Byla e2A-505-440/2015
Dėl žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SMD“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-54-187/2015, pagal ieškovo BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SMD“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Dogviga“ dėl žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą su pareiškimu ir ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SMD” ieškovo naudai 3134,00 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos -2014-08-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su J. G. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr.GTO97259 ir apdraudė patalpas, esančias ( - ). 2013-10-17 dieną apdraustasis butas buvo užlietas dėl renovacijos metu blogai sujungtų radiatorių. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „SMD“ yra atsakinga už šį įvykį, nes buvo namo, adresu ( - ), statybos darbų rangovas. Ieškovas remdamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo draudėjai 3134,00 Lt draudimo išmoką. Vadovaujantis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.263 straipsniu ir 6.1015 straipsniu, ieškovas prašė priteisti padarytos žalos atlyginimą iš atsakovės UAB „SMD“. Ieškovo teigimu, 2013-06-25 statybos aikštelės priėmimo – perdavimo aktas patvirtino aplinkybę, kad nuo minėtos dienos generalinis rangovas - UAB „SMD“ iki objekto perdavimo užsakovui, tapo atsakingu už žalos padarymą.

4Atsakovė UAB „SMD“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad vadovaujantis LR CK 6.266 straipsniu už žalos atlyginimą yra atsakingi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai, o atsakovė nėra ir nebuvo buto, iš kurio buvo aplietas J. G. butas savininke ar valdytoja. Pažymėjo, kad ieškovas buvo informuotas, jog žalą J. G. turtui padarė ne atsakovė, o subrangovo UAB „Dogviga“, atlikinėjusio renovuojame name vidaus nuotekų tinklų, radiatorių butuose keitimo ir kitus darbus, darbininkai, kurie neužsuko vamzdžio, iš kurio, kaip teigiama draudžiamojo įvykio tyrimo akte, prabėgo vanduo ir užliejo kaimynus.

5Trečiasis asmuo UAB „Dogviga“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas neįrodė visų bendrųjų civilinės atsakomybės kilimui būtinų sąlygų. Pažymėjo, kad faktinės aplinkybės, jog buvo užlietas butas ir tai, kad ieškovas nukentėjusiai šaliai išmokėjo draudimo išmoką neįrodo, kad žala kilo dėl atsakovės kaltės. Pabrėžė, kad žalos atsiradimo priežastys galėjo būti įvairios: po namo renovacijos gyventojai patys ar kiti asmenys galėjo atlikti papildomus darbus susijusius su radiatorių atjungimu/pajungimu, tyčia ar netyčia galėjo sugadinti radiatorių pajungimo jungtis. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo) patyrė žalą. Papildomai nurodė, kad LR CK 6.650 straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu rangovas sutarčiai įvykdyti pasitelkė subrangovus pažeisdamas įstatymų ar sutarties nustatytas taisykles, jis atsako užsakovui už nuostolius, kuriuos padarė vykdydami sutartį subrangovai. Trečiojo asmens turimais duomenimis, atsakovė UAB „SMD“ 2013-06-06 buvo sudariusi Statybos rangos darbų sutartį Nr. MS-618 su Mažeikių rajono savivaldybės administracija ir šios sutarties vykdymui samdė subrangovą UAB „Dogviga“ apie tai neinformavęs Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, nors tokia atsakovės pareiga buvo nustatyta 2013-06-06 Statybos rangos darbų sutartyje Nr. MS-618, tokiu būdu pažeisdama sutarties su užsakovu nustatytas taisykles.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Telšių rajono apylinkės teismas 2015-01-21 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 907,67 Eur (3134,00 Lt), 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-08-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,85 EUR (72,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų bei 6,01 Eur (20,75 Lt) bylinėjimosi išlaidų (procesinių išlaidų) į valstybės biudžetą. Teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju subrangovo UAB ,,Dogviga” prievolės kyla iš subrangos sutarties su generaliniu rangovu UAB ,,SMD”, tačiau jų tarpusavio santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o UAB „Dogviga“ trečiuoju asmeniu įtraukta, tam, kad jai būtų žinoma apie galimas tolimesnes pasekmes. Iš bylos pateikto 2013-06-25 Statybos aikštelės priėmimo perdavimo akto ir Statybos aikštelės ribų plano, teismas nustatė, kad atsakovė, vadovaujantis 2013-06-06 sutartimi Nr. MS-618, priėmė daugiabučio namo, esančio ( - ), administratoriaus UAB „Admituras“ perduodamą statybos aikštelę statybos objekte „Daugiabučio namo, esančio ( - ), Mažeikiuose, modernizavimo darbai“. Šiuo aktu rangovui – UAB „SMD“ buvo suteikta teisė savo nuožiūra neatlygintinai naudotis visa statybos aikštelės teritorija sutartų statybos darbų atlikimo laikotarpiu, imtis reikiamų darbų saugos, priešgaisrinės saugos užtikrinimo objekte priemonių, o Administratorius (UAB „Admituras“) įsipareigoja namo gyventojus supažindinti su saugos technikos reikalavimais, sudaryti rangovui būtinas sąlygas netrukdomai, per visą sutartų statybos darbų atlikimo laikotarpį, patekti į gyvenamąsias patalpas statybos darbams atlikti. Iš pranešimo apie įvykį ir defektinio akto teismas nustatė, kad J. G. kreipėsi į draudimo kompaniją dėl to, kad 2013-10-17 santechnikai jungdami šildymą neatsakingai priveržė radiatoriaus veržles ( - ) bute, todėl kaimynai apipylė butą ( - ). Apie įvykį buvo pranešta namą administruojančiai įmonei „Admituras“ ir santechnikams, kurie jungė šildymą. UAB „Admituras“ nurodė kreiptis į UAB „SMD“ dėl užliejimo priežasčių ir aplinkybių informacijos. Iš Atliktų darbų priėmimo akto Nr. 3-2 teismas nustatė, kad daugiabučio namo ( - ), radiatorių butuose keitimas buvo atliekamas pagal 2013-08-12 sutartį SMD20130812, kurioje užsakovas buvo UAB „SMD“, o atliktų darbų priėmimo aktas surašytas 2013-10-31. Teismas įvertinęs pateiktų bei esančių byloje įrodymų visumą, sprendė, kad teismui nekyla abejonių, kad butas ( - )buvo aplietas vandeniu ir dėl to buvo padaryta 3134,00 Lt žala dėl netinkamai atliekamų daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbų, o už šių darbų tinkamą atlikimą buvo atsakinga atsakovė, tai yra UAB „SMD“. Teismas pripažino, kad šias aplinkybes patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojo M. B. paliudijimai bei atliktų darbų priėmimo aktas 2013-10-31. Teismas atmetė trečiojo asmens UAB „Dogviga“ atsiliepime į ieškinį išdėstytą nuomonę apie tai, kad žala galėjo atsirasti dėl gyventojų ar kitų asmenų veiksmų, kadangi iš byloje esančių įrodymų, tame tarpe ir liudytojo parodymų, teismas nustatė, kad butas ( - ) buvo užlietas vandeniu keičiant šiame name radiatorius 2013-10-17, tai yra tuo metu, kai renovuojant šį gyvenamąjį namą buvo keičiami, montuojami plieniniai šildymo radiatoriai. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis LR CK 6.644 straipsnio 1 dalimi rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal užsakovo užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o LR CK 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad darbų rezultato ar tarpinio darbų etapo rezultato, iki užsakovas jį priims, atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka rangovui bei tą pačią nuostatą įtvirtina ir LR CK 6.682 straipsnio 1 dalis - statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priims užsakovas, tenka rangovui, bei įvertinus išdėstytas aplinkybes ir tai, kad rangos darbų objektas nebuvo perduotas užsakovui, naujai atlikto darbo rezultatas, iki jo perdavimo užsakovui priklausė generaliniam rangovui UAB „SMD“, bei LR CK 6.650 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą vykdymą, teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini bei prašoma suma ieškovui priteistina iš atsakovės.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „SMD“ prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2015-01-21 sprendimą panaikinti ir priimti šioje byloje naują galutinį sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovei visas jos pirmojoje ir apeliacinėje instancijose turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Remiantis bylos faktinėmis aplinkybėmis, įtvirtintu galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, skundžiamą sprendimą byloje priėmęs teismas netinkamai kvalifikavo materialųjį ginčo šalių santykį bei neteisingai, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, taikė ir aiškino materialinės teisės nuostatas, kas sąlygojo iš esmės neteisingą bylos išsprendimą. Nagrinėjamu atveju apeliantei, kaip generaliniam rangovui, jeigu teismas ir būtų galėjęs taikyti civilinę atsakomybę esant atitinkamiems pagrindams, tai tik sutartinę civilinę atsakomybę, bet jokiu būdu ne deliktinę, kaip to reikalavo ieškovas. Apeliantė tiek ieškovui, tiek teismui buvo nurodžiusi, kad dėl radiatorių keitimo nurodytame daugiabučiame gyvenamajame name darbų, ji buvo sudariusi statybos rangos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Dogviga“, kuris minėtus darbus ir atliko. Pagal LR CK 6.263 straipsnyje išdėstytą bendrą nuostatą, žalą, padarytą asmeniui ar/ir turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas už šią žalą asmuo, išskyrus įstatymo numatytą pareigą atlyginti žalą dėl kito asmens veiksmų arba žalą, atsiradusią be kaltės, be to, tik nustačius visas būtinas šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Nagrinėjamu atveju apeliantė negali atsakyti ieškovui LR CK 6.650 straipsnio 3 dalis pagrindu, kadangi teisę reikšti reikalavimą apeliantei kaip generaliniam rangovui dėl žalos, padarytos dėl to, jog neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta rangos sutartis, galėjo tik kita rangos sutarties šalis - užsakovas, o kiti asmenys reikšti ieškinį rangovui galėjo tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo ją jiems butų perleidęs. Šių aplinkybių pagrindu teismas privalėjo pripažinti, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės apeliantei dėl sutartinės civilinės atsakomybės, kylančios iš subrangos sutarties.

112. Apeliantė negali atsakyti ieškovui LR CK 6.266 straipsnio pagrindu. Minėta teisės norma reglamentuoja pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybę. Nagrinėjamu atveju atsakovė ne tik nebuvo pastato, kuriame įvyko draudiminis įvykis, savininku ar valdytoju, be to, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jos kaltė dėl atsiradusios žalos. Apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo atkreipusi teismo dėmesį į tai, kad pagal LR CK 4.82 straipsnio 1 dalį, daugiabučio gyvenamojo namo butuose esantys vamzdynai ar kitokia įranga yra daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, ir atsakovei, kaip rangovui, jie nebuvo perduoti.

123. Teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir pažeidė kasacinio teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo aspektu. Byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtino, kad tarp apeliantės ir trečiojo asmens UAB „Dogviga“ egzistavo faktiniai rangos santykiai bei, kad minėtas trečiasis asmuo sutartyje buvo įsipareigojęs savo rizika ne tik atlikti radiatorių keitimo ir kt. darbus, bet ir visiškai atlyginti užsakovui, t.y. apeliantei ar Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, arba tretiesiems asmenims, visą padarytą žalą, kurią jie patirtų dėl netinkamos šio trečiojo asmens veiklos statybos objekte. Apeliantė teismui buvo nurodžiusi, kad trečiasis asmuo UAB „Dogviga“ buvo informuotas apie padarytą žalą bei pažadėjo ją atlyginti. Kita vertus, aplinkybę, kad radiatorių keitimo darbus šioje byloje nurodytame daugiabučiame gyvenamajame name atliko būtent trečiasis asmuo UAB „Dogviga“, teismui neturėjo kelti jokių abejonių, nes ji buvo įrodyta tiek apeliantės bylai pateiktais rašytiniais įrodymais, tiek patvirtinta teismo posėdyje apklausto liudytojo M. B. parodymais, tačiau teismas minėtus bylos įrodymus vertino visiškai netinkamai. Be to, skundžiamas sprendimas yra priimtas teismui išeinant už ieškinio ribų. Teismas skundžiame sprendime pasisakė tik dėl LR CK 6.650 straipsnio 3 dalies taikymo, nors ieškinys tokiu pagrindu ar tinkamas pareiškimas dėl ieškinio pagrindo pakeitimo teismui net nebuvo pareikštas. Todėl apeliantė laiko, kad skundžiamas sprendimas priimtas teismui išeinant už ieškinio ribų (LR CPK 265 straipsnio 2 dalis).

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad apeliantas nenurodo ir neteikia jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti skundžiamu sprendimu. Apeliantė iš esmės pripažino faktines aplinkybes dėl žalos padarymo aplinkybių, dėl žalos dydžio, tačiau nurodė, kad atsakovei, kaip generaliniam rangovui nekyla prievolė atlyginti žalą, kurią padarė generalinio rangovo pasamdyti rangovai. Ieškovo vertinimu, apeliantės siekis išvengti prievolės dėl žalos padarymo laikytinas piktnaudžiavimu padėtimi ir procesu.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas tenkintinas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

17Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, kuris asmuo yra atsakingas dėl užpylimo metu padarytos žalos atlyginimo – buto savininkas (valdytojas), generalinis rangovas ar santechnikos darbus vykdęs subrangovas.

18Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantę laikė tinkama atsakove byloje ir jai taikė deliktinę atsakomybę, kadangi apeliantė žalos nepadarė, ji nebuvo buto, kuriame įvyko draudiminis įvykis savininkė ar valdytoja, byloje esantys įrodymai patvirtino, kad žala galėjo kilti dėl trečiojo asmens UAB „Dogviga“ veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, šalių pateiktus argumentus, kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu turi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais.

19Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad Civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam yra pareiškiamas reikalavimas). Šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės (atvejai, kai šalys civiliniame procese nėra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės yra tada, kai, pavyzdžiui, ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, ieškinys pagal LR CPK 49 straipsnį pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą ir pan.). Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė(netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).

20Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad butas ( - ), 2013-10-17 buvo užpiltas iš viršutinio buto ( - ), ir dėl minėto įvykio ieškovas draudėjai J. G. išmokėjo 3134,00 Lt draudiminę išmoką. Remiantis tiek byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, tiek šalių paaiškinimais apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje pateikti duomenys suteikia pagrindo išvadai, kad butas buvo aplietas vandeniu dėl netinkamai atliekamų daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas nustatydamas užpylimo priežastį tinkamai įvertino byloje pateiktą rašytinį įrodymą – 2013-10-31 atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 3-2, ir padarė pagrįstą išvadą, kad butas ( - ) buvo užlietas vandeniu keičiant šiame name radiatorius 2013-10-17, tai yra tuo metu, kai renovuojant šį gyvenamąjį namą buvo keičiami - montuojami plieniniai šildymo radiatoriai. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nei vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų nepateikė įrodymų, galinčių paneigti šią išvadą. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad ginčo bute šildymo sistemos keitimo darbus draudiminio įvykio metu 2013-08-12 Statybos rangos sutarties Nr. SMD20130812 pagrindu atliko trečiasis asmuo UAB „Dogviga“. Įvertinęs išdėstytas faktines bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau ieškinį atsakovės UAB „SMD“ atžvilgiu tenkino LR CK 6.650 pagrindu, numatančiu, jog generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, nepagrįstai, netinkamai pritaikydamas materialinės teisės normas.

21Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad pagal teisinį civilinės atsakomybės reguliavimą sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Konkrečiu atveju iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas ieškovo reikalavimą kvalifikavo kaip kylantį iš rangos sutartinių santykių bei ieškinį tenkino taikydamas sutartinę civilinę atsakomybę remdamasis LR CK 6.650 straipsnio nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teisiniu kvalifikavimu nesutinka. Pažymėtina, kad sutartinės civilinės atsakomybės teisinis santykis apibrėžiamas kaip turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (LR CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas atsižvelgęs į materialiojo teisinio santykio, iš kurio ieškovas kildina ginčą atsakovei UAB „SMD“, pobūdį, sprendžia, kad teisę reikšti reikalavimą pirmosios instancijos teismo nurodytu pagrindu ieškovas galėtų tik tokiu atveju, jeigu šalis sietų sutartiniai santykiai. Kiti asmenys gali pareikšti ieškinį rangovui tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo perleido jam savo teisę (LR CK 6.101 straipsnis). Nagrinėjamu atveju žalą patyrusio asmens (reikalavimą perėmusio draudiko) ir atsakovės sutartiniai santykiai nesiejo, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėjo būti reiškiamas tik deliktinės atsakomybės, o ne sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos pažeisdamas materialinės teisės normas konkrečiu atveju netinkamai taikė LR CK LR CK 6.650 straipsnį, bei nepagrįstai neįvertino ir nepasisakė dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo LR CK 6.266 straipsnio pagrindu, nors būtent tokį teisinį pagrindą ieškovas ieškinyje buvo nurodęs.

22Remiantis nurodytu, įvertinus apeliacinio skundo turinį, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad yra pagrindas pasisakyti dėl LR CK. 6.266 straipsnio nuostatų taikymo konkretaus ginčo atveju. Kaip minėta, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog žala atsirado dėl to, jog bute, iš kurio buvo užpiltas apdraustas butas, trečiojo asmens UAB „Dogviga“ darbuotojai netinkamai atliko santechnikos darbus, kurie veikė subrangos sutarties su atsakove UAB „SMD“ pagrindu. Remiantis teisiniu reglamentavimu, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal LR CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo LR CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad LR CK 6.266 straipsnis nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t. y. griežtą civilinę atsakomybę, todėl statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trūkumų lemtą žalą nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių. Asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (LR CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Taip pat šios teisės normos netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalą reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigą – žalą patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus LR CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas pirmiau nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (LR CPK 178 straipsnis).

23Rangos (statybos rangos) sutartis – tai sutartis dėl šalių sulygtų darbų (statybos darbų) atlikimo (LR CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangovas prievolinės teisės pagrindu gali būti traktuojamas kaip objekto, kuriame atlieka rangos darbus, valdytojas LR CK 6.266 straipsnio prasme. Kiekvienu konkrečiu atveju pagal sutarties sąlygas bei faktinę padėtį svarstytina ir spręstina, ar rangovas, vykdydamas sutartį, įgyja teisę eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti patalpas, t. y. ar turi patalpas savo žinioje, teisę daryti joms ūkinį bei fizinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).

24Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad 2013-06-25 statybos aikštelės priėmimo – perdavimo aktu atsakovei vadovaujantis 2013-06-06 sutartimi Nr. MS-618, daugiabučio namo, esančio ( - ), administratorius UAB „Admituras“ perdavė statybos aikštelę statybos objekte „Daugiabučio namo, esančio ( - )ose, modernizavimo darbai“, šiuo aktu rangovui – UAB „SMD“ buvo suteikta teisė savo nuožiūra neatlygintinai naudotis visa statybos aikštelės teritorija sutartų statybos darbų atlikimo laikotarpiu, imtis reikiamų darbų saugos, priešgaisrinės saugos užtikrinimo objekte priemonių, o administratorius (UAB „Admituras“) įsipareigoja namo gyventojus supažindinti su saugos technikos reikalavimais, sudaryti rangovui būtinas sąlygas netrukdomai, per visą sutartų statybos darbų atlikimo laikotarpį, patekti į gyvenamąsias patalpas statybos darbams atlikti. Nors pirmosios instancijos teismas vertino, kad 2013-06-25 statybos aikštelės priėmimo – perdavimo aktas patvirtino, jog už trečiajam asmeniui kilusią žalą yra atsakinga atsakovė, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka bei sprendžia, kad byloje pateikti duomenys nesuteikia pagrindo išvadai, kad draudiminio įvykio metu ginčo objektas – butas ( - ), pagal šį aktą buvo perduotas atsakovės žinion LR CK 6.266 straipsnio prasme. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apeliantė pagrįstai teigia, jog konkrečiu atveju ji buto ( - ), nevaldė, neturėjo teisės eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti šias patalpas ar daryti joms ūkinį bei fizinį poveikį. Konkrečiu atveju atsakovė susitarimo su UAB „Admituras“ pagrindu buvo atsakinga, už radiatorių pakeitimą gyventojų butuose. Šiems darbams atlikti atsakovė sudarė subrangos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Dogviga“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šios aplinkybės patvirtina, kad ginčo patalpos buvo atsakovės darbo vieta, kurioje trečiasis asmuo UAB „Dogviga“ atliko 2013-08-12 Rangos sutartimi Nr. SMD20130812 sulygtus darbus, tačiau minėtos patalpos atsakovei valdyti nebuvo perduotos, todėl deliktinės civilinės atsakomybės atsakovei taikymo klausimas dėl užpylimo metu padarytos žalos atlyginimo turi būti sprendžiamas ne remiantis LR CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, tačiau bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (LR CK 6.245-6.253, 6.263 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konkrečiu atveju nagrinėjamoje byloje ieškovui reikalaujant žalos atlyginimo, jis turėjo pareigą įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę dėl jų padarymo, žalą ir priežastinį ryšį tarp nustatytų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Teismui konstatavus, kad neįrodyta bent viena iš įvardytų būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė turtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma. Konkrečiu atveju tam, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, ieškovas privalėjo įrodyti tris iš nurodytų sąlygų – neteisėtus atsakovės veiksmus, turtinės žalos faktą ir priežastinį neteisėtų atsakovės veiksmų bei patirtos turtinės žalos ryšį. Paminėtina, kad kaltė civilinėje teisėje preziumuojama (LR CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, kad žala kilo dėl trečiojo asmens UAB „Dogviga“ darbuotojų neteisėtų veiksmų. Jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, galėjusio įtakoti žalos atsiradimą byloje nebuvo nustatyta, ieškovas tokių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (LR CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (LR CPK 178 straipsnis). Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal LR CPK nustatytas taisykles. Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Be to, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2015). Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad žalos draudėjai J. G. atsiradimą sąlygojo būtent neteisėti atsakovės veiksmai. Nenustačius vienos iš pagrindinės civilinės atsakomybės taikymų sąlygų – neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą ir už ieškovo patirtų nuostolių atlyginimą atsakingu asmeniu pripažinti atsakovę. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad konkrečiu atveju ieškinys dėl žalos atlyginimo turėjo būti reiškiamas asmeniui, dėl kurio darbuotojų neteisėtų veiksmų kilo žala (LR CK 6.264 straipsnis), o ne atsakovei.

25Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeisdamas tiek LR CK 6.650 straipsnio, tiek LR CK 6.266 straipsnio nuostatas, bei nukrypdamas nuo kasacinio teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrįstai pripažino apeliantę tinkama atsakove byloje bei tuo pagrindu ieškinį tenkino. Dėl išdėstytų argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

26Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

27Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

28Pagal LR CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

29Nagrinėjamu atveju panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovė UAB „SMD“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1086,08 Eur (250,00 Lt už pirminę teisinę konsultaciją, 250,00 Lt už prieštaravimus dėl teismo įsakymo surašymo, 1500,00 Lt už papildomas konsultacijas, atsiliepimo į ieškinį surašymą, 500,00 Lt už papildomų byloje gautų dokumentų teisinį tyrimą ir papildomus patarimus ir 1250,00 Lt už atstovavimą teismo posėdžiuose). Apeliacinės instancijos teismas vertindamas prašomų priteisti atstovavimo išlaidų pagrįstumą, pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamais civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiais. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą (iki 2015-03-20 galiojanti redakcija) už atsiliepimą į ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 3 MMA, t. y. 900,00 Eur; už vieną atstovavimo valandą teisme – 45,00 Eur (Rekomendacijų 8.18 punktas), už prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo – 90,00 Eur (Rekomendacijų 8.7 punktas). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atsakovės atstovo paruoštų procesinių dokumentų kiekį, apimtis bei atsižvelgus į civilinės bylos apimtį, sudėtingumą, posėdžių trukmę (atsakovės atstovas dalyvavo viename teismo posėdyje, kuris truko 55 min.), sprendžia, kad atsakovės prašymas pagrįstas ir tenkintinas, iš ieškovo BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, atsakovės UAB „SMD“ naudai priteistina 1086,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

30Valstybė šioje byloje pirmoje instancijoje patyrė 6,01 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, (LR CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis).

31Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32Apeliantė UAB „SMD“ prašo priteisti 362,05 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą bei 27,23 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.10 punktą (už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 2 MMA, t. y. 600,00 Eur), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, daro išvadą, kad išlaidos pagrįstos, todėl apeliantei iš ieškovo BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, priteistina 389,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

33Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 93 straipsniu, 98 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 straipsniu, 331 straipsniu, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Šiaulių apygardos teismas

Nutarė

34Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

35Atmesti ieškovo BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei UAB „SMD“ dėl žalos priteisimo.

36Priteisti atsakovei UAB „SMD“, įmonės kodas 301152028, iš ieškovo BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, įmonės kodas 300665654, 1086,08 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt šešis eurus 8 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 389,28 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 28 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

37Priteisti iš ieškovo BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, įmonės kodas 300665654, 6,01 Eur (šešis eurus 1 ct) bylinėjimosi išlaidų (procesinių išlaidų) į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ) (įmokos kodas 5660), patirtų pirmosios instancijos teisme.

38Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

39Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance... 4. Atsakovė UAB „SMD“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad vadovaujantis LR CK... 5. Trečiasis asmuo UAB „Dogviga“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Telšių rajono apylinkės teismas 2015-01-21 sprendimu ieškinį tenkino.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „SMD“ prašo Telšių rajono apylinkės... 10. 1. Remiantis bylos faktinėmis aplinkybėmis, įtvirtintu galiojančiu teisiniu... 11. 2. Apeliantė negali atsakyti ieškovui LR CK 6.266 straipsnio pagrindu.... 12. 3. Teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir pažeidė kasacinio teismo... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BTA Insurance Company“ SE,... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas tenkintinas. ... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, kuris asmuo yra atsakingas dėl... 18. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantę... 19. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad Civilinis procesas... 20. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad butas ( - ), 2013-10-17 buvo... 21. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje sprendžiant iš rangos santykių... 22. Remiantis nurodytu, įvertinus apeliacinio skundo turinį, apeliacinės... 23. Rangos (statybos rangos) sutartis – tai sutartis dėl šalių sulygtų darbų... 24. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad 2013-06-25 statybos... 25. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro... 26. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.... 28. Pagal LR CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 29. Nagrinėjamu atveju panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir... 30. Valstybė šioje byloje pirmoje instancijoje patyrė 6,01 Eur procesinių... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 32. Apeliantė UAB „SMD“ prašo priteisti 362,05 Eur bylinėjimosi išlaidų... 33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 93... 34. Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti ir... 35. Atmesti ieškovo BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance... 36. Priteisti atsakovei UAB „SMD“, įmonės kodas 301152028, iš ieškovo BTA... 37. Priteisti iš ieškovo BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA... 38. Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.... 39. Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims....