Byla I-15-415/2019
Dėl Advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino laikymo ir apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1R-379 (2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-149 redakcija), 30–33 punktų nuostatų teisėtumo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko, Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį pradėti tyrimą dėl Advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino laikymo ir apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1R-379 (2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-149 redakcija), 30–33 punktų nuostatų teisėtumo.

3Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A-1115-502/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02485-2017-2) pagal pareiškėjos R. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. H. skundą atsakovui Advokatų egzaminų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) dėl sprendimų panaikinimo, 2019 m. rugpjūčio 14 d. priėmė nutartį, kuria pradėjo tyrimą dėl Advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino laikymo ir apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1R-379 (2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-149 redakcija) (toliau – ir Aprašas), 30–33 punktų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) 14 straipsnio 1 daliai (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-496 redakcija) bei iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantiems teisės aktų hierarchijos reikalavimams.

72.

8Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui abejonė dėl minėtų nuostatų teisėtumo kilo nagrinėjant individualią administracinę bylą, kurioje ginčas, be kita ko, kilo dėl Advokatų egzaminų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. balandžio 18 d. nutarimo, kuriuo patvirtinti tos pačios dienos advokatų kvalifikacijos egzamino rezultatai (R. H. pripažinta neišlaikiusia šio egzamino), taip pat Komisijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo, kuriuo atmestas R. H. skundas dėl minėto Komisijos nutarimo dalies, kuria patvirtinti egzamino žodžiu rezultatas ir galutinis egzamino rezultatas, bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2017 m. birželio 23 d. sprendimo, kuriuo atmestas R. H. skundas dėl nurodyto Komisijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

93.

10Individualią bylą nagrinėjantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad R. H. advokatų kvalifikacijos egzamino rezultatus ginčijo Apraše (2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-149 redakcija) numatyta tvarka: advokatų kvalifikacinį egzaminą laikęs asmuo komisijos nutarimą per 10 darbo dienų nuo advokatų kvalifikacinio egzamino komisijos nutarimo išrašo gavimo dienos gali apskųsti komisijai; komisija skundą išnagrinėja per 10 darbo dienų; komisijai netenkinus skundo, asmuo per 10 darbo dienų nuo komisijos sprendimo gavimo dienos gali komisijos nutarimą apskųsti teisingumo ministrui (Aprašo 30 p.); teisingumo ministras skundą išnagrinėja per 10 darbo dienų; išnagrinėjęs skundą teisingumo ministras gali panaikinti komisijos nutarimą ir įpareigoti komisiją organizuoti egzamino perlaikymą (Aprašo 32 p.); teisingumo ministro sprendimas dėl Advokatų kvalifikacinio egzamino komisijos nutarimo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka (Aprašo 33 p.).

114.

12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kilusioms abejonėms dėl Aprašo 30–33 punktų teisėtumo pagrįsti nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalį viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (prašymą), t. y. teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Kai aplinkybė, jog pareiškėjas nesilaikė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos, paaiškėja jau skundą priėmus nagrinėti, tačiau dar galima šia tvarka pasinaudoti, skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 1 p.), o tais atvejais, kai šia tvarka nebegalima pasinaudoti, teismas nutraukia bylą (ABTĮ 103 str. 10 p.).

135.

14Šiuo aspektu individualią administracinę bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, jog skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1036-858/2017; 2019 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-318-520/2019). Privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta būtent aukščiausios teisinės galios akte – įstatyme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010; 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-886-552/2017; 2019 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-319-261/2019).

156.

16Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d., 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimai).

177.

18Išanalizavusi Advokatūros įstatymo nuostatas (be kita ko, šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, jog advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino programas sudaro, advokatų egzaminų laikymo ir apmokėjimo už juos tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra), taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo nuostatas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatus (2010 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1464 redakcija), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad ginčams dėl advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino vykdymo ar rezultatų būtų įstatymu įtvirtinta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o Ministerijai – suteikti įgaliojimai nustatyti ginčų dėl advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino vykdymo ar rezultatų nagrinėjimo tvarką, taip pat, kad ši institucija būtų paskirta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija tokios kategorijos ginčams nagrinėti. Individualią bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, Aprašas yra įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas, negalintis nustatyti privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

198.

20Atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų išaiškinimus, nurodytą individualią bylą nagrinėjanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija abejoja, ar Aprašo 30–33 punktų nuostatos, kuriose įtvirtinta ginčų dėl advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino vykdymo ar rezultatų nagrinėjimo tvarka, yra suderinamos su Advokatūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje Ministerijai suteiktais įgaliojimais ir neprieštarauja iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantiems minėtiems teisės aktų hierarchijos reikalavimams tuo aspektu, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti nustatyta įstatyme.

21II.

229.

23Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir atsakovas) pateiktame atsiliepime prašo pripažinti, kad Aprašo (2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-149 redakcija) 30–33 punktų nuostatos neprieštarauja Advokatūros įstatymo 14 straipsnio 1 daliai (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-496 redakcija) bei iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantiems teisės aktų hierarchijos reikalavimams.

2410.

25Atsiliepime atsakovas nurodo, kad Aprašas priimtas įgyvendinant Advokatūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus įgaliojimus teisingumo ministrui, suderinus su Lietuvos advokatūra, nustatyti advokatų kvalifikacinių egzaminų laikymo ir apmokėjimo už juos tvarką. Šiuo aspektu pabrėžia, jog Konstitucinio Teismo aktuose konstatuota, kad įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (pvz., Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 2004 m. kovo 5 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą konstatavęs, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta veikimo laisvė (diskrecija) įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai, spręsdami bylas, nagrinėja tik tai, ar įgyvendindamos joms suteiktas galias institucijos laikėsi nustatytų procedūrų, nepadarė esminės klaidos, ar nepiktnaudžiavo valdžia, ar aiškiai neviršijo joms suteiktų galių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1626/2010).

2611.

27Remdamasis bylose dėl privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-434/2006; 2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007; 2007 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-486/2007; 2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-191/2010; 2010 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010), atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad teisės subjektai neprivalo laikytis ne įstatyme įtvirtintos išankstinės administracinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Atsižvelgus į tai, atsakovo teigimu, teisingumo ministro įsakymu nustatyta procedūra nėra išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir neapriboja asmens, kuris siekia apskųsti advokatų egzaminų rezultatus, galimybės iš karto kreiptis į teismą.

2812.

29Atsakovas pažymi, kad Aprašas nenustato privalomo kreipimosi į Komisiją ir teisingumo ministrą, t. y. neįpareigoja asmens pradėti ikiteisminį ginčo nagrinėjimą, tik įtvirtina tokią galimybę. Tokiu būdu Ministerija, tvirtindama Aprašą, neviršijo jai suteiktų įgaliojimų, nes nenustatė privalomos tvarkos apskųsti Advokatų egzaminų komisijos nutarimą. Nustatytas teisinis reglamentavimas tik suteikia galimybę ginčą dėl Komisijos sprendimo išnagrinėti išsamiau, o asmuo, pasinaudojęs ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, gali pasirinkti, ar tikslinga kreiptis į teismą dėl tolesnio ginčo sprendimo teismine tvarka.

30Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja:

31III.

3213.

33Byloje prašoma ištirti, ar Advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino laikymo ir apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1R-379 (2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-149 redakcija), 30–33 punktų nuostatos neprieštarauja Advokatūros įstatymo 14 straipsnio 1 daliai (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-496 redakcija) bei iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantiems teisės aktų hierarchijos reikalavimams.

3414.

35Prašomas ištirti Aprašo 30 punktas nustato, kad „Advokatų kvalifikacinį egzaminą laikęs asmuo komisijos nutarimą per 10 darbo dienų nuo advokatų kvalifikacinio egzamino komisijos nutarimo išrašo gavimo dienos gali apskųsti komisijai. Komisija skundą išnagrinėja per 10 darbo dienų. Komisijai netenkinus skundo, asmuo per 10 darbo dienų nuo komisijos sprendimo gavimo dienos gali komisijos nutarimą apskųsti teisingumo ministrui“.

3615.

37Aprašo 31 punktas nustato, kad „Apie skundo dėl komisijos nutarimo gavimą pranešama Lietuvos advokatūrai. Nagrinėjant skundą komisijos gali būti prašoma pateikti nuomonę, informaciją, duomenis ir dokumentus, susijusius su skunde nurodytomis aplinkybėmis“.

3816.

39Remiantis Aprašo 32 punktu, „Teisingumo ministras skundą išnagrinėja per 10 darbo dienų. Išnagrinėjęs skundą teisingumo ministras gali panaikinti komisijos nutarimą ir įpareigoti komisiją organizuoti egzamino perlaikymą“.

4017.

41Pagal Aprašo 33 punktą, „Teisingumo ministro sprendimas dėl Advokatų kvalifikacinio egzamino komisijos nutarimo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka“.

4218.

43Teisiniai argumentai, išdėstyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, suponuoja, kad individualią administracinę bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija Aprašo 31–33 punktų nuostatų teisėtumu abejoja tuo aspektu, kiek jose teisingumo ministras įstatymo įgyvendinamajame teisės akte įtvirtino privalomą ikiteisminę ginčų dėl advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino vykdymo ar rezultatų nagrinėjimo tvarką.

4419.

45Išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama šių norminio administracinio akto nuostatų atitiktį įstatymui ir iš Konstitucijos kylantiems teisės aktų hierarchijos reikalavimams, konstatuoja, kad vertinant, ar Aprašo 30–33 punktų nuostatos, kuriose įtvirtinta ginčų dėl advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino vykdymo ar rezultatų nagrinėjimo tvarka, yra suderinamos su Advokatūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje Ministerijai suteiktais įgaliojimais ir neprieštarauja iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantiems teisės aktų hierarchijos reikalavimams tuo aspektu, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti nustatyta įstatyme, visų pirma spręstina, ar Aprašo 30–33 punktų nuostatose apskritai yra įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka. Tik priėjus prie išvados, kad taip yra, atliktinas ginčijamų Aprašo nuostatų teisėtumo tyrimas šio Sprendimo 18 punkte nurodytų teisinių argumentų kontekste.

46Dėl ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos ir privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos teisinio reglamentavimo ir iš jo kylančių teisinių pasekmių

4720.

48Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas. Oficialioje konstitucinėje justicijoje ne kartą konstatuota, kad šis principas yra universalus; teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti; teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (žr. Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. birželio 30 d., 2002 m. liepos 2 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimus, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą). Teisė į teismą, pagrįsta teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principais, laiduojama ir tarptautiniuose teisės aktuose (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.).

4921.

50Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, jog privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka būtų aiškiai numatyta įstatyme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-434/2006; 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-116/2011; ir kt.). Su teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje glaudžiai siejamas teisminės gynybos prioriteto principas, kuris reiškia, kad ginčas gali būti priskiriamas spręsti kitų institucijų, o ne teismo kompetencijai tik tais atvejais, kai tai aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatymuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007; 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-116/2011; ir kt.).

5122.

52Tai suponuoja, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatyme, o įstatymo nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007; 2010 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010; ir kt.).

5323.

54Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad asmuo neprivalo laikytis ne įstatyme, o žemesnės teisinės galios teisės akte nustatytos išankstinio skundo nagrinėjimo ne teismo tvarkos, ir, jei įstatyme nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, asmuo viešojo administravimo subjekto priimtą individualų aktą, kuris sukelia teisines pasekmes, gali skųsti tiesiogiai teismui. Kai įstatymas tam tikrai bylų kategorijai nenustato privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, pareiškėjas turi pasirinkimo teisę: jis gali, prieš kreipdamasis į teismą, pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka arba tiesiogiai paduoti skundą teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-146/2016; 2016 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-488-575/2016; ir kt.).

5524.

56Pagal bendrąją išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituto prasmę jis yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas), maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis (t. y. esant maksimaliai vienodam aiškumui dėl ginčo esmės, asmens reikalavimų bei šių reikalavimų teisinio pagrindo), kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o priešingai – papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti paminėtą teisinę problemą, nustatymas. Tuo pačiu tai reiškia, kad, palyginus su ABTĮ nustatyta skundų nagrinėjimo administraciniame teisme tvarka, asmeniui, siekiančiam apginti savo tariamai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, neturi būti nustatytos procedūrinės (procesinės) kliūtys tokiam siekiui įgyvendinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-191/2010).

5725.

58Taikydama šio Sprendimo 22–23 punktuose nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo taisykles šioje byloje tiriamų teisės normų kontekste, išplėstinė teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų konstatuoti, kad Sprendimo 14–17 punktuose nurodytos įstatymo įgyvendinamajame teisės akte įtvirtintos teisės normos nustato privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką. Tokia išvada darytina vertinant lingvistinę teisės normos teksto konstrukciją, kurioje vartojamas veiksmažodis „gali“. Šią išvadą suponuoja ir tai, kad ikiteisminė tokių, kaip nagrinėjamoje byloje, ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nėra nustatyta įstatymo. Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus privalomai turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją tik įstatymų nustatytais atvejais. Todėl konstatuotina, kad teisingumo ministras ginčijamose Aprašo nuostatose įtvirtino neprivalomą ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o tai suponuoja asmens elgesio pasirinkimo laisvę (žr. šio Sprendimo 23 p.).

5926.

60Padarius Sprendimo 25 punkte nurodytą išvadą, nėra pagrindo atlikti tyrimą dėl prašomų ištirti Aprašo nuostatų teisėtumo Sprendimo 18 punkte nurodytų teisinių argumentų kontekste (žr. šio Sprendimo 19 p.).

6127.

62Nepaisant šio Sprendimo 25 punkte padarytos išvados, kad aptariamose Aprašo nuostatose įtvirtinta ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nėra privaloma, papildomai atkreiptinas dėmesys, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, inter alia tai, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. kovo 2 d., 2017 m. kovo 15 d., 2017 m. gegužės 30 d. nutarimus). Todėl teisės aktuose nustatant neprivalomą ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius reikalavimus teisėkūros subjektams labiau atitiktų toks teisinis reglamentavimas, kuriuo expressis verbis būtų nustatyta asmens alternatyvių savo teisių gynimo būdų pasirinkimo laisvė – galimybė prieš kreipiantis į teismą pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka arba tiesiogiai su skundu kreiptis į teismą (žr. šio Sprendimo 23 p.).

6328.

64ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

6529.

66Šis teisinis reglamentavimas suponuoja, kad nepriklausomai nuo to, ar išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka yra privaloma ar ne, taikytina ta pati taisyklė, kad į administracinį teismą dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo galima kreiptis per vieną mėnesį nuo tokio sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

67Dėl procesinės norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimo bylos baigties

6830.

69Sprendimo 18 punkte nurodytų teisinių argumentų pagrindu apibrėžtose ginčijamo norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimo ribose, turint galvoje teisinius vertinimus, kurių išplėstinė teisėjų kolegija priėjo Sprendimo 25 punkte, yra pagrindas konstatuoti, kad Aprašo 30–33 punktai pripažintini teisėtais.

70Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

Nutarė

71Advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino laikymo ir apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1R-379 (2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-149 redakcija), 30–33 punktus pripažinti teisėtais.

72Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo norminę... 3. Išplėstinė teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę... 7. 2.... 8. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui abejonė dėl minėtų nuostatų... 9. 3.... 10. Individualią bylą nagrinėjantis Lietuvos vyriausiasis administracinis... 11. 4.... 12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kilusioms abejonėms dėl Aprašo... 13. 5.... 14. Šiuo aspektu individualią administracinę bylą nagrinėjanti teisėjų... 15. 6.... 16. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog iš... 17. 7.... 18. Išanalizavusi Advokatūros įstatymo nuostatas (be kita ko, šio įstatymo 14... 19. 8.... 20. Atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų išaiškinimus,... 21. II.... 22. 9.... 23. Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir atsakovas)... 24. 10.... 25. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad Aprašas priimtas įgyvendinant Advokatūros... 26. 11.... 27. Remdamasis bylose dėl privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos... 28. 12.... 29. Atsakovas pažymi, kad Aprašas nenustato privalomo kreipimosi į Komisiją ir... 30. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja:... 31. III.... 32. 13.... 33. Byloje prašoma ištirti, ar Advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų... 34. 14.... 35. Prašomas ištirti Aprašo 30 punktas nustato, kad „Advokatų kvalifikacinį... 36. 15.... 37. Aprašo 31 punktas nustato, kad „Apie skundo dėl komisijos nutarimo gavimą... 38. 16.... 39. Remiantis Aprašo 32 punktu, „Teisingumo ministras skundą išnagrinėja per... 40. 17.... 41. Pagal Aprašo 33 punktą, „Teisingumo ministro sprendimas dėl Advokatų... 42. 18.... 43. Teisiniai argumentai, išdėstyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 44. 19.... 45. Išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama šių norminio administracinio... 46. Dėl ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos ir privalomos ikiteisminės... 47. 20.... 48. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės... 49. 21.... 50. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne... 51. 22.... 52. Tai suponuoja, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti... 53. 23.... 54. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad... 55. 24.... 56. Pagal bendrąją išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo... 57. 25.... 58. Taikydama šio Sprendimo 22–23 punktuose nurodytas Lietuvos vyriausiojo... 59. 26.... 60. Padarius Sprendimo 25 punkte nurodytą išvadą, nėra pagrindo atlikti tyrimą... 61. 27.... 62. Nepaisant šio Sprendimo 25 punkte padarytos išvados, kad aptariamose Aprašo... 63. 28.... 64. ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių ginčų komisijos... 65. 29.... 66. Šis teisinis reglamentavimas suponuoja, kad nepriklausomai nuo to, ar... 67. Dėl procesinės norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimo bylos... 68. 30.... 69. Sprendimo 18 punkte nurodytų teisinių argumentų pagrindu apibrėžtose... 70. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 71. Advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino... 72. Sprendimas neskundžiamas....