Byla II-1340-580/2009

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Laurai Žvirblienei,

2dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. P.,

3Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus atstovui Ramūnui Gutauskui,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P. prašo teismo:

71) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos 2009-07-28 nutarimą dalyje dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 straipsnio 1 dalį už Darbo kodekso (toliau – DK) 144 straipsnio 1 dalies ir 147 straipsnio 6 dalies pažeidimus ir šioje dalyje (dėl neteisingų duomenų apie darbuotojos N. M. faktiškai dirbtą laiką žymėjimo įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose bei dėl 40 valandų savaitės darbo laiko viršijimo) bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

82) Valstybinės darbo inspekcijos 2009-07-28 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPN 907 pakeisti, vietoje paskirtos 500 Lt baudos paskiriant įspėjimą.

9Minėtu nutarimu A. P. nubaustas pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį 500 Lt bauda už tai, kad būdamas UAB „P. ir Ko“ direktoriumi, neužtikrino, kad įmonėje būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, t. y.:

101. 2008-08-28 atliekant įmonės parduotuvės, esančios pasaže „Pas Juozapą“, ( - ), Vilniuje, patikrinimą, vadovaujantis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktu, gavus parduotuvės darbuotojos N. M. paaiškinimus apie jos darbo ir poilsio režimą, nustatyta, kad N. M. šioje parduotuvėje kaip pardavėja dirba viena, jos darbas nuo pirmadienio iki penktadienio tęsiasi 8 val. per dieną, t. y. nuo 10 val. 00 min. iki 19 val. 00 min. (neįskaitant 1 val. pietų pertraukos nuo 14 val. 00 min. iki 15 val. 00 min.), šeštadieniais ji dirba po 4,5 val. nuo 10 val. 00 min. iki 15 val. 00 min. (neįskaitant 0,5 val. pietų pertraukos nuo 12 val. 30 min. iki 13 val. 00 min.). Tuo remiantis, darbuotojos N. M. savaitinis faktinis darbo laikas yra 44,5 val. Tačiau įmonės 2008 metų rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad darbuotoja N. M. dirba pirmadieniais – penktadieniais po 7 darbo valandas, šeštadieniais – po 5 val., jos savaitinė darbo laiko trukmė – 40 val. Remiantis N. M. darbo sutartimi bei įmonės vadovo patvirtintu 2002-12-01 įsakymu Nr. 284A dėl pardavėjų darbo grafiko, 1 darbuotojo, dirbančio Vilniaus salone „Pas Juozapą“, darbo laikas darbo dienomis yra nuo 10 val. 00 min. iki 19 val. 00 min. su 2 val. pietų pertrauka nuo 13 val. 00 min. iki 15 val. 00 min. (tai sudaro 7 darbo val.), poilsio dienomis pardavėjo darbo laikas yra nuo 10 val. 00 min. iki 16 val. 00 min. su 1 val. pietų pertrauka nuo 13 val. 00 min. iki 14 val. 00 min. (tai sudaro 5 darbo val.). Atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis, padaryta išvada, kad įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėti neteisingi duomenys apie darbuotojos N. M. faktiškai dirbtą darbo laiką, tuo pažeidžiant DK 147 straipsnio 6 dalį. Be to, darbuotojos savaitės darbo laikas viršija DK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų darbo savaitės trukmę, t. y. faktiškai dirba 44,5 valandos, todėl buvo pažeista DK 144 straipsnio 1 dalies nuostata. Tai, kad 2008 metų rugpjūčio mėnesį N. M. neturėjo dvejų valandų (šeštadieniais – 1 valandos) pertraukos pailsėti ir pavalgyti, patvirtina kasos aparato kontrolinės juostos.

112. Atlikus reaguojamąjį inspektavimą pagal darbuotojos L. S. prašymą (skundą) dėl galimų jos darbo teisių pažeidimų, nustatyta, kad iš darbuotojos L. S. 2008 m. birželio mėn. darbo užmokesčio pagal darbdavio 2008-07-04 įsakymą Nr. 068 padaryta išskaita, kuri viršija įstatymo nustatytus mėnesinės išskaitos maksimalaus dydžio apribojimus (įmonės darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio Nr. 08-169 duomenys). Tai yra, iš L. S. š. m. birželio mėn. darbo užmokesčio dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), išskaičiavus 20 procentų darbuotojai išmokėtino darbo užmokesčio, ir iš likusios darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA dydį, yra išskaityta daugiau nei 70 procentų darbuotojai išmokėtino darbo užmokesčio. Darbuotojos L. S. darbo sutartyje po 2007-12-01 pakeitimo sulygta mokėti 1306 Lt/mėn. darbo užmokestį, už š.m. birželio mėn. darbuotojai priskaičiuotas 1215,64 Lt darbo užmokestis, paskaičiuota išmokėti 421,97 Lt atskaičius 251,42 Lt privalomus mokesčius valstybei bei 542,25 Lt už žalos atlyginimą. Šiuo atveju darbuotojai L. S. taikomas išskaitos dydis viršijo 274,95 Lt per mėnesį t. y. iš 1215,64 Lt atėmus 251,42 Lt ir gavus 964,22 Lt, 20 proc. iki MMA (800 Lt) yra lygi 160,00 Lt, o 70 proc. nuo likusios 164,22 Lt išmokėtinos sumos yra lygi 114,95 Lt; 160,00+114,95=274,95 Lt. Darbdavys, iš darbuotojos L. S. 2008 metų birželio mėn. darbo užmokesčio išskaičiavęs didesnį nei įstatymais leidžiamą maksimalų mėnesinį išskaitos dydį, pažeidė DK 225 straipsnio 1 ir 3 dalis.

12A. P. skunde paaiškino, kad su skundžiamo nutarimo dalimi, kuria yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį už DK 225 straipsnio 1 ir 3 dalių pažeidimus, t. y. už didesnės nei įstatymų leidžiamos maksimalios mėnesinės išskaitos dydį iš darbuotojos L. S. 2008 m. birželio mėnesio darbo užmokesčio, sutinka ir šios nutarimo dalies neginčija. Tačiau nesutinka su nutarimo dalimi, kuria buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį už DK 144 straipsnio 1 dalies ir 147 straipsnio 6 dalies pažeidimus, t. y. už neteisingą darbuotojos N. M. faktiškai dirbto laiko žymėjimą įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose bei už darbuotojos N. M. 40 valandų savaitės darbo laiko viršijimą.

13Pareiškėjo nuomone, ši nutarimo dalis yra visiškai nepagrįsta, neparemta jokiais objektyviais, patikimais ir abejonių nekeliančiais įrodymais. Šiuo atveju jokie darbo įstatymų pažeidimai padaryti nebuvo, kadangi darbuotojos N. M. faktinis darbo laikas niekada neviršijo ir neviršija įstatymų nustatyto maksimalaus darbo laiko, o darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo ir yra žymimi tikrovę atitinkantys duomenys apie faktinį darbuotojos N. M. darbo laiką. Ši darbuotoja visada dirbo ir dirba po 40 valandų per savaitę. Vienintelis įrodymas, kurio pagrindu Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai konstatavo DK 144 straipsnio 1 dalies ir 147 straipsnio 6 dalies pažeidimus, šioje byloje yra pačios darbuotojos N. M. žodiniai paaiškinimai, kuriuos ji pateikė 2008-08-28 vykusio patikrinimo metu. Tačiau atliekant minėtą patikrinimą N. M. neteigė, jog darbo dienomis ji faktiškai dirba 8 val., o jos pietų pertrauka faktiškai yra tik 1 val. Tą patvirtina N. M. surašytas 2008-11-26 tarnybinis pranešimas, pateiktas į bylą Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriuje 2008-12-08 vykusiame posėdyje ir patvirtinantis, kad minėtos darbuotojos paaiškinimai dėl faktinio darbo laiko neatitinka tikrovės, o darbo inspektorės surašytą raštą ji pasirašė paskubomis, jo neperskaičiusi ir neįsigilinusi į jo turinį, pasitikėdama darbo inspektore ir nemanydama, jog pareigūnė galėtų fiksuoti tokius jos paaiškinimus, kokių ji neteikė.

14Vienintelė aplinkybė, kurią darbuotoja N. M. nurodė darbo inspektorei atliekant patikrinimą buvo ta, jog ji tik pietauja, t. y. tik faktiškai valgo 1 val., nes tokio laiko pavalgymui jai užtenka. Tačiau jokių paaiškinimų dėl savo faktinio darbo valandų skaičiaus N. M. neteikė. Analogiškas aplinkybes minėta darbuotoja patvirtino ir 2008-12-08 vykusiame administracinės bylos nagrinėjimo posėdyje, konkrečiai nurodydama, jog darbo dienomis ji faktiškai dirba 7 val. per dieną, jos faktinė pietų pertrauka sudaro 2 val. per dieną, pačiam pietavimui ji sugaišta 1 val. laiko, o likusią pietų pertraukos dalį ji kartais būna parduotuvės patalpose. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-02-18 teismo posėdyje, vykusiame nagrinėjant administracinę bylą Nr. II-163-426/2009, N. M. dar kartą patvirtino minėtas aplinkybes.

15Pareiškėjo teigimu, skundžiamame nutarime paminėtos elektroninio kasos aparato juostos neįrodo, kad darbuotoja N. M. dirba 44,5 val. per savaitę. Nagrinėjant administracinę bylą Nr. II-163-426/2009 buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog pagal šios darbuotojos prašymus atitinkamomis dienomis buvo koreguojamas jos įprastinis pietų pertraukos laikas, numatytas direktoriaus įsakymu patvirtintame darbo grafike.

16Nurodė, kad panaikinant Valstybinės darbo inspekcijos 2009-07-28 nutarimo dalį, kuriuo jis patrauktas administracinėn atsakomybėn už DK 144 straipsnio 1 dalies ir 147 straipsnio 6 dalies pažeidimus, šiuo nutarimu paskirta 500 Lt dydžio bauda keistina į švelnesnę nei numatyta sankcijoje nuobaudą, t. y. įspėjimą. Pažymėjo, kad pripažino padaręs DK 225 straipsnio 1 ir 3 dalių pažeidimus, nuoširdžiai dėl jų gailėjosi, pažeidimą padarė nesiekdamas ir nenorėdamas pažeisti darbuotojos teisių, o klaidingai manydamas, jog darbdavys turi teisę padaryti tokio dydžio išskaitą iš darbo užmokesčio, nedelsdamas pašalino pažeidimą, grąžindamas L. S. išskaitos iš jos darbo užmokesčio maksimalų dydį viršijusią 274,95 Lt sumą.

17Teismo posėdyje A. P. skundą palaikė.

18Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą atstovas tvirtino, kad šiuo atveju buvo pažeistos DK nuostatos. Pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, šiuo atveju nėra, kadangi buvo paskirta minimali 500 Lt bauda. Švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, gali būti paskirta tik esant aplinkybėms, ypatingai švelninančioms pažeidėjo atsakomybę.

19Skundas tenkintinas iš dalies.

20ATPK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 500 Lt iki 5000 Lt.

21A. P. nesutinka su tuo, kad pažeidė DK 144 straipsnio 1 dalies ir 147 straipsnio 6 dalies reikalavimus, t. y. iš esmės ginčija Valstybinės darbo inspekcijos 2009-07-28 nutarimo 1 dalį.

22DK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę. Pagal DK 147 straipsnio 6 dalį darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Darbuotojams, kurie pagal atliekamą darbo funkciją savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo nuožiūra, darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais. Tokių pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse.

23UAB „P. ir Ko“ salonų pardavėjų darbo grafike, patvirtintame direktoriaus 2002-12-01 įsakymu Nr. 284 A, nurodyta, kad salone „Pas Juozapą“ dirbančio darbuotojo darbo laikas yra nuo 10 val. 00 min. iki 19 val. 00 min. darbo dienomis (pietų pertrauka nuo 13 val. 00 min. iki 15 val. 00 min.) ir nuo 10 val. 00 min. iki 16 val. 00 min. poilsio dienomis (pietų pertrauka nuo 13 val. 00 min. iki 14 val. 00 min.) (b. l. 75-76). Darbuotojos N. M. 2008-08-13 darbo sutartyje Nr. 902 nurodyta, kad darbo dienomis jos darbo laikas yra nuo 10 val. 00 min. iki 19 val. 00 min., o šeštadieniais nuo 10 val. 00 min. iki 16 val. 00 min., tačiau pietų pertraukos laikas nenurodytas (b. l. 72). 2008 rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad darbuotoja N. M. darbo dienomis dirba po 7 val. per dieną, o šeštadieniais – 5 val. per dieną (b. l. 92).

24Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Valstybinė darbo inspekcija konstatavo DK 144 straipsnio 1 dalies ir 147 straipsnio 6 dalies pažeidimus remdamasi 2008-08-28 atlikto patikrinimo duomenimis. Valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė V. L. 2008-08-28 patikrinimo akte užfiksavo, kad nuvykusi į UAB „P. ir ko“ parduotuvę, esančią ( - ), Vilniuje, rado darbuotoją N. M., kuri dirba nuo pirmadienio iki penktadienio po 8 val. nuo 10 val. 00 min. iki 19 val. 00 min., pietų pertrauka nuo 14 val. 00 min. iki 15 val. 00 min.; šeštadienį dirba nuo 10 val. 00 min. iki 15 val. 00 min., pietūs nuo 12 val. 30 min. iki 13 val. 00 min. (b. l. 81).

25N. M. 2008-11-26 tarnybiniame pranešime paneigė aplinkybės, išdėstytas Valstybinės darbo inspekcijos 2008-08-28 patikrinimo akte, nurodė, kad jos darbo ir poilsio valandos buvo suskaičiuotos neteisingai, ji pasirašė inspektorės surašytą raštą net nespėjusi jo perskaityti (b. l. 71). Be to, tarnybiniame pranešime nurodyta, jog inspektorė pradėjo aiškintis su ja neprisistačiusi, nepaaiškinusi kam renkami duomenys. Šią poziciją N. M. nuosekliai palikė ir toliau. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-163-426/2009 pagal A. P. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos 2008-12-08 nutarimo panaikinimo 2009-02-18 posėdyje darbuotoja N. M. patvirtino, kad jos paaiškinimai, duoti darbo inspektorei, buvo iškraipyti, jos pietų pertrauka yra nuo 13 val. iki 15 val. Teigė nurodžiusi inspektorei, jog valgo nuo 14 val. iki 15 val., tačiau nesakė, kad likusią pietų pertraukos valandą dirba. N. M. teigimu, tą valandą ji kartais lieka salone ir skaito knygą, kartais važiuoja pietauti namo ar eina į kavinę, per pietų pertrauką salonas dažniausiai būna užrakintas. Taip pat nurodė, kad jos darbo diena prasideda 10 val. 00 min., o baigiasi 19 val. 00 min., šeštadienį darbo laikas yra nuo 10 val. 00 min. iki 15 val. 00 min. (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-163-426/2009, b. l. 95-103).

26Tokius pat parodymus N. M. davė ir šios bylos nagrinėjimo metu. Teismo posėdyje apklausta liudytoja N. M. nurodė, kad dirba nuo 10 val. 00 min. iki 19 val. 00 min., pietų pertrauka nuo 14 val. 00 min. iki 15 val. 00 min.; šeštadienį dirba nuo 10 val. 00 min. iki 15 val. 00 min., pietūs nuo 12 val. 30 min. iki 13 val. 00 min. Bylos nagrinėjimo Valstybinėje darbo inspekcijoje 2008-12-08 posėdyje metu protokole Nr. ATPN 2292 buvo užfiksuoti N. M. parodymai, jog ji realiai pietauja tik vieną valandą, nes nustatyta pietų pertrauka jai per ilga (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-163-426/2009, b. l. 59). Šios bylos nagrinėjimo metu N. M. paneigė, jog ji davė tokius parodymus. Tokių parodymų davimą bylos nagrinėjimo 2008-12-08 Valstybinės darbo inspekcijos posėdyje metu protestavo ir A. P., paduodamas pastabas dėl protokolo (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-163-426/2009, b. l. 21-22). Tačiau Valstybinė darbo inspekcija jokio sprendimo dėl pastabų nepriėmė.

27Įvertinus surinktus įrodymus dėl N. M. 2008-08-28 paaiškinimo, daroma išvada, kad šis įrodymas negali būti pripažįstamas tinkamu. Visų pirma dėl įrodymo gavimo tvarkos laikymosi. Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnyje, skirtame inspektavimo vykdymo tvarkai, nustatyta, kad inspektuodami darbdavį Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai praneša darbdaviui atstovaujančiam asmeniui apie inspektavimą, jeigu nemano, kad toks pranešimas gali pakenkti atlikti pareigas. Inspektavimo vykdymo tvarka nustatoma socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamuose Valstybinės darbo inspekcijos nuostatuose. Iki 2008-12-17 galiojusios socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004-02-17 įsakymu Nr. A1-40 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuostatų originalios redakcijos 7 straipsnyje buvo numatyta, kad darbo inspektoriai turi teisę, pateikę tarnybinį pažymėjimą (valstybės tarnautojo pažymėjimą) ir įgaliojimą, laisvai ir be išankstinio perspėjimo bet kuriuo paros metu nekliudomai įeiti į bet kurią darbo vietą tikrinti, ar laikomasi darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų. 9 punktas numatė, kad darbo inspektorius praneša darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui apie būsimą atvykimą į įmonę, jeigu toks pranešimas nepakenks tikrinimo efektyvumui. Prisistatydamas darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui, darbo inspektorius paaiškina atvykimo tikslus, aptaria tikrinimo eigą. Tai yra, patikrinimo metu nebuvo leidžiama rinkti įrodymus iki prisistatant darbo inspektoriumi. Be to, 2008-08-28 patikrinimo akte surašyti N. M. parodymai rašyti ne jos pačios, o inspektorės. Kita, dėl dokumente pateiktos informacijos teisingumo. N. M. daug kartų šiuos parodymus paneigė, tame tarpe du kartus apklausiama teisme.

28Kitas įrodymas, kuriuo Valstybinė darbo inspekcija rėmėsi teismo posėdžio metu yra kasos aparatų juostos iš UAB „P. ir Ko“ parduotuvės, esančios ( - ), Vilniuje. Kasos aparato juostose užfiksuota, kad darbdavio nustatytos pietų pertraukos metu, t. y. nuo 13 val. 00 min. iki 15 val. 00 min. įmonės parduotuvėje 2008-08-13 (13 val. 14 min., 14 val. 09 min., 14 val. 13 min.), 2008-08-14 (13 val. 34 min.), 2008-08-18 (14 val. 44 min.), 2008-08-23 (13 val. 20 min.), 2008-08-25 (13 val. 56 min., 14 val. 06 min., 14 val. 07 min., 13 val. 41 min.), 2008-08-26 (13 val. 40 min., 14 val. 50 min.), pardavėja N. M. vykdė kasos operacijas (b. l. 50-58).

29Iš darbuotojos N. M. 2008-08-13, 2008-08-22 ir 2008-08-25 prašymų matyti, kad ji prašė 2008-08-13 ir 2008-08-18 leisti pietauti nuo 15 val. 00 min. iki 17 val. 00 min., o ne nustatytu darbo grafike pietų pertraukos laiku, 2008-08-14 prašė leisti pietauti nuo 13 val. 40 min. iki 15 val. 40 min., 2008-08-23 prašė leisti pietauti nuo 12 val. 00 min. iki 13 val. 00 min., 2008-08-26 prašė leisti pietauti nuo 11 val. 00 min. iki 13 val. 00 min., o 2008-08-25 prašė leisti pietauti nuo 12 val. 00 min. iki 13 val. 00 min. ir nuo 16 val. 00 min. iki 17 val. 00 min. (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-163-426/2009, b. l. 125-127).

30Taigi, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tomis dienomis, kai N. M. atliko kasos operacijas darbo grafike nustatytu pietų pertraukos metu, rašytiniais prašymais ji buvo prašiusi leisti jai pietauti kitu laiku. Nors šie įrodymai kelia rimtų abejonių dėl jų pagrįstumo, tačiau teismas negali jų atmesti vien remdamasis prielaida, kad toks dalykas yra nelabai tikėtinas darbo santykiuose, kai parduotuvės darbo laiko dėl pardavėjos pietų laiko tampa nežinomas pirkėjams. Teismo vertinimu, Valstybinė darbo inspekcija turėjo surinkti daugiau ginčijamus faktus patvirtinančių objektyvių įrodymų. Pažymėtina ir tai, kad kasos aparatų juostos kaip įrodymas nebuvo vertinamas priimant nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo.

31Kiti įrodymai šiuo atveju yra prieštaringi: Valstybinės darbo inspekcijos 2008-08-28 patikrinimo akte užfiksuoti darbuotojos N. M. paaiškinimai prieštarauja jos paaiškinimams, pateiktiems teismo posėdyje bei 2009-02-18 posėdyje, vykusiame nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-163-426/2009 pagal A. P. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos 2008-12-08 nutarimo panaikinimo.

32Esant prieštaringiems įrodymams, negalima vienareikšmiškai daryti išvados, kad buvo viršyta savaitės 40 valandų darbo laiko trukmė, o N. M. darbo laikas buvo neteisingai pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Tokiu atveju visos abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir laikoma, kad DK 144 straipsnio 1 dalies ir 147 straipsnio 6 dalies pažeidimai nėra įrodyti. Nutarimo dalis, kuria konstatuoti DK 144 straipsnio 1 dalies ir 147 straipsnio 6 dalies pažeidimai, naikintina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

33Nutarimo dalies, kuria buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už DK 225 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų pažeidimus, t. y. už didesnės nei nurodyta leidžiamos maksimalios mėnesinės išskaitos dydį iš darbuotojos L. S. 2008 m. birželio mėnesio darbo užmokesčio, A. P. neginčija. Minėtų Darbo kodekso nuostatų pažeidimas įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 11-13), UAB „P. ir Ko“ direktoriaus 2008-07-04 įsakymu Nr. 068 (b. l. 88), darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiu Nr. 08-169 (b. l. 95), darbo sutartimi (b. l. 82). Darbo kodekso 225 straipsnio 1, 3 dalys numato, kad iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, išskaitų dydis negali viršyti dvidešimties procentų, o iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio, jeigu teismas nenustato mažesnio išskaitų dydžio. Valstybinė darbo inspekcija nustatė, kad iš L. S. priskaičiuoto 1215,64 Lt darbo užmokesčio kaip žalos atlyginimą išskaičiavus 542,25 Lt žalos atlyginimą, buvo pažeistas galimas išskaitos dydis, kadangi pagal gautas pajamas buvo galima išskaičiuoti tik 274,95 Lt. Pažeidimas buvo pašalintas ir žala L. S. atlyginta A. P. 2008-12-03 įsakymu Nr. 090 bei tos pačios datos mokėjimo nurodymu pervedant į L. S. sąskaitą 2673,30 Lt (b. l. 96).

34Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į jo nurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, paskirta 500 Lt bauda turėtų būti pakeista į švelnesnę nuobaudą – įspėjimą. Teismas pažymi, kad A. P. paskirta bauda yra minimali bauda, numatyta ATPK 41 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Darytina išvada, kad institucija, priimdama skundžiamą nutarimą tinkamai individualizavo nuobaudą, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. ATPK 41 straipsnio 1 dalies sankcija suteikia dideles galimybes parinkti pažeidimo sunkumą atitinkančią nuobaudą, kadangi sankcijos ribos yra labai didelės – nuo 500 Lt iki 5000 Lt. Šia galimybe pasinaudojo nuobaudą skyrusi institucija.

35ATPK 30-1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės (gailėjimasis, pažeidimo pašalinimas) šiuo atveju nelaikytinos aplinkybėmis, ypatingai švelninančiomis pažeidėjo atsakomybę ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30-1 straipsnio nuostatas. Tokio pobūdžio aplinkybės gali būti pripažįstamos tik atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Kadangi paskirta minimali bauda, tai laikoma, kad visos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvo įvertintos. Dėl paminėto nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 30-1 straipsnį ir vietoje baudos paskirti įspėjimą.

36Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsnio 2 dalimi, teismas

Nutarė

37A. P. skundą tenkinti iš dalies.

38Panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos 2009-07-28 nutarimą Nr. ATPN 907 dalyje dėl A. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn už Darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalies ir 147 straipsnio 6 dalies pažeidimus ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

39Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

40Nutarimas per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,... 2. dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. P.,... 3. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus atstovui Ramūnui Gutauskui,... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P. prašo teismo:... 7. 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos 2009-07-28 nutarimą dalyje dėl... 8. 2) Valstybinės darbo inspekcijos 2009-07-28 nutarimą administracinio teisės... 9. Minėtu nutarimu A. P. nubaustas pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį 500 Lt bauda... 10. 1. 2008-08-28 atliekant įmonės parduotuvės, esančios pasaže „Pas... 11. 2. Atlikus reaguojamąjį inspektavimą pagal darbuotojos L. S. prašymą... 12. A. P. skunde paaiškino, kad su skundžiamo nutarimo dalimi, kuria yra... 13. Pareiškėjo nuomone, ši nutarimo dalis yra visiškai nepagrįsta, neparemta... 14. Vienintelė aplinkybė, kurią darbuotoja N. M. nurodė darbo inspektorei... 15. Pareiškėjo teigimu, skundžiamame nutarime paminėtos elektroninio kasos... 16. Nurodė, kad panaikinant Valstybinės darbo inspekcijos 2009-07-28 nutarimo... 17. Teismo posėdyje A. P. skundą palaikė.... 18. Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir... 19. Skundas tenkintinas iš dalies.... 20. ATPK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo įstatymų, darbų saugos ir... 21. A. P. nesutinka su tuo, kad pažeidė DK 144 straipsnio 1 dalies ir 147... 22. DK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbo laikas negali būti... 23. UAB „P. ir Ko“ salonų pardavėjų darbo grafike, patvirtintame... 24. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Valstybinė darbo inspekcija... 25. N. M. 2008-11-26 tarnybiniame pranešime paneigė aplinkybės, išdėstytas... 26. Tokius pat parodymus N. M. davė ir šios bylos nagrinėjimo metu. Teismo... 27. Įvertinus surinktus įrodymus dėl N. M. 2008-08-28 paaiškinimo, daroma... 28. Kitas įrodymas, kuriuo Valstybinė darbo inspekcija rėmėsi teismo posėdžio... 29. Iš darbuotojos N. M. 2008-08-13, 2008-08-22 ir 2008-08-25 prašymų matyti,... 30. Taigi, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tomis dienomis,... 31. Kiti įrodymai šiuo atveju yra prieštaringi: Valstybinės darbo inspekcijos... 32. Esant prieštaringiems įrodymams, negalima vienareikšmiškai daryti išvados,... 33. Nutarimo dalies, kuria buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už DK 225... 34. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į jo nurodytas atsakomybę lengvinančias... 35. ATPK 30-1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad organas (pareigūnas),... 36. Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų... 37. A. P. skundą tenkinti iš dalies.... 38. Panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos 2009-07-28 nutarimą Nr. ATPN 907... 39. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.... 40. Nutarimas per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...