Byla eAS-884-552/2017
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. U. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijai dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas I. U. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos (toliau – ir Seniūnija) 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 2015-467-SPR-75 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. Pareiškėjas paaiškino, kad jo sesuo V. U. (mirusi ( - )) 1995 m. spalio 3 d. su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija (toliau – ir Direkcija) sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis) neterminuotam 35,72 kv. m bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamosios patalpos, esančios adresu: Trakų r. sav., Trakai, ( - ), naudojimui. Pareiškėjas nuo 1976 m. birželio 1 d. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą minėtu adresu, ginčo patalpose jis nuolat gyvena, moka nuomos mokestį bei kitus mokesčius. Pareiškėjo teigimu, jis turi būti laikomas sesers šeimos nariu pagal nuomos sutarties sudarymo metu galiojusį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, todėl jis ginčo patalpoje gyvena teisėtai, gyvenamoji vieta ginčo patalpoje deklaruota pagrįstai ir su juo turėtų būti sudaryta nuomos sutartis dėl ginčo patalpos. Pareiškėjas pabrėžė, kad, panaikinus jo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, yra pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas.

6II.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą iki bus išnagrinėtas pareiškėjo kasacinis skundas ir bus priimtas Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1033-213/2016 (teisminio proceso Nr. 2-48-3-00631-2016-6). Teismas pareiškėją įpareigojo pranešti teismui apie administracinės bylos sustabdymo pagrindo išnykimą. Teismas nustatė, kad 1995 m. spalio 3 d. tarp Trakų istorinio nacionalinio parko ir V. U. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartis. ( - ) V. U. mirė. Seniūnija 2015 m. spalio 21 d. gavo Trakų istorinio nacionalinio parko raštą Nr. S-(3.1)-352, kuriame prašoma panaikinti pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, nes minėtas asmuo nurodytoje vietoje gyvena neteisėtai. Seniūnija 2015 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 2015-467-SPR-75, kurio 1 punktu nusprendė patenkinti gyvenamosios patalpos, esančios adresu: Trakų r. sav., Trakai, ( - ), savininko patikėtinio Direkcijos prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo jai priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, gyvenamąją vietą deklaravusiam I. U.; 2 punktu – panaikino I. U. gyvenamosios vietos Trakų r. sav., Trakai, ( - ), duomenis Gyventojų registro duomenų centrinėje bazėje. Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 9 d. pateikė Direkcijai prašymą, kuris pakartotinai išnagrinėtas, 2015 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. S-(3.6)-400 nurodant, kad pareiškėjo prašymo dėl gyvenamosios vietos nuomos sutarties pakeitimo tenkinti nėra pagrindo, nes pareiškėjo gyvenimas ( - ), Trakų m., laikytinas neteisėtu (jeigu jis gyvena minėtu adresu), o minėtos patalpos traktuotinos kaip užimtos ir naudojamos savavališkai. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jį mirusios sesers V. U. šeimos nariu ir įpareigoti Direkciją pakeisti gyvenamosios patalpos, esančios adresu: ( - ), Trakai, Trakų r. sav., nuomos sutartį, sudarant ją su juo. Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1033-213/2016 I. U. ieškinį atmetė. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo, kai Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi paliko jį nepakeistu. Tačiau pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties ir šis kasacinis skundas priimtas nagrinėjimui, įrašant jį į kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Teismas nurodė, kad šiuo metu byla neišnagrinėta, teismo posėdžio data nepaskirta. Teismas pažymėjo, kad minėtoje civilinėje byloje bus nustatytas šios bylos teisingam išsprendimui esminis faktas, ar I. U. buvo nuomininkės V. U. šeimos narys, taip pat, ar jis turi tokių pat teisių ir pareigų, kylančių iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Minėtoje civilinėje byloje pareiškėjas siekia, kad su juo būtų pratęsta ginčo patalpos nuomos sutartis, sudaryta su jo seserimi. Teismo vertinimu, šio fakto nustatymas turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, kurioje sprendžiama, ar pagrįstai ir teisėtai buvo priimtas Sprendimas, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo I. U. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. Įpareigojus pratęsti su pareiškėju nuomos sutartį, deklaravimo duomenų panaikinimas būtų laikomas neteisėtu. Teismas darė išvadą, kad negalima nagrinėti šios bylos iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1033-213/2016 (teisminio proceso Nr. 2-48-3-00631-2016-6).

8III.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymo dėl bylos sustabdymo netenkinti. Direkcija pažymi, kad patalpos nuoma ir gyvenamosios vietos deklaravimas yra skirtingos, tarpusavyje nesusijusios kategorijos, reglamentuotos skirtingų teisės šakų, todėl pareiškėjo reikalavimai civilinėje byloje nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Direkcijos teigimu, teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje, nepriklausomai nuo rezultato, ateityje neturi ir neturės jokios įtakos pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimui. Direkcijos teigimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnį, nepagrįstai ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus dėl gyvenamosios vietos deklaravimo. Direkcija remiasi gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ir daro išvadą, kad pareiškėjo teisė deklaruoti gyvenamąją vietą nėra absoliuti ir priklauso nuo nuomotinų patalpų paskirties bei jų savininko valios. Direkcija atkreipia dėmesį, kad civilinėje byloje pareiškėjas nereiškė reikalavimų dėl pastato paskirties nuginčijimo. Kadangi pastatas, kuriame pareiškėjas neteisėtai deklaravo gyvenamąją vietą, yra paslaugų paskirties, t. y. nėra gyvenamoji patalpa, Direkcijos manymu, naudoti pastatą ir jame esančias patalpas kaip gyvenamąsias bei jame deklaruoti gyvenamąją vietą pareiškėjui nėra jokių teisinių galimybių. Direkcija pažymi, kad šiuo metu pareiškėjas ir jo šeima gyvena kitu adresu.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV.

12Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria administracinė byla sustabdyta iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas Trakų rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje.

13Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog teismas sustabdo administracinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos (žr., pvz., 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-624/2012). Negalėjimas išnagrinėti administracinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, iš esmės reiškia, jog bylą nagrinėjančiam teismui yra reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir tų faktų pats teismas negali nustatyti. Be to, šie faktai turi turėti prejudicinį ryšį su nagrinėjama byla.

14Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 2015-467-SPR-75, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. Vienas iš ginčijamo sprendimo pagrindų buvo tas, kad pareiškėjas faktiškai negyvena ginčo patalpoje ir neturi teisės joje gyventi. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Trakų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamas pareiškėjo ieškinys atsakovui Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai pripažinti jį mirusios sesers V. U. šeimos nariu ir įpareigoti Direkciją pakeisti gyvenamosios patalpos, esančios adresu: ( - ), Trakai, Trakų r. sav., nuomos sutartį, sudarant ją su juo, t.y. siekiama įteisinti patalpos naudojimą ir gyvenamosios vietos deklaravimą.

15Tiek nagrinėjama administracinė byla, tiek civilinė byla yra susijusios su teise naudotis tuo pačiu nekilnojamuoju turtu. Civilinėje byloje konstatavus, kad pareiškėjas turi teisę naudotis ginčo patalpa kaip gyvenamuoju būstu, jam išliktų teisė ir deklaruoti ten savo gyvenamąją vietą. Faktai, ar pareiškėjas teisėtai naudojasi ginčo patalpa, ar ten realiai gyvena, nustatinėjami ne administracinėje, o civilinėje byloje. Tokie faktai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, turės tiesioginį prejudicinį ryšį vertinant šioje administracinėje byloje skundžiamo Seniūnijos Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nors minėtoje civilinėje byloje šiuo metu yra įsiteisėjęs nepalankus pareiškėjui sprendimas, tačiau priėmus nagrinėjimui Lietuvos Aukščiausiajame teisme pareiškėjo kasacinį skundą, išlieka galimybė, jog teismo sprendimas gali būti pakeistas ar panaikintas. Todėl, siekiant užtikrinti objektyvų ir visapusišką šios administracinės bylos išnagrinėjimą, pirmiausia būtina sulaukti galutinio teismo procesinio sprendimo su tos pačios patalpos naudojimu susijusioje civilinėje byloje.

16Nagrinėjamu atveju sprendžiant administracinės bylos sustabdymo būtinumo klausimą trečiojo suinteresuotojo asmens argumentai dėl teisinių santykių, susiklostančių nuomojant patalpą ir deklaruojant gyvenamąją vietą, skirtumų nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

17Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas šią administracinę bylą, vadovaudamasis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sustabdė teisėtai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir jos panaikinti nėra pagrindo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

18Trečiojo suinteresuoto asmens Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai