Byla 2S-31-252/2014
Dėl teisės į leidimą statyti tvorą pripažinimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24-913/2013 pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovams V. O., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Anykščių rajono savivaldybės administracijai, Anykščių regioninio parko direkcijai, M. B., M. J. dėl teisės į leidimą statyti tvorą pripažinimo ir

Nustatė

2Panevėžio apygardos teismas 2013 m. spalio 11 d. sprendimu panaikino Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atmetė ieškovės N. P. ieškinį dėl teisės į leidimą statyti tvorą pripažinimo be gretimo sklypo bendraturčių sutikimo bei priteisė iš jos 2 245 Lt bylinėjimosi išlaidų V. O. ir 69,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

3Ieškovė N. P. kreipėsi į teismą su prašymu atidėti trims mėnesiams bylinėjimosi išlaidų išieškojimą – iki bus išspręstas klausimas dėl ieškovės kasacinio skundo priėmimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme dėl 2013-10-11 Panevėžio apygardos teismo sprendimo dalies dėl 2 245 Lt bylinėjimosi išlaidų arba šį apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies vykdymą, atsižvelgiant į ieškovės gaunamas pajamas ir jos turtinę padėtį, išdėstyti per 12 kalendorinių mėnesių lygiomis dalimis – po 187 Lt kas mėnesį. Prašė atsižvelgti į jos gaunamas mažas pajamas.

4Anykščių rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo atmetė. Prašymą sprendimo vykdymą atidėti trims mėnesiams dėl to, jog Lietuvos Aukščiausiajam Teismui bus paduotas ieškovės kasacinis skundas, teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad teismui nėra pateikti įrodymai apie kasacinio skundo padavimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Nustatė, kad ieškovės gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro 386,75 Lt, jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), bei 0,1370 ha ploto žemės sklypo dalis, iš kurio 0,0354 ha yra bendro naudojimo, be to, ieškovė turi automobilį. Atsižvelgdamas į iš ieškovės atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį bei byloje esančius minėtus duomenis apie ieškovės turtinę padėtį, taip pat tai, kad teismui nėra nurodyta, jog ieškovė turi kitų finansinių įsipareigojimų, bei įvertinęs tiek ieškovės, tiek atsakovės interesus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų bei duomenų, jog jos turtinė padėtis yra sunki, dėl ko neegzistuoja socialiai reikšmingų aplinkybių, sudarančių pagrindą teismui išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

5Atskiruoju skundu ieškovė prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-11-04 nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui klausimui dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstymo nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas be jokio pagrindo nusprendė, jog ieškovės turtinė padėtis nėra sunki, nes ji dar turi automobilį. Tačiau teismas neatsižvelgė į ieškovės aiškinimus, jog automobilio ji parduoti negali, nes tai yra jos darbo priemonė – išvežioja spaudą. Visiškai nesuprantama, kokiais pagrindais ir kokiais rašytiniais įrodymais remdamasis teismas įvertino, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė negu atsakovės. Be to, teismas nutartyje nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kadangi jose nurodytos visiškai kitokios faktinės aplinkybės, todėl tiesioginis jų taikymas priimant skundžiamą nutartį yra nepagrįstas. Mano, jog prašymas atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo dalies vykdymą niekaip nepakenktų atsakovės turtinei padėčiai, šalių interesų pusiausvyra nebūtų pažeista, ieškovė neįgytų jokio pranašumo. Kasacinis skundas šioje civilinėje byloje yra rengiamas ir jis tikrai bus artimiausiu metu įteiktas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

6Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė V. O. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Priešingai nei teigia apeliantė, šioje stadijoje atsakovės turtinė padėtis neturi jokios teisinės reikšmės. Pati ieškovė ilgą laiką piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, vilkino procesą, tuo sukeldama atsakovei daug nepatogumų.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

8Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., CPK 338 str.).

10Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs šalių argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, numatančių galimybę išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą, tinkamai įvertino esamą situaciją, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

11CPK 284 str. teismui suteikia teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Apeliantė nurodo, jog jos turtinė padėtis yra pakankamai sunki, tam ji pateikė įrodymus. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tokias aplinkybes įvertino ir dėl jų pasisakė. Apeliacinės instancijos teismas neneigia sudėtingos N. P. finansinės padėties, tačiau pažymi, jog nors CPK 284 str. 1 d. ir numato galimybę atsižvelgti į šalių turtinę padėtį, tačiau vertinant tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas turėtų būti išimtis, skolininko turtinė padėtis turėtų būti išimtinai bloga, o vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti šį procesinį institutą. Kasacinis teismas, taikydamas CPK 284 str., taip pat yra nurodęs, kad vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo. Atkreiptinas dėmesys, jog, priešingai apeliantės argumentams, neva teismas atmesdamas ieškovės prašymą dėl sprendimo dalies vykdymo atidėjimo ar išdėstymo nutartį iš esmės grindė atsakovės V. O. turtine padėtimi, pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nevertino, o atsižvelgė į iš ieškovės atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, ieškovės turtinę padėtį, šalių interesus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog ieškovė per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį samdėsi advokatą, nesinaudojo valstybės apmokamo advokato paslaugomis. Pagal susiformavusią teismų praktiką, šios kategorijos bylose iš pradžių yra nustatinėjama atsakovo turtinė padėtis (šiuo atveju ieškovės, iš kurios priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovės naudai), vertinant atsakovo finansinę būklę sprendimo vykdymo dieną bei nustatinėjant atsakovo finansines galimybes, leisiančias atsakovui ateityje sprendimą įvykdyti dalimis. Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, atskirai nebevertinama ieškovo turtinė padėtis, nes ji niekaip neįtakos nustatyto fakto, kad dėl atsakovo turtinės padėties negalimas sprendimo vykdymo išdėstymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1374/2011). Nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog nėra pagrindo sprendimo vykdymo nei atidėti, nei išdėstyti. Pažymėtina, jog atskirajame skunde N. P. žadėjo pateikti teismui rašytinius įrodymus dėl kasacinio skundo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui įteikimo, tačiau iki šiol jokių įrodymų nepateikė, nors teismo sprendimas priimtas prieš du mėnesius ir apeliantei būnant rūpestingai ir sąžiningai, šis terminas yra pakankamas kasaciniam skundui paduoti, o ne laukiant trijų mėnesių pabaigos ir taip vilkinant tiek jos interesų gynimą bei galimybę atsakovei gauti patirtų nuostolių atlyginimą.

12Kaip minėta, teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo iš karto negalima įvykdyti dėl laikinai sunkios skolininko (šiuo atveju apeliantės) turtinės padėties. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina to, jog apeliantė yra tik laikinai, pavyzdžiui, kelis mėnesius nedarbinga dėl objektyvių priežasčių (ligos ar pan.). Būtent sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą turi būti vertinama, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Šiuo atveju teismui priteisus V. O. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, pastaroji turėjo teisę tikėtis, kad šios išlaidos bus padengtos įsiteisėjus teismo sprendimui. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, jog jos prašomas sprendimo įvykdymo išdėstymo būdas užtikrintų taip pat ir atsakovės V. O. interesus, nes būtų maksimaliai užtikrintas pačios apeliantės mokumas. Priešingai, tokiu būdu iš esmės būtų atsižvelgta tik išskirtinai į apeliantės interesus, nepakankamai įvertinant ir atsižvelgiant į atsakovės interesus, kas akivaizdžiai pažeidžia šalių interesų pusiausvyros principą ir negali būti toleruojama. Kita vertus, teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, ir natūralu, kad šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neišvengiama pasekmė.

13Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad jeigu ji neturės galimybių priteistų bylinėjimosi išlaidų grąžinti iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo, tokiu atveju skola per tam tikrą laiką bus išieškoma antstolio teisės aktų nustatyta tvarka iš apeliantės turimų pajamų ir kito turto.

14Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 284 str. nuostatas, priešingai nei teigia apeliantė, pagrįstai vadovavosi šiuo klausimu suformuota kasacinio teismo praktika, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai