Byla 2A-245-198/2013
Dėl 2012-06-18 susitarimo pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

2kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno ir Nijolės Danguolės Smetonienės,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1025-913/2012 pagal ieškovo UAB „Autobrava“ ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl 2012-06-18 susitarimo pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 20 000 Lt skolos, 5 % dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2010-07-16 sudarė automobilio Fiat Ducato pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ATP10-0256, kuria ieškovas įsipareigojo perduoti sutartyje numatytą automobilį atsakovo nuosavybėn, o atsakovas įsipareigojo sumokėti automobilio kainą – 40 000,00 Lt. Šalys susitarė dėl atsiskaitymo už automobilį tvarkos. 2010-07-16 šalims pasirašant sutartį ir atsakovui sumokėjus 2000,00 Lt avansą, automobilis buvo perduotas atsakovui. Sutartyje numatytu terminu atsakovas likusios automobilio kainos dalies ieškovui nesumokėjo. 2012-06-18 ieškovas ir atsakovas pasirašė susitarimą dėl skolos sumokėjimo, kuriuo atsakovas patvirtino savo įsiskolinimą ieškovui, grąžino automobilį, įsipareigodamas jį iki 2012-08-17 išpirkti. Susitarimu šalys numatė, kad jei atsakovas iki 2012-08-17 ieškovui nepadengs viso 38 000 Lt įsiskolinimo, automobilis nuosavybės teise liks ieškovui, o atsakovas už netinkamą įsipareigojimų vykdymą ieškovui sumokės 20 000 Lt kompensaciją. Iki 2012-08-17 atsakovas įsiskolinimo ieškovui nepadengė, nesumokėjo ir šalių numatytos 20 000 Lt kompensacijos. Ieškovas pranešimu kreipėsi į atsakovą ir pareikalavo iki 2012-09-07 sumokėti 20 000 Lt sumą, tačiau atsakovas į pranešimą nereagavo (b. l. 3-4).

6Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-10-11 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino visiškai: priteisė iš atsakovo ieškovui 20 000 Lt skolos, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 18-19).

7Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti, tenkinti jo priešieškinį ir 2012-06-18 susitarimą dėl skolos mokėjimo, sudarytą tarp UAB „Autobrava“ ir A. A. pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Nurodė, kad ieškovas nebuvo automobilio Fiat Ducato savininkas, galintis savo nuožiūra disponuoti automobiliu. Tai paaiškėjo vėliau šalims jau sudarius preliminarią pirkimo pardavimo sutartį. Automobilis yra registruotinas turtas ir turto savininkas laikomas asmuo, kuris yra registruotas registre kaip turto savininkas. Atsakovas daug kartų prašė automobilį registruoti jo vardu, tačiau ieškovas vis rasdavo priežasčių, vengdamas nuosavybės registravimo atsakovo vardu. 2012 metais atsakovui buvo nurodyta atiduoti automobilį ir tokiu būdu bus nutraukta šalių sutartis dėl pirkimo, o jei atsakovas nesutiks pasirašyti susitarimo dėl skolos mokėjimo, bus apkaltintas automobilio vagyste. Susitarimą dėl skolos mokėjimo surašė ir atsakovui pateikė ieškovas. Ieškovui pasiėmus automobilį ir iš esmės nutraukus preliminarią sutartį, naujai sudarytoje sutartyje buvo nurodyta 20 000 litų kompensacija. Šią sutartį pristatant atsakovui, jam buvo nurodyta, kad punktas dėl kompensacijos jokių prievolių jam nesukels, o tai daroma tik tam, kad apsaugoti ieškovo interesus jei jis sugalvotų pareikšti jam pretenzijas dėl turėtų atsakovo nuostolių, o pats susitarimas savo esme bus ankstesnio susitarimo anuliavimas. Kitaip sakant kompensacija tai UAB „Autobrava“ garantija, kad atsakovas nesikreips į institucijas pagalbos. Ieškovas, grasindamas diktavo sąlygas. Atsakovas pagerino automobilį ir turėjo didelių išlaidų. Pažeidus sandorio sudarymo laisvės principą buvo pažeistas CK 1.80 str., t.y. sandoris buvo sudarytas siekiant atimti iš atsakovo galimybę kreiptis į teisėsaugos organus ir tai prieštaravo CK 1.87 str., tai, kad jam buvo aiškinamos vienokios sąlygos, o iš esmės ieškovas elgėsi priešingai, patvirtina buvus apgaulei CK 1.91 str. 2012-06-18 susitarimą pripažinus negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, ieškovo ieškinio tenkinimas nėra įmanomas ir todėl atmestinas (b. l. 31-33).

8Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-12-27 galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-11 preliminarų sprendimą, o atsakovo priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys ir įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčijamas susitarimas turėtų CK 1.80, 1.87, 1.91 straipsniuose numatytų požymių. Teismo nuomone, iš priešieškinio turinio galima spręsti, jog ieškovo grasinimas galėjo pasireikšti tuo, kad ieškovas iš esmės ėmėsi iniciatyvos ir pasiūlė atsakovui sudaryti susitarimą. Iki susitarimo pasirašymo tarp šalių vyko derybos dėl automobilio išpirkimo ir atsakovas pats siūlė automobilį išpirkti lizingo būdu per trečiąjį asmenį. Šalims nepavykus sudaryti pirkimo – pardavimo sandorio per trečiąjį asmenį, ieškovas pasiūlė atsakovui pasirašyti ginčijamą susitarimą. Įrodymų, kad atsakovas būtų verčiamas pasirašyti tokį susitarimą, byloje nėra. Teismas atmetė atsakovo argumentą, jog jam buvo nurodoma, kad punktas dėl kompensacijos jokių prievolių jam nesukels, nes prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Jeigu asmuo elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Atsakovas daugiau kaip metus nevykdė pareigos pagal 2010-07-16 Pirkimo – pardavimo sutartį atsiskaityti su ieškovu. 2012-06-18 Susitarimu šalys susitarė, jog jei atsakovas iki 2012-08-17 nepadengs įsiskolinimo, automobilis nuosavybės teise liks ieškovui, o atsakovas už netinkamą įsipareigojimų vykdymą įsipareigojo ieškovui sumokėti 20 000 litų kompensaciją. Atsakovas gera valia įsipareigojimo neįvykdė. Teismas nenustatė jokių pagrindų, remiantis kuriais atsakovo ginčijamas 2012-06-18 Susitarimas dėl skolos mokėjimo galėtų būti pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

9Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį tenkinti, o ieškovo ieškinį atmesti, bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nesutikimo su teismo sprendimu argumentai:

101. Sprendimas nėra teisėtas, nes nesiremia teisės norma, o dalimi jos, iškreipiant pačią normos esmę. CK 6.317 str. 1 d. nurodyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t.y. jam valdyti nuosavybės teise ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Sutarties objektas yra automobilis, kuris vadovaujantis LR teisės aktais yra privalomai registruotinas daiktas. Atsakovas, teikdamas priešieškinį, pateikė VĮ „Regitra" išrašą kuriame nurodyta, kad automobilio FIAT, DUCATO valst. Nr. EHV938 VIN kodas ZFA25000001511724 savininkas nuo 2009-06-15 yra VĮ „Azzara". Teismas priimdamas sprendimą privalėjo nurodyti dėl kokių priežasčių yra atmetamas padidintą įrodomąją galią turintis įrodymas ir buvo vadovaujamasi ieškovo duotais paaiškinimais, kad jis yra automobilio savininkas. Ieškovas nebuvo automobilio savininkas.

112. Ieškovas neįvykdė CK 6.317 str. 4 d. nustatytos pardavėjo pareigos pašalinti bet kokias pirkėjo valdymo teisės kliūtis. Pirmosios instancijos teisme atsakovas nurodė, kad jis daug kartų kėlė reikalavimą automobilį registruoti jo vardu, tačiau kiekvieną kartą ieškovas rasdavo vis kitokių priežasčių vengiant nuosavybės registravimo atsakovo vardu. Jis būdavo vis raminamas, kad gali naudotis automobiliu ir tai jam yra kompensacija už patiriamą nepatogumą. Ieškovas šių atsakovo teiginių nenuginčijo. Atsakovas negalėjo remtis sutartimi ir savarankiškai registruoti automobilį savo vardu, nes VĮ „Regitra" duomenų bazėje automobilio savininkas nuo 2009-06-15 iki 2012-07-20 buvo VĮ „Azzara". Faktas, kas yra tikrasis automobilio savininkas, išaiškėjo tik pirmos instancijos teisme. Atsakovui visą šį laiką ieškovas jokių įrodymų, kad yra automobilio savininkas, nepateikė.

123. CK 6.206 str. nurodoma, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Ieškovas nebuvo automobilio savininkas sudarydamas su atsakovu sutartį 2010-07-16 ir 2012-06-18 susitarimą. Ieškovas atsakovą apgaudinėjo. 2012-06-18 susitarimą surašė ir atsakovui savo būstinėje pateikė ieškovas. Atsakovas buvo grasinamas, kad bus apkaltintas automobilio vagyste. Iš tolimesnių įvykių matyti, kad ieškovas net nesiruošė vykdyti savo surašyto susitarimo. Susitarimo 4 p. nurodyta, kad jei skolininkas 38000 Lt skolos iki 2012-08-17 nesumokės, kreditorius įgyja teisę įregistruoti automobilį VĮ Regitra savo vardu. Iš atsakovo pateiktos VĮ „Regitra" pažymos matyti, kad ieškovas automobilį savo vardu registravo 2012-07-20. Tai patvirtina, kad automobilio registravimas nebuvo ieškovo ir atsakovo sutartinių santykių tąsa. Darytina išvada, kad automobilis buvo registruojamas remiantis ieškovo ir įmonės „Azzara" sudarytu susitarimu. Iš šių aplinkybių matyti, kad atsakovas buvo apgautas.

134. Atsakovas neužsiima automobilių verslu, o ieškovas yra įmonė besiverčianti automobilių prekyba. Ne atsakovui, o ieškovui yra žinomos visos su šiuo verslu susijusios paslaptys ir jam, kaip prekybos automobiliais verslo atstovui, turi būti keliami padidinti reikalavimai. Neįtikėtina, kad ieškovas be pagrindo du metus nesikreipė dėl skolos sumokėjimo. Pasirašant susitarimą jis pasinaudojo atsakovo neišprusimu automobilių pirkimo-pardavimo versle, apgaule ir grasinimais. Jį privertė 2012-06-18 pasirašyti susitarimą dėl 20000 Lt dydžio kompensacijos sumokėjimo nebūdamas automobilio savininku. Ieškovo elgesys smerktinas ir negali būti vertinamas, kaip geros moralės.

14Ieškovą byloje atstovavo advokato padėjėja. Teismo posėdis truko 15 minučių, buvo surašytas vienas atsiliepimas į priešieškinį. Mano, kad ieškovui priteista 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų suma yra aiškiai per didelė (b. l. 111-114).

15Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas yra priimtas tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas. Ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis paneigė atsakovo argumentą ir įrodė, jog būtent jis buvo automobilio savininkas tuo metu, kai jis ir apeliantas sudarė 2010-07-16 pirkimo-pardavimo sutartį ir 2012-06-18 susitarimą. Tai, kad LR kelių transporto priemonių registre liko nepakeisti duomenys apie tai, kad automobilio savininku yra ne VĮ „Azzara", o ieškovas, ginčo atveju neturi jokios teisinės reikšmės, nes nuosavybės teisė į transporto priemonę atsiranda ne duomenų įregistravimo registre pagrindu, o sudaryto sandorio pagrindu (CK 4.47 str. 1 p., 4.48 str. 1 d., 4.49 str.). Apeliantas įgijo galimybę valdyti automobilį nuosavybės teise, t. y. elgtis su juo kaip su savo, nepriklausomai nuo pardavėjo (ieškovo) valios. Apeliantas nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio aplinkybę, jog apeliantas būtų susidūręs su automobilio valdymo kliūtimis. Apelianto nurodomi teiginiai, jog jis ne kartą reikalavo automobilį registruoti apelianto vardu, tačiau ieškovas to neatliko, yra nepagrįsti. Atsakovas galėjo raštu pateikti prašymą ieškovui registruoti automobilį jo vardu, tačiau jokių rašytinių įrodymų nepateikta. Ieškovas nesutinka su apelianto teiginiais, kad jis atsakovui grasino. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius ir pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog byloje esantys duomenys ir įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčijamas susitarimas turėtų CK 1.80, 1.87, 1.91 straipsniuose numatytų požymių. Aplinkybė, jog ieškovas savo vardu 2012-07-20 registravo automobilį, negali būti laikoma argumentu nei dėl ieškovo ketinimo nevykdyti susitarimo, nei dėl to, jog nuo minėtos dienos automobilio nuosavybė ieškovui perėjo iš VĮ „Azzara". Apelianto argumentai, jog susitarimas su juo buvo sudarytas pasinaudojant jo neišprusimu automobilių versle, o ieškovas pasinaudojo šia aplinkybe ir apgaule privertė apeliantą sudaryti susitarimą, taip pat nepagrįsti. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis neturi jokių specifinių bruožų, kuriuos galėtų žinoti tik automobilių pirkimu-pardavimu užsiimantis asmuo, lyginant šią sutartį su kitomis civilinėmis sutartimis. Atsakovas ketino įvykdyti susitarimą - jis pasiūlė ieškovui automobilį išpirkti ne pats, o per S. Savicko įmonę, kas patvirtina faktą, jog sudarydamas susitarimą atsakovas suprato jo sudarymo teisines pasekmes ir išreiškė savo laisvą valią. Ieškovas nesutinka su apelianto teiginiais, jog ieškovo naudai priteisus susitarime numatytą 20000 Lt sumą, ieškovas nepagrįstai gaus didesnę sumą, tai yra 43790 Lt, nei tą, kuri buvo numatyta sutartyje - 38000 Lt. Priešingai nei teigia apeliantas, 20000 Lt suma yra abiejų šalių laisva valia sutartų netesybų dydis, kuris negali būti laikomas neteisėtų ieškovo veiksmų padariniu. Būtent apeliantas yra asmuo, kuris netinkamai vykdė savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Net ir priteisus ieškovo naudai susitarime numatytą kompensacijos dydį, nebus padengti visi ieškovo patirti nuostoliai dėl apelianto prisiimtų įsipareigojimų netinkamo vykdymo. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, ieškovas pažymi, jog jį pirmosios instancijos teisme atstovavusi atstovė rengė atsiliepimą į priešieškinį, ruošėsi bylos nagrinėjimui tikėdamasi, jog atsakovas dalyvaus nagrinėjant bylą, vyko iš Vilniaus į Anykščius, tačiau dėl atsakovo pasyvumo teismo posėdis truko neilgai, nes buvo išklausyta tik ieškovo atstovė. Atsakovas priešieškinyje buvo nurodęs, jog jis į posėdį atsives liudytojus, kas leido tikėti, kad posėdis gali trukti ir kelias valandas, 1500 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų suma yra protingo dydžio ir nebegali būti mažinama. Nepateikti jokie įrodymai apie 2012-12-21 teismo posėdžio dieną ir konkrečią valandą pašlijusią žmonos sveikatą. Tokia situacija suponuoja ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, formalų prisidengimą žmonos neįgalumo faktu, kuris nustatytas dar 2012-03-20. Bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka yra netikslingas. Atsakovui jau kartą neatvykus į teismo posėdį, gali pasikartoti situacija, kad jis ir vėl į bylos nagrinėjimą neatvyks. Bylai nagrinėti reikšmingos aplinkybės yra nurodytos procesiniuose dokumentuose, jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ieškovas ir apeliantas procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvus ir argumentus. Dėl šių priežasčių nėra tikslingas žodinio posėdžio rengimas ir dar didesnių bylinėjimosi išlaidų patyrimas (b. l. 123-128).

16Apeliacinis skundas atmestinas, Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. galutinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

17Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2010-07-16 sudarė lengvojo automobilio Fiat Ducato, kėbulo Nr. ZFA25000001511724 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo perduoti minėtą automobilį atsakovo nuosavybėn, o atsakovas įsipareigojo sumokėti automobilio kainą – 40 000 Lt. Šalys sutartyje numatė, kad automobilio kaina yra sumokama tokia tvarka: 5 % avansas yra sumokamas sudarant sutartį, o likusi 38 000 Lt suma sumokama per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos (b. l. 5-6). Automobilis atsakovui buvo perduotas šalims pasirašant 2010-07-16 automobilio perdavimo-priėmimo aktą (b. l. 7). 2012-06-18 ieškovas ir atsakovas pasirašė susitarimą dėl skolos sumokėjimo. Šiuo susitarimu atsakovas patvirtino savo 38 000 Lt įsiskolinimą, automobilį grąžino ieškovui, įsipareigojo jį iki 2012-08-17 išpirkti ir susitarė, kad jei skolos per nurodytą terminą kreditoriui nesumokės, automobilio nuosavybės teisė lieka kreditoriui, o skolininkas per 10 dienų nuo 2012-08-17 sumokės kreditoriui 20 000 Lt kompensaciją (b. l. 8). Iki 2012-08-17 atsakovas 38 000 Lt įsiskolinimo ieškovui nepadengė ir nesumokėjo šalių numatytos 20 000 Lt kompensacijos. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo pateiktą ieškinį dėl 20 000 Lt kompensacijos bei palūkanų priteisimo ir netenkino atsakovo priešieškinio, kuriuo atsakovas prašė 2012-06-18 susitarimą pripažinti negaliojančiu. Atsakovas su šiuo teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti, o priimant naują sprendimą – tenkinti atsakovo priešieškinį. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo šiuos argumentus: ieškovas sutarties sudarymo metu nebuvo automobilio savininkas, nes VĮ Regitra“ duomenimis nuo 2009-04-29 automobilio savininkas buvo VĮ „Azzara“, todėl ieškovas negalėjo jo parduoti; ieškovas nepašalino visų automobilio valdymo kliūčių, ieškovas nenuneigė atsakovo teiginių, kad ieškovas vengė nuosavybės registravimo atsakovo vardu; 2012-06-18 susitarimą atsakovas pasirašė, nes buvo grasinamas, kad bus apkaltintas automobilio vagyste; atsakovas yra privatus asmuo, o ieškovas verslininkas užsiimantis automobilių verslu, jis pasinaudojo atsakovo neišprusimu automobilių versle. Apeliacinės instancijos teismo kolegija su šiais atsakovo argumentais nesutinka.

18Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-454/2011). CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir pagal CPK nurodytas įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko tinkamai nustatė svarbias bylai išspręsti aplinkybes ir byla buvo išspręsta neteisingai.

19Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodo, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme numatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Nuosavybės teisės į automobilį įgijimo pagrindas gali būti automobilio pirkimo – pardavimo sutartis (LR CK 4.47 str. 1 p., 6.305 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010 yra išaiškinęs, kad daikto įregistravimas atitinkamame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas. Byloje pateiktas 2010-05-14 perdavimo-priėmimo aktas, kuriame nurodyta, kad šalys (pardavėjas UAB „Autobrava“ ir VŠĮ „Azzara“ susitarė nutraukti 2009-06-10 Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ATPF9-0460, UAB „Autobrava“ priima, o VŠĮ „Azzara“ grąžina automobilį Fiat Ducato kėbulo numeris ZFA25000001511724 (b. l. 10). Taigi, 2010-07-16 automobilio Fiat Ducato pirkimo – pardavimo sutarties Nr. ATP10-0256 sudarymo metu, ieškovas buvo minėto automobilio savininku.

20Apeliantas nurodo, kad jis daug kartų kėlė reikalavimą automobilį registruoti jo vardu, tačiau kiekvieną kartą ieškovas rasdavo vis kitokių priežasčių vengdamas nuosavybės registravimo atsakovo vardu ir, kad ieškovas šių atsakovo teiginių nenuginčijo, atsakovui visą šį laiką ieškovas jokių įrodymų, kad yra automobilio savininkas, nepateikė. Kaip jau minėta, pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Atsakovas, teigdamas, kad jis daug kartų kėlė reikalavimą automobilį registruoti jo vardu, tačiau kiekvieną kartą ieškovas rasdavo vis kitokių priežasčių vengiant nuosavybės registravimo atsakovo vardu, pirmiausia pats ir turėjo įrodyti tokius faktus, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis kėlė jo nurodytus reikalavimus ieškovui.

21Atsakovas apeliaciniu skundu prašo tenkinti jo priešieškinį, kuriuo jis prašė pripažinti negaliojančiu 2012-06-18 susitarimą dėl skolos mokėjimo ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Anykščių rajono apylinkės teismas 2012-11-08 nutartimi atidėjo atsakovui 600 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo (b. l. 50). Pagal 135 str. 2 d. prie ieškinio turi būti pridėti įrodymai, kad yra sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio, nors kaip minėta jam žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas tik iki teismo sprendimo priėmimo. Taigi, atsakovas apeliaciniame skunde prašo tenkinti jo priešieškinį, tačiau jis už savo reikalavimą teismo nustatytu terminu nesumokėjo žyminio mokesčio. Be to, atsakovas savo reikalavimą pripažinti 2012-06-18 susitarimą negaliojančiu, nurodė, kad jam buvo grasinama, kad ieškovas kreipsis į teisėsaugos institucijas ir atsakovas bus apkaltintas automobilio vagyste. Pažymėtina, kad nurodymas, jog kreipsis į teisėsaugos institucijas, negali būti laikoma grasinimu CK 1.91 straipsnio prasme, nes pranešimas apie galimai padarytą nusikalstamą veiką yra teisėtas veiksmas. Kitokių aplinkybių kaip jam buvo grasinama, atsakovas nenurodė ir jokių įrodymų nepateikė.

22Atmestinas ir atsakovo argumentas, kad ieškovas pasinaudojo jo neišprusimu automobilių versle. Apeliantas nenurodė ir neįrodė jokių aplinkybių, kad jis buvo apgautas, kad kažkokie sandorio niuansai buvo nuo jo nuslėpti ar, kad sutartis buvo neaiški, jos sąlygos nesuprantamos. Teismas, nustatęs, kad atsakovas beveik du metus nevykdė savo pareigos sumokėti pirkimo-pardavimo sutartimi sutartą kainą, tačiau šiuo automobiliu visą šį laiką naudojosi, o 2012-06-18 susitarimu įsipareigojo dėl netinkamo savo įsipareigojimų vykdymo, jei šių įsipareigojimų ir toliau nevykdys dėl to sumokėti 20 000 Lt, tačiau ir šio įsipareigojimo neįvykdė ir nenustatęs jokių sandorio negaliojimo pagrindų, pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį.

23Prašymas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmetamas. Bylos nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turiniui (CPK 324 str. 2 d.); apeliantas atskleidė savo poziciją atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje; apeliaciniame skunde ieškovas pasirėmė tomis pačiomis aplinkybėmis. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrįstas ir jo netenkina (CPK 322 str.). Atsakovas nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, nurodydamas, kad į jį neatvyko dėl žmonos sveikatos stovio, tačiau jokių pagrindžiančių tai įrodymų nepateikė. Pateikė tik žmonos Neįgaliojo pažymėjimą, kuriame žmonai nustatytas sumažintas darbingumas laikotarpiui nuo 2012-03-20 iki 2013-03-19. Tačiau šis dokumentas negali būti vertintinas kaip įrodymas, kad atsakovas 2012-12-21 negalėjo dalyvauti teismo posėdyje.

24Apeliantas nesutinka dėl 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad advokatui ir advokato padėjėjui išlaidos yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Žin., 2004, Nr. 54-1845). Civilinėje byloje ieškovą atstovaujantis advokatas ruošė ieškinį, atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, dalyvavo teismo posėdyje. Minėtų rekomendacijų 7 p. nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. 8.2 p. nurodyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus koeficientas yra 3. Tad priteista suma atitinka Rekomendacijose nurodytus kriterijus.

25Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 1815 Lt (1500 Lt suma už teisines paslaugas ir 315 Lt PVM) atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo surašymą (CPK 93 str., b. L. 129-130). Rekomendacijų 8.11 p. nustatytas koeficientas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą – 1.5. Taigi, ieškovo prašomos priteisti patirtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme, taip pat atitinka minėtose rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl jos priteistinos iš atsakovo.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 1 d.,).

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

29Priteisti iš atsakovo A. A. (a. k. ( - ) ieškovui UAB „Autobrava“ (į. k. 125481247) 1815 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika) Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno ir Nijolės Danguolės Smetonienės,... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 20 000 Lt skolos, 5 % dydžio metines... 6. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-10-11 priėmė preliminarų... 7. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti,... 8. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-12-27 galutiniu sprendimu paliko... 9. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir... 10. 1. Sprendimas nėra teisėtas, nes nesiremia teisės norma, o dalimi jos,... 11. 2. Ieškovas neįvykdė CK 6.317 str. 4 d. nustatytos pardavėjo pareigos... 12. 3. CK 6.206 str. nurodoma, kad viena šalis negali remtis kitos šalies... 13. 4. Atsakovas neužsiima automobilių verslu, o ieškovas yra įmonė... 14. Ieškovą byloje atstovavo advokato padėjėja. Teismo posėdis truko 15... 15. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį... 16. Apeliacinis skundas atmestinas, Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m.... 17. Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2010-07-16 sudarė lengvojo... 18. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 19. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodo, kad nuosavybės... 20. Apeliantas nurodo, kad jis daug kartų kėlė reikalavimą automobilį... 21. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo tenkinti jo priešieškinį, kuriuo jis... 22. Atmestinas ir atsakovo argumentas, kad ieškovas pasinaudojo jo neišprusimu... 23. Prašymas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 24. Apeliantas nesutinka dėl 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo advokato... 25. Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 1815 Lt (1500 Lt suma už teisines... 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 28. Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. galutinį... 29. Priteisti iš atsakovo A. A. (a. k. ( - ) ieškovui UAB „Autobrava“ (į. k....