Byla 3K-3-149/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Antano Simniškio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Santechnika“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Santechnika“ ieškinį atsakovams UAB „Ainava“, 674-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai, BUAB „Kirtimų statyba“, AB „Šilduva“ dėl skolos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys: UAB „Elmonta“, AB „Markučiai“, UAB „Inžineriniai tinklai“, AB „Vilniaus kranai“, T. K.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Santechnika“ 2003 m. gegužės 30 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad 1999 m. gruodžio 30 d. UAB „Santechnika“, UAB „Elmonta“, AB „Markučiai“, UAB „Inžineriniai tinklai“, AB „Vilniaus kranai“ ir UAB „Kirtimų statyba“ (sutarties sudarymo metu buvusi UAB „Savy“; toliau – UAB „Kirtimų statyba“) sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią sutarties šalys įsteigė konsorciumą „Gabija“ gyvenamojo namo su garažais Vilniuje, Gabijos gatvėje, statybai. Konsorciumo įgaliotiniu buvo paskirtas atsakovas UAB „Kirtimų statyba“. Kiekviena jungtinės veiklos sutarties šalis į konsorciumą įnešė tam tikrą savo turto dalį: UAB „Santechnika“ įnešė 100 tūkst. Lt. Namo statybos užsakovas buvo 674-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija (toliau – 674-oji GNSB), su kuria konsorciumas „Gabija“ 2000 m. vasario 29 d. pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 1/2000. Visi jungtinės veiklos sutarties dalyviai statomame objekte atlikinėjo darbus, taip pat ir UAB „Santechnika“, tačiau užsakovas 674-oji GNSB už atliktus darbus atsiskaitė su ieškovu tik iš dalies ir liko skolinga 240 333,86 Lt.

5Be to, 2003 m. balandžio mėn. ieškovas sužinojo, kad 674-oji GNSB ir konsorciumo įgaliotinis UAB „Kirtimų statyba“ jungtinės veiklos sutarties dalyvių įdėtus pinigus perdavė savo kreditoriams – AB „Šilduva“, UAB „Ainava“. Pinigai buvo pervesti pagal šiuos sandorius: 1) 2001 m. rugsėjo 28 d. sutartį, kurią sudarė 674-oji GNSB, UAB „Kirtimų statyba“ ir AB „Šilduva“, dėl skolinių įsipareigojimų ir nuosavybės teisių į 21 120 Lt vertės garažą Nr. 12, esantį Vilniuje, Gabijos g. 89, perleidimo; 2) 2001 m. rugsėjo 28 d. sutartį, kurią sudarė 674-oji GNSB, UAB „Kirtimų statyba“ ir AB „Šilduva“, dėl skolinių įsipareigojimų ir nuosavybės teisių į 105 539 Lt vertės butą Nr. 59, esantį Vilniuje, Gabijos g. 89, perleidimo; 3) 2002 m. birželio 10 d. sutartį, kurią sudarė 674-oji GNSB, UAB „Kirtimų statyba“ ir AB „Šilduva“ dėl skolinių įsipareigojimų ir nuosavybės teisių į 103 100 Lt vertės butą Nr. 71, esantį Vilniuje, Gabijos g. 91, perleidimo; 4) 2002 m. spalio 28 d. skolų įskaitymo aktą, kurį sudarė 674-oji GNSB, UAB „Kirtimų statyba“ ir AB „Šilduva“; 5) 2001 m. spalio 4 d. sutartį, kurią sudarė 674-oji GNSB, UAB „Kirtimų statyba“ ir UAB „Ainava“ dėl skolinių įsipareigojimų ir nuosavybės teisių į 102 893 Lt vertės butą Nr. 53, esantį Vilniuje, Gabijos g. 89, perleidimo; 6) 2001 m. spalio 4 d. skolų įskaitymo aktą, kurį sudarė 674-oji GNSB, UAB „Kirtimų statyba“ ir UAB „Ainava“. Šie sandoriai yra neteisėti, sudaryti pažeidžiant įstatymus ir ieškovo teises, prieštarauja jungtinės veiklos sutarties 2.10 ir 3.10 punktams, kuriuose nustatyti apribojimai sudaryti sandorius dėl konsorciumo bendro turto be kitų dalyvių (partnerių) sutikimo. Nei AB „Šilduva“, nei UAB „Ainava“ jokių darbų statybos objekte, esančiame Vilniuje, Gabijos gatvėje, neatliko, todėl su jais negalėjo būti atsiskaitoma apmokant iš konsorciumo lėšų pajus už perduodamus nuosavybėn butus. Tai, kad UAB „Kirtimų statyba“ nėra objekto statytoja, atsakovai turėjo žinoti iš skelbimų spaudoje, taip pat žinojo apie UAB „Kirtimų statyba“ apribojimus sudaryti sutartis, todėl jie elgėsi nesąžiningai ir neprotingai.

6Ieškovas, remdamasis CK 1.136–1.138, 1.78, 1.80, 6.969 straipsniais, 1964 m. CK 472, 474 straipsniais, prašė teismo: 1) pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 674-osios GNSB, UAB „Kirtimų statyba“ ir AB „Šilduva“ 2001 m. rugsėjo 28 d. sutartį dėl skolinių įsipareigojimų, garažo Nr. 12, esančio Vilniuje, Gabijos g. 89, kurio vertė 21 120 Lt, perdavimo, 2004 m. rugsėjo 28 d. sutarties dėl skolinių įsipareigojimų, dviejų kambarių buto Vilniuje, Gabijos g. 89-59, kurio vertė yra 105 539 Lt, perdavimo, 2002 m. birželio 10 d. sutarties dėl skolinių įsipareigojimų, dviejų kambarių buto Vilniuje, Gabijos g. 91-71, kurio vertė yra 103 100 Lt, perdavimo, 2002 m. spalio 28 d. skolų užskaitymo aktą; 674-osios GNSB, UAB „Kirtimų statyba“ ir UAB „Ainava“ 2001 m. spalio 4 d. sutartį dėl skolinių įsipareigojimų, dviejų kambarių buto Vilniuje, Gabijos g. 89-53, kurio vertė 102 893 Lt, perdavimo; 2) taikyti restituciją dėl visų nurodytų sandorių; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo 674-osios GNSB 240 333 Lt skolos už atliktus darbus.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas 100 tūkst. Lt įnašo neįnešė. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad nurodytas įnašas buvo panaudotas 674-ajai GNSB priklausančio namo statybai. Vadovaudamasis ieškovo ir UAB „Kirtimų statyba“ 1999 m. gruodžio 9 d. susitarimu dėl skolų padengimo (T. 2, b. l. 115) ir įsiskolinimo užskaitymo aktu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad realiai pinigais nurodytas įnašas nebuvo įneštas, juo buvo sumažinta ankstesnė UAB „Kirtimų statyba“ skola ieškovui. Teismas, vadovaudamasis CK 6.972 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad, esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, jungtinės veiklos sutarties dalyvis negali remtis sandorį sudariusio partnerio teisių veikti visų partnerių vardu apribojimu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad sandorio sudarymo metu trečiasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie tokius apribojimus. CK 6.972 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partnerio teisė sudaryti sandorius visų partnerių vardu patvirtinama kitų partnerių išduotu įgaliojimu arba jungtinės veiklos sutartimi. Dėl to teismas priėjo prie išvados, kad būtent įgaliojimas ar jungtinės veiklos sutartis yra teisinis pagrindas partneriui sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis. Teismas pripažino, kad ieškovas formaliai yra teisus dėl to, jog jungtinės veiklos sutarties dalyvių sutikimas raštu nebuvo gautas. Vis dėlto tik vienas iš konsorciumo dalyvių (ieškovas) reiškia tokius reikalavimus. Kiti konsorciumo dalyviai neprieštarauja dėl ieškovo ginčijamų sutarčių sudarymo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad 1964 m. CK 474 straipsnis ir jungtinės veiklos sutarties 2.10 punktas nebuvo pažeisti, ir padarė išvadą, kad sutarties šalis gavo kitų jungtinės veiklos dalyvių sutikimą. Teismas taip pat nurodė, kad aplinkybė, kad UAB „Kirtimų statyba“ statybos rangos sutartį sudarė remdamasi jungtinės veiklos sutartimi, nėra pagrindas daryti išvadą, kad kita statybos rangos sutarties šalis – atsakovas 674-oji GNSB – žinojo apie partneriams jungtinės veiklos sutartyje nustatytą apribojimą sudaryti tam tikras sutartis. Teismas nurodė, kad ginčijami sandoriai nėra sandoriai dėl reikalavimo teisės perleidimo, nes jų šalys turėjo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių įskaitymas buvo išspręstas sudarius nurodytus sandorius. Teismas pabrėžė, kad butai, kuriais disponavo 674-oji GNSB, nėra konsorciumo „Gabija“ partnerių bendroji nuosavybė (jungtinės veiklos sutarties II, IV skyriai, 4.1 punktas, statybos rangos sutarties 1.1 puntas). Dėl to 674-oji GNSB teisėtai sudarė 2001 m. spalio 4 d. sutartį, kitas ginčijamas sutartis su UAB „Kirtimų statyba“, AB „Šilduva“ ir UAB „Ainava“ ir pagrįstai disponavo savo turtu (CK 6.156, 6.130 straipsniai). Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių ieškovo teiginį, jog AB „Šilduva“ ir UAB „Ainava“ vadovai žinojo, kad gyvenamuosius namus Vilniuje, Gabijos gatvėje, stato konsorciumas „Gabija“. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas sutartis pasirašė 674-oji GNSB, UAB „Kirtimų statyba“, AB „Šilduva“ ir UAB „Ainava“. Teismas nurodė, kad ginčijamos sutartys yra trišalės, o reikalavimų įskaitymas vyko visų šalių sutikimu. Dėl to teismas netaikė susidariusiems įskaitymo santykiams CK 6.139 straipsnio. Teismas atsisakė taikyti restituciją, nurodydamas, kad restitucija dėl nekilnojamojo daikto gali būti taikoma tik esant daiktiniams santykiams. Nagrinėjamu atveju susidarė prievoliniai, o ne daiktiniai santykiai. Teismo nuomone, ieškovas reikalavimą pagal rangos sutartį dėl pinigų už atliktus darbus pareiškė ne tam atsakovui, nes jokių sutarčių ieškovas su atsakovu 674-ąja GNSB nėra sudaręs, ir 674-oji GNSB (užsakovas pagal statybos rangos sutartį) visada tiesiogiai atskaitydavo su UAB „Kirtimų statyba“ (rangovo įgaliotiniu).

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad jungtinės veiklos sutartis nedraudė šios sutarties šalims sudaryti kitų sutarčių, pavyzdžiui, statybos rangos sutarties. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių vienos teisės ir pareigos atsirado iš jungtinės veiklos sutarties, o kitos – iš sutarčių, kurias sudarė jungtinės veiklos sutarties partneriai. UAB „Kirtimų statyba“ ir ieškovas 2000 m. kovo 30 d. sudarė subrangos sutartis Nr. 16/2000 ir Nr. 40/2000. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, kolegija konstatavo, kad ieškovas darbus, už kurių atlikimą ieškinio pareiškime prašo priteisti skolą, atliko pagal dvišales UAB „Kirtimų statyba“ ir ieškovo subrangos sutartis. Vadovaudamasi CK 6.50 straipsnio 4 dalimi, 6.1, 6.50 straipsniais, kolegija padarė išvadą, kad atsakovui 674-ajai GNSB neatsirado prievolės iš UAB „Kirtimų statyba“ ir ieškovo dvišalių sutarčių. Kolegija taip pat nurodė, kad 674-oji GNSB neturi pareigos grąžinti ieškovui ieškovo 100 tūkst. Lt įnašą pagal jungtinės veiklos sutartį. Šią išvadą kolegija motyvavo tuo, kad ieškovas ir UAB „Kirtimų statyba“ 2000 m. vasario 22 d. sudarė tarpusavio įsiskolinimo susitarimą, kuriuo ieškovo skola atsakovui UAB „Kirtimų statyba“ (turėtas įnešti 100 tūkst. Lt įnašas) įskaityta į atsakovo UAB „Kirtimų statyba“ skolą ieškovui 505 425 Lt.

10Kolegija nutartyje nurodė, kad partneriai, patyrę nuostolių dėl visų partnerių vardu vieno partnerio sudarytų sandorių viršijant jam suteiktus įgaliojimus, turi teisę reikalauti, kad šiuos sandorius sudaręs parneris atlygintų nuostolius (CK 6.972 straipsnio 4 dalis). 674-osios GNSB ir konsorciumo „Gabija“ 2000 m. vasario 29 statybos rangos sutarties Nr. 1/2000 2.2 punkte nustatyta, kad į statybos darbų atlikimo kainą yra įtraukti ir statybos darbai, atlikti pagal 674-osios GNSB ir UAB „Kirtimų statyba“ 1999 m. gruodžio 1 d. rangos sutartį Nr. 1/99. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovas statybos darbus atliko tik pagal dvišales jo ir UAB „Kirtimų statyba“ sudarytas subrangos sutartis, o prievolė sumokėti už atliktus darbus atsirado tik atsakovui UAB „Kirtimų statyba“. Kolegija pažymėjo, kad ginčijamuose sandoriuose nenurodyta, jog UAB „Kirtimų statyba“ sandorius sudaro kaip konsorciumo „Gabija“ paskirtas įgaliotas asmuo. 2000 m. vasario 29 d. statybos rangos sutartyje Nr. 1/2000 rangovu nurodytas konsorciumas „Gabija“ (sutarties 17.2 punktas). Dėl šių priežasčių ieškovas už atliktus darbus neįgijo reikalavimo teisės iš 674-oios GNSB. Kolegija nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, kad 674-oji GNSB skolinga konsorciumui „Gabija“ už atliktus darbus pagal 2000 m. vasario 29 d. statybos rangos sutartį Nr. 1/2000. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 674-oji GNSB, UAB „Kirtimų statyba“ neperleido kitiems asmenims ir neįskaitė nei ieškovo, nei konsorciumo „Gabija“ reikalavimų. Ginčijami skolų įskaitymo aktai yra įskaitymo sandoriai. Kolegija konstatavo, kad ginčijami sandoriai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, nepažeidžia ieškovo teisų ir interesų. Dėl to, kolegijos nuomone, nepagrįsta ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. gegužės 26 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 1. Teismai netinkamai aiškino CK 6.972 straipsnį, reglamentuojantį partnerių pagal jungtinės veiklos sutartį bendrų reikalų tvarkymą, nes ignoravo nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatytą imperatyviąją teisės normą. Šioje teisės normoje nustatyta, kad, esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partnerio teisė sudaryti sandorius visų partnerių vardu turi būti patvirtinama kitų partnerių išduotu įgaliojimu arba jungtine veiklos sutartimi. Kasatorius teigia, kad pagrindas sudaryti sutartis su trečiaisiais asmenimis yra įgaliojimas arba jungtinės veiklos sutartis.

13Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog, sudarydamos ginčijamus sandorius šalys, kurios nėra jungtinės sutarties dalyvėmis, žinojo apie apribojimus sudaryti sutartis. AB „Šilduva“, UAB „Ainava“ atstovai teismo posėdyje pripažino, kad bendrovių vadovai žinojo, jog gyvenamuosius namus Vilniuje, Gabijos gatvėje, stato konsorciumas „Gabija“. AB „Šilduva“, UAB „Ainava“, sudarydamos ginčijamus sandorius, žinojo arba turėjo žinoti apie UAB „Kirtimų statyba“ apribojimus, nes AB „Šilduva“, UAB „Ainava“, matydamos, kad jų reikalavimus patenkina 674-oji GNSB, turėjo pareikalauti dokumentų, patvirtinančių statybos rangos, jungtinės veiklos sutarčių sudarymą ir skolų egzistavimą.

14Teismai padarė dar vieną nepagrįstą išvadą, kad kiti jungtinės veiklos sutarties dalyviai davė sutikimus sudaryti ginčijamus sandorius. Kasatorius pabrėžė, kad nagrinėjant bylą visi jungtinės veiklos dalyviai patvirtino, jog nedavė sutikimų sudaryti ginčijamus sandorius ir apie juos nieko nežinojo. 2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.650 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią užsakovo ir rangovo teisę reikšti reikalavimus vienas kitam, dėl dviejų priežasčių. Pirma, taikydamas šią teisės normą, teismas netinkamai nustatė generalinį rangovą. Kasatorius pažymėjo, kad generalinis rangovas buvo konsorciumas „Gabija“, o teismas neteisingai generaliniu rangovu įvardijo UAB „Kirtimų statyba“. Antra, konsorciumo „Gabija“ ir atsakovo 674-osios GNSB 2000 m. vasario 29 d. rangos sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad už atliktus statybos darbus užsakovas (674-oji GNSB) moka rangovui (konsorciumui) „Gabija“. Dėl šių priežasčių teismas neturėjo taikyti CK 6.650 straipsnio 4 dalyje nustatyto dispozityvaus draudimo užsakovui ir subrangovui vienas kitam reikšti piniginius reikalavimus, susijusius su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. 3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad 674-oji GNSB, sudarydama ginčijamus sandorius, nežinojo apie jungtinės veiklos sutartyje partneriams nustatytus apribojimus sudaryti sutartis. 674-oji GNSB yra 2000 m. vasario 29 d. statybos rangos sutarties šalis. Nurodytoje sutartyje aiškiai parašyta, kad konsorciumui „Gabija“ atstovauja ir statybos rangos sutartį pasirašė paskirtasis įgaliotinis, UAB „Kirtimų statyba“ direktorius, veikiantis pagal 1999 m. gruodžio 30 d. jungtinės veiklos sutartį. Taigi pagrindas sudaryti statybos rangos sutartį buvo jungtinės veiklos sutartis. Dėl to 674-oji GNSB gerai žinojo įgaliotinio įgaliojimus, apribojimus ir jungtinės veiklos sutarties nuostatas. 4. Teismai neteisingai įvertino įrodymus, nes neįsigilino į ginčijamų sandorių esmę, neatsižvelgė į tai, kad atsakovams AB „Šilduva“, UAB „Ainava“ skola padengta iš konsorciumo „Gabija“ turto, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nurodytos bendrovės yra sąžiningi turto įgijėjai. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nurodytos bendrovės nemokėjo pajinių įmokų, nes šios buvo sumokėtos iš konsorciumo „Gabija“ turto. 5. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 1.80, 1.63, 6.139 straipsnius, nes nesiaiškino jų turinio. CK 1.63 straipsnis pažeistas dėl to, kad ginčijami sandoriai sudaryti su šalimi (UAB „Kirtimų statyba“), kuri neturėjo teisės jų sudaryti, nes ne ji, o konsorciumas „Gabija“ buvo generalinis rangovas. Teismai ginčijamas sutartis laikė skolinių įsipareigojimų įskaitymo sutartimis, bet netaikė CK 6.139 straipsnio, kurį nurodytos sutartys pažeidžia. 674-oji GNSB, įsipareigojusi priimti į narius AB „Šilduva“, UAB „Ainava“, perduoti joms butus ir garažą, neturėjo teisės įskaityti savo reikalavimo (sumažinti skolą) konsorciumui „Gabija“. 6. Teismai neteisingai įvertino bylos aplinkybes, nes netaikė jungtinės veiklos sutarties 3.10 punkto, kuriame nustatyta, kad, norint sudaryti sandorius, kurių vertė viršija 20 tūkst. Lt, turi būti gautas jungtinės veiklos dalyvių sutikimas, priimtas 2/3 balsų dauguma. Nė vienam iš ginčijamų sandorių toks sutikimas negautas, o teismai šiuo pagrindu nepripažino ginčijamų sandorių negaliojančiais. 7. Teismai pažeidė CK 6.971, 6.49 straipsnius, nes jų netaikė. Teismai neįvertino to, kad 674-oji GNSB įvykdyti prievolę atsakovams AB „Šilduva“, UAB „Ainava“ perdavė svetimą turtą. Nurodytiems atsakovams perduotas turtas (pastatyti butai) priklausė partneriams bendrosios nuosavybės teise pagal jungtinės veiklos sutartį, nes butai iki galutinio jų perdavimo užsakovui yra jungtinės veiklos rezultatas. 8. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 6.130, 6.104 straipsnius, nes pripažino, kad ginčijami sandoriai yra tik skolinių įsipareigojimų sutartys. Iš sutarčių matyti, kad jomis perleidžiama reikalavimo teisė, perkeliamos skolos, išsprendžiami priėmimo į 674-ąją GNSB klausimai. Tik vėliau (2001 m. spalio 4 d., 2002 m. spalio 28 d.) pasirašyti skolų įskaitymo aktai. Atsakovai AB „Šilduva“, UAB „Ainava“, pasirašydami ginčijamas sutartis, privalėjo pareikalauti statybos rangos sutarties, jungtinės veiklos sutarties ir kitų dokumentų, patvirtinančių reikalavimo teisę. 9. Teismai netinkamai aiškino CK 6.681, 6.687 straipsnius, nes ignoravo užsakovo pareigą apmokėti rangovui už atliktus darbus. Užsakovas 674-oji GNSB už atliktus statybos darbus sumokėjo ne rangovui konsorciumui „Gabija“, bet kitam, netinkamam asmeniui. 674-ajai GNSB tenka rizika, susijusi su prievolės įvykdymu asmeniui, neturinčiam teisės priimti prievolės įvykdymą.

15Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas AB „Šilduva“ prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai teisingai taikė CK 6.972 straipsnį. Kasatorius neįrodė aplinkybių, kuriomis rėmėsi ieškinyje – kad ginčijamų sandorių šalims, kurios nebuvo jungtinės veiklos sutarties dalyvės, buvo žinomi jungtinės veiklos sutartyje nustatyti apribojimai. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad partneriai, patyrę nuostolių dėl sandorių, sudarytų įgalioto partnerio viršijant jam suteiktus įgaliojimus, turi teisę reikalauti iš šio partnerio nuostolių atlyginimo (CK 6.972 straipsnio 4 dalis). Kasatorius, ginčydamas apeliacinės instancijos teismo nutartį, neatriboja teismo aiškinimo dėl konsorciumo „Gabija“ ir 674-osios GNSB sudarytos statybos rangos sutarties bei kasatoriaus ir UAB „Kirtimų statyba“ sutarčių. Dėl to kasacinio skundo argumentas dėl CK 6.650 straipsnio 4 dalies taikymo yra nepagrįstas. Atsiliepime į kasacinį skundą taip pat nurodoma, kad AB „Šilduva“ yra sąžininga turto įgijėja, nes nepaneigta jos sąžiningumo prezumpcija, ji nežinojo apie jungtinės veiklos sutartį. Atsakovai 674-oji GNSB, AB „Šilduva, UAB „Ainava“ turėjo teisę sudaryti ginčijamus sandorius ir įskaityti reikalavimus, nes nebuvo jungtinės veiklos sutarties dalyviai. Statybos rangos sutartyje nenustatyti atsiskaitymo būdų apribojimai, todėl įskaitymas leidžiamas. Nekilnojamasis turtas, perleistas ginčijamais sandoriais, nebuvo jungtinės veiklos dalyvių nuosavybė. Atsakovai 674-oji GNSB, UAB „Kirtimų statyba“ nebuvo sudarę sutarčių trečiųjų asmenų naudai. Dėl to teismai nepažeidė CK 6.49, 6.139, 6.971 straipsnių. Ginčijami sandoriai nėra reikalavimo teisės perleidimo sutartys, nes šių sandorių šalys turėjo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių įskaitymą išsprendė sudarydamos nurodytus sandorius. Dėl to teismai tinkamai taikė CK 6.130, 6.104 straipsnius. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 674-oji GNSB visiškai atsiskaitė su UAB „Kirtimų statyba“. Ieškovo motyvai dėl skolos pagrįstumo yra prieštaraujantys vienas kitam, nes jis nurodė, kad įnašo skola yra 1638 Lt, bet taip pat tvirtina, kad jo ir UAB „Kirtimų statyba“ 2000 m. vasario 22 d. įsiskolinimo įskaitymo akte nustatyta, jog įnašas faktiškai neatliekamas, įskaitomas kaip įmoka už atliktus darbus. Dėl to kasatorius neteisingai remiasi CK 6.681, 6.87 straipsniais. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas dėl teismų nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos aiškinant bendrijų veiklą. Tai yra naujas argumentas. Be to, byloje nenustatyta, kad 674-oji GNSB iš savo veiklos gavo pelno ir jo siekė.

16Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Ainava“ prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad UAB „Kirtimų statyba“ su UAB „Ainava“ ginčijamą sutartį sudarė nesaistoma įsipareigojimų, prisiimtų pagal jungtinės veiklos sutartį. UAB „Ainava“ iki bylos iškėlimo teisme nieko nežinojo apie jungtinės veiklos sutartį. Ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Jungtinės veiklos sutartis negali būti panaudota prieš sąžiningus trečiuosius asmenis, kurie nėra nurodytos sutarties dalyviai. Taigi ieškovas turėjo pareikšti reikalavimą kitiems jungtinės veiklos sutarties dalyviams, o ne tretiesiems asmenims (CK 6.972, 4.96 straipsniai). Teismai įrodymus vertino vadovaudamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota įrodymų vertinimo srityje (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-187/2004, Nr. 3K-3-113/2003, Nr. 3K-3-260/2001). Ieškovas elgiasi nesąžiningai, reikalaudamas grąžinti įnašą, kurio jis neįnešė. Ieškovas neteisingai tvirtina, kad jo ir UAB „Kirtimų statyba“ sutartys Nr. 16/2000 ir Nr. 40/2000 yra nereikšmingos. Priešingai, jos yra reikšmingos, nes patvirtina ieškovo ir UAB „Kirtimų statyba“ įsipareigojimus vienas kitam. Dėl to teismai pagrįstai vertino nurodytas sutartis. Ieškovas pakeitė ieškinio pagrindą, nes įrodinėjimo procese pradėjo teigti, kad atsakovai UAB „Ainava“ ir AB „Šilduva“ neatliko jokių darbų užsakovui 674-ajai GNSB.

17Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas 674-oji GNSB prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus išvada, kad 674-oji GNSB žinojo apie jungtinės veiklos sutarties nuostatas, ribojančias įgalioto partnerio teises sudaryti sandorius. Kasatorius neteisingai teigia, kad nurodytą faktą patvirtina tai, jog 2000 m. vasario 29 d. statybos rangos sutartis sudaryta jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Ši kasatoriaus išvada nepagrįsta, nes nurodytoje statybos rangos sutartyje nenurodyta, kad ji sudaroma jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Kasaciniame skunde nenurodyta, kaip žinojimas, kad rangovas yra konsorciumas, suponuoja jungtinės veiklos sutarties žinojimą. Negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad 2000 m. vasario 29 d. statybos rangos sutartyje buvo nustatytos kitokios negu CK 6.650 straipsnio 4 dalyje taisyklės. Kasatorius darbus atliko ne pagal jungtinės veiklos sutartį, bet pagal subrangos sutartį. Šią aplinkybę patvirtina jungtinės veiklos sutarties 3.8 punktas. Dėl to ieškovas nepagrįstai save įvardija generaliniu rangovu. Ieškovo ir UAB „Kirtimų statyba“ sudaryti įsipareigojimų įskaitymo susitarimai patvirtina, kad ieškovas pripažįsta, kad jo skolininkas yra UAB „Kirtimų statyba“, bet ne 674-oji GNSB. Atsakovai UAB „Ainava“ ir AB „Šilduva“ įnešė pajinius įnašus konsorciumui „Gabija“, sumažindami 674-osios GNSB skolą konsorciumui. Ieškovas, ginčydamas nurodytus sandorius, turėjo galimybę reikšti Pauliano ieškinį (CK 6.66 straipsnis) dėl statybos subrangos sutarties, bet ne reikšti reikalavimą jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Ieškovas nutyli tai, kad jis elgėsi taip pat, kaip ir ginčijamų sandorių šalys. Kasatorius, tvirtindamas, kad ginčijami sandoriai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normos, nenurodė konkrečių teisės normų (CK. 180 straipsnis). Sprendžiant ginčą negali būti taikomas CK 6.139 straipsnis, nes ginčijami sandoriai nėra sutartys trečiojo asmens naudai. Tarp trijų šalių buvo sudaryta trišalė sutartis. Dėl to nė viena iš trišalės sutarties šalių negali būti laikoma trečiuoju asmeniu. Ginčo sutartys neprieštarauja CK 6.971 straipsniui, nes butai yra 974-osios GNSB nuosavybė. Šį faktą patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys. Pagal CK 6.694 straipsnio 3 dalį nebaigtas statyti statinys laikomas užsakovo nuosavybe, nes atsitiktinio žuvimo rizikos perėjimas, perdavus atskirą darbų etapą, yra nuosavybės teisių perėjimas. Kasatorius sudarytus sandorius ginčija dėl to, kad dėl jų jam neapmokėta už atliktus statybos darbus. Teismai tinkamai nustatė statybos rangos teisinių santykių dalyvius – užsakovą ir generalinį rangovą. Dėl to tinkamai pritaikyti CK 6.687, 6.87 straipsniai. Kasacinio skundo argumentai dėl įnašo į jungtinę veiklą yra fakto klausimas, todėl jie negali būti svarstomi nagrinėjant bylą kasacine tvarka. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kuo remdamasis jis prašo priteisti 1638 Lt skolos likutį. Tai, kad minėtos sumos negalėjo būti įskaitomos kaip įnašo į jungtinę veiklą grąžinimas, patvirtina ir jungtinės veiklos sutarties 6.2 punktas, kuriame nustatyta, jog įnašas grąžinamas tik tuo atveju, jei dalyvis išstoja iš sutarties. Jungtinės veiklos sutartis iki šiol galioja, o ieškovas yra jos dalyvis ir vadovaujantysis partneris. Ieškovas neįrodė savo reikalavimo atsakovui 674-ajai GNSB ne tik teisinio, bet ir faktinio pagrindo. Kasatorius neteisingai teigia, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos aiškinant bendrijų veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1156/2002), nes 674-osios GNSB tikslas – aprūpinti savo narius gyvenamosiomis patalpomis. Tokią veiklą 674-oji GNSB ir vykdė, priimdama įnašus iš savo narių ir jais apmokėdama konsorciumui „Gabija“ už statybos darbus. Pelno iš šios veiklos 674-oji GNSB neturėjo.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

20Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad UAB „Santechnika“, UAB „Elmonta“, AB „Markučiai“, UAB „Inžineriniai tinklai“, AB „Vilniaus kranai“ ir UAB „Kirtimų statyba“ 1999 m. gruodžio 30 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria įsteigtas konsorciumas „Gabija“. Nurodytos sutarties tikslas –statyti gyvenamąjį namą su garažais Vilniuje, Gabijos gatvėje. Konsorciumo „Gabija“ įgaliotinis UAB „Kirtimų statyba“ ir 674-oji GNSB 2000 m. vasario 29 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 1/2000. Atskiriems statybos darbams atlikti konsorciumo „Gabija“ įgaliotinis sudarinėjo subrangos sutartis. Už atliktus statybos darbus užsakovas 674-oji GNSB atsiskaitinėjo su konsorciumo „Gabija“ įgaliotiniu, o šis – su subrangovais. Nagrinėjant bylą žemesniųjų instancijų teismuose, nustatyta, kad subrangovai buvo ieškovas UAB „Santechnika“, atsakovai AB „Šilduva“, UAB „Ainava“ ir kiti. Konsorciumo „Gabija“ įgaliotinis UAB „Kirtimų statyba“, užsakovas 674-oji GNSB, AB „Šilduva“ ir UAB „Ainava“ 2001–2002 metais sudarė trišalius sandorius, kuriais 674-oji GNSB perleido atsakovams AB „Šilduva“ ir UAB „Ainava“ nuosavybės teisę į 332 652 Lt vertės tris butus ir vieną garažą Vilniuje, Gabijos g. 89, UAB „Kirtimų statyba“ perleido atsakovams AB „Šilduva“, UAB „Ainava“ savo reikalavimo teisę į užsakovą 674-ąją GNSB, o atsakovai AB „Šilduva“, UAB „Ainava“ atsisakė savo reikalavimo teisių atsakovui UAB „Kirtimų statyba“.

21V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą vienas iš pagrindų peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialinės ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Tačiau kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Esminiai kasacinio skundo argumentai yra susiję su CK normų, reglamentuojančiu prievolių įvykdymo, jungtinės veiklos (partnerystės) ir rangos teisinius santykius, taikymu ir aiškinimu.

23Byloje nustatyta, kad 1999 m. gruodžio 30 d. UAB „Santechnika“, UAB „Elmonta“, AB „Markučiai“, UAB „Inžineriniai tinklai“, AB „Vilniaus kranai“ ir UAB „Kirtimų statyba“ sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią sutarties šalys įsteigė konsorciumą „Gabija“ statyti gyvenamąjį namą su garažais Vilniuje, Gabijos gatvėje. Sutarties dalyviai vykdo nurodytoje sutartyje numatytą jungtinę veiklą bendro turto pagrindu, kuris suformuojamas sutarties dalyvių įnašais: pinigais, turtu arba darbu. Konsorciumo įgaliotiniu paskirtas atsakovas UAB „Kirtimų statyba“. Kiekviena jungtinės veiklos sutarties šalis į konsorciumą įnešė tam tikrą turto dalį: UAB „Santechnika“ įnešė 100 tūkst. Lt. Byloje taip pat nustatyta, kad 2000 m. vasario 22 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo protokolu buvo sumažinta 100 tūkst. Lt atsakovo UAB „Kirtimų statyba“ skola ieškovui UAB „Santechnika“. Pagal jungtinės veiklos sutarties 2.10 punktą nė vienas partneris neturi teisės disponuoti savo dalimi, esančia bendrame konsorciumo turte, be kitų sutarties dalyvių (partnerių) sutikimo. Nurodytos sutarties 2.13 punkte nustatyta, kad sutarties dalyviai, esant pasiūlytoms vienodoms sąlygoms, turi pirmenybės teisę atlikti darbus. Jungtinės veiklos sutartyje nenustatytas draudimas partneriams vienas su kitu sudaryti statybos rangos sutartis. Iš jungtinės veiklos sutarties turinio matyti, kad jos tikslas – apjungti partnerių resursus, veiksmus ir statyti gyvenamąjį namą, bet nesukurti bendrosios dalinės nuosavybės objekto (gyvenamojo namo su garažais). Būtent statyti gyvenamąjį namą 1999 m. rugsėjo 23 d. įsteigta 674-oji GNSB (T. 1, b. l. 197–201). Gyvenamajam namui statyti užsakovas 674-oji GNSB ir rangovas konsorciumas „Gabija“ 2000 m. vasario 29 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 1/2000.

24Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovo UAB „Santechnika“ ir konsorciumo „Gabija“ susiklostė dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai, t. y. vieni teisiniai santykiai susiklostė jungtinės veiklos sutarties pagrindu, o kiti – subrangos sutarčių pagrindu. Pastarąsias sutartis sudarinėjo tiek jungtinės veiklos sutarties dalyviai (partneriai) vienas su kitu, tiek ir jungtinės veiklos sutarties dalyviai ir tretieji asmenys. Taigi UAB „Kirtimų statyba“ ir UAB „Santechnika“ 2000 m. kovo 30 d. sudarė subrangos sutartis Nr. 16/2000 ir Nr. 40/2000 dėl daugiabučio namo, Vilniuje, Gabijos gatvėje, statybos darbų atlikimo. Tai, kad ieškovas atliko statybos darbus pagal subrangos sutartis, o ne pagal jungtinės veiklos sutartį, matyti iš jungtinės veiklos sutarties turinio. Nurodytos sutarties 3.8 punkte nustatytos partnerių paskirto įgaliotinio funkcijos, prie kurių priskirta: konkursų dėl atskirų darbų atlikimo organizavimas, reikiamų sutarčių jungtinės veiklos sutarties dalyvių vardu pasirašymas ir kt. Kasacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jungtinės veiklos sutarties 2.13 punkte nustatyta, jog sutarties dalyviai, esant pasiūlytoms vienodoms sąlygoms, turi pirmenybės teisę atlikti darbus (paslaugas). Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB „Kirtimų statyba“ sudarinėjo subrangos sutartis konkretiems darbams atlikti su trečiaisiais asmenimis ir su konsorciumo „Gabija“ dalyviais. Pastarieji atsakovo UAB „Kirtimų statyba“ atžvilgiu tapdavo subrangovais. Iš byloje pateiktų įrodymų galima daryti išvadą, kad vykdant 2000 m. vasario 29 d. statybos rangos sutartį Nr. 1/2000 ieškovas nelaikė savęs rangovu. Rangovas (generalinis rangovas) buvo UAB „Kirtimų statyba“. Byloje pateikti įrodymai, taip pat ieškovo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros patvirtina, kad ieškovas manė, jog jis statybos darbus 674-ajai GNSB priklausančiame gyvenamajame name atliko ne jungtinės veiklos sutarties pagrindu, o subrangos sutarčių su UAB „Kirtimų statyba“ pagrindu. Pažymos apie atliktus darbus ir išlaidas buvo išrašomos UAB „Kirtimų statyba“, o ne 674-ajai GNSB, o PVM sąskaitos-faktūros išrašomos ir pateikiamos UAB „Kirtimų statyba“ kaip pirkėjui, o ne 674-ajai GNSB. Už atliktus darbus mokėjo 674-oji GNSB atsakovui UAB „Kirtimų statyba“. Be to, ieškovas nurodė, kad jis mokėjo UAB „Kirtimų statyba“ už generalinės rangos paslaugas. Tai, kad gyvenamojo namo statybos darbus ieškovas atliko kaip konsorciumo „Gabija“ subrangovas, jis pripažino sudarydamas 2001 m. balandžio 18 d. sutartį su 674-ąja GNSB ir UAB „Kirtimų statyba“ dėl tarpusavio skolinių įsiskolinimų įskaitymo (T. 2, b. l. 120–121). Nurodyta sutartimi rangovas UAB „Kirtimų statyba“ įsipareigojo mokėti už ieškovą įnašus 674-ajai GNSB (savo įsiskolinimo įmonei) už ieškovo suteiktas paslaugas. Nurodyta sutartimi taip pat buvo įskaityta ieškovui UAB „Santechnika“ 76 242 Lt, 22 120 Lt sumos kaip atsakovo UAB „Kirtimų statyba“ skola už atliktus darbus (T. 2, b. l. 122, 125). Priimdamas įskaitymą, ieškovas pripažino, kad skolininkė yra UAB „Kirtimų statyba“, o ne 674-oji GNSB.

25Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo UAB „Kirtimų statyba“ ir UAB „Santechnika“ 2000 m. kovo 30 d. sudarytas subrangos sutartis Nr. 16/2000 ir Nr. 40/2000 dėl daugiabučio namo Vilniuje, Gabijos gatvėje, statybos darbų atlikimo ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas darbus, už kurių atlikimą prašo priteisti atlyginimą iš 674-osios GNSB, atliko pagal dvišales sutartis, sudarytas su UAB „Kirtimų statyba“. Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 674-ajai GNSB neatsirado pareiga įvykdyti prievolę už skolininką UAB „Kirtimų statyba“ (CK 6.1, 6.50 straipsniai). Taigi ieškovas, kaip subrangovas, gali reikalauti sumokėti už atliktus darbus iš konsorciumo „Gabija“ narių (paskirto įgaliotinio – UAB „Kirtimų statyba“). Tokia ieškovo teisė nustatyta jungtinės veiklos sutarties 5.3 punkte. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK 6.650 straipsnio 4 dalį. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, sudarytų kiekvieno iš jų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Taip pat kolegija sutinka su teismų išvada, kad 674-oji GNSB neturi prievolės grąžinti įnašą pagal jungtinės veiklos sutartį. Nurodytą įnašą pagal 1999 m. gruodžio 9 d. susitarimą dėl skolų padengimo turėjo įmokėti UAB „Kirtimų statyba“ (T. 2, b. l. 115). Tai atlikta 2000 m. vasario 22 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo protokolu, kuriuo 100 tūkst. Lt suma sumažinta atsakovo UAB „Kirtimų statyba“ skola ieškovui UAB „Santechnika“. Taigi 674-oji GNSB nebuvo jungtinės veiklos sutarties dalyvė, jai neatsirado prievolė grąžinti ieškovui jo įneštą piniginį įnašą (CK 6.969, 6.971, 6.972 straipsniai). Be to, kasatorius nepagrįstai teigia, kad pagal UAB „Santechnika“, 674-osios GNSB ir UAB „Kirtimų statyba“ 2001 m. balandžio 18 d. sutartis dėl tarpusavio skolinių įsiskolinimų įskaitymo įneštas įnašas į konsorciumo narių bendrą turtą. Teisėjų kolegija nurodo, kad nurodyta sutartimi sumažintas atsakovo UAB „Kirtimų statyba“ įsiskolinimas ieškovui. Iš byloje esančių įrodymų negalima padaryti išvados, kad nurodytas įnašas buvo sumokėtas. Visa tai paneigia ieškovo teiginį, kad įnašas panaudotas namo statybai. Dėl to teismai pagrįstai konstatavo, kad atsakovui 674-ajai GNSB neatsirado prievolė atlyginti ieškovui už jo darbus, atliktus pagal dvišales UAB „Kirtimų statyba“ ir UAB „Santechnika“ subrangos sutartis, taip pat neatsirado prievolė grąžinti įnašą pagal jungtinės veiklos sutartį.

26Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvadomis, kad ieškovo ginčijami sandoriai dėl skolinių įsipareigojimų ir nuosavybės teisės perleidimo negali būti pripažinti negaliojančiais vadovaujantis CK 1.80 straipsniu kaip prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms. Ieškovas, ginčydamas pirmiau nurodytus sandorius, remiasi UAB „Santechnika“, UAB „Elmonta“, AB „Markučiai“, UAB „Inžineriniai tinklai“, AB „Vilniaus kranai“ ir UAB „Kirtimų statyba“ 1999 m. gruodžio 30 d. sudaryta jungtinės veiklos sutartimi. Įstatymuose, reglamentuojančiuose partnerytės civilinius teisinius santykius, nustatyta, kad kiekvienas iš partnerių, tvarkydamas bendrus reikalus, turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas iš partnerių arba visi partneriai kartu (CK 6.972 straipsnio 1 dalis). Jungtinės veiklos sutartyje nustatyta, kad bendrus sutarties dalyvių reikalus tvarko partnerių paskirtas įgaliotinis UAB „Kirtimų statyba“. CK 6.972 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai partneris, sudarydamas sandorį visų partnerių vardu, viršija jam suteiktus įgaliojimus, kiti partneriai, patyrę nuostolių dėl tokių sandorių, turi teisę reikalauti, jog sudaręs sandorius parneris šiuos nuostolius atlygintų. Ieškovo reikalavimai dėl įsiskolinimo priteisimo ir ginčijamų sandorių panaikinimo iš esmės nukreipti prieš atsakovą 674-ąją GNSB. Nurodytas atsakovas nebuvo ir nėra jungtinės sutarties dalyvis. Be to, iš reikalavimo faktinio pagrindo matyti, kad ieškovas mano, jog gyvenamasis namas turi būti laikomas visų partnerių bendrąja daline nuosavybe (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog ieškovas statybos darbus atliko pagal dvišales subrangos sutartis, sudarytas su UAB „Kirtimų statyba“. Teisėjų kolegija nurodo, kad pareiga sumokėti už statybos darbus atsirado būtent atsakovui UAB „Kirtimų statyba“. Atsakovas 674-oji GNSB savo pareigą sumokėti už atliktus statybos darbus konsorciumui „Gabija“, atstovaujamam UAB „Kirtimų statyba“, įvykdė vadovaudamasis 2000 m. vasario 29 d. statybos rangos sutartimi Nr. 1/2000.

27Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog statybos rangos teisinių santykių dalyvių pasirinktas atsiskaitymo įforminimas ginčijamomis trišalėmis sutartimis ir tarpusavio įskaitymo aktais visiškai neturėjo įtakos tam, kad konsorciumo „Gabija“ narių atstovas UAB „Kirtimų statyba“, paskirtas jungtinės veiklos sutartimi, neįvykdė savo įsipareigojimo subrangovui UAB „Santechnika“. Negalima sutikti su ieškovo teiginiu, kad atsakovų AB „Šilduva“, UAB „Ainava“ skola padengta iš konsorciumo „Gabija“ narių bendro turto, t. y. kad gyvenamasis namas yra jungtinės veiklos rezultatas. Pagal Gyvenamųjų namų statybos bendrijos pavyzdinius įstatus, patvirtintus Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280, gyvenamųjų namų statybos bendrijos tikslas yra aprūpinti jos narius butais ar gyvenamaisiais namais, bet ne siekti pelno. Teisėjų kolegija pažymi, kad siekti pelno yra į ūkinę bendriją, kaip įmonę, tuo pačiu pagrindu (įnešus pajinius įnašus) susivienijusių asmenų tikslas. 674-osios GNSB įstatų 10 punkte nustatyta, kad patalpos priklauso bendrijos nariams nuosavybės teise, kai kiekvienas bendrijos narys, sumokėjęs pajų, įgyja nuosavybės teisę į butus, kuriais disponuoja savo nuožiūra. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad 674-osios GNSB pastatyti butai negali būti laikomi jungtinės veiklos sutarties dalyvių bendrąja daline nuosavybe.

28Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad ginčijamos sutartys prieštarauja CK 6.139 straipsniui ir pažeidžia imperatyviąją teisės normą. Nurodyta teisės norma gali būti taikoma tada, kai yra sudaryta sutartis trečiojo asmens naudai. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo atveju nurodyta materialinės teisės norma negali būti taikoma, nes šalys sudarė trišales sutartis (kurias ginčija ieškovas), t. y. nė viena iš sutarties šalių negali būti laikoma trečiuoju asmeniu. CK 6.139 straipsnyje nustatytas draudimas skolininkui, turinčiam įvykdyti prievolę trečiajam asmeniui, įskaityti savo reikalavimą, turimą kitai prievolės šaliai, nes tada trečiasis asmuo negautų prievolės įvykdymo. Nagrinėjamo ginčo atveju šalys viena kitai turėjo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, buvo galimas įskaitymas, ir ginčijami sandoriai yra įskaitymo aktai (CK 6.130, 6.131 straipsniai). Dėl to teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovo ginčijamais sandoriais 674-oji GNSB, UAB „Kirtimų statyba“ neperleido kitiems asmenims ir neįskaitė nei ieškovo, nei konsorciumo „Gabija“ reikalavimų. Pabrėžtina, kad ieškovas visiškai kitaip vertina ginčijamoms sutartims analogiškas savo paties sudarytas su 674-ąja GNSB ir UAB „Kirtimų statyba“ sutartis dėl skolinių įsipareigojimų (76 242 Lt, 22 120 Lt) ir nuosavybės teisių perleidimo. Ieškovas, sudarydamas nurodytas sutartis, žinojo apie jungtinės veiklos sutartį, tačiau jokių sutikimų iš jungtinės veiklos sutarties dalyvių neprašė ir negavo.

29Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovas, manydamas, kad dėl jungtinės veiklos sutartimi konsorciumo „Gabija“ narių paskirto įgaliotinio UAB „Kirtimų statyba“ sudarytų sandorių patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti, jog UAB „Kirtimų statyba“, o ne 674-oji GNSB atlygintų nuostolius (CK 6.972 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad 674-oji GNSB nebuvo ir nėra konsorciumo „Gabija“ dalyvė, ji įvykdė savo prievoles nurodytam konsorciumui pagal statybos rangos sutartį Nr. 1/2000. Vadovaudamasi tuo, kas pirmiau pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neturi teisės reikalauti panaikinti ginčijamas sutartis dėl skolinių įsipareigojimų ir nuosavybės teisių perleidimo.

30Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias prievolių įvykdymą, jungtinės veiklos (partnerystės) ir statybos rangos civilinius teisinius santykius. Dėl to nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį kasaciniame skunde nurodytais motyvais.

31Iš byloje pateiktų sąskaitų už teisinę pagalbą matyti, kad atsakovas 674-oji GNSB turėjo 708 Lt, atsakovai AB „Šilduva“, UAB „Ainava“ – po 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimų į ieškovo UAB „Santechnika“ kasacinį skundą parengimą. Nepatenkinusi kasacinio skundo, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punkte nustatytą dydį ir bylos sudėtingumą (atsakovų AB „Šilduva“, UAB „Ainava“ atsiliepimai į kasacinį skundą iš esmės yra analogiški), priteisia atsakovui 674-ajai GNSB 708 Lt, atsakovams AB „Šilduva“, UAB „Ainava“ – po 550 Lt už kiekvieną atsiliepimą į kasacinį skundą (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1, 2 dalimis,

Nutarė

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

35Priteisti atsakovui 674-ajai GNSB iš ieškovo 708 (septynis šimtus aštuonis) Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovams AB „Šilduva“ ir UAB „Ainava“ iš ieškovo po 550 (penkis šimtus penkiasdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Santechnika“ 2003 m. gegužės 30 d. kreipėsi su ieškiniu... 5. Be to, 2003 m. balandžio mėn. ieškovas sužinojo, kad 674-oji GNSB ir... 6. Ieškovas, remdamasis CK 1.136–1.138, 1.78, 1.80, 6.969 straipsniais, 1964 m.... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m.... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005... 10. Kolegija nutartyje nurodė, kad partneriai, patyrę nuostolių dėl visų... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 13. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog,... 14. Teismai padarė dar vieną nepagrįstą išvadą, kad kiti jungtinės veiklos... 15. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas AB „Šilduva“ prašo kasacinį... 16. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Ainava“ prašo kasacinį... 17. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas 674-oji GNSB prašo kasacinį... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 20. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad UAB „Santechnika“, UAB... 21. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas,... 23. Byloje nustatyta, kad 1999 m. gruodžio 30 d. UAB „Santechnika“, UAB... 24. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovo UAB „Santechnika“... 25. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo UAB „Kirtimų statyba“ ir UAB... 26. Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvadomis, kad ieškovo ginčijami... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog statybos rangos teisinių... 28. Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad ginčijamos... 29. Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovas, manydamas, kad dėl jungtinės... 30. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad... 31. Iš byloje pateiktų sąskaitų už teisinę pagalbą matyti, kad atsakovas... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005... 35. Priteisti atsakovui 674-ajai GNSB iš ieškovo 708 (septynis šimtus aštuonis)... 36. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...