Byla eCIK-1083/2020
Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės ir Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas),

2susipažinusi su 2020 m. liepos 24 d. gautu ieškovės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

Nustatė

3Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš patalpų. Kasacine tvarka skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi panaikinta dalis Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, priešieškinis tenkintas iš dalies; iškeldinti bendraatsakiai A. G., G. G., L. D., R. D., A. D., A. D. iš administracinės paskirties pastato – keltininko namo su visu jiems priklausančiu turtu, priteisiant lygiomis dalimis nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini); nustatytas 6 mėnesių terminas bendraatsakių iškeldinimui iš gyvenamųjų patalpų po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

4Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

5Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

6Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė CK 6.616 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią nuomos sutarties nutraukimą ir piliečių iškeldinimą suteikiant kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 19 d nutarimo Nr. 1109 „Dėl Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai (visuomenės kultūrinio ir pažintinio turizmo poreikiams) koncepcijos patvirtinimo“ 10.2. punktą; Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 21 straipsnio 6 dalį; Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio 2 dalį; atsakovai, kaip nuomininkai, gyvenantys valstybės išperkamose patalpose, t. y. ginčo pastate, jokia forma bei apimtimi nesiekė Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatytų garantijų, išskyrus dėl žemės sklypų gyvenamojo namo statybai įsigijimo; atsakovai niekada nebuvo įgiję nuosavybės teisės į ginčo pastatą ir jie buvo tik pastato nuomininkai, žinoję, jog niekada negalėjo jo privatizuoti. Atsakovams daug metų buvo žinoma, jog ginčo pastate jie gyvena nuomos santykių pagrindu tik laikinai, t. y. tai reiškia, kad negalėjo būti paneigtos tiek Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio, tiek CK 6.616 straipsnio, tiek Koncepcijos 10.2 punkto, tiek Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 21 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes priešingu atveju atsakovai nepagrįstai praturtėtų valstybės (mokesčių mokėtojų) sąskaita. Teismai nepagrįstai netaikė materialiosios teisės normų – Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 5 straipsnio, 7 straipsnio 2 dalies ir 9 straipsnio 1, 2, 3 dalies; Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 21 straipsnio 6 dalies; neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarime nurodytus išaiškinimus, taip pat į šioje byloje jau priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2018) pateiktus teisės taikymo išaiškinimus dėl nuomininkų, gyvenančių ankstesniems savininkams grąžintinuose ar valstybės išperkamose gyvenamosiose patalpose. Ieškovės teigimu, teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos dėl materialiosios teisės normų, susijusių su nuomininkų, gyvenančių savininkams grąžintinose arba valstybės išperkamose gyvenamosiose patalpose, taikymo; pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos grąžinimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų byloje pareikštų ieškovės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos reikalavimų. Ieškovės reikalavimas nutraukti nuomos sutartį buvo pagrindinis ir tik nutraukus nuomos sutartį galėjo būti tenkinami kiti išvestiniai reikalavimai dėl atsakovų iškeldinimo iš ginčo pastato su visu jiems priklausančiu turtu ir dėl kitų gyvenamųjų patalpų jiems suteikimo, tačiau pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad toks ieškovės reikalavimas tenkinamas arba atmestinas. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai sprendė dėl byloje šalių pareikštų reikalavimų patenkinimo apimčių ir tokiu būdu pažeidė CPK 93 straipsnį bei 98 straipsnio 1 dalį, taip pat neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

8Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

9Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

Nutarė

10Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

11Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Proceso dalyviai