Byla 2S-1451-577/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. P., S. P., R. J. skundus dėl antstolio I. G. veiksmų ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys – antstolis I. G., R. B., B. Z. B., A. R. B., V. B., uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Telia LT“, akcinė bendrovė Energijos skirstymo operatorius, akcinė bendrovė Swedbank, akcinė bendrovė DNB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Senamiesčio ūkis“, I. P. (išieškotoja),

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi patenkinęs pareiškėjo A. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sustabdė antstolio I. G. 2017 m. kovo 29 d. patvarkymu Nr. S1-24219 vykdomas buto, esančio ( - ), varžytynes iki įsiteisės procesinis sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2104-603/2017 pakeitė suinteresuotą asmenį (išieškotoją) Nordea bank AB, veikiantį per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, Lietuvoje registruotą filialą, į procesinių teisių perėmėją I. P., o jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2YT-23083-934/2017. I. P. prašymą grindė tuo, kad skolininko skundas dėl antstolio veiksmų laikytinas prima facie nepagrįstu, kadangi skundas buvo atmestas tiek antstolio patvarkymu, tiek ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-24308-566/2017. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja grėsmė dėl teismo sprendimo įvykdymo, nes pareiškėjas pats siekia parduoti jam priklausantį turtą ir atlieka veiksmus, nuo kurių siekė apsisaugoti prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pasak suinteresuoto asmens, skolininkas 6 metus vilkina išieškojimo procesą.
  2. Pareiškėjas (skolininkas) A. P. atsiliepime prašė netenkinti I. P. prašymo; nurodė nesutinkantis su teiginiu, kad jis siekia vilkinti išieškojimo procesą. Pažymėjo, kad civilinės bylos Nr. 2S-2104-603/2017 nagrinėjimas paskirtas greitu metu, kad yra rengiamas ieškinys dėl 2017 m. rugpjūčio 10 d. reikalavimo teisių perleidimo-priėmimo sutarties pakeitimo, naujuoju kreditoriumi vietoje I. P. pakeičiant S. P.; be to, vyksta teisminiai ginčai, dėl reikalavimo teisių perleidimo I. P. teisėtumo.

4II.

5Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi Nr. 2YT-23083-934/2017 taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatęs, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, konstatavo, jog viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. tikėtinas skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumas, neegzistuoja. Nors minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis apskųsta apeliacine tvarka, teismo nuomone, ši aplinkybė nepaneigia abejonių dėl skundo dėl antstolio veiksmų tikėtino pagrįstumo ir galbūt apeliantui palankaus teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, o pagal formuojamą teismų praktiką tai laikoma pakankamu pagrindu panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Papildomai pažymėjo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, kurie nagrinėjo pareiškėjų skundus dėl antstolio veiksmų, konstatavo antstolio veiksmų teisėtumą bei pareiškėjo skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti Nuolatinis nepagrįstų skundų teikimas, teismo vertinimu, sudaro prielaidas įžvelgti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, o tai papildomai įrodo būtinybę spręsti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą. Pažymėjo, jog skolininko nurodytos aplinkybės, jog ketina skųsti reikalavimo teisių perleidimą, nesudaro pagrindo netenkinti prašymo dėl laikinų apsaugos priemonių panaikinimo.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
  1. Pareiškėjas A. P. atskiruoju skundu prašo skubiai panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Nutartis pažeidžia CPK 65 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 66 straipsnio bei 149 straipsnio 1 dalies nuostatas. Aplinkybės, kad tik I. P. prašymo bei jos advokato asmeninio laiško teisėjui pagrindu, nelaukiant, kol apeliacinės instancijos teisme iš esmės bus išnagrinėta byla dėl antstolio veiksmų, iš bylos esant išimtai pareiškėjo skundo medžiagai, esant toms pačioms aplinkybėms, kuriomis buvo priimta nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėjas nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, į civilinę bylą Nr. 2YT-224308-566/2017 neperdavė pareiškėjos skundo, o priėmė savo paties priimtam sprendimui iš esmės priešingą sprendimą, kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo.
    2. Nutartis pažeidžia CPK 149 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Pažymėjo, kad teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-224308-566/2017 iš esmės išnagrinėjęs bylą dėl antstolio veiksmų savo iniciatyva nepanaikino laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-2104-603/2017 gali priimti priešingą sprendimą, kurio nebus galima įgyvendinti, nes pardavus butą iš varžytinių, nebebus galima jį išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo.
    3. Teismas, gavęs I. P. prašymą, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu turėjo sustabdyti civilinę bylą Nr. 2YT-23083-934/2017, ir nagrinėti jos prašymą tik Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus bylą Nr. 2S-2104-603/2017,
    4. Teismo išvada, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, priimta nenagrinėjus pareiškėjo naudojimosi procesinėmis teisėmis turinio, iš esmės pažeidžiant CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatytą pareigą imtis priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, nesilaikant Lietuvos teismų praktikos. Nutartis pažeidžia skolininko teisę skųsti antstolio veiksmus. Pažymėjo, kad antstolis, parduodamas turtą iš varžytinių, užkirto kelią su išieškotoju sudaryti taikos sutartį, pagal kurią prievolė išieškotojui būtų įvykdyta.
    5. Teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 2 daleis 4, 5 punktus, nevykdė pareigos išsiaiškinti, ar I. P. prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones pateiktas esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir neatsisakė jo priimti.
    6. Nutartis padaro iš esmės neįmanomą prievolės pačiai skolininkei įvykdymą bei užkerta galimybę iki varžytinių pabaigos tinkamai parengti ieškinį dėl reikalavimo teisės perleidimo panaikinimo.
  1. Antstolis I. G. atsiliepime prašo pareiškėjo A. P. atskirojo skundo netenkinti. Pažymėjo, kad apeliantas nenurodė nei vienos aplinkybės dėl nutarties nepagrįstumo. Teigia, kad teismas, priimdamas šią nutartį savo kompetencijos neviršijo. Vykdomoji byla užvesta 2011 metais, todėl skolininkas nepagrįstai teigia, kad antstolis skubiai vykdo varžytines; antstolio teigimu, būtent skolininkas vengia savo įsipareigojimų vykdymo, taip pažeisdamas išieškotojų interesus. Taikos sutarties sudarymui su kreditoriais skolininkas turėjo pakankamai laiko.
  2. Teisme gautas suinteresuoto asmens I. P. prašymas nutraukti apeliacinį procesą, kuris pradėtas pagal A. P. atskirąjį skundą. Prašyme nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartis negali būti apskundimo objektu, nes išieškojimo objektu buvęs butas, esantis ( - ), yra perduotas hipotekos kreditorei – I. P.. Tokiu atveju ginčo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti.
  1. Apeliacinis procesas nutrauktinas.
  1. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas suinteresuoto asmens (išieškotojos) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Apeliantas atskiruoju skundu siekė, kad panaikinus ginčijamą nutartį, liktų galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis, kuria buvo sustabdytos antstolio I. G. 2017 m. kovo 29 d. patvarkymu Nr. S1-24219 vykdomos buto, esančio ( - ), varžytinės iki įsiteisės procesinis sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų.
  2. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad apelianto (bei pareiškėjų R. J., S. P.) skundas dėl antstolio veiksmų yra išnagrinėtas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-24308-566/2017 atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-766-603/2018 minėtą nutartį paliko nepakeistą.
  3. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas siekia 2017 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki įsiteisės procesinis sprendimas, byloje pagal A. P. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, galiojimo sprendžia, kad atskirojo skundo nagrinėjimas, esant iš esmės išnagrinėtam pareiškėjo skundui dėl antstolio veiksmų, neteko prasmės, nes šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių (tapo teisiškai neaktualus, nes net panaikinus ginčijamą nutartį, 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebegaliotų). Susiklosčius išdėstytoms faktinėms aplinkybėms bei vadovaujantis proceso koncentracijos, ekonomiškumo principais, apeliacinis procesas, pradėtas pagal pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą, nelikus apeliacijos objekto, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
  4. Apeliantas už atskirojo skundo pateikimą sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio. Šis žyminis mokestis, vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 87 straipsnio 1 dalies 9 punktu, grąžinamas pareiškėjui.

6Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, teismas

Nutarė

7nutraukti apeliacinį procesą civilinėje byloje Nr. 2S-1451-577/2018 pagal pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties.

8Grąžinti pareiškėjui A. P. (a. k. ( - ) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. gruodžio 14 d. UAB Medicinos banke.

Proceso dalyviai