Byla e2A-514-619/2016
Dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, ieškovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų R. D., G. D., D. D., D. D. ir atsakovo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. D., G. D., D. D., D. D. ir D. D. ieškinį atsakovui Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo priešieškinį dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, ieškovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų

2Kolegija išnagrinėjusi apeliacinius skundus, n u s t a t ė :

  1. Ginčo esmė

3Ieškovai R. D., G. D., D. D., D. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos nuomos sutarties nutraukimą negaliojančiu. Nurodė, kad ieškovai R. D. ir jo šeimos nariai, G. D., D. D., D. D. pagal 1995 m. spalio 3 d. neterminuotą gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ( - ), kurioje yra deklaravę gyvenamąją vietą. 2012 m. spalio 11 d. nuomos sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. 2014 m. rugsėjo 16 d. atsakovai gavo advokatų kontoros Greičius, Markevičius ir partneriai pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą ir reikalavimą per 6 mėnesius išsikelti iš nuomojamų patalpų. Ieškovų nuomone, toks vienašališkas sutarties nutraukimas pažeidžia jų teises, kadangi ginčo patalpose ieškovai gyvena teisėtai, o per laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo įvairių valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisė aktai sprendžiant su Užutrakio dvaro sodybos naudojimu susijusius klausimus, ieškovams formavo teisėtus lūkesčius, kad valstybė išspręs jų gyvenamojo būsto klausimus, sudarant galimybę įsigyti iš valstybės būstą lengvatinėmis sąlygomis. Ieškovų nuo seno naudojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta ne komercinėmis sąlygomis, bet vykdant LR Vyriausybės ir kitų viešojo administravimo funkcijas vykdančių valstybės institucijų įpareigojimą Užutrakio dvaro sodybos pastatų valdytojui sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su šių patalpų gyventojais. Ne komercinėmis sąlygomis sudaryta sutartis negali būti nutraukta vien nuomotojo valia ir nesant kitų įstatyme numatytų pagrindų. Ieškovų įsitikinimu, atsakovas nesilaikydamas LR Vyriausybės nustatytos tvarkos siekia neteisėtai nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti ieškovus jiems nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

4Atsakovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti ieškovo R. D. ir atsakovo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 1995 m. spalio 3 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio fondo namuose nuomos sutartį, pagal kurią ieškovui R. D. buvo išnuomotos 150,84 kv. m. bendrojo naudojimo patalpos, esančios ( - ); iškeldinti ieškovus iš gyvenamųjų patalpų, esančių Užutrakio g. 3-1, Trakai su visu jiems priklausančiu turtu nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal LR Vyriausybės 1995 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 1052 „Dėl Trakų valstybinės turizmo įmonės likvidavimo“ nuo 1995 m. spalio 2 d. Užutrakio dvaro ansamblis ir kiti šio dvaro pastatai, inžineriniai tinklai bei valymo įrenginiai yra perduoti atsakovui patikėjimo teise. Ieškovus ir atsakovą pagal 1995 m. spalio 3 d. Gyvenamosios patalpos ir valstybinio visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį sieja gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai. Atsakovas 2014 m. rugsėjo 12 d. pranešimu dėl nuomos sutarties nutraukimo informavo ieškovą R. D., kad po 6 mėn. sutartis bus nutraukta (CK 6.614 str.). Taigi, atsakovas pasinaudojo įstatyme jam numatyta teise priimti sprendimą dėl nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovo nuomone, pranešimas apie nuomos sutarties nutraukimą nepažeidė ieškovų materialinių teisių. Kokias subjektines teises ar šalių tarpusavio prievoles pažeidė atsakovas, nenurodė ir ieškovai. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovė G. D. Trakų mieste turi kitas gyvenamąsias patalpas ir tai patvirtina, kad nuomos sutarties nutraukimas nepažeidžia ieškovų teisių.

5II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

6Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo poziciją, jog ginčo šalių nuomos sutartis nebuvo nutraukta, konstatavo, kad ieškovų teisės nebuvo pažeistos, todėl svarstyti nesantį sutarties nutraukimą teismas neturi teisinio pagrindo, nes tokio ieškinio tenkinimas ieškovams nesukels teisinių pasekmių. Įvertinęs bylos medžiagą pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 1995-10-03 šalių sudaryta sutartimi neatsirado nuomos santykiai, o buvo įteisinti eilę metų trunkantys nuomos santykiai atsiradę tarp ieškovų ir valstybės. Atsižvelgęs į tai, kad šalių nuomos sutartis sudaryta ne valstybei siekiant pelno, o siekiant įforminti esamą teisėtą gyvenamosios patalpos naudojimą, konstatavo, kad šalių sutartis sudaryta ne komercinėmis sąlygomis ir teigti, kad atsakovas turi teisę ją nutraukti savo valia nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad 2005 m. spalio 19 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1109 Trakų rajono savivaldybė įsipareigojo iškeldinamiems gyventojams suteikti kitas gyvenamąsias patalpas. Tačiau ta aplinkybė, kad ieškovų iškeldinimo klausimas neišspręstas nesuteikia atsakovui teisės pačiam savo nuožiūra iškeldinti nuomos sutarties nepažeidusių gyventojų iš jų gyvenamųjų patalpų kitaip nei tai numatyta Vyriausybės nutarime.

7III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

8Apeliaciniu skundu atsakovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį palikti nenagrinėtą, o priešieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė CPK 7,12,13 str. įtvirtintus principus, taip pat pažeidė CPK 115, 135 str., 1 d. 2,4 p. bei CPK 296 str. 1 d. 11 p. normas, kas turėjo įtakos nepagrįstam teismo sprendimui dalyje dėl ieškovų pareikštų reikalavimų priėmimo. Pažymėjo, kad ieškovų ieškinys neatitiko ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, nes nei ieškinio dalykas nei faktinis pagrindas nebuvo aiškiai suformuluoti, tačiau pirmosios instancijos teismas netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto ir nepasiūlė ieškovams patikslinti reikalavimų, taip užkirsdamas kelią atsakovui tinkamai suformuluoti atsikirtimus pagal pateiktą ieškinį, dėl to pirmosios instancijos teismas neteko galimybės tinkamai atskleisti bylos esmę. Dėl nurodytų priežasčių, ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu.
  2. Atsakovas aiškiai nurodė priešieškinio dalyką, tačiau atsakovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas pirmosios instancijos teismo nesaistė. Pagal priešieškinį šios bylos dalykas – atsakovo teisės nutraukti nuomos sutartį patvirtinimas ir ieškovų iškeldinimas, kurį pirmosios instancijos teismas turėjo atskleisti, nepaisydamas nurodyto teisinio pagrindo.
  3. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatė teisiškai reikšmingų bylai aplinkybių dėl nuomos sutarties kvalifikavimo bei patalpų paskirties. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. ir CK 6.480 str., o tai sudarė sąlygas priimti nepagrįstą teismo sprendimą dalyje dėl priešieškinio. Nuomojamų patalpų paskirties nustatymas šioje byloje reikšmingas sprendžiant dėl atsakovo teisės nutraukti nuomos sutartį. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ginčo patalpos yra paslaugų paskirties, t.y. negyvenamos. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad nuomos sutartis yra paprasta nekilnojamo daikto nuomos sutartis, todėl atsakovas CK 6.480 str. prasme turi teisę ją nutraukti ir reikalauti ieškovus išsikelti.
  4. Atsižvelgiant į šalių sudarytos sutarties 7 p., nuomos sutarties pobūdis šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingas. Minėtu punktu šalys susitarė, kad atsakovės reikalavimu sutartis gal būti nutraukta teismo tvarka, to atsakovas siekė pareikštu priešieškiniu.
  5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino eilės bylai reikšmingų aplinkybių. Net ir padarius išvadą, kad tarp šalių sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo svarbių bylai reikšmingų aplinkybių, t.y. ar atsakovas turi teisę savo nuožiūra nutraukti sutartį, ar atsakovas turi pareigą suteikti ieškovams kitas gyvenamąsias patalpas, ar ieškovas atitinka teisės aktų reikalavimus gyvenamosioms patalpoms gauti. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ginčo pastatas yra valstybinis objektas, kuriam suteiktas nacionalinio reikšmingumo ir paminklo statusas, todėl šiuo atveju ex officio konstatuotinas viešasis interesas. Aplinkybę, kad ginčo patalpas skirti nuolatiniam žmonių apgyvendinimui nebuvo numatyta, patvirtina Lietuvos valstybės sprendimas naudoti jai priklausantį turtą visuomenės kultūriniams ir pažintiniams poreikiams tenkinti ir Trakų rajono savivaldybės įpareigojimas iškeldinti ten gyvenančius asmenis.
  6. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinį, nepagrįstai suabsoliutino ieškovo R. D. turimą teisę nuomotis ginčo pastate esančias patalpas taip sutapatindamas ją su tariama ieškovų teise jas privatizuoti. Pažymėjo, kad ieškovai nėra socialiai remtini, turi kitas gyvenamąsias patalpas. Tuo tarpu atsakovas nėra valstybės ar savivaldybės įgaliota institucija vykdyti socialinę politiką dėl asmenų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų visumos ir suteikė prioritetą ieškovų pateiktiems įrodymams ir tik jais remdamasis išnagrinėjo bylą.
  7. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl nepagrįstai atmesdamas ieškovų ieškinį nepriteisė atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

9Atsiliepimu į atsakovo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos apeliacinį skundą ieškovai prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Ieškovai aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškinys turėjo būti tikslinamas ar paliktas nenagrinėtu dėl ieškinio dalyko netikslumo ir neaiškumo. Ieškinyje nurodytos visos bylai reikšmingos aplinkybės dėl konkrečios gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo, jos pobūdžio. Ieškovams nebuvo pateiktas joks rašytinis sprendimas, kokiu pagrindu buvo nutraukta su ieškovais sudaryta nuomos sutartis.
  2. Priešingai nei nurodo apeliantas, skundžiamame sprendime yra nurodyti priešieškinio atmetimo motyvai, nurodyta, koks yra su ieškovais sudarytos nuomos sutarties pobūdis ir kad ji gali būti nutraukta tik įgyvendinus valstybės prisiimtus įsipareigojimus ieškovams suteikiant kitą gyvenamąjį būstą. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio nustatinėti kokią sutartį sudarė šalys. Priešieškinyje apeliantas kaip faktinę aplinkybę nurodė, kad šalys sudarė komercinę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, tačiau tokia sutartis tarp šalių niekada nebuvo sudaryta. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinį ir konstatavo, kad valstybei neįvykdžius savo prisiimtų įsipareigojimų sutartis negali būti nutraukta.
  3. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad nuomos sutartis su ieškovais yra sudaryta kaip negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis komercinėmis sąlygomis, kadangi ginčo patalpa niekada nebuvo naudojama kaip paslaugų. Tai, kad patvirtinus Užutrakio dvaro panaudojimo viešai infrastruktūrai koncepciją pasikeitė gyvenamosios patalpos paskirtis negali ieškovams sukelti jokių teisinių pasekmių tol, kol valstybė nėra įvykdžiusi savo įsipareigojimo.
  4. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ieškovai kaip ir kiti Užutrakio dvaro sodybos gyventojai tiek iki nuomos sutarčių pasirašymo, tiek jos metu atitiko visus reikalavimus keliamus galiojusio butų privatizavimo įstatymo, gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo bei atliko visas būtinas procedūras, kad galėtų privatizuoti nuomojamas patalpas. Ieškovai neturi jokių kitų gyvenamųjų patalpų, nes jos buvo parduotos siekiant įvykdyti įsipareigojimus bankui. Tuo tarpu ieškovų socialinė padėtis nėra reikšminga aplinkybė šioje byloje, nes šalių sudaryta sutartis nėra nei komercinio, nei aprūpinimo socialiniu būstu nuomos sutartis.
  5. Nutraukus nuomos sutartį su ieškovais, jiems nesuteikiant kito gyvenamojo būsto, kurį būtų leista privatizuoti, būtų pažeista teisė į nuosavybę.

10Apeliaciniu skundu ieškovai R. D., G. D., D. D., D. D. ir D. D. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą priteisiant iš atsakovo visas ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovui laikantis pozicijos, jog nuomos sutartis nenutraukta, ieškovų teisės nebuvo pažeistos, todėl svarstyti nesantį sutarties nutraukimą teismas neturi pagrindo. Atsakovas, būdamas patalpos savininku, pasinaudojo CK 6.614 str. 1 d. jam suteikta teise savo nuožiūra priimti sprendimą, susijusį su neterminuotos nuomos sutarties nutraukimu. Atsakovas, veikdamas per savo įgaliotus asmenis, pareiškė, jog nuomos sutartį nutraukia ir šis pareiškimas buvo pagrindas išregistruoti nuomos sutartį Valstybinėje įmonėje Registrų centras. Tokiu būdu vienašalis atsakovo pareiškimas apie nuomos sutarties nutraukimą sukėlė ieškovams teisines pasekmes. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šio vienašalio sutarties nutraukimo nevertino. Kad tarp šalių nuomos santykiai pasibaigę patvirtina ir VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimas.
  2. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovų pateiktų įrodymų, remdamasis tik atsakovo pareikšta pozicija, kad sutartis nėra nutraukta. Ieškovai, gavę 2014 m. gruodžio 2 d. pranešimą iš registrų centro jo turinio negalėjo traktuoti niekaip kitaip, kaip tik pranešimu apie nuomos sutarties nutraukimą.
  3. Skirtingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, ieškovų ieškinio patenkinimas sukeltų teisines pasekmes ir galėtų įregistruoti nuomos sutarties sudarymo juridinį faktą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, jog sutarties nėra nutraukta prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

11Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Ieškovai pareiškė ieškinį dėl teisinių santykių modifikavimo, todėl jis šalims turi sukelti teisines pasekmes. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog ieškovų reikalavimas nesukels jiems teisinių pasekmių, tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių nepagrįstai atsisakė ieškinį palikti nenagrinėtu.
  2. Pirmosios instancijos teismui atmetus atsakovo priešieškinį ir nepatenkinus reikalavimo nutraukti nuomos sutartį, nuomos sutartis nebuvo nutraukta. Todėl visiškai nesuprantami ieškovų teiginiai apie neva pažeistas jų teises ir interesus. Ieškovų apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės dėl atsakovo teisės nutraukti nuomos sutartį įgyvendinimo 2014 m. rugsėjo 12 d. pranešimo pagrindu visiškai nepagrįstos, kadangi pagal šalių sudarytą sutartį ji gali būti nutraukta tik teismine tvarka. Ieškovų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, neva sutarties išregistravimas iš nekilnojamojo turto registro pažeidė jų teises nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teismui. Be to, nuomos sutarties išregistravimas iš viešo registro negali būti tapatinamas su jos nutraukimu.
  3. Analizuojant ieškovų pateiktą apeliacinį skundą nėra aišku kokias ieškovų teises ir interesus galėjo pažeisti sprendimas nutraukti nuomos sutartį, ypač kai priešieškinis dėl sutarties nutraukimo pareikštas toje pačioje byloje ir skundžiamu sprendimu buvo atmestas.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14Išnagrinėjusi ir ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Remiantis CPK 266 str., teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Ši teisės norma reiškia, jog teismo priimtas sprendimas gali sukelti teises ir pareigas tik dalyvavusiems byloje asmenims, o jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos kitų asmenų teisėms ir pareigoms, jie turi būti įtraukiami dalyvauti byloje šalių prašymu ar teismo iniciatyva (Civilinio proceso kodekso 47 str.).

15Pažymėtina, kad civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis) turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004). Aptartos įstatyminės ir teismų praktikos nuostatos reiškia ir tai, kad spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms.

16Įstatyme numatytas imperatyvus draudimas teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas ,,nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų“. Sisteminis nurodytų procesinės teisės normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-159-2007).

17Šiuo atveju byloje buvo sprendžiamas šalių klausimas dėl atsakovo teisės nutraukti šalių sudarytą Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį bei iškeldinti ieškovus iš patalpų nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Teismas, remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis bei šalių pateiktais įrodymais konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog šalių sudaryta sutartis komercinėmis sąlygomis ir atsakovas turi teisę nutraukti sutartį savo valia. Teismo sprendimo motyvuose konstatuojama, kad 2005 m. spalio 19 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1109 buvo patvirtinta Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešai infrastruktūrai (visuomenės kultūrinio ir pažintinio turizmo poreikiams) koncepcija, kurios 10.2 p. numatyta, kad Trakų rajono savivaldybė iškeldins gyventojus iš dvaro sodybos, aprūpins juos gyvenamuoju plotu, t.y. valstybė, kaip Užutrakio dvaro sodybos komplekso savininkas, įsipareigojo iškeldinamiems gyventojams suteikti kitas gyvenamąsias patalpas. Aplinkybę, kad valstybės ir savivaldybės institucijos šio klausimo iki šiol neišsprendė, pirmosios instancijos teismas laikė nesuteikiančia teisės atsakovui kaip ginčo patalpos valdytojui pačiam savo nuožiūra iškeldinti ieškovų kitaip nei numatyta Vyriausybės nutarime, t.y. nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų.

18Įvertinęs šias pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, sprendime įvardijęs Trakų rajono savivaldybę kaip subjektą atsakingą už ieškovų iškeldinimą ir kitos gyvenamosios patalpos suteikimą, konstatavo, kad šie klausimai iki šiol neišspręsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padaręs tokias išvadas skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl Trakų rajono savivaldybės teisių ir pareigų, nors ji nebuvo įtraukta dalyvauti byloje ir neturėjo galimybės pareikšti savo pozicijos byloje nagrinėjamais klausimais – nuomos sutarties nutraukimo, ieškovų iškeldinimo, gyvenamosios patalpos suteikimo. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali būti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva, todėl netgi toje situacijoje, kai ieškovas nereiškia reikalavimo šiam asmeniui ir nė viena iš šalių neprašo įtraukti jo dalyvauti byloje, teismas, bylos nagrinėjimo metu matydamas, kad nedalyvaujančio byloje asmens teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, turi tokį asmenį įtraukti į bylą savo iniciatyva.

19Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą trečiųjų asmenų, t. y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, be to, neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. Trakų rajono savivaldybę įtraukus į bylą trečiuoju asmeniu, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį, ji įgytų šalies procesines teises ir pareigas, kuriomis visa apimtimi galėtų pasinaudoti pirmosios instancijos teisme.

20Apeliacinės instancijos teismas taip pažymi, kad CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

21Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų ieškinį remdamasis vien atsakovo pozicija, jog sutartis su ieškovais nėra nutraukta, nevertindamas ieškovų pateiktų įrodymų, t.y. Registrų centro 2014 m. gruodžio 2 d. rašto dėl nuomos sutarties fakto išregistravimo, 2011 m. gruodžio 11 d. atsakovo rašto, kuriame nurodoma kokiu pagrindu vadovaudamasis atsakovas nutraukia sutartį su ieškovais ir kt. Taip pat byloje liko neišspręsti šalių prieštaravimai dėl sudarytos nuomos sutarties pobūdžio, nuomojamų patalpų paskirties ir kitų bylai reikšmingų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės.

22Nustačius šiuos procesinius pažeidimus, dėl kitų apeliantų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

23Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo teismas nesprendžia, nes tik priėmus galutinį sprendimą, galima išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių (Civilinio proceso kodekso 93 str.).

24Dėl nurodyto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas (CPK 329 str. 2 d. 2 p. 176 str. 1 d.), todėl skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

26Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija išnagrinėjusi apeliacinius skundus, n u s t a t ė :
    3. Ieškovai R. D., G. D., D. D., D. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo... 4. Atsakovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija nesutiko su ieškiniu... 5. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė... 6. Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį ir... 7. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 8. Apeliaciniu skundu atsakovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija... 9. Atsiliepimu į atsakovo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos... 10. Apeliaciniu skundu ieškovai R. D., G. D., D. D., D. D. ir D. D. prašo... 11. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas Trakų istorinio... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 14. Išnagrinėjusi ir ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija... 15. Pažymėtina, kad civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto... 16. Įstatyme numatytas imperatyvus draudimas teismui nagrinėjant bylą spręsti... 17. Šiuo atveju byloje buvo sprendžiamas šalių klausimas dėl atsakovo teisės... 18. Įvertinęs šias pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliacinės... 19. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į... 20. Apeliacinės instancijos teismas taip pažymi, kad CPK 176 straipsnio 1 dalyje... 21. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas... 22. Nustačius šiuos procesinius pažeidimus, dėl kitų apeliantų apeliacinio... 23. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo teismas nesprendžia, nes tik... 24. Dėl nurodyto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 26. Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir...