Byla 1A-326-72-2010

1

2Panevėžys

4Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Nijolės Sušinskienės ir Ričardo Gilio, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, nuteistajam J. A., gynėjai advokatei Rimai Keblienei, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. L. atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, civilinio atsakovo UAB ( - ) prekyba atstovui advokatui Gintarui Tamošiūnui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB ( - ) prekyba atstovo advokato Gintaro Tamošiūno apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010-03-03 nuosprendžio, kuriuo J. A. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 3 d. ir jam paskirta 25 MGL, t. y. 3250 litų dydžio bauda. Nukentėjusiojo G. L. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir priteista iš civilinio atsakovo UAB ( - ) prekyba 40 000 litų neturtinės žalos atlyginimo G. L. naudai, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7J. A. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: J. A. 2009 m. sausio 22 d. apie 08 val. Utenos m. ( - ) g. nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, esančioje šalia prekybos centro ( - ) vairuodamas jam priklausantį automobilį Volvo 850, valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 37 punktų, nurodomoje kelio ženklo 534 „Pėsčiųjų perėja“ ir 1.13.1 ženklinimo linijos reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nenustojo, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą iš kairės pusės ėjusį pėsčiąjį G. L., ko pasėkoje automobiliui kliudžius pėsčiąjį jam dėl blauzdikaulio kūno ir žastikaulio kaklo lūžimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

8Civilinio atsakovo UAB ( - ) prekyba atstovas advokatas Gintaras Tamošiūnas apeliaciniu skundu prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2010-03-03 nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio pakeisti ir nukentėjusiojo G. L. civilinį ieškinį atmesti. Nurodo, kad nesutinka su teismo motyvais, kuriais jiems priteista nukentėjusiajam atlyginti neturtinę žalą. Teigia, kad UAB ( - ) prekyba niekada nesutiko, kad su nuteistuoju J. A. buvo sudarę jam priklausančio automobilio Volvo 850, valst. Nr. ( - ) panaudos sutartį. Apklausti byloje liudytojai - įmonės vadovas – direktorius G. S. ir vyr. finansininkė R. T. patvirtino, kad panaudos sutartis tarp įmonės ir nuteistojo sudaryta nebuvo. Į bylą nuteistojo pateikti automobilio Volvo 850 kelionių apskaitos lapai, jokiu būdu neįrodo bei nepatvirtina, kad tarp nuteistojo ir įmonės buvo susiformavę teisiniai turto panaudos santykiai, atitinkantys CK 6.629 str. numatytą panaudos sutartį. Teigia byloje nėra jokių įrodymų ir duomenų, kad nuteistasis jam nuosavybes teise priklausantį automobilį Volvo 850 būtų perdavęs laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis UAB ( - ) prekyba. Tarp UAB ( - ) prekyba ir nuteistojo J. A. nebuvo sudaryta nei rašytinė, nei žodinė J. A. nuosavybės teise priklausančio automobilio Volvo 850 panaudos sutartis. Automobiliu nuteistasis visą laiką naudojosi kaip savo, jis nebuvo laikomas UAB ( - ) prekyba teritorijoje, juo nuteistasis pastoviai važinėjo asmeniniais reikalais, nebuvo numatyta kokia tvarka ir kiek šis automobilis bus naudojamas J. A. kelionėms į UAB( - ) prekyba parduotuves kituose miestuose, automobilį pilnai prižiūrėjo nuteistasis, o ne UAB ( - ) prekyba. Mano, jog tai, kad nors nuteistajam ir buvo leista naudotis UAB ( - ) prekyba kurui pirkti skirta kreditine kortele ir jam buvo atlyginamos kuro pirkimo išlaidos, kai jis savo pasirinktu transportu vykdavo į UAB ( - ) prekyba parduotuves, esančias kituose miestuose, jokiu būdu negali būti laikoma konkretaus turto – automobilio Volvo 850 panaudos santykiais, o UAB ( - ) prekyba negali būti laikoma šio automobilio valdytoja ir būti atsakinga pagal CK 6.270 str. 1 d., 2 d. Be to, nuteistasis kaip įmonės energetikas į UAB ( - ) prekyba parduotuves, esančias kituose miestuose, vykdavo ir kitu transportu, o ne tik automobiliu Volvo 850 ir jam taip pat buvo kompensuojamos kuro pirkimo išlaidos dėl tokių kelionių. Nurodo, kad eismo įvykis įvyko 2009-01-22 apie 7.50 val., kai J. A. darbo laikas bendrovėje prasideda nuo 8 val., todėl nėra pagrindo teigti, kad eismo įvykis įvyko J. A. einant savo darbines pareigas, kad nukentėjusiojo G. L. sužalojimas yra susijęs su J. A. kaip energetiko pareigomis, o dėl J. A. kaltės atsiradusią žalą privalo atlyginti samdantis darbuotojus asmuo – UAB ( - ) prekyba. Be to, eismo įvykis nėra susijęs su J. A. darbo procesu, nes jo darbo funkcijos susiję su energetiko darbu, o ne automobilio vairavimu, tuo labiau nuosavu automobiliu. Nurodo, kad nukentėjusysis neginčija, kad AB „L. d.“ nepagrįstai atsisakė atlyginti kitą jo patirtą turtinę žalą 1315,88 Lt, dėl ko galima daryti išvadą, kad nukentėjusiajam G. L. AB „L. d.“ pilnai atlygino dėl eismo įvykio padarytą turtinę žalą bei atlygino neturtinę žalą, tačiau dėl pastarosios dydžio yra kilęs ginčas. Mano, kad priteistas atlyginti neturtinės žalos dydis, nėra pagrįstas ir neatitinka formuojamos teismų praktikos eismo įvykių bylose. Pirmosios instancijos teismo nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2008, 2K-183/2008 yra nurodytos aplinkybės apie eismo įvykius, kurių pasekmės buvo kitokios ir žymiai sunkesnės, autoįvykių metu žuvo žmonės. Nurodo, kad teismas nuosprendyje akcentavo tik padarytos žalos pasekmes ir nepakankamai analizavo bei atsižvelgė į kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 str. 2 d. Mano, kad teismo nurodytos aplinkybės dėl nukentėjusiojo negalėjimo atvykti į posėdį - nėra kam jo atnešti, yra neparemtos neginčytinais duomenimis ir dokumentais, o daugiau yra spėlionė. Pats nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gydytojas jam jau yra liepęs pradėti vaikščioti. Be to, jis ir į vėlesnius teismo posėdžius neatvyko, iš ko darytina išvada, kad jis neatvykdavo ne dėl negalėjimo vaikščioti, o todėl, kad turėjo kitų tikslų ir/ar siekė parodyti sunkesnes sužalojimo pasekmes, nei jos buvo. Nukentėjusysis nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo negalėjimo atvykti į posėdžius priežastis. Nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, nepagrįstai neatsižvelgė į žalą padariusio asmens, t. y. nuteistojo J. A. kaltę, jo turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismas nors ir nurodė, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tačiau jų nevertino šios bylos aplinkybių kontekste, neatsižvelgė į šalies ekonominę padėtį, pragyvenimo lygį, gaunamą darbo užmokestį, gaunamų pensijų dydį, gaunamų kitų pajamų dydį, dėl ko nepagrįstai priteisė iš UAB ( - ) prekyba aiškiai per didelį neturtinės žalos atlyginimą – 40000 Lt.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. L. prašo 2010-03-03 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą bei priteisti iš UAB( - ) prekyba jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad tarp jo ir nuteistojo niekada nebuvo sudaryta lengvojo automobilio Volvo 850 panaudos sutartis. Šiuos teiginius paneigia byloje surinkti įrodymai. Nuteistojo pozicija nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuosekli. Jis visą laiką teigė, kad su darbdaviu UAB ( - ) prekyba buvo sudaryta jo asmeninės nuosavybės teise valdomo automobilio Volvo 850 panaudos sutartis, kad ši transporto priemonė buvo naudojama įmonės reikmėms, nes nuteistasis pagal savo atliekamų darbinių funkcijų pobūdį turėjo atlikti darbus ir kituose miestuose esančiuose prekybos centruose. Ikiteisminio tyrimo metu pats apeliantas Utenos rajono apylinkės prokuratūrai buvo pateikęs 2009 m. gegužės raštą Nr. 211, kuriame nurodė, kad lengvojo automobilio Volvo 850 panaudos sutartis yra pasibaigusi, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme, panaudos sutarties, kurios terminas tariamai pasibaigęs, taip ir nepateikė. Ši aplinkybė patvirtina J. A. parodymus, kad vis tik panaudos sutartis buvo sudaryta neterminuotai ir dėl to buvo sunaikinta. Nuteistojo parodymų teisingumą patvirtina ir tas faktas, kad teisiamojo posėdžio metu apelianto atstovas pakeitė poziciją ir pradėjo teigti, kad su nuteistuoju niekada nebuvo sudaryta automobilio panaudos sutartis. Šios pozicijos laikėsi ir įmonės vadovas G. S., nors ikiteisminio tyrimo metu jis buvo nurodęs visai kitas aplinkybes. Byloje esanti 2008 m. vasario 7 d. AB „L. d.“ civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis neginčytinai patvirtina, kad nuteistajam priklausantis automobilis buvo apdraustas darbdavio, t. y. UAB ( - ) prekyba lėšomis. Teisiamojo posėdžio metu nei firmos vadovas, nei vyr. finansininkė negalėjo paaiškinti, kodėl automobilis yra apdraustas įmonės lėšomis ir ar šios lėšos yra įtrauktos į įmonės sąnaudas. Byloje yra įrodymų, kad automobilis buvo naudojamas UAB ( - ) prekybos reikmėms ir už sunaudotus degalus sumokėdavo apeliantas. Nurodo, kad byloje nėra ginčo, kad 2009 m. sausio 22 d. įvykusio autoįvykio metu nuteistąjį ir apeliantą siejo darbo teisiniai santykiai. Vienas iš esminių kriterijų, atribojančių darbo santykius nuo civilinių yra tai, kad darbuotojas darbines funkcijas vykdo darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis (DK 219 str.). Tuo pačiu įstatymas nedraudžia darbuotojui darbe naudoti savo darbo priemones, tačiau darbdaviui tenka pareiga atitinkamai už jas kompensuoti. Todėl mano, kad teismas pagrįstai konstatavo buvus panaudos teisinius santykius tarp nuteistojo ir apelianto. Nurodo, kad tos faktinės aplinkybės, kad ginčo automobilis buvo apdraustas apelianto lėšomis, intensyviai buvo naudojamas apelianto reikmėms, apeliantas padengdavo jo eksplotavimo išlaidas, patvirtina, kad nuteistasis buvo perdavęs automobilį valdyti ir naudoti apeliantui. Nesant duomenų apie mokestį už naudojimąsi šiuo turtu, neatlygintinio naudojimosi transporto priemone santykiai pagrįstai teismo kvalifikuoti kaip teisiniai panaudos santykiai. Nesutinka su apelianto pozicija, kad nuteistasis eismo įvykio metu tik vairavo transporto priemonę, o ne vykdė savo kaip įmonės energetiko funkcijas. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kad nuteistąjį, kaip įmonės energetiką atlikti darbinių funkcijų kitame mieste, veždavo įmonės vairuotojas. Pats įmonės vadovas teisme parodė, kad nuteistasis turėjo pasirūpinti savo nuvykimu į kituose miestuose esančius prekybos centrus, o byloje esantys kelionės lapai patvirtina, kad į nuteistojo darbines pareigas įėjo ne tik energetiko darbinių funkcijų atlikimas, tačiau ir nuvykimas į darbo objektą. Nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad automobilio Volvo 850 valdymas buvo prarastas dėl neteisėtų veiksmų. Iš to darytina išvada, kad eismo įvykio metu padidinto pavojaus šaltinio valdytoju buvo apeliantas. Nurodo, kad vien ta aplinkybė, kad nuteistasis transporto priemonę vairavo likus kelioms minutėms iki darbo pradžios, neatleidžia apelianto nuo civilinės atsakomybės, nes vairuotojas nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Teigia, kad jam priteistas atlyginti neturtinės žalos dydis neprieštarauja teismų praktikai. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas tinkamai įvertino padarytos žalos pasekmes. Nurodo, kad jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Iki šios dienos yra patyręs keturias operacijas, dar dvi numatytos ateityje. Daugiau kaip metus laiko praleido invalido vežimėlyje, šiuo metu iš naujo mokosi vaikščioti. Kiekvieną dieną jaučia skausmą, negali gyventi įprasto gyvenimo, užsiimti mėgstama veikla, rūpintis šeima. Nurodo, kad iki eismo įvykio gyveno aktyvų visuomeninį gyvenimą, dainavo dvejuose choruose. Dėl traumos negalėjo dalyvauti dainų šventėje, kituose Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo renginiuose. 2009 m. lapkričio 17 d. jam suėjo 70 metų, tačiau ir šio jubiliejaus negalėjo deramai pažymėti dėl negalėjimo judėti. Taip pat negalėjo dalyvauti minimose partizano A. L. (tėvelio pusbrolio) žuvimo metinėse, kuomet buvo atidengtas paminklas. Anksčiau buvo aktyvus Utenos centrinės bibliotekos skaitytojas, o dabar pats negali nuvykti ir pasirinkti dominančios literatūros. Augina šuniuką, todėl yra priverstas prašyti kaimynų bei artimųjų pagalbos, kad jie pavedžiotų jo augintinį. Metus ir du mėnesius pats negalėjo išeiti į lauką. Aštuonis mėnesius pats negalėjo valdyti vežimėlio, nes buvo sužalota dešinė ranką. Nei prieš tai, nei dabar negali vienas įlipti į vonią, pasikloti lovos, tvarkyti kambarių. Negalėjo vairuoti automobilio bei jo negalėjo paruošti techninei apžiūrai. Dėl patirto autoįvykio metu šoko iki šios dienos vartoja raminamuosius vaistus. Nepilnai valdo dešinę ranką, nes dėl daugybinių skeveldrinių lūžimų, kaulas sugijo netaisyklingai. Jam yra įdėtas širdies ritmo stimuliatorius, o po traumos pasislinkus žastikauliui, bei jam judinant ranką, judinamas ir širdies ritmo stimuliatorius. Todėl nėra žinoma, kokias pasekmes tai gali sukelti ateityje. Apeliantas skunde nutylėjo, kad jį vežimėlyje į vienintelį posėdį atnešė du vyrai. Atsakovas nepasiūlė savo pagalbos, kad galėtų atvykti į kitus posėdžius, o jis neturėjo galimybės trukdyti savo artimųjų, taip pat turinčių darbinių įsipareigojimų.

10Nuteistasis J. A. teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Nuteistojo gynėja, prokurorė bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. L. atstovė advokatė I. Maskoliūnaitė teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą atmesti, civilinio atsakovo UAB( - ) prekyba atstovas advokatas G. Tamošiūnas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose (LR BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK J. A. padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 281 str. 3 d. ir paskyrė jam bausmę bei tinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Nuteistasis J. A. nuosprendžio neskundė.

13Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo UAB ( - ) prekyba atstovas advokatas G. Tamošiūnas ginčija buvus tarp įmonės ir nuteistojo J. A. sudarytai, jo asmeninės nuosavybės teise valdomo automobilio Volvo 850, valst. Nr. ( - ), panaudos sutarčiai ir teigia nesant duomenų, kad tarp jų buvo sudaryta panaudos sutartis bei, kad nuteistasis minėtą automobilį buvo perdavęs laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis įmonei, UAB ( - ) prekyba negalėjo būti laikoma minėto automobilio valdytoja ir būti atsakinga pagal LR CK 6.270 str. 1, 2 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą laiko teisinga apylinkės teismo išvada, kad už nuteistojo J. A. padarytą žalą nukentėjusiajam G. L., kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja bei asmuo, samdantis darbuotojus yra atsakinga UAB ( - ) prekyba.

14LR CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta bendroji asmenų elgesio taisyklė - kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymu numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.251 str. 1 d.). Asmuo, kurio veika susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). Atsakovas pagal šį CK straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu) (CK 6.270 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku (darbdaviu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2006; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007). Taigi, jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys (CK 6.270 str.). Pagrindą, kodėl už žalą atsako ne darbuotojas, padaręs žalą, bet jo darbdavys, nustato ir LR CK 6.264 straipsnis.

15Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. A. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino su darbdaviu UAB ( - ) prekyba buvo sudaręs jam nuosavybės teise priklausiusio automobilio Volvo 850, valst. Nr. ( - ) neterminuotą panaudos sutartį ir šią transporto priemonę naudojo įmonės reikmėms, nes pagal savo atliekamų darbinių funkcijų pobūdį darbus turėjo atlikti ne tik savame Utenos mieste, bet ir nuvykti į kitų miestų UAB ( - ) prekyba esančias parduotuves. Pasak J. A., 2009-01-22 apie 8 val. – kai ( - ) gatvėje partrenkė pėstįjį G. L., jis jau darbo reikalais, prieš tai užsipylęs kurą bei darbovietėje užpildęs kelionės žurnalą, automobiliu Volvo 850, valst. Nr. ( - ) važiavo į Panevėžį. Jis naudojosi UAB ( - ) prekyba kurui pirkti skirta kreditine kortele. Įmonė pilnai jam atlygindavo kuro pirkimo išlaidas. Iš kelionių apskaitos lapų (b. l. 112-115) matyti, kad įmonės naudai ir interesais nuteistasis naudojosi automobiliu Volvo 850, valst. Nr. ( - ) nuo 2009-01-05 iki 2009-02-27, tame tarpe ir įvykio dieną - 2009-01-22, kur nurodyta vykimo vieta Utena – Panevėžys ir atgal. Iš minėtų dokumentų matyti, kad nuteistasis sausio mėnesį nuvažiavo – 4210 km., atitinkamai vasario mėnesį – 3850 km, sausio mėnesį benzinui išleido 1399,91 Lt, vasario mėnesį – 1312,24 Lt. Kad J. A. automobilį Volvo 850, valst. Nr. ( - ) naudojo darbinėms pareigoms vykdyti – važiuodavo pagal iškvietimus į parduotuves, tame tarpe ir į kitų miestų esančias UAB ( - ) prekyba parduotuves, teisme patvirtino ir UAB ( - ) prekyba direktorius G. S.. Tačiau pastarasis teisme neigė kada buvus tarp įmonės ir J. A. sudarytai automobilio Volvo 850, valst. Nr. ( - ) panaudos sutarčiai, nors nurodė J. A. įmonės lėšomis apmokėdavęs kurą bei buvęs apdraudęs jo automobilį Volvo 850, valst. Nr.( - ). Kad J. A. priklausantis automobilis Volvo 850, valst. Nr. ( - ) buvo draustas direktoriaus įsakymu įmonės lėšomis teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir UAB ( - ) prekyba buhalterė R. T. (b. l. 178). Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. S. parodymai teisme apie niekada nebuvusią sudarytą su J. A. panaudos sutartį prieštarauja jo paties ikiteisminio tyrimo metu nurodytoms aplinkybėms. Pastarasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įmonė su J. A. dėl automobilio Volvo 850, valst. Nr. ( - ) buvo sudariusi panaudos sutartį, tik ji įvykio dieną, t. y. 2009-01-22 buvo pasibaigusi (b. l. 22). Kad įvykio dieną J. A. vairuojamas jam priklausantis automobilis Volvo 850, valst. Nr. ( - ) nebuvo įmonės naudojamas ir valdomas pagal panaudos sutartį, nes automobilio panaudos sutarties terminas yra pasibaigęs, G. S. nurodė ir Utenos apskrities policijos komisariatui 2009 m. gegužės mėn. 7 d. rašte Nr. 211 (b. l. 18), tačiau kelis kart prašomas atsiųsti panaudos sutarties kopiją, kurios terminas tariamai pasibaigęs, taip jos ir nepateikė. Kaip matyti, aplinkybės, kurias G. S. nurodė ikiteisminio tyrimo metu atitinka J. A. parodymams, kad vis tik panaudos sutartis buvo sudaryta. Be to, nuteistojo J. A. parodymų teisingumą patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausto liudytojo V. P. parodymai. Pastarasis liudytojas parodė, kad dirbo UAB ( - ) prekyba, darbų vadovu. Jam tiesiogiai buvo pavaldūs santechnikai bei elektrikai, tame tarpe ir J. A.. J. A. darbas buvo susijęs ir su išvykomis į kitų miestų esančias UAB ( - ) prekyba parduotuves. Įmonė, išskyrus 2 ar 3 sunkvežimius, daugiau automobilių neturėjo, todėl visi darbuotojai pagal panaudos sutartis darbinėms funkcijoms vykdyti naudojo savo automobilius. Ir jis su UAB ( - ) prekyba buvo sudaręs panaudos sutartį, o jam pardavus vieną automobilį ir nusipirkus kitą, iš karto buvo sudaryta nauja panaudos sutartis. Už kurą, kaip ir pusę pinigų už automobilių remontą, apmokėdavo įmonė. Panaudos sutartis buvo būtina ir dėl kuro apmokėjimo. Ji buvo kaip juridinis pagrindas, kitaip įmonė negalėtu darbuotojams apmokėti už kurą. Tiek nuteistojo J. A., tiek ir liudytojo V. P. parodymus, kad su įmonės darbuotojais buvo sudaromos panaudos sutartys, patvirtina byloje esanti 2006-09-01 panaudos sutartis (b. l. 25), sudaryta tarp UAB ( - ) prekyba ir J. A. dėl ankstesnio jo įmonės veiklai naudojamo automobilio VAZ 2103, valst. Nr. ( - ) Iš aptartų įrodymų matyti, kad ginčo automobilis buvo apdraustas UAB ( - ) prekyba lėšomis ir intensyviai buvo naudojamas įmonės reikmėms, įmonė padengdavo jo eksplotavimo išlaidas, kas įrodo, kad nuteistasis vis tik buvo perdavęs automobilį valdyti ir naudoti įmonei. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tarp nuteistojo J. A. ir civilinio atsakovo UAB ( - ) prekyba buvo susiformavę teisiniai santykiai, atitinkantys CK 6.629 str. numatytą panaudos sutartį. Taigi, teismas pagrįstai atsakovui – UAB ( - ) prekyba, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui bei asmeniui, samdančiam darbuotojus priteisė atlyginti nuteistojo J. A. nukentėjusiajam G. L. padarytą žalą pagal CK 6.270, 6.264 straipsnių taisykles, nustatančias didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę nesant jo kaltės. Tuo tarpu liudytojo G. S. parodymai, kuriais jis neigė kada buvus tarp įmonės ir J. A. sudarytai automobilio Volvo 850, valst. Nr. ( - ) panaudos sutarčiai, laikomi tik kaip siekimu įmonei, kaip padidinto pavojaus šaltinio bei asmeniui, samdančiam darbuotojus išvengti atsakomybės atlyginti nukentėjusiajam žalą, atsiradusią dėl nuteistojo kaltės.

16Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su teismo išvada, kad eismo įvykio metu įmonę ir J. A. siejo darbo teisiniai santykiai. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad eismo įvykis įvyko J. A. einant savo darbines pareigas. Tai patvirtina paties nuteistojo J. A. parodymai, iš kurių matyti, kad eismo įvykis įvyko po to, kai jis jau iš UAB ( - ) prekyba, kurioje užpildė kelionės žurnalą, darbo reikalais važiavo į Panevėžį. Tokius nuteistojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jais netikėti. Iš kelionės apskaitos lapo matyti, kad 2009-01-22 J. A. darbo reikalais turėjo išvykti į Panevėžį. Byloje nėra duomenų, kad kelionės apskaitos lapas būtų užpildytas kitu laiku nei nurodo pats nuteistasis, t. y. dar prieš įvykstant eismo įvykiui. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. N. G. parodė, kad 2009-01-22 apie 8 val. jam važiuojant į darbą UAB ( - ) prekyba, pamatė eismo įvykį, kuriame dalyvavo ir jo buvęs bendradarbis J. A.. J. A. važiavo nuo UAB ( - ) prekyba pusės (b. l. 179). Esant šioms aplinkybėms kolegija laiko įrodyta, kad eismo įvykis įvyko J. A. jau einant savo darbines pareigas, t. y. jam kaip įmonėje dirbančiam energetikui jau darbo reikalais važiuojant į Panevėžį. Tai, kad J. A. darbo funkcijos buvo susiję su energetiko darbu, o ne automobilio vairavimu, nepašalina UAB ( - ) prekyba atsakomybės atlyginti nukentėjusiajam G. L. žalą, atsiradusią dėl J. A. kaltės, nes byloje nėra duomenų, kad J. A. kaip energetiką, darbo funkcijoms atlikti UAB ( - ) prekyba centruose būtų vežęs įmonės vairuotojas. Be to, pats įmonės direktorius G. S. teisme parodė, kad nuteistasis pats turėjo pasirūpinti savo nuvykimu į kituose miestuose esančius jų įmonės prekybos centrus, o byloje esantys kelionės lapai patvirtina, kad į nuteistojo darbines pareigas įėjo ir nuvykimas į darbo objektus.

17Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydžiu – 40 000 Lt ir prašoma civilinį ieškinį atmesti arba jį sumažinti motyvuojant tuo, kad tokia neturtinės žalos atlyginimo suma priteista nepakankamai atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose sunkiai sutrikdoma asmens sveikata, taip pat į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. UAB ( - ) prekyba atstovo nuomone, teismas nors ir nurodė, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tačiau jų nevertino šios bylos aplinkybių kontekste, neatsižvelgė į šalies ekonominę padėtį, pragyvenimo lygį, gaunamą darbo užmokestį, gaunamų pensijų dydį, gaunamų kitų pajamų dydį.

18Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuostatą, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. BPK 44 straipsnis, reglamentuojantis asmens teisių apsaugą baudžiamajame procese, patikslina, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Civilinis ieškinys įrodinėjamas pagal BPK taisykles, bet žalos atlyginimo klausimams, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, išspręsti taikomos ir baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai. Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.) ar (ir) dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.). Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pasekmės turi būti įvertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią jos įtaką turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir t. t. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju turi būti įvertintas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos atstatymo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

19Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, civilinio ieškinio priteisimo klausimą išsprendė tinkamai – neturtinės žalos atlyginimo dydį, priteistiną nukentėjusiajam G. L., nustatė atsižvelgęs į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika.

20Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam G. L. autoįvykio metu dėl blauzdikaulio kūno ir žastikaulio kaklo lūžimų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes minėti sužalojimai sudarė pavojų jo gyvybei (b. l. 36). Todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad tik atsitiktinumo dėka išvengta sunkesnių pasekmių. Iki įvykio nukentėjusysis buvo sveikas, gyveno aktyvų visuomeninį gyvenimą – dainavo dvejuose choruose, buvo aktyvus Utenos centrinės bibliotekos skaitytojas, dirbo sode, rūpinosi sergančia sutuoktine, kiekvieną rytą anūką palydėdavo į darželį. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų G. L. buvo jau atliktos keturios operacijos, jis ilgą laiką gydėsi - daugiau kaip metus laiko praleido invalido vežimėlyje. Todėl sutinkamai su pirmosios instancijos teismo išvada, dėl padarytos jo atžvilgiu veikos, nukentėjusysis G. L. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, bendravimo, mėgstamų pomėgių ir veiklos galimybių sumažėjimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad neturtinės žalos atlyginimo dydį pirmosios instancijos teismas nustatė atsižvelgęs ne tik į ginamos vertybės specifiką, bet ir į šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų visumą: į nusikaltimo padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, jį lydėjusius nepatogumus, galimą ateityje sveikatos būklės pablogėjimą, nes planuojamos atlikti dar dvi operacijos, žalą padariusio asmens kaltę, t. y. tai, jog neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta neatsargiais nuteistojo veiksmais. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, t. y., kad yra pensininkas, turi trijų kambarių butą, garažą, sklypą sodo bendrijoje, yra žemės sklypo bendrasavininkas ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo amžius neleidžia daryti išvados, kad jo nesanti ypatingai gera turtinė padėtis ateityje gali iš esmės pagerėti, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Tuo tarpu byloje civiliniu atsakovu pripažintos UAB( - ) prekyba atstovas, ginčydamas priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį bei nurodydamas, kad įmonė dėl šalies ekonominio nuosmukio dirba nuostolingai ir ši išmoka šiai dienai jiems būtų nepakeliama našta, nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų.

21Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis neginčija civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, jokiu būdu negali būti pagrindu mažinti jam priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

22Atsakant į apelianto skundo argumentą, kad apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajam G. L. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, nesivadovavo aukštesnių Lietuvos teismų formuojama praktika, pažymima, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose ne kartą nurodė, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti tokiose pat bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2008). Kadangi neturtinės žalos dydį teismas nustato pagal konkrečioje byloje esančių teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, konkrečioje byloje jis gali nukrypti nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nuo formuojamos teismų praktikos nukrypta nebuvo, nes eismo įvykių bylose, kuomet dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam sunkiai sutrikdoma sveikata, vidutiniškai nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis - 50 000 Lt.

23Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, laikyti pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydį – 40 000 Lt aiškiai per dideliu, nėra pagrindo. UAB ( - ) prekyba atstovo prašymas atmesti civilinį ieškinį arba sumažinti priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį atmestinas kaip nepagrįstas.

24Nukentėjusiojo atstovė advokatė I. Maskoliūnaitė prašo iš civilinio atsakovo UAB ( - ) prekyba priteisti 1600 Lt už jos, kaip advokatės pagalbą atstovaujant nukentėjusįjį apeliacinės instancijos teisme, dokumento surašymą. Tokį jos prašymą palaikė ir nukentėjusysis. Teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 529119 (b. l. 208), patvirtina, kad tokia suma buvo sumokėta. Kadangi atstovavimo išlaidos nėra aiškiai per didelės, pagrįstos dokumentais, todėl prašymas tenkintinas ir iš civilinio atsakovo UAB ( - ) prekyba priteistina prašoma suma (BPK 106 str. 2 d.).

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

26

27

28UAB ( - ) prekyba atstovo – advokato Gintaro Tamošiūno apeliacinį skundą atmesti.

29Priteisti iš civilinio atsakovo UAB ( - ) prekyba nukentėjusiojo G. L. naudai 1600 Lt atstovavimo išlaidų.

Ryšiai
1. ... 2. Panevėžys... 4. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. J. A. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių... 8. Civilinio atsakovo UAB ( - ) prekyba atstovas advokatas 9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis ir civilinis ieškovas 10. Nuteistasis J. A. teismo posėdyje prašo apeliacinį... 11. Apeliacinis skundas atmestinas.... 12. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą... 13. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo UAB ( - ) prekyba atstovas advokatas 14. LR CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta bendroji asmenų elgesio taisyklė -... 15. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis 16. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su teismo išvada, kad eismo įvykio metu... 17. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su priteistinos atlyginti neturtinės žalos... 18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuostatą,... 19. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame... 20. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam 21. Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis neginčija civilinio ieškinio dėl... 22. Atsakant į apelianto skundo argumentą, kad apylinkės teismas, nustatydamas... 23. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, laikyti pirmosios instancijos... 24. Nukentėjusiojo atstovė advokatė I. Maskoliūnaitė prašo iš civilinio... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 26. ... 27. ... 28. UAB ( - ) prekyba atstovo – advokato Gintaro Tamošiūno apeliacinį skundą... 29. Priteisti iš civilinio atsakovo UAB ( - ) prekyba nukentėjusiojo