Byla I-3948-208/2012

Dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiškėjos T. V. atstovui advokatui Vytautui Vinikui, atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Raimondai Juodkaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą (pareiškėja T. V., trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovė) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau –Komisija, MGK) 2012-07-18 sprendimą Nr. S-116(7-109/2012) (b. l. 1-2).

4Atsakovė prašyme paaiškino, kad Komisija neteisingai aiškino Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir LR MAĮ) 155 str. 6 d. nuostatas ir jas pažeidė. VMI rėmėsi MAĮ 153 str. 3 d. nuostatomis. Atsakovės nuomone, mokesčių mokėtojas neturi teisės mokestiniame ginče (šio ginčo nagrinėjimo Komisijoje metu) remtis naujais įrodymais tuo atveju, jei jie nebuvo pateikti VMI arba nebuvo nurodytos svarbios šių įrodymų nepateikimo priežastys. VMI teigimu, priešingai nei nurodo Komisija, pareiškėja dar iki skundo pateikimo VMI buvo informuota, jog mokesčių administratoriaus leidimas užsakyti nepriklausomą nekilnojamojo turto vertinimą nėra reikalingas, bei pareiškėjai buvo nurodyta, jog ji patikrinimo metu, taip pat su pastabomis galėjo pateikti kito nepriklausomo turto vertintojo ataskaitą. Nagrinėjamos bylos atveju, pareiškėjos skunde svarbios UAB „Delfa" nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitos nepateikimo VMI priežastys nebuvo tiesiogiai nurodytos bei byloje tokios priežastys iš esmės nėra nustatytos. VMI nuomone, pareiškėjos skunde Komisijai nurodytas argumentas, kad ji dar 2007-05-18 kreipėsi į įvairius nepriklausomus turto vertintojus, tačiau pastarieji sužinoję ginčo esmę atsisakė tokią paslaugą suteikti ir tik 2012-05-05 tokią paslaugą sutiko suteikti UAB „Delfa" vertintinas kritiškai. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji siekė įstatymo nustatytu terminu pateikti VMI naujus įrodymus, tačiau negalėjo to padaryti būtent dėl svarbių, objektyvių priežasčių.

5Pareiškėja T. V. su atsakovės prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6Atsiliepime (b. l. 17-19) nurodė, kad siekdama nustatyti parduoto realiai nekilnojamojo turto įvertinimą, 2007-05-18 kreipėsi į įvairius nepriklausomus turto vertintojus, tačiau sužinoję ginčo esmę ir su kokia institucija yra ginčas, dauguma jų atsisakė daryti jai tokią paslaugą ir tik 2012-05-05 įvertinimą apsiėmė atlikti UAB „Delfa“. Pareiškėjos teigimu, tai, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialo nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos ir UAB „Delfa“ įvertinimo duomenys ženkliai skirtingi, MGK priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

7Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus apskrities VMI) su atsakovės prašymu sutiko ir prašė jį tenkinti (b. l. 16).

8Prašymas tenkintinas.

9Byloje ginčas kilo dėl MGK 2012-07-18 sprendimo Nr. S-116(7-109/2012) dėl T. V. 2012-06-02 skundo, kuriuo nuspręsta panaikinti VMI 2012-05-03 sprendimo Nr. 68-69 nurodymus pareiškėjai sumokėti į biudžetą 72 623 Lt GPM delspinigius ir 7 262 LT GPM baudą ir pareiškėjos skundą perduoti centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo (b. l. 3-7, MGK b. l. 194-203).

10Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities VMI 2011-12-09 surašė patikrinimo aktą Nr. (4.65)-04-77-53 (MGK b. l. 68-72), dėl kurio pareiškėja 2012-01-10 pateikė pastabas (MGK b. l. 73-76). Vilniaus apskrities VMI 2012-02-13 sprendimu Nr. (4.65)-256-34 patvirtino 2011-12-09 patikrinimo aktą Nr. (4.65)-04-53 ir jame papildomai apskaičiuotą 72 623 Lt GPM sumą, taip pat apskaičiavo 37 750 Lt GPM delspinigių bei skyrė 7 262 Lt GPM baudą (MGK b. l. 61-65). Pareiškėja su 2012-03-12 skundu dėl Vilniaus apskrities VMI 2012-02-13 sprendimo Nr. (4.65)-256-34 panaikinimo kreipėsi į VMI (MGK b. l. 51-55). VMI 2012-04-12 priėmė sprendimą Nr. 68-60, kuriame sustabdė pareiškėjos skundo nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas pareiškėjos pasiūlymas pasirašyti susitarimą dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio, remiantis LR MAĮ 71 str. (MGK b. l. 57). VMI 2012-05-03 sprendimu Nr. 68-69 patvirtino 2012-02-13 sprendimą Nr. (4.65)-256-34 (MGK b. l. 49-50). Pareiškėja su 2012-06-02 skundu dėl VMI 2012-05-03 sprendimo Nr. 68-69, Vilniaus apskrities VMI 2012-02-13 sprendimo Nr. (4.65)-256-34 pakeitimo, baudos ir delspinigių panaikinimo kreipėsi į MGK (MGK b. l. 1-4). MGK 2012-07-18 sprendimu Nr. S-116(7-109/2012) panaikino VMI 2012-05-03 sprendimo Nr. 68-69 nurodymus pareiškėjai sumokėti į biudžetą 72 623 Lt GPM delspinigius ir 7 262 LT GPM baudą ir pareiškėjos skundą perdavė centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, konstatuojant, kad pareiškėjos naujai pateiktas įrodymas – UAB „Delfa“ nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaita privalo būti įvertinta VMI (b. l. 3-7, MGK b. l. 194-203).

11LR MAĮ 155 str. 6 d. nustatyta, kad mokestinių ginčų komisija, priimdama sprendimą dėl mokesčių mokėtojo skundo, neatsižvelgia ir nevertina tų mokesčių mokėtojo pateiktų įrodymų, kurie nebuvo pateikti centriniam mokesčių administratoriui, išskyrus atvejus, kai apie jų negalimumą pateikti buvo nurodyta mokesčių mokėtojo skunde centriniam mokesčių administratoriui.

12LR MAĮ 153 str. 3 d. numatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus <...> ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimą. Nurodytų dokumentų ir įrodymų nepateikęs mokesčių mokėtojas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginčą nagrinėjančioje institucijoje metu, išskyrus atvejus, kai apie negalimumą juos pateikti (nurodant svarbias to priežastis) buvo nurodyta pateiktame mokesčių mokėtojo skunde ar mokesčių administratorius, neturėdamas pagrindo, atsisakė priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus.

13Aukščiau paminėtos įstatymo nuostatos aiškiai nustato įrodymų pateikimo tvarką ir remiantis bylos medžiaga matyti, kad ir Vilniaus apskrities VMI 2012-02-13 sprendime, ir dar kartą VMI 2012-04-12 sprendime pareiškėją buvo informavę apie tokią tvarką (MGK b. l. 61-65, 57). Pareiškėjos teiginys, jog ji 2007-05-18 kreipėsi į įvairius nepriklausomus turto vertintojus, tačiau sužinoję ginčo esmę ir su kokia institucija yra ginčas, dauguma jų atsisakė daryti jai tokią paslaugą ir tik 2012-05-03 įvertinimą apsiėmė atlikti UAB „Delfa“, vertinamas kritiškai, kadangi 2007-05-18 sudarius pirkimo-pardavimo sandorį, per penkių metų laikotarpį, o tuo labiau įrodymų teikimo tvarką išaiškinus ir Vilniaus apskrities VMI, ir VMI sprendimuose, pareiškėja turėjo elgtis aktyviai, rūpestingai ir siekti surinkti reikiamus įrodymus laiku. Konstatuojama, kad ji turėjo procesines galimybes viso mokestinio ginčo proceso metu teikti mokesčių administratoriui įrodymus, tačiau to nepadarė. Pareiškėja nenurodė jokių svarbių priežasčių, kas leistų vertinti pareiškėjos įrodymų pateikimo vėlavimą. Remiantis LR MAĮ 153 str. 3 d. ir 155 str. 6 d. nuostatomis, Komisija neturėjo teisinio pagrindo atsižvelgti į pareiškėjos naujai pateiktus įrodymus, taip pat neturėjo teisinio pagrindo įpareigoti VMI iš naujo nagrinėti mokestinį ginčą, siekiant įvertinti pareiškėjos MKG naujai pateiktus įrodymus.

14Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad atsakovės prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas (LR ABTĮ 88 str. 2 p.)

15Tokia teismo išvada grindžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (administracinė byla Nr. A438-2753/2011).

16Posėdžio metu pareiškėjos T. V. atstovas advokatas Vytautas Vinikas pateikė prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo.

17LR ABTĮ 44 str. 1 d. numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

18Kadangi atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas tenkinamas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos T. V. atstovo advokato Vytauto Viniko prašymo dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo.

19Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

Nutarė

20atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą patenkinti ir panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-07-18 sprendimą Nr. S-116(7-109/2012) bei mokestinį ginčą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-05-03 sprendimo Nr. 68-69, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-02-13 sprendimo Nr. (4.65)-256-34 pakeitimo, baudos ir delspinigių panaikinimo perduoti iš naujo nagrinėti Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

21Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.