibrėžia atstovo pretenzijoms nagrinėti įgaliojimų apimtį, t.y. kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonės atstovas pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje yra šios įmonės patikėtinis, skiriamas žalos administravimo ir išmokos mokėjimo funkcijoms šios draudimo įmonės vardu atlikti. Atstovas pretenzijoms nagrinėti veikia ne savo vardu, o užsienio valstybės draudimo įmonės vardu ir būtent šios užsienio valstybės draudimo įmonės sąskaita. Iš TPVCAPDĮ nuostatų matyti, kad atstovas pretenzijoms nagrinėti neturi įgaliojimų būti užsienio draudimo bendrovės atstovu teisme, o yra įgaliotas administruoti žalos bylą ikiteisminėje stadijoje. Atstovo pretenzijoms nagrinėti teisinis statusas taip pat detaliai apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/26/EB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, ir iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (Ketvirtoji transporto priemonių draudimo direktyva)“, kurios 4 straipsnis numato, kad atstovas žalų sureguliavimo reikalams atsako už reikalavimų, susijusių su autoavarijomis, tvarkymą ir sureguliavimą. Direktyvos 4 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad atstovo žalų sureguliavimo reikalams paskyrimas nėra filialo atidarymas, o atstovas žalų sureguliavimo reikalams neturi būti laikomas draudimo įmonės įstaiga. Taip pat atsiliepime pažymima, kad UAB DK „PZU Lietuva“ šiame ginčo santykyje savo vardu neturi teisių ir pareigų, o veikia išimtinai atsakovo Česka pojištovna a.s. vardu, todėl UAB DK „PZU Lietuva“ negali būti atsakovu teisme. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, UAB DK „PZU Lietuva“ ne iš savo asmeninių lėšų patenkino dalį apelianto reikalavimo, o dalį draudimo išmokos išmokėjo draudimo išmokos dydį suderinęs su užsienio draudimo bendrove Česka pojištovna a.s., kuri suderintą sumą išmokėjo UAB DK „PZU Lietuva“ kaip savo atstovui pretenzijoms nagrinėti. Atsiliepime į apeliacinį skundą remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi, priimta c.b. UAB DK „PZU Lietuva“ v. AB „Lietuvos draudimas“, trečiasis asmuo -Allianz, Compania de Seguros y Reaseguros, S. A., bylos Nr. 3K-3-474/2011, kurioje teigiama, jog nėra pagrindo pripažinti, kad nukentėjusio asmens draudikas turi teisę kreiptis į sukėlusio eismo įvykį asmens draudiko atstovą žalų sureguliavimo reikalams ir subrogacijos pagrindu reikalauti, jog šis atlygintų nuostolius, patirtus išmokant nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką. Dėl šių aplinkybių teismas pagrįstai pareikštą ieškinį UAB DK „PZU Lietuva“ atmetė. Atsakovai taip pat nesutinka su apelianto motyvu, kad teismingumo klausimas šioje byloje buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. nutartyje. Pažymi, kad tik bylą nagrinėjančio teismo prerogatyvai priklauso nustatyti, ar ieškinys yra pateiktas nepažeidus teismingumo taisyklių. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, teismingumo klausimas buvo sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė bylos teismingumo klausimą, nustatydamas, kad byla nėra teisminga Lietuvos teismams, nes atsakovo Česka pojištovna a.s. nuolatinė verslo vieta yra Čekijos Respublikoje, o ieškovas nėra draudėjas, apdraustasis ar naudos gavėjas, ieškinys atsakovui Česka pojištovna a.s. negali būti reiškiamas ieškovo gyvenamosios (netgi ne verslo) vietos teisme (Reglamento 9 str. 1 d. b p.), o turi būti reiškiamas valstybės narės, kurioje yra draudiko verslo vieta, teismuose (Reglamento 9 str. 1 d. a p.). Be to, draudikui taip pat gali būti iškelta vietos, kurioje įvyko žalingas įvykis, teismuose, o šiuo atveju eismo įvykis įvyko Čekijos Respublikoje. Atsakovas Česka pojištovna a.s. nėra išreiškęs sutikimo dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos. Dėl šių aplinkybių nėra teisinio pagrindo pagal apelianto nurodytus teisinius motyvus grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas, tinkamai nustatė, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad teismas pagrįstai priteisė visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias jis patyrė bylą nagrinėjant teisme. Pažymima, kad atsakovai laikėsi vieningos pozicijos, jog ieškinys negali būti nagrinėjamas dėl teismingumo taisyklės pažeidimo.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pažymėtina, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme; apeliaciniame skunde negali būti keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (LR CPK 306 str. 2 d., 311 str.).

16Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.) bei materialines teisės normas, norminių teisės aktų reikalavimus bei padarė pagrįstas išvadas, kad nagrinėjamu atveju UAB DK „PZU Lietuva“ nėra tinkamas atsakovas, o ieškovo ginčas su Čekijos draudimo bendrove Česka pojišt‘ovna a.s. Lietuvos Respublikos teismams neteismingas. Apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovo teiginiai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

17Bylos duomenimis nustatyta, kad Čekijos Respublikoje 2006-06-13 įvyko eismo įvykis, kurio metu į stovinčio autobuso EOS Coach, v.n. SSS 955, galinę dalį atsitrenkė M. K. vairuojamas vilkikas Scania, v.n. 1E6 4033. Šio įvykio metu buvo apgadintas minėtas autobusas bei sužaloti trys autobusu keliavę nepilnamečiai vaikai. Čekijos Respublikos Berouno apskrities teismo nutartimi vilkiko Scania vairuotojas M. K. pripažintas kaltu ir jam paskirta bausmė. Vilkiko Scania vairuotojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta Čekijos draudimo bendrovėje Česka pojišt‘ovna a.s., o šios draudimo bendrovės atstovas pretenzijoms Lietuvoje nagrinėti yra atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“. Bendrovei „Jovitos turizmo agentūra“ priklausantis autobusas buvo apdraustas ADB „Reso Europa“ (nuo 2009-03-31 AAS „Gjensidige Baltic“) savanoriškuoju (kasko) draudimu, todėl už sugadinto autobuso transportavimą ir remontą ADB „Reso Europa“ išmokėjo 72 440,00 Lt draudimo išmoką. Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ 2007-03-29 UAB DK „PZU Lietuva“ pareiškė pretenziją dėl išmokėtos 72 440,00 Lt dydžio draudimo išmokos sumokėjimo, tačiau pretenzija buvo patenkinta tik iš dalies – UAB DK „PZU Lietuva“ 2008 m. liepos 08 ir spalio 01 d. į ieškovo sąskaitą pervedė 30 836,47 Lt ir 9 104,76 Lt. Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų bendrovės DK „PZU Lietuva“ ir Čekijos draudimo bendrovės Česka pojišt‘ovna a.s. likusią sumą - 46 984,62 Lt draudimo išmoką, 7 047,69 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

18Nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi, kurioje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog UAB DK „PZU Lietuva“ nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes ši bendrovė yra tik Čekijos draudimo bendrovės Česka pojišt'ovna a.s. atstovė pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje ir sprendžia tik žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo klausimus, veikdama išimtinai Čekijos draudimo bendrovės vardu ir sąskaita, apeliantas AAS „Gjensidige Baltic“ pagrinde remiasi TPVCAPDĮ 13 str. 1 d. nuostatomis bei 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos priimtos Transporto priemonių draudimo direktyvos 2009/103/EB 20-22 straipsnių nuostatomis. Atsakovai, atsikirsdami, jog ieškovas neturi teisinio pagrindo šioje byloje reikšti reikalavimu UAB DK „PZU Lietuva“, remiasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/26/EB „Dėl valstybių narių įstatymų susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (Ketvirtoji transporto priemonių draudimo direktyva)“ nuostatomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo nurodoma direktyva 2009/103/EB iš esmės kodifikavo (apjungė) anksčiau priimtas direktyvas, susijusias su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, taip pat ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/26/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo. Direktyvos 2009/103/EB 20-22 str. nuostatos, kuriomis remiasi ieškovas, yra iš esmės analogiškos 2000/26/EB direktyvos 4 str. nuostatoms, todėl pastarosios direktyvos nuostatų išaiškinimas teismų praktikoje yra aktualus ir šioje nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimus atsakovų nurodomi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-12-05 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-474/2011) pateikti paaiškinimai yra reikšmingi šioje civilinėje byloje, todėl jais remiasi.

19Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo teiginiais, jog pagal TPVCAPDĮ 13 str. 1 d. nuostatas jis turi teisę reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo tiek draudimo bendrovei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, tiek ir draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisė pateikti pretenziją dėl padarytos žalos atlyginimo nurodytiems asmenims nėra analogiška teisei reikšti turtinius reikalavimus ginčo teisenoje. Be to, TPVCAPDĮ 14 str. 1 d. aiškiai apibrėžia atstovo pretenzijoms nagrinėti įgaliojimų apimtį, t.y. kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonės atstovas pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje yra šios įmonės patikėtinis, skiriamas žalos administravimo ir išmokos mokėjimo funkcijoms šios draudimo įmonės vardu atlikti. Atstovas pretenzijoms nagrinėti veikia ne savo vardu, o užsienio valstybės draudimo įmonės vardu ir sąskaita, todėl atstovas pretenzijoms nagrinėti negali būti atsakovu teisme pagal nukentėjusiosios šalies ieškinį (o tuo labiau pagal draudiko subrogacinį reikalavimą). Tą konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje 2011-12-05 nutartyje, kur, įvertinus TPVCAPDĮ bei 2000/26/EB direktyvos nuostatas, pasisakė, jog šių nuostatų turinys neteikia pagrindo pripažinti, jog nukentėjusiojo asmens draudikas turi teisę kreiptis į sukėlusio eismo įvykį draudiko atstovą žalų sureguliavimo reikalams, ir subrogacijos pagrindu reikalauti, jog šis atlygintų nuostolius, patirtus išmokant nukentėjusiam asmeniui patirtą išmoką. Atsakingo draudiko atstovas žalų sureguliavimo reikalams, nors ir turi pakankamai įgaliojimų kitoje valstybėje narėje atstovauti draudikui prieš nukentėjusiuosius, tačiau nevertintinas kaip draudiko filialas ar draudimo įmonės įstaiga, todėl, kilus ginčui, procese netraukiamas atsakovu (LAT 2011-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, remiantis apeliacinio skundo teiginiais, daryti kitas išvadas, todėl priešingi apelianto aiškinimai atmetami, kaip nepagrįsti.

20Nepagrįsti ir ieškovo teiginiai, kad jis turi teisę reikšti ieškinį Čekijos draudimo bendrovei Lietuvos Respublikos teisme, kad bylos teismingumą Lietuvos Respublikos teismams patvirtino Vilniaus apygardos teismo 2011-03-21 nutartis (priimta civilinėje byloje Nr. 2S-227-464/2011), kad teismo sprendimas palikti ieškinį nenagrinėtu atsakovo Čekijos draudimo bendrovės Česka pojišt‘ovna a.s. atžvilgiu pažeidžia LR CPK 270 str., 297 str., 781 str. nuostatas. Su minėtais apelianto nurodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Pirmiausia pažymėtina tai, kad jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręstas teismingumo klausimas, turi būti taikomos tarptautinės nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje (LR CPK 780 str.). (LAT 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2009, 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2009). Nagrinėjamu atveju ginčas kvalifikuotinas kaip kilęs iš draudimo teisinių santykių, susijusių su žalos atlyginimu, todėl yra taikytinas Europos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo“, priimtas 2000-12-22. Šio reglamento 9 straipsnyje nurodyta, kad draudikui, nuolat gyvenančiam ar kurio verslo vieta yra valstybėje narėje, bylą galima iškelti: a. valstybės narės, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta ar verslo vieta, teismuose; b. kitoje valstybėje narėje, jeigu ieškinius pateikia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas, ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose; c. bendro draudimo sutarties atveju, valstybės narės, kurioje yra iškelta byla pagrindiniam draudėjui, teismuose. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-05 nutartyje pasisakyta, jog reikalavimo teisių perėjimo atveju, kai ieškinį pareiškia nukentėjusiojo teises parėmęs subjektas, teisė pareikšti tiesioginį ieškinį (savo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje) atsakingam užsienio draudikui priklauso nuo to, ar ieškovas, perėmęs nukentėjusio asmens teises, taip pat gali būti laikomas silpnesniąja šalimi, dėl ko ir suteikiama bendrųjų jurisdikcijos taisyklių išimtis. Draudimo įmonė, perėmusi reikalavimo teisę, nelaikytina draudėju, apdraustuoju, naudos gavėju bei silpnesniąja susiklosčiusių santykių šalimi, todėl nėra galimybės šiuo atveju pasinaudoti Reglamento Nr. 44/2001 9 str. 1 d. b punkte nustatyta jurisdikcijos taisykle. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad, esant draudimo kompanijos subrogaciniam reikalavimui, draudikui, nuolat gyvenančiam ar kurio verslo vieta yra valstybėje narėje, bylą galima iškelti pagal Reglamento 9 str. 1 d. a punktą, t.y. valstybės narės, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta. Taip pat pagal minimo Reglamento 10 str. byla, susijusi su atsakomybės draudimu, draudikui gali būti iškelta ir vietos, kurioje įvyko žalingas įvykis, teismuose. Remiantis abiem Reglamento nustatytais jurisdikcijos atvejais ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui Čekijos draudimo kompanijai Česka pojišt‘ovna a.s. turi teisę pateikti tik Čekijos Respublikos atitinkamuose teismuose, kadangi šio atsakovo verslo vieta, o taip pat ir žalingo įvykio vieta yra Čekijos Respublikoje. Remiantis išdėstytu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovo ginčas su Čekijos draudimo bendrove Česka pojišt‘ovna a.s. Lietuvos Respublikos teismams neteismingas, todėl, remiantis LR CPK 782 str. nuostatomis, šioje dalyje ieškinį paliko nenagrinėtu.

21Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2011-03-01 nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2S-227-464/2011) jau buvo išspręstas šios bylos teismingumas, o teismo sprendimas dalyje dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu prieštarauja LR CPK 781 str. nuostatoms. Iš bylos duomenų seka, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-06-23 nutartimi ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovams Česka pojišt‘ovna a.s. ir UAB DK „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo paliko nenagrinėtu, iš esmės konstatuodamas, jog atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ nėra tinkamas atstovas šioje byloje, o reikalavimai Čekijos draudimo bendrovei gali būti reiškiami Čekijos Respublikos teismuose (b.l. 91-92). Vilniaus apygardos teismas 2011-03-01 nutartimi minimą apylinkės teismo nutartį panaikino ir perdavė bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b.l. 115-117). Teismas pateikė išsamius tokio procesinio sprendimo motyvus. Apeliantas remiasi tik vieninteliu šios nutarties sakiniu, aiškindamas jį per siaurai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas (be teisėto pagrindo) pareiškė solidarų reikalavimą tiek Lietuvoje veikiančiam juridiniam asmeniui, tiek ir Čekijos draudimo bendrovei. Pagal bendras CPK nuostatas (29 str., 33 str.) ieškovas gali pasirinkti, kuriam teismui pareikšti ieškinį, t.y. pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją ar buveinės vietą. Nagrinėjamu atveju tuo pasinaudojo ieškovas, tačiau reikalavimus UAB DK „PZU Lietuva“ pareiškė be teisėto pagrindo, kadangi minėta įmonė negali būti atsakovu šioje byloje. Vilniaus apygardos teismo 2011-03-01 nutarties argumentai aiškiai parodo, kodėl buvo panaikinta skundžiama apylinkės teismo nutartis ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo, t.y. buvo konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas (2010-06-23 nutartimi) ieškinį paliko nenagrinėtu nusprendęs, kad vienas iš atsakovų, kurio buveinė yra Lietuvoje, yra netinkamas atsakovas, t.y. pirmosios instancijos teismas jau pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje sprendė dėl pareikšto ieškinio teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi minimoje nutartyje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog skundžiama nutartimi pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje teismas pasisakė dėl bylos esmės, padaręs išvadą, jog UAB DK „PZU Lietuva“ yra netinkamas atsakovas, kas pagal teisines pasekmes tolygu ieškinio konkretaus asmens atžvilgiu atmetimui, nusprendimui dėl jo teisių ir pareigų, ką tokioje bylos nagrinėjimo stadijoje draudžia CPK nuostatos. Priešingai nei teigia apeliantas, atskirąjį skundą nagrinėjęs teismas nesprendė bylos teismingumo klausimo pagal šalių nurodomas nacionalinių įstatymų (TPVCAPDĮ, CPK) bei Direktyvų, Reglamentų nuostatas, o tą nurodė atlikti pirmosios instancijos teismui. Taigi, priešingi apelianto išvedžiojimai laikytini nepagrįstais. Kadangi byloje konstatuota, jog UAB DK „PZU Lietuva“ negali būti atsakovu šioje byloje, ieškovas be teisėto pagrindo pareiškė reikalavimus šiai įmonei, šią draudimo kompaniją nepagrįstai patraukė bendraatsakovu, o byla gali būti nagrinėjama tik Čekijos Respublikos teismuose, nėra pagrindo konstatuoti, jog, pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą, buvo pažeistos LR CPK 781 str. 1 d. nuostatos. Iš dalies sutiktina su apelianto teiginiais, kad CPK nuostatos nenumato, jog vienu teismo sprendimu būtų dalyje ieškinys atmetamas, o kitoje dalyje – paliekamas nenagrinėtu. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės bei nustatęs, kad vieno atsakovo atžvilgiu ieškinys turi būti atmetamas, o kito atsakovo atžvilgiu paliktas nenagrinėtu, pagrįstai priėmė vientisą procesinį dokumentą – sprendimą, o ne atskirus procesinius dokumentus – sprendimą ir nutartį, kaip tą nurodo apeliantas. Taigi teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo konstatuoti absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei tuo pagrindu panaikinti skundžiamą sprendimą, todėl priešingi apelianto nurodymai atmetami.

22Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde išdėstyta nuomone dėl papildomo teismo sprendimo nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, papildomu sprendimu priteisdamas iš ieškovo 3 500 Lt atsakovo naudai turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nepažeidė civilinio proceso kodekso nuostatų, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes. Bylos duomenys rodo, kad atsakovus atstovavo advokatė, kuri rengė procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog UAB DK „PZU Lietuva“ nėra tinkamas atsakovas, jog ši byla neteisminga Lietuvos teismams, su kuo nesutiko ieškovas. Byloje konstatuota, jog ieškovas nepagrįstai pareiškė šį ieškinį Lietuvoje, netinkamai įgyvendino savo procesines teises, dėl ko atsakovas patyrė nepagrįstų išlaidų, apmokėdamas advokatų teisines paslaugas, todėl šias išlaidas, teismui atmetus ieškinio reikalavimus atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu, o reikalavimus Čekijos draudimo bendrovei palikus nenagrinėtais, turi kompensuoti ieškovas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, į tai, kad byla susijusi su tarptautiniu elementu, į rengtų procesinių dokumentų kiekį, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, neturi pagrindo konstatuoti, jog papildomu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis turi būti sumažintas, todėl priešingi apelianto nurodymai atmestini.

23Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimo bei 2011-11-21 papildomo sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiami pirmosios instancijos teismo sprendimai turėtų būti naikinami ar keičiami apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė nepažeisdamas įrodymų vertinimą bei kitus procesinius veiksmus reglamentuojančias civilinio proceso kodekso nuostatas.

24Atsakovas Česka pojišt‘ovna a.s. atsiliepime į apeliacinį skundą ir papildomame prašyme prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 725 EUR (2 503,28 Lt) Lt, kurias patvirtina kartu pateikti dokumentai. Remiantis LR CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 98 str., 98 str. 2 d., toks atsakovo prašymas tenkintinas tik iš dalies. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad apeliaciniame skunde išdėstyti reikalavimai (aplinkybės) nėra ypatingai sudėtingi nei teisiniu, nei faktiniu požiūriu; į tai, kad apeliaciniame skunde bei atsiliepime pateikti paaiškinimai pagrinde buvo suformuluoti ankstesniuose šalių teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, atsakovo atstovo teisme duotose paaiškinimuose; į tai, kad atsiliepimą parengė ir pasirašė tos pačios advokatų kontoros, kurios advokatė atsakovų interesus atstovavo pirmosios instancijos teisme, advokatas; į tai, kad atsakovo prašoma priteisti suma viršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11. p. maksimalų dydį; taip pat į tai, kad byla apeliacinėje instancijoje buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, todėl priteistiną patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį mažina iki 1 300 Lt.

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

Nutarė

26Ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą atmesti.

27Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir 2011 m. lapkričio 21 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

28Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, atsakovo Česka pojišt‘ovna a.s. naudai 1 300 Lt išlaidų teisinei pagalbai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė... 5. Atsakovai UAB DK „PZU Lietuva“ ir Čekijos draudimo bendrovė Česka... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus mieto 1 apylinkės teismas 2011-11-10 sprendimu ieškovo AAS... 8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-11-21 papildomu sprendimu priteisė... 9. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai... 10. Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 11. Ieškovas taip pat nesutinka su papildomu sprendimu, kuriuo atsakovo Česka... 12. Atsakovai UAB DK „PZU Lietuva“ ir draudimo bendrovė Česka pojištovna... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir... 17. Bylos duomenimis nustatyta, kad Čekijos Respublikoje 2006-06-13 įvyko eismo... 18. Nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi, kurioje pirmosios instancijos teismas... 19. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo teiginiais, jog pagal TPVCAPDĮ 13... 20. Nepagrįsti ir ieškovo teiginiai, kad jis turi teisę reikšti ieškinį... 21. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2011-03-01... 22. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde... 23. Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 24. Atsakovas Česka pojišt‘ovna a.s. atsiliepime į apeliacinį skundą ir... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str.... 26. Ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą atmesti.... 27. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir 2011... 28. Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS...