Byla 2-375-650/2014
Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo atsakovui G. L., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Daivai Girdenienei, dalyvaujant ieškovei K. L., atsakovui G. L., išvadą teikiančios institucijos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei

2Virginijai Petrylienei, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. L. ieškinį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo atsakovui G. L., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui

Nustatė

3ieškovė 2013-10-28 pateikė ieškinį atsakovui, prašydama pakeisti 2002-02-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo G. L. priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai K. L., gim. ( - ), po 125 litų kas mėnesį mokamomis išmokomis ir padidinti išlaikymą iki 300 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės (1-2 b.l.). Ieškinyje teigiama, kad atsakovas pareigą išlaikyti savo dvi turimas dukras vykdyti vengė, todėl ieškovė buvo priversta ieškoti paramos iš valstybės; ir dėl išmokų gavimo 2009-01-28 pateikė prašymą Garantiniam ir vaikų išlaikymo fondui, kurio padedama, ji ir išlaikė vaikus. 2011-09-05 šalių dukra I. L., tapo pilnamete ir atsakovui neliko pareigos teikti jai išlaikymą, tačiau jis ir toliau nemoka priteisto išlaikymo savo kitai dukrai Karolinai, su ja nebendrauja, nesidomi jos pasiekimais ar sveikata. Po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas abiems dukroms, praėjo daugiau nei dešimt metų, todėl logiška, kad dukrų poreikiai per šį laiką žymiai išaugo. Atsakovo turtinė padėtis pagerėjo jau vien tuo, kad 2011-09-05 I. L. tapus pilnamete, atsakovas nebeturi pareigos jos išlaikyti, todėl gaunamų pajamų didesnę dalį turi galimybę skirti kitai savo dukrai. Priteisto išlaikymo iš atsakovo po 125 litus suma per mėnesį yra labai maža, šiuo metu nepatenkinanti net dalies minimalių vaiko poreikių. Dukra K. yra paauglė, mokosi vidurinėje mokykloje ir jos būtiniems poreikiams per mėnesį patenkinti reikia ne mažiau 600 litų. Iš šios sumos maistui -300 Lt, rūbams - 60 Lt, avalynei - 60 Lt, mokslo prekės - 50 Lt, higienos reikmėms - 30 Lt, gydymo - sveikatinimo priemonėms - 25 Lt, poilsiui - laisvalaikiui - šventėms - atostogoms- 25 Lt, būsto išlaikymo vaiko dalis - 50 Lt, viso 600 Lt. Nurodytos išlaidos patenkina tik minimalius vaiko poreikius. Ieškovė su dukra gyvename kaime ir verčiasi ūkiškai, todėl išlaidos maistui ir būsto išlaikymui yra mažesnės. Dukra vasaromis visada stengiasi patalkininkauti svetimiems ir užsidirbti pinigų. Pinigus taupo kompiuterio ir telefono pirkimui. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, tačiau piktybiškai nevykdantis tėvo pareigos išlaikyti vaiką. Jis privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ir mokėti dukrai Karolinai pusę sumos, reikalingos jos būtinų ir pagrįstų poreikių patenkinimui, tai yra 300 litų, todėl 2002-02-28 teismo sprendimas pakeistinas ir priteistinas iš atsakovo didesnis išlaikymas nepilnametei dukrai nuo ieškinio padavimo dienos. Iki 2012 m. pavasario ieškovės uždarbis buvo 800 litų, 2012-05-24 ji pagimdė sūnų Justą, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose ir gauna motinystės pašalpą - 466,24 Lt. Sūnus lanko lopšelį, todėl ieškovė ketina grįžti į darbą. Vaiką ir ieškovę išlaiko sūnaus tėvas V. B..

4Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti visiškai ir paaiškino, kad su atsakovu turi pareigą išlaikyti vieną nepilnametę dukrą – K., gim. ( - ) , kurios gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Nurodo, kad nuo 2002 metų dukros, kuri šiuo metu yra paauglė, pradėjo mokytis Šiaulių ( - ) gimnazijoje, jos poreikiai ženkliai išaugo ir priteistų iš atsakovo 125 Lt nepakanka. Teigia, kad šiuo metu dukrai išlaikyti reikia apie 600 Lt per mėnesį. Paaiškino detaliai išlaidų grupes, susijusias su mokyklinio vaikų būtiniausių poreikių (maistui, drabužiams, avalynei, mokslo prekėms ir kt.) tenkinimu, todėl mano, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus ir neturintis sveikatos problemų, neturintis kitų nepilnamečių vaikų, turėtų prisidėti vienodai su ieškove prie dukros išlaikymo, t.y. mokant po 300 litų kas mėnesį.

5Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje sutiko su ieškovės reikalavimu, tačiau paaiškino aplinkybes, iš kurių matyti, kad faktiškai atsakovas neigia galimybę mokėti savo nepilnametei dukrai K. 300 litų išlaikymą kas mėnesį, nes nurodė, kad neturi jokio turto, pastovios gyvenamosios vietos, negali prisiregistruoti darbo biržoje ir gauti kokias nors pašalpas. Be to jeigu ir būtų registruotas darbo biržoje, negalėtų mokėti dukrai iš 350 litų pašalpos tokio dydžio išlaikymo, kokio reikalauja ieškovė. Nurodo, kad pragyvena iš atsitiktinių darbų žemės ūkyje, kartais pasiimdavo patentą darbams (verslo liudijimą), bet didelių pajamų iš to negaudavo, užtekdavo tik paties pragyvenimui.

6Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad nuo teismo sprendimo iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikui praėjo daugiau kaip 11 metų, ir per tą laikotarpį vaiko poreikiai gerokai išaugo. Atsakovo turtinė padėtis, ieškovės manymu, pagerėjo jau vien dėl to, kad teismo sprendimu išlaikymas buvo priteistas dviems dukroms, iš kurių viena šiuo metu jau yra sulaukusi pilnametystės ir išlaikymo teikti jai nebereikia. Ieškinyje nurodyta, jog K. L. poreikiams patenkinti reikia 600 litų per mėnesį, todėl priteistos 125 litų dydžio periodinės išmokos vaikui išlaikyti nepakanka. 2009-01-28 ieškovė turėjo kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą, kurio pagalba ir išlaikė savo dukras. Nurodo, kad iki 2012 metų ieškovės pajamos buvo 800 litų, o nuo 2012-05-24 gimus sūnui - gauna 466,24 litų motinystės pašalpą. Ieškovė su sugyventiniu V. B., vaikais K. L., gim. ( - ), J. B., gim. 2012 m., gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, adresu ( - ) kartu su šeima dar gyvena ieškovės pilnametė dukra su sugyventiniu bei senelis. Gyvenamasis namas yra apie 80 kv. m. ploto, trijų kambarių. Namas be patogumų, šildymas kieto kuro krosnimi. Ieškovės teigimu, name įrengta elektros ir dujų įranga tvarkinga, vaistai, cheminės medžiagos laikomi saugiai, už komunalinius patarnavimus atsiskaito laiku, įsiskolinimų neturi. Dukrai K. skirtas apie 8 kv. m. ploto kambarys, kuris yra tvarkingas; pamokų ruošai ir miegui reikalingi baldai yra. Sąlygos vaiko gyvenimui, poilsiui, tinkamos. Ieškovės šeima nėra įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, taip pat skyriuje šeima nėra žinoma dėl netinkamos vaikų priežiūros. Ieškovės prašymas pakeisti išlaikymo vaikui dydį atitinka nepilnametės K. L. interesus, ir skyrius sutinka su pareikšto ieškinio reikalavimu (27 – 28 b.l.).

7Išvadą teikiančios institucijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu taip pat ieškinį prašė tenkinti visa apimtimi.

8Ieškinys tenkinamas visiškai.

9Iš byloje teiktų ieškovės paaiškinimų, rašytinių įrodymų (4-12 b.l.) nustatyta, kad K. L., gim. 1998 m., motina yra ieškovė K. L., tėvas –atsakovas G. L.; 2002-02-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo G. L. buvo priteistas išlaikymas dviems nepilnamečiams vaikams – I. L., gim. 1993 m., ir K. L., gim. 1998m., po 125 Lt periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Ieškovė šiuo metu nedirba, nes augina sūnų J. B., gim. 2012-m., gauna 496 Lt motinystės pašalpą (8-10; 48-49 b.l.). Asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklauso namų valda, esanti ( - ) , t.y. žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir kiti statiniai (43-47 b.l.). Taip pat ieškovė turi vieną transporto priemonę – automobilį (50 b.l.). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad ieškovės šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (27-28 b.l.). Teismo surinktais duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta 2007-10-14; atsakovas neturi kitų nepilnamečių vaikų (38 b.l.), niekur oficialiai nedirba Lietuvoje keletą metų, negauna jokių su darbu susijusių išmokų (17; 37 b.l.), neturi registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (35; 36 b.l.). Be to teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad nėra registruotas darbo biržoje, negauna pašalpų, pragyvena iš atsitiktinių darbų žemė ūkyje, dirba epizodiškai pagal verslo liudijimą.

10Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt., ir išlaikymo dydžio kriterijai sietini su minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio suma, siekiančia šiuo metu 1000 litų (taikant analogiją LR CK 6.461 str. 2 d.). Įstatyme yra įtvirtinta galimybė pakeisti priteisto išlaikymo dydį priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties (CK 3.201 straipsnis). Teismas turi ištirti faktinius duomenis apie išlaikymą teikiančio asmens turtinės padėties pasikeitimą po išlaikymo priteisimo iki kreipimosi į teismą dėl jo dydžio padidinimo. Be to spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams didinimo klausimą, teismas vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis).

11Konstatuotina, kad šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių vienos iš šalių turtinė padėtis žymiai pagerėjo, o kitos pablogėjo, be teismo nuomone, nebelikus atsakovui pareigos išlaikyti 2011-09-05 pilnametystės sulaukusios šalių dukros I. L. ir teturint vieną nepilnametį vaiką – K. L., laikytina, kad atsakovas pajėgus mokėti didesnį išlaikymą šiam vaikui. Teismas pritaria ieškovės argumentams, kad mokyklinio amžiaus dukros poreikiai per vienuolikos metų laikotarpį ženkliai pasikeitė, šių aplinkybių neginčija ir atsakovas, kad šio vaiko išlaikymui reikalinga kas mėnesį 600 Lt suma, kas yra žymiai mažiau nei 1 minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio suma. Pats atsakovas pripažino aplinkybę, kad pragyvena iš atsitiktinių nelegalių darbų, anksčiau žemės ūkio darbų sezono metu dirbo pagal verslo liudijimą, gaudavo pajamų. Konstatuotina, kad ginče nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių kurio nors iš tėvų dalis vaiko išlaikymo prievolėje turėtų būti mažesnė, nes atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi rimtų sveikatos problemų, todėl gali dirbti ir užsidirbti pakankamai lėšų tiek savo pragyvenimui, tiek vaiko išlaikymui.

12Teismas daro išvadą, kad nustatytų aplinkybių pagrindu 2002-02-28 teismo sprendimu iš atsakovo priteistas dukrai K. L. periodinis 125 Lt išlaikymas didintinas iki 300 Lt periodinių išmokų kas mėnesį. Padidinto išlaikymo priteisimo momentu laikytinas ieškinio teikimo data – 2013-10-28. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo lėšos nepilnamečiui vaikui yra būtinos nedelsiant, teismo sprendimas dalyje dėl padidinto išlaikymo priteisimo leistinas vykdyti skubiai (CPK 282 str.)

13Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, valstybei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 108,00 Lt žyminis mokestis už padidinto išlaikymo priteisimą ir 7,50 Lt išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 79 str., 85 str. 1 d. 6 p., 88 str., 96 str.).

14Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 263-270 str., 282 str. 2 d. 1 p., 307 str., teismas

Nutarė

15Ieškinį tenkinti visiškai.

16Pakeisti 2002-02-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12691-03/2002 priteisto išlaikymo K. L. dydį ir priteisti iš atsakovo G. L., a.k. ( - ) nepilnametei dukrai K. L., a.k. ( - ) išlaikymą - po 300,00 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2013-10-28) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad vaikui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys jos motina - ieškovė K. L., a.k. ( - )

17Priteisti valstybei iš atsakovo G. L., a.k. ( - ) bylinėjimosi išlaidas - 108,00 Lt (vieną šimtą aštuonis litus) žyminio mokesčio ir 7,50 Lt ( septynis litus, 50 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. ( - ), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

18Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui padidinimo leisti vykdyti skubiai.

19Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai