Byla 2A-276-254/2013

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Izoldos Nėnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Juvirex“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-73-835/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DS Construction“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Juvirex“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Jutransa“, uždaroji akcinė bendrovė „Paumilė“, uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo už krovinio praradimą.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (II t. b. l. 96-100) ir prašė priteisti iš atsakovės 89 061,52 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė su firma „Bilatris Limited“ 2011-12-14 pasirašė paraišką atlikti krovinio - 3 spausdinimo cilindrų pervežimą maršrutu Prancūzija – Rusija, krovinio siuntėjas „Keller Dorion Graphics“, krovinio gavėjas įmonė „Tarkett ZAO“. Ieškovė įsipareigojo organizuoti šio krovinio pervežimą ir 2011-12-14 su atsakove sudarė krovinio pervežimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo 2011-12-14 pasikrauti Prancūzijoje krovinį ir 2011-12-19 pristatyti jį adresu ( - ). Sutartu laiku krovinio nepristačius paaiškėjo, kad atsakovė krovinio pervežimą patikėjo UAB „Jutransa“, o ši – UAB „Paumilė“, o krovinys buvo pavogtas. Krovinio gavėjas dėl prarasto krovinio skubiai užsakė naują siuntinį už 25 794 Eur, todėl užsakovė firma „Bilatris Limited“ ieškovei pateikė 2011-12-30 sąskaitą faktūrą už prarastą krovinį 25 794 Eur sumai. Ieškovė šią žalą firmai „Bilatris Limited“ atlygino, suteikdama krovinių pervežimo paslaugas.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 1 d. sprendimu (IV t. b. l. 167-171) patikslintą ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės ieškovei 84 248,32 Lt žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-12-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 527,45 Lt žyminio mokesčio, 1 853,24 Lt už vertimus ir teisines paslaugas bei 3 036,66 Lt už advokato teisines paslaugas; priteisė iš ieškovės atsakovei 228,69 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė krovinio gavimo fakto neginčijo, tačiau pervežimo metu krovinys buvo pagrobtas, galimai suklastojus UAB „Paumilė” spaudus, automobilio dokumentus ir kitus duomenis. Teismas nurodė, kad pagal Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR konvencija) vežėjų atsakomybė yra sutartinė civilinė. Pagal konvencijos nuostatas vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo yra preziumuojama, todėl vežėjas, kuriam pareikštas ieškinys, turi įrodyti, kad krovinys prarastas dėl Konvencijos 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių. Atsakovė tokių aplinkybių neįrodė. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie prarasto krovinio biržos ar rinkos vertę. Ieškovės pateiktą „Keller Dorian Graphics“ 2011-12-23 proformą sąskaitą faktūrą TAR110, pagal kurią įmonė „Tarkett ZAO“ ketino įsigyti 3 cilindrų rinkinius su graviravimo darbų atlikimu, nelaikė prekių rinkos vertės įrodymu, nes nebuvo duomenų apie jos apmokėjimą ir palyginimą su analogiškais sandoriais. Todėl teismas vadovavosi krovinio verte, nurodyta krovinį lydinčiuose dokumentuose ir pateiktais muitinei. Teismas nustatė, kad iš 2011-11-03 sąskaitos Nr. 003-1/2011 matyti, jog perdirbti įvežti cilindrai kainavo po 3200 Eur, bendra perdirbti įvežtų prekių suma buvo 9600 Eur. Iš krovinį lydinčio 2011-12-01 dokumento FA015074 nustatė, kad perdirbimo darbai kainavo 14 700 Eur. Teismas sprendė, kad perdirbtų prekių statistinė vertė apskaičiuojama prie įvežtų prekių vertės pridėjus perdirbimo veiklos vertę, taip pat įtraukus papildomas išlaidas, susijusias tik su kelionės dalimi, kuri eksportuojant prekes vyksta eksportuojančios valstybės narės statistinėje teritorijoje. Iš 2011-12-15 Europos bendrijos muitinės deklaracijos 23673469 teismas nustatė, kad grąžinamų prekių – 3 cilindrų su grafiniu atvaizdu – vertė yra 24 400 Eur.

6Teismas konstatavo, kad vadovaujantis krovinio gavėjo įmonės „Tarkett ZAO“ 2012-04-02 pranešimu krovinio gavėjui žala dėl prarasto krovinio vežto iš siuntėjo „Keller Dorion Graphics“ yra visiškai atlyginta. Iš ieškovės pateiktų tarpusavio užskaitų suderinimo aktų, pervežimų užsakymų, PVM sąskaitų faktūrų, bankinių mokėjimų nurodymų, CMR važtaraščių, sutarčių nustatė, kad krovinio pervežimą užsakiusiai firmai „Bilatris Limited“ ieškovė žalą atlygino visiškai.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7Apeliaciniu skundu atsakovė (V t. b. l. 1-7) prašo sprendimą panaikinti 84 248,32 Lt dalyje ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas pažeidė teisės būti išklausytam principą, CPK 263, 265 ir 270 straipsnius, nes sprendimas nėra motyvuotas ir pagrįstas. Esminis klausimas šioje byloje buvo vežėjo atsakomybė, todėl sprendime teismas aiškiai nurodė pagrindus vežėjo civilinei atsakomybei atsirasti, apžvelgė šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką, nustatė aplinkybes ir vežėjo veiksmus, kurie turi reikšmės nustatant vežėjo kaltės formą, tačiau to neįvertino bylos kontekste. Teismas visiškai nemotyvavo, kodėl atsakovė neįrodė aplinkybių, atleidžiančių ją nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį, nors byloje yra pateikta paaiškinimų ir rašytinių įrodymų, į kuriuos teismas turėjo atsižvelgti, spręsdamas vežėjos atsakomybės klausimą. Sprendime teismas nepasisakė dėl atsakovės argumentų ar dokumentų, kurie reikšmingi nagrinėjamoje byloje. Apeliantė sprendžia, kad teismas visiškai nevertino atsakovės paaiškinimų ir parodymų, nes neišsprendė draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ atsakomybės klausimo;
  2. Teismas sprendime nenurodė apeliantės kaltės formos. Byloje pateikti įrodymai liudija, jog vežėja sąmoningai nesiekė kilusių padarinių, elgėsi apdariai ir rūpestingai, organizuodama krovinio pervežimą atsakingai rinkosi trečiuosius asmenis sutarčiai su ieškove įvykdyti. Apie krovinio pervežimui pasirinktą bendrovę UAB „Jutransa“ apeliantė pasidomėjusi internetu, neigiamų atsiliepimų nerado, tačiau įsitikino, kad bendrovė laiku moka mokesčius ir privalomas įmokas. Apie UAB „Paumilė“, kuri atliko faktinį krovinio pervežimą, apeliantė taip pat pasidomėjo, tačiau informacijos, verčiančios abejoti jos patikimumu, taip pat nerado. Be to, apeliantė domėjosi krovinio draudimu ir jai UAB DK „PZU Lietuva“ darbuotoja patvirtino, jog UAB „Paumilė“ krovinį yra apdraudusi ir pateikė draudimo liudijimo kopiją. Net ir ėmusis aukščiau nurodytu atsargumo priemonių, apeliantė iš anksto negalėjo numatyti aplinkybių, dėl kurių krovinys buvo prarastas. Būtent dėl to apeliantė turi būti atleista nuo atsakomybės remiantis CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalimi. Nustatytu laiku kroviniui neatvykus, apeliantė iškart bandė susiekti su UAB „Jutransa“, o to nepavykus padaryti, nedelsiant kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės prokuratūrą su pareiškimu įtariant krovinio vagystę. Šio pareiškimo pagrindu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas (Nr. 52-2-008-11). Apeliantės kaltę paneigia byloje esantys duomenys apie tai, kad krovinio vagystei buvo iš anksto kruopščiai ruošiamasi – suklastoti asmenų ir įmonių dokumentai, antspaudai, transporto priemonių dokumentai;
  3. Teismas sprendime nepasisakė dėl draudimo sutarties galiojimo, nors tai turėjo esminę reikšmę nustatant už prarastą krovinį atsakingą asmenį. Teismas neišsprendė klausimo dėl draudimo bendrovės atsakomybės, nors ieškovė ir atsakovė savo procesiniuose dokumentuose prašė UAB DK „PZU Lietuva“ įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Draudimo bendrovė teigė, jog sutartis įsigalioja nuo pinigų už sutartį sumokėjimo momento, tuo tarpu atsakovė įrodinėjo, kad sutartyje buvo nurodyta konkreti draudimo sutarties įsigaliojimo data – 2011-06-12. Pasiteiravus, DK patikino atsakovę, kad krovinys apdraustas. Pripažinus draudimo sutartį galiojančia, atsakomybė atlyginti žalą už praprastą krovinį tektų būtent draudimo bendrovei, o reikalavimas apeliantės atžvilgiu būtų atmestas.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė, su ieškove sudarydama ir pasirašydama krovinio vežimo sutartį, sukūrė prievolinius santykius. Atsižvelgiant į tai, ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad prievolė būtų tinkamai įvykdyta, o atsakovei atsirado pareiga prievolę tinkamai įvykdyti. Krovinį pakrovusi bendrovė važtaraščiu (CMR) patvirtino, kad krovinys buvo perduotas vežėjui, t. y. atsakovei, tačiau atsakovė perduodama krovinio vežimą pagal žodinį susitarimą kitam vežėjui ir prarasdama krovinį, pareigos, kylančios pagal krovimo vežimo sutartį neprarado, todėl visa žala atsiradusi iš susidariusių aplinkybių tenka atsakovei. Esant vežėjų daugetui, nepriklausomai nuo to, kad kurie nors iš šių asmenų faktiškai krovinio pervežėjų funkcijų nevykdė, jų atsakomybė nustatytina atsižvelgiant į konkrečių pervežimo sutarčių nuostatas ir CMR konvencijos 3 straipsnį, numatantį, jog pagal šią Konvenciją vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ir kiti asmenys vykdo jo įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei buvo patikėta gabenti turtą, kurį ji privalėjo įteikti gavėjui, todėl ji privalėjo būti pareiginga, t. y. labai atsargia ir atidžia. Kasacinio teismo praktikoje vagystė laikoma neišvengiama aplinkybė tik išimtiniais atvejais, kai ji įvykdoma iš tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga būtų priešintis). Dėl to pripažintina, kad net paprasčiausių atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, reiškia vežėjo didelį neatsargumą, prilyginamą tyčiniams veiksmams.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad draudimo sutartyje (draudimo liudijimas PZULT Nr. 1362575) numatyta 200 Lt draudimo įmoką sumokėti 2011-12-15, tačiau draudėjas draudimo įmokos nei iki nurodytos datos, nei vėliau nesumokėjo. CK 6.966 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtinta, jog Draudimo sutartis, jeigu joje nenustatyta ko kita, įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją). Jeigu draudėjas nesumoka numatytos draudimo įmokos (premijos), tai draudimo sutartis nutrūksta, jeigu sutartyje nėra nustatyta ko kita. Trečiasis asmuo paaiškina, kad žalos bylos administravimo metu buvo nustatyta, jog pagal su UAB „Paumilė“ sudarytą Vežamų krovinių draudimo sutartį (draudimo polisas PZULT Nr. 1362575) bei vadovaujantis Taisyklių 6.1. punktu, vienkartinės krovinių draudimo sutarties galiojimo terminai nustatomi pagal draudėjo užpildytą prašymą krovinio draudimo sutarčiai sudaryti. Tokia draudimo sutartis galioja tik draudžiamiesiems įvykiams, kurie įvyko po to, kai visa draudimo įmoka, arba susitarus su Draudiku, jos dalis pateko į Draudiko kasą ar sąskaitą. t. y. sudarant draudimo sutartį. Draudikas ir Draudėjas susitarė pastarosios įsigaliojimą susieti su draudimo įmokos sumokėjimu. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl draudimo sutarties galiojimo nesiejant tai su draudimo įmokos sumokėjimu yra teisiškai nereikšmingi ir nepagrįsti, o draudimo poliso PZULT Nr. 1362575 apsauga minėtam įvykiui negaliojo. Taigi konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas nėra draudžiamasis, todėl UAB DK „PZU Lietuva“ nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką. Taip pat pažymėjo, kad UAB DK „PZU Lietuva“ buvo gautas UAB „Paumilė“ 2011-12-21 raštas, kuriame nurodyta, kad nuo 2011-08-11 civilinės atsakomybės draudimas (CMR UAB „Paumilė“ automobilių parkui (10 vnt.) yra draustas draudimo bendrovėje BTA bei kad iškilus nesusipratimui UAB „Paumilė“ patvirtino, jog minėtam automobiliui Renault Premium v. n. DJS 202, papildomas CMR draudimas nebuvo sudarytas.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vežėjo atsakomybę, jos ribojimą už krovinio praradimą pagal Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) nuostatas, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą civiliniame procese bei procesinio dokumento (sprendimo) turinį, klausimai.

13Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį, motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Skundžiamame teismo sprendime buvo tik konstatuota, kad atsakovė neįrodė CMR 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių, tačiau jame nenurodyti argumentai, kodėl teismas atmetė atsakovės paaiškinimus ir jos pateiktus įrodymus dėl jos atleidimo nuo atsakomybės. Kolegija pažymi, kad procesinės teisės pažeidimas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla ir šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl padarytų procesinės teisės normos, reglamentuojančios sprendimo turinį (CPK 270 str. 4 d. 2,3 p.), pažeidimo nebuvo neteisingai išspręsta byla, be to, šį pažeidimą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

14Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė šias aplinkybes, kurios jos manymu sudaro pagrindą atleisti ją nuo atsakomybės dėl krovinio praradimo taikant CMR 17 straipsnio 2 dalį. Atsakovė pagal kito asmens užsakymą 2011-12-01 sudarė sutartį su UAB „Jutransa“, prieš tai gavusi įmonės registravimo pažymėjimą faksu (3 t., b.l. 70). Gavus ieškovės užsakymą, žodžiu susitarė su UAB „Jutransa“ dėl ieškovės įrenginių pervežimo, jai buvo atsiųstas faksu 2011-12-14 PZU Lietuva Krovinių draudimo liudijimas Nr. 1362575, kuriuo buvo apdraustas krovinys, gabenamas maršrutu Prancūzija-Lietuva UAB „Paumilė“ automobiliu Renault DJS202/Krone US699, todėl mano, kad gerai įsitikino vežėjų patikimumu, o, kad taps nusikaltėlių auka numatyti negalėjo. Sužinojus, kad krovinys nepristatytas, 2011-12-20 pareiškimu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo organus, kuriame nurodė jog dėl krovinio vežimo bendravo su UAB „Jutransa“, kurią atstovavo R. Š., atsiuntęs atsakovei negaliojantį liudijimą dėl UAB „Paumilė“ automobilio ( - ) draudimo. Vėliau atsakovė išsiaiškino, jog UAB „Paumilė“ transporto priemonė tuo metu buvo Švedijoje, o ši įmonė niekada neveža krovinių iš Prancūzijos, nebendrauja su UAB „Jutransa“, nepažįsta R. Š. ir P. B. Atsakovė tik šių paaiškinimų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrindu prašė atleisti ją nuo atsakomybės.

15Byloje nustatyta, kad dėl krovinio pargabenimo 2011-12-14 krovinio vežimo sutartį ieškovė sudarė tik su atsakove. Pastaroji, kad įvykdytų šią sutartį, pasitelkė trečiuosius asmenis - atsakovę UAB „Jutransa“, o pastaroji dar ir UAB „Paumilė“. Pagal CMR konvenciją ekspeditorius turi atsakyti kaip vežėjas, nes CMR konvencijos 3 str. nustatyta, kad vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus, bet ir už savo agentų bei visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, veiksmus ir klaidas, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Atsakovė patvirtino, kad jai buvo žinoma, jog krovinio galutinis vežėjas bus UAB „Paumilė“. Todėl atsakovė, faktiškai atlikusi ekspedicijos veiksmus, yra vežėja CMR konvencijos 3 str. prasme, todėl ji turi atlyginti ieškovei nuostolius dėl krovinio praradimo (CMR konvencijos 17 str. 1 d.).

16Pagal CMR 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui. Apeliantė nurodo, kad krovinys buvo prarastas, nes ji negalėjo išvengti UAB „Juvirex“ apgaulės. UAB „Jutransa“ direktorius R. Š. parengiamajame teismo posėdyje paaiškino, kad įmonė 2011 m. jokios veiklos nevykdė, o jos veikla buvo krovinių ekspedijavimo, bet ne pervežimo, transporto užsakyme esantis antspaudas ne įmonės, parašas taip pat ne direktoriaus (3 t., b.l. 70), todėl jis neigė bet kokius ryšius su atsakove dėl krovinio pervežimo sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju galima konstatuoti, kad atsakovė savo prievolei įvykdyti pasitelkė trečiuosius asmenis neįvertinusi jų patikimumo. Atsakovė sutartį dėl ieškovės užsakymo pervežimo sudarė su UAB „Jutransa“ tik žodžiu, neturėdama patikimų duomenų, kad įmonė vykdo veiklą. Turėdama žinių, kad krovinio vežėja bus ir UAB „Paumilė“, gavusi transporto priemonės ir krovinio draudimo liudijimą, neįsitikino ar jis įsigaliojo; jai nesukėlė abejonių tai, kad tiek pervežimo sutartį su UAB „Jutransa“, tiek ir draudimo liudijimą dėl kitai bendrovei (UAB „Paumilė“) priklausančios transporto priemonės draudimo pasirašė tas pats asmuo R. Š.; atsakovė nei su vienos bendrovės atstovu nebuvo susitikusi ir bendravusi tiesiogiai, nors pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė, kad su UAB „Jutransa“ anksčiau nebuvo sudariusi sutarčių ir naudojusis jų paslaugiomis pervežant krovinius. Iš to darytina išvada, kad atsakovė neįrodė jos atsakomybę šalinančių aplinkybių, todėl skundžiamas teismo sprendimas šiuo aspektu negali būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Pažymėtina, kad pagal CMR konvencijos 37 str., ekspeditorius, atlyginęs nuostolius pagal CMR konvencijos nuostatas, turi regreso teisę dėl išlaidų, susijusių su vežimu, kitiems vežime dalyvavusiems asmenims.

17Dėl apeliacinio skundo aplinkybių, susijusių su krovinio draudimu. Draudimo sutartimi draudikas prisiima atsakomybę už draudiminio įvykio metu padarytų nuostolių atlyginimą. Draudimo įmoka (premija) – pinigų suma, kurią draudėjas moka draudikui už draudiminę apsaugą, taigi tai yra mokestis draudikui už jo prisiimtą riziką. CK 6.1004 straipsnyje, reglamentuojančiame draudimo įmoką, nurodyta, kad draudėjas (naudos gavėjas) už draudiminę apsaugą privalo mokėti draudikui draudimo sutartyje ar įstatyme nustatytais terminais nustatyto dydžio pinigų sumą ar sumas (draudimo įmoką (premiją). Beveik analogiškai draudimo įmoka apibrėžiama ir Draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 punkte. Draudimo įmokos (premijos) sumokėjimas rodo dvišalį draudimo teisinį santykį. CK 6.996 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją). Tačiau įstatymų leidėjas, nustatydamas bendrąją draudimo sutarties įsigaliojimo taisyklę, toje pačioje teisės normoje (CK 6.996 straipsnio 1 dalyje) paliko teisę draudimo teisinių santykių dalyviams konkrečioje jų sudaromoje sutartyje susitarti ir dėl kitokios draudimo sutarties įsigaliojimo tvarkos, t. y. nesiejant jos įsigaliojimo, o kartu ir draudiminės apsaugos atsiradimo, su draudimo įmokos sumokėjimu. Dėl to, sprendžiant draudimo sutarties šalių ginčą dėl jų sudarytos sutarties galiojimo, kiekvienu atveju būtina analizuoti konkrečios sutarties turinį, nes ne visais atvejais draudimo sutarties įsigaliojimas ir draudiminės apsaugos atsiradimas priklauso nuo draudimo įmokos ar pirmos jos dalies sumokėjimo. Nagrinėjamu atveju PZU Lietuva Krovinių draudimo liudijime PZULT Nr. 1362575 (2 t., b.l. 89) nurodyta, kad draudžiama UAB „Paumilė“ transporto priemonė ( - ) su kroviniu, kuris gabenamas maršrutu Prancūzija-Lietuva. Draudimo liudijime buvo nurodyta į Vežamų krovinių savanoriško draudimo taisykles Nr. 010 (3 t., b.l. 23-33), kurių 6.1 punkte nurodyta, kad vienkartinė krovinių draudimo sutartis galioja tik draudžiamiesiems įvykiams, kurie įvyko po to, kai visa draudimo įmoka arba, susitarus su Draudiku, jos dalis pateko į Draudiko kasą ar sąskaitą, todėl jos įsigaliojimas atitinka CK 6.996 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę. Šiuo aspektu kolegija pažymi, kad apeliantas be pagrindo Draudimo liudijime nurodytą draudimo laikotarpio pradžią – 2011-12-15 sieja su sutarties įsigaliojimu. Draudėjas 200 Lt draudimo įmoką turėjo sumokėti 2011-12-15, tačiau pagal bylos duomenis draudėjas nei šią dieną, nei vėliau įmokos neįmokėjo. Be to, pagal atsakovės pareiškimą ikiteisminio tyrimo organams, UAB „Paumilė“ transporto priemonė net nedalyvavo vežime, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl draudiko atsakomybės yra nepagrįsti.

18Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

19Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (II t. b. l. 96-100) ir... 5. Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 1 d. sprendimu (IV t. b. l.... 6. Teismas konstatavo, kad vadovaujantis krovinio gavėjo įmonės „Tarkett... 7. Apeliaciniu skundu atsakovė (V t. b. l. 1-7) prašo sprendimą panaikinti 84... 8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą... 9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 12. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vežėjo... 13. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį, motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta... 14. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė šias aplinkybes, kurios jos manymu... 15. Byloje nustatyta, kad dėl krovinio pargabenimo 2011-12-14 krovinio vežimo... 16. Pagal CMR 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo... 17. Dėl apeliacinio skundo aplinkybių, susijusių su krovinio draudimu. Draudimo... 18. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti... 19. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 20. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą palikti...