Byla I-1929-423/2016

Dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant pareiškėjui M. K. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui Albinui Algimantui Pliaugai, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas

Nustatė

2Pareiškėjas M. K. savo skundu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 4-5).

3Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 12 d. iki 2013 m. lapkričio 20d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose Nr. 300, Nr. 302, Nr. 307 arba Nr. 305, pastarosios numerio tiksliai neprisimena, kuriose buvo pažeistos jo teisės dėl netinkamo kalinimo, gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose minimali norma 3,6 kv. m, todėl nebuvo galimybės pajudėti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų: įrengta netinkama ventiliacija, kuri naktimis ūždavo, todėl nebuvo galima užmigti, trūko oro, kamerų langai užtamsinti, todėl pablogėjo regėjimas. Dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų ir atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė pažeminimą, didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata. Prašė skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

4Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b.l. 14-17) nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad teisės aktai nustatė minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose ir ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotą asmeniui, kalinamam pataisos namų kamerų tipo patalpose. Atsakovas nurodo, kad visą pareiškėjo kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI) laiką šios normos buvo laikomasi. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į kameras Nr. 335 ir Nr. 346, tai patvirtina žymos Kameros kortelėje. Pareiškėjas niekada nebuvo paskirtas į kameras Nr. 300, Nr. 302, Nr. 307 arba Nr. 305. Pažymėtina, kad Kauno TI kamerose įrengti standartiniai skaidraus stiklo langai, tik trečio aukšto kamerų langų, išeinančių į A. Mickevičiaus gatvę, stiklai aptraukti apsaugine plėvele, tokia galimybė numatyta Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 14.1 punkte. Kamerose su neatidaromais langais įrengta mechaninė vėdinimo sistema, atitinkanti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 straipsnio reikalavimus. Esant reikalui skaityti ar rašyti kamerose esančių asmenų prašymu įjungiamas dirbtinis apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas būna įjungtas ir iki 9 val. bei po 16 val. Taip pat pažymėjo, jog mechaninė patalpų vėdinimo sistema įrengta visose Kauno TI trečio aukšto kamerose, kuriose yra neatidaromi langai, ventiliavimo sistemos keliamas triukšmas neviršija leistinų normų, dėl to pareiškėjas į Kauno TI administraciją nesikreipė. Atsakovo nuomone, Kauno TI pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti. Prašė skundą atmesti.

5Į teismo posėdį neatvyko trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, atstovas. Jam apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla išnagrinėta trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

6Skundas atmestinas.

7Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI) laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 12 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d.

8ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

9Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jį patalpinus į Kauno TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, jis buvo laikomas perpildytose patalpose, teisės aktais nustatyta ploto norma buvo pažeista, kad kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų: įrengta netinkama ventiliacija, kuri naktimis ūždavo, todėl nebuvo galima užmigti, trūko oro, kamerų langai užtamsinti, todėl pablogėjo regėjimas. Tačiau atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotą teisminę praktiką, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Iš to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas ar kitos netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė didelius nepatogumus, pažemino orumą bei sutrikdė sveikatą neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Šiuo atveju, ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

10Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo". Šių Taisyklių 11-1.1 p. nustatė minimalų 3,1 kv. m. gyvenamosios patalpos plotą vienam pataisos namuose atliekančiam bausmę nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

11Pareiškėjas nurodo, jog Kauno TI buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 12 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d., taigi šis laikotarpis ir yra vertinamas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Kauno TI nurodytu laikotarpiu kalėjo kamerose Nr. 335 ir 346, kuriose teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv. m. ploto buvo užtikrintas ir jo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose pažeista nebuvo (b.l. 18-23). Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą.

12Byloje nėra jokių neginčijamų ir patikimų duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Kauno TI buvo paskirtas į kameras Nr. 300, Nr. 302, Nr. 307 arba Nr. 305. Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo, patvirtinto 2009 m. liepos 10 d. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1-73 (toliau - – Aprašas), 4 punktas reglamentuoja suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarką. Atlikus priimtų suimtųjų ir nuteistųjų medicininę apžiūrą, fotografavimą, daktiloskopavimą, tiriamąjį bei aiškinamąjį darbą ir atsižvelgus į rezultatus bei Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai arba Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budintieji padėjėjai ar direktoriaus budinčiojo padėjėjo pavaduotojai, paskirsto suimtuosius ir nuteistuosius į kameras, darydami žymas Kameros kortelėse ir Perkeliamų suimtųjų (nuteistųjų) sąraše (Aprašo 4.3 punktas). Atvykusiems į Kauno TI suimtiesiems ir nuteistiesiems Apsaugos ir priežiūros skyriaus, Priėmimo ir paskirstymo skyriaus prižiūrėtojai užpildo Kameros kortelę. Direktoriaus budintysis padėjėjas arba direktoriaus budinčiojo padėjėjo pavaduotojas paskiria kamerą Priėmimo paskirstymo skyriuje ir įrašo jos numerį į Kameros kortelę. Vėliau Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas, direktoriaus budintysis padėjėjas arba direktoriaus budinčiojo padėjėjo pavaduotojas paskiria suimtąjį ar nuteistąjį į režiminio korpuso kamerą, vadovaudamiesi suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose planu, Kameros kortelėje įrašo jos numerį ir užpildo Perkeliamų suimtųjų (nuteistųjų) sąrašą (Aprašo 4.5 punktas). Taigi, Kameros kortelėje esantys įrašai apie suimtojo (nuteistojo) patalpinimą į konkrečią kamerą laikyti objektyviais ir neginčijamais įrodymais, patvirtinančiais konkretų kameros numerį, paskyrimo į kamerą laiką ir asmenį, nurodžiusį paskirti asmenį į konkrečią kamerą. M. K. Kameros kortelės kopija neginčijamai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu - 2013 m. birželio 14 jis buvo paskirtas į kamerą Nr. 335, 2013 m. liepos 19 d. – į kamerą Nr. 346 (b.l. 18). Pareiškėjas nurodė, jog kartu su juo kamerose Nr. 300, Nr. 302, Nr. 307 arba Nr. 305 buvo paskirtas ir V. M. . Byloje pateikta V. M. , gim. 1973 m. rugpjūčio 11 d., Kameros kortelės kopija (pareiškėjas posėdžio metu patvirtino, jog tai tas pats V. M. su kuriuo jis buvo paskirtas gyventi) patvirtina, jog V. M. 2013 m. rugpjūčio 29 d. buvo paskirtas gyventi kameroje Nr. 346, pareiškėjas į kamerą Nr. 346 paskirtas 2013 m. liepos 19 d. (b.l. 18, 72). Duomenų, jog V. M. ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi kamerose Nr. 300, Nr. 302, Nr. 305, Nr. 307, byloje nėra (b.l. 72). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėjas pats tiksliai neprisimena kamerų numerių, kuriose, jo nuomone, jis buvo paskirtas: skunde nurodo kamerą Nr. 307, vėliau teigia, jog tai galėjo būti kamera Nr. 305, kadangi šiuo metu jau neprisimena, į kurią kamerą buvo paskirtas. Taigi, pareiškėjo motyvas, jog atsakovo nurodytose kamerose Nr. 335 ir Nr. 346 jis niekada nebuvo paskirtas, yra nepagrįstas, prieštaraujantis ankščiau minėtiems byloje esantiems objektyviems bei neginčijamiems įrodymams, todėl atmestinas.

13Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Kauno TI kamerose įrengti standartiniai skaidraus stiklo langai, tik trečio aukšto kamerų langų, išeinančių į A. Mickevičiaus gatvę, stiklai aptraukti apsaugine plėvele, tačiau tokia galimybė numatyta Taisyklių 14.1 punkte. Kamerose su neatidaromais langais įrengta mechaninė vėdinimo sistema, atitinkanti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 straipsnio reikalavimus. Esant reikalui skaityti ar rašyti kamerose esančių asmenų prašymu įjungiamas dirbtinis apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas būna įjungtas ir iki 9 val. bei po 16 val. Pažymėtina, jog mechaninė patalpų vėdinimo sistema įrengta visose Kauno TI trečio aukšto kamerose, kuriose yra neatidaromi langai (b.l. 37a, 38, 44). Taigi, pareiškėjo nurodytos kalinimo sąlygos Kauno TI atitiko tiek Taisyklių, tiek minėtos Higienos normos reikalavimus.

14CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs (pvz., administracinė byla Nr. A17-1001/2007), kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

15Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

16Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytus motyvus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjas neįrodė ir žalos egzistavimo fakto. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą, nurodant, kaip ji gali pasireikšti. Pareiškėjo neigiami emociniai išgyvenimai nebuvo niekaip įrodyti, dėl to nėra pagrindo neturtinės žalos faktui nagrinėjamoje situacijoje konstatuoti.

17Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas neįrodė nei Kauno TI neteisėtų veiksmų, nei to, kad jis patyrė neturtinę žalą. Nenustačius šių viešosios atsakomybės sąlygų atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Nutarė

19Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.