Byla 2A-175-253/2017

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. S. (M. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-09-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei V. N.–S., išvadą duodanti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalinimo ir pagal atsakovės V. N.–S. priešieškinį ieškovui M. S., išvadą duodanti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. ieškovas patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus:
    1. nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą ( - ) civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „S.“, o atsakovei „N.“;
    2. nustatyti nepilnamečių vaikų M. S., V. S. (V. S.) ir E. S. (E. S.) nuolatinę gyvenamąją vietą su mama V. N.–S.; iš M. S. priteisti minėtų nepilnamečių vaikų išlaikymui po 350 Lt, mokant periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės; įpareigoti atsakovę kiekvieną mėnesį teikti ataskaitą apie nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų panaudojimą; nustatyti nurodytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką;
    3. priteisti M. S. kilnojamąjį turtą – sekciją, 1 900 Lt vertės; spintą, 1 300 Lt vertės; minkštą kampą, 2 800 Lt vertės; komodą, 800 Lt vertės;
    4. iš M. S. priteisti atsakovei pinigines kompensacijas: už jam priteistus baldus –3 400 Lt, už parduotą automobilį – 8 000 Lt. Iš V. N.–S., įskaičius priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, priteisti M. S. 9 299,08 Eur kompensaciją už jam netenkančią piniginių lėšų dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje;
    5. iš V. N.–S. priteisti M. S. fotoaparatą „Canon EOS60D“ su blykste, kurių bendra vertė yra 7 188 Lt;
    6. priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, kad atsakovė paliko šeimą, kai nuo 2012 metų balandžio mėn., šeimoje susidarė konfliktinė situacija. Dėl turto padalijimo nurodė, jog šalių iki santuokos įgytas turtas yra jų asmeninė nuosavybė, todėl ieškovo vardu registruotas nekilnojamas turtas adresu ( - ), su ten esančiais daiktais bei atsakovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas adresu ( - ), su ten esančiais daiktais yra įgyti iki santuokos ir nedalytini. Mano, kad tarp šalių turėtų būti padalytas tik santuokos metu įgytas turtas: lėšos, gautos už parduotą automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ) – 16 000 Lt vertės; fotoaparatas „Canon EOS 60D“ su blykste – 7 000 Lt vertės; bei 54 220,98 Lt deklaruotų bylos iškėlimo teisme metu.
  3. Ieškovas geranoriškai atsakovei yra nusprendęs sumokėti 8 000 Lt kompensaciją už parduotą automobilį, o kadangi atsakovė atsiliepime nurodė, jog fotoaparato „Canon EOS 60D“ su blykste vertė yra 7 978 Lt, mano jog tarp šalių yra įvykę lygiaverčiai mainai natūra. Nurodo, kad dalytini bylos iškėlimo metu deklaruoti pinigai atsakovės atsiskaitomojoje sąskaitoje sukaupti pinigai, „Swedbank“ pensijų fonde sukaupti pinigai, kredito unijoje „Memelio taupomoji kasa“, kur buvo padėti ieškovui dovanoti asmeniniai 20 000 Lt ir kurie neįtrauktini į dalytino turto balansą, išmokėti delspinigiai, iš viso dalytino turto balanso vertė 34 220,98 Lt (54 220,98 Lt – 20 000 Lt). Ją padalijus į dvi dalis lieka 17 110,98 Lt. Ieškovo atsiskaitomojoje sąskaitoje bylos iškėlimo dieną buvo 14 220,98 Lt. Prašė priteisti jam iš atsakovės 22 889,51 Lt santuokoje sukauptų lėšų dalį ir jo asmenines lėšas (17 110,98 Lt – 14 220,98 Lt + 20 000 Lt) (6629,26 Eur). 2015-12-15 pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo turto padalinimo klausimu ieškovas pareikalavo pridėti prie šios sumos pusę atsakovės atsiskaitomojoje sąskaitoje, esančioje AB SEB banke, 2013-05-15 dienai, kai ji paliko šeimą, buvusios 4 619,33 Eur sumos ir AB „Swedbank“ pensijų fonde sukauptos iki 2012-12-31 – 720,31 Eur sumos pusę bei išsiaiškinti kredito unijoje „Memelio taupomoji kasa“ išmokėtų delspinigių dydį ir 25 785,43 Eur lėšų, gautų iš VSDFV kaip motinystės pašalpa panaudojimą.
  4. Atsakovė V. N.–S. byloje pateikė priešieškinį, juo pareiškė reikalavimus:
    1. santuoką tarp atsakovės ir ieškovo nutraukti dėl M. S. kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes: atsakovei „N.“, o ieškovui „S. “; priteisti atsakovės naudai iš ieškovo 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti;
    2. nustatyti, kad po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų M. S., V. S. ir E. S. gyvenamoji vieta yra jų mamos V. N.–S. gyvenamoji vieta; iš M. S. priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai ir dviem sūnums, mokamą periodinėmis išmokomis po 500 Lt per mėnesį kiekvienam nepilnamečiam vaikui, išlaikymą priteisti nuo konkrečiai nurodytų datų, atsakovę skiriant vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja;
    3. santuokoje įgytą turtą prašo dalyti taip:
      1. pripažinti bendrąja daline M. S. ir V. N.–S. nuosavybe (po 1/2 dalį kiekvienam) šį iki santuokos įgytą turtą: fotoaparatą („Canon EOS 60D“) su papildomu objektyvu ir blykste, vertė 7 000 Lt; virtuvės baldus, vertė 2 500 Lt; vandens filtrą, vertė 500 Lt; šaldytuvą, vertė 1 000 Lt; indaplovę, vertė 500 Lt; gartraukį, vertė 100 Lt; orkaitę, vertė 100 Lt; viryklę, vertė 500 Lt; lovą su čiužiniu, vertė 800 Lt; kilimą, vertė 400 Lt; siurblį, vertė 300 Lt; užuolaidas, vertė 300 Lt; ir po santuokos sudarymo įgytą turtą – ratlankius, vertė 3 000 Lt; fotoaparato stovą, vertė 500 Lt; virtuvės stalą ir kėdes, vertė 1 500 Lt; minkštą kampą, vertė 2 800 Lt; svetainės baldus, vertė 1 500 Lt; atminties bloką, vertė 500 Lt; spausdintuvą, vertė 200 Lt; spintą koridoriuje ir prie virtuvės, vertė 1 300 Lt; spintą balkone, vertė 800 Lt;
      2. turtą padalyti taip: V. N.–S. asmeninės nuosavybės teise priteisti: fotoaparatą („Canon EOS 60D“) su papildomu objektyvu ir blykste; ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: virtuvės baldus, vandens filtrą, šaldytuvą, indaplovę, gartraukį, orkaitę, viryklę, lovą su čiužiniu, kilimą, dulkių siurblį, užuolaidas, ratlankius, fotoaparato stovą, virtuvės stalą, kėdes, minkštą kampą, svetainės baldus, atminties bloką, spausdintuvą, spintą koridoriuje ir prie virtuvės, spintą balkone; iš viso turto už 19 100 Lt;
    4. atsakovei V. N.–S. asmeninės nuosavybės teise iš ieškovo M. S. priteisti 6 050 Lt kompensaciją už jam atitenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį;
    5. atsakovei asmeninės nuosavybės teise iš ieškovo priteisti 5 000 Lt už investicijas, atliktas ieškovui M. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu ( - );
    6. atsakovei asmeninės nuosavybės teise iš ieškovo priteisti 17 000 Lt kompensaciją už ieškovo M. S. be atsakovės sutikimo parduotą šeimos turtą – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Ford Galaxy“, 2006 m., valstybinis Nr. ( - ).
  5. Atsakovė nurodė, jog ji iki santuokos sudarymo gyveno su ieškovu faktinėje santuokoje, nes dukra gimė jiems nesusituokus. Ji nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nes jie nuo 2009 metų pradėjo gyventi kartu, gyveno kaip faktiniai sutuoktiniai, kartu vedė bendrą ūkį, gyveno iš abiejų partnerių lėšų. Ieškovas pats ieškinyje nurodo, jog 2008 metais yra dirbęs tik 2 mėnesius, o nuo 2013-05-13 yra registruotas darbo biržoje, todėl didžiąją dalį lėšų už perkamus daiktus sudarė atsakovės piniginės lėšos. Prašė priešieškinyje nurodytą turtą pripažintą jų bendrąja daline nuosavybe ir padalyti jos pasiūlytu būdu: daiktus, esančius ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute ir naudojamus atsakovo, palikti jo asmenine nuosavybe, o jai priteisti kompensaciją už didesnę atsakovui tenkančią turto dalį.
  6. Atsakovė nurodė, jog ieškovui priklausančiame bute, adresu ( - ) buvo atliktas remontas iki santuokos sudarymo ir po jos sudarymo už 10 000 Lt., todėl ji prašo pusę šios sumos grąžinti jai kaip buto pagerinimą. Nesutinka ir su ieškovo nurodyta suma už transporto priemonės pardavimą, nes transporto priemonė buvo pirkta už 34 000 Lt, jis po to automobilį pardavė draugui, todėl mano, kad šis sandoris yra apsimestinis ir jai turi būti grąžinta ½ dalis realios automobilio vertės, t. y. 17 000 Lt. Nurodė, jog ji turi terminuotą 40 000 Lt indėlį, iš jų 20 000 Lt yra jos asmeninės lėšos, kurias ji turėjo iki santuokos su ieškovu sudarymo. Likę 20 000 Lt nėra dovana ieškovui, dovanotas lėšas pasiėmė ieškovas valdė atskirai, motyvuodamas tuo, jog šie pinigai yra skirti žemės sklypo pirkimui, bet jis taip ir nebuvo nupirktas. Ieškovas banko sąskaitose taip pat turėjo apie 20 000 Lt, sukauptų jiems gyvenant kartu ir santuokoje, todėl ji neturi ieškovui nieko kompensuoti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-09-23 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:
    1. Nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo V. N.–S. pavardę pakeitė į „N.“, ieškovui paliko jo pavardę; atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė;
    2. nustatė šalių trijų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina V. N.–S.; priteisė nepilnamečiams vaikams iš M. S. išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą bei paskyrė atsakovę nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja; ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę teikti jam vaikų išlaikymui skirtų lėšų panaudojimo ataskaitas atmetė. Taip pat nustatė ieškovo bendravimo su vaikais tvarką;
    3. atsakovės reikalavimą priteisti jai kompensaciją už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto ( - ), pagerinimą atmetė;
    4. pripažino bendrąja daline šalių nuosavybe iki santuokos įsigytus daiktus – virtuvės baldus, vandens filtrą, šaldytuvą, indaplovę, gartraukį, orkaitę, viryklę, lovą su čiužiniu, kilimą, siurblį, užuolaidas, iš viso turto už 6 500 Lt (1 882,53 Eur). Lovą su čiužiniu priteisė atsakovei, visus kitus daiktus – ieškovui, priteisiant iš jo atsakovei už jam tenkančią didesnę šio turto dalį 780 Eur kompensaciją;
    5. fotoaparatą „Canon EOS 60D“ su papildomu objektyvu ir blykste bei fotoaparato stovą pripažino asmenine ieškovo nuosavybe, atsakovei nepriteisiant kompensacijos;
    6. pripažino bendrąja jungtine šalių nuosavybe santuokos metu įsigytus daiktus: 1 900 Lt vertės sekciją, 1 300 Lt vertės spintą, 2 800 Lt vertės minkštą kampą, 800 Lt vertės komodą, 1 000 Lt vertės virtuvės stalą su kėdėmis, 500 Lt vertės atminties bloką, 200 Lt vertės spausdintuvą, iš viso turto už 8 500 Lt (2 461,77 Eur). Priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise šiuos daiktus natūra, atsakovei iš ieškovo priteisiant 1 230,89 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį;
    7. priteisė atsakovei iš ieškovo 3 330 Eur kompensaciją už ieškovo parduotą automobilį „Ford Galaxy“, 2006 m., valstybinis Nr. ( - );
    8. likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovo 150 Eur bylinėjimosi (advokato pagalbos apmokėjimo) išlaidų atsakovei, taip pat 216,38 Eur žyminio mokesčio ir 7 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 223,38 Eur valstybei; priteisė iš atsakovės 150 Eur žyminio mokesčio ir 4,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 154,58 Eur valstybei.
  2. Spręsdamas dėl turto padalijimo teismas nustatė, kad šalys vedė bendrą ūkį nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki santuokos sudarymo bei nustatė pagrindą pripažinti dalį daiktų bendrąja daline šalių nuosavybe. Taip pat padalijo santuokoje šalių įgytą turtą. Nustatęs, kad ieškovas automobilį „Ford Focus“ pardavė be atsakovės sutikimo savo pasirinktam asmeniui, kuris ir toliau leido jam šiuo automobiliu naudotis, o šiuo metu šis automobilis yra parduotas dabartinei ieškovo sugyventinei, teismas pripažino ieškovo nurodomą 16 000 Lt vertę pardavimo metu dirbtinai sumažinta ir nustatė atsakovei priteistinos iš ieškovo kompensacijos dydį – 3 330 Eur (11 500 Lt). Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė savo asmeninės nuosavybės į 5 792,40 Eur atsakovės sąskaitoje esančių lėšų dalį ir šiuos reikalavimus atmetė. Įvertinęs šalių bendro gyvenimo aplinkybes kompensacijų šalims vienai iš kitos dėl asmeninėse sąskaitose sukauptų lėšų teismas nepriteisė, taip pat nenustatė pagrindo pripažinti ieškovui teisę į atsakovės investiciją AB „Swedbank“ pensijų kaupimo sąskaitoje.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas M. S. prašo sprendimo dalį dėl turto padalijimo panaikinti ir ieškovui M. S. iš atsakovės V. N.–S. priteisti 9 299,08 Eur kompensaciją už jam tenkančią piniginių lėšų dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir visas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Apelianto nuomone, teismo sprendimu tinkamai išsprendus visus ginčo šalių keliamus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, netinkamai buvo išspręstas turto padalijimo klausimas. Nurodo, kad sprendimu turėtų būti padalijamas šis turtas: lėšos, gautos už parduotą automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ), t. y. 16 000 Lt, taip pat 7 000 Lt vertės fotoaparatas „Canon EOS 60D“ su blykste bei 54 220,98 Lt, deklaruotų bylos iškėlimo teisme metu. Nurodo, kad atsilepimu atsakovė pripažino minėto fotoaparato 7 978 Lt vertę, dėl to mano, kad, taikant CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra įvykę lygiaverčiai mainai natūra ir kompensacija už automobilį atsakovei nepriteistina. Dalytino turto balansą ieškinio teismui pateikimo metu sudarė tik 54 220,98 Lt, į dalytino turto balansą neįtrauktini ieškovui dovanoti pinigai – 20 000 Lt, tad turto balanso vertė – 34 220,98 Lt. Ieškovą tenkintų 9 299,08 Eur kompensacija už atsakovei atitenkančią didesnę turto dalį. Teigia, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog su ieškovu būtų sukūrusi bendrąją dalinę ar bendrąją jungtinę nuosavybę, už kurią priteista net 5 340,89 Eur kompensacija. Nesant duomenų, kad ieškovo asmeniškai įgytas turtas – butas, esantis ( - ), būtų gerinamas ar atsakovės iniciatyva ir už jos lėšas įgyjami gerbūvio daiktai, nėra pagrindo priteisti jai kompensaciją. Mano, kad teismas nepagrįstai pripažino turtą, kilnojamuosius daiktus, esančius ne ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, bendrąja nuosavybe ir priteisė juos natūra ieškovui.
  3. Atsakovė V. N.–S. atsiliepimu prašo Klaipėdos rajono apylinkės 2016‑09‑23 palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad ieškovas neįrodinėjo, jog iš asmeninių ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių lėšų būtų atlikęs remonto darbus name, adresu ( - ), be to, ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo, kad minėtame name yra dar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiantys daiktai, kurie turi būti padalyti. Ieškovas nenuginčijo teismo sprendime padarytų išvadų, jog šalys jau nuo 2009 m. vedė bendrą ūkį. Nesutinka, kad AB „Swedbank“ pensijų fonde sukaupta suma, kredito unijoje išmokėtos palūkanos ir 25 785,43 Eur lėšos, gautos motinystės (tėvystės) pašalpos forma, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Mano, kad teismas tinkamai išsprendė kompensacijos už transporto priemonės „Ford Galaxy“ skyrimo klausimą, nes atsakovė nesutinka su ieškovo nurodyta transporto priemonės verte. Nesutinka fotoaparatą mainyti į kompensaciją už transporto priemonę. Mano, kad teismas teisingai išsprendė klausimą dėl atsakovės 20 000 Lt (5 792,40 Eur) piniginių lėšų, esančių atsakovės sąskaitoje kredito unijoje „Mėmlio taupomoji kasa“ ir nurodo, jog neturi duomenų apie, anot ieškovo, išmokėtas palūkanas, dėl to su šiuo skundo motyvu nesutinka.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
  2. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
  3. Apeliaciniu skundu ieškovas M. S. nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria išspręstas turto padalijimo klausimas. Kitos sprendimo dalys apeliacine tvarka neapskųstos, dėl to teisėjų kolegija nagrinėja ir vertina apeliaciniu skundu skundžiamos sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą.

13Dėl turto padalijimo sutuoktiniams ir kompensacijos priteisimo.

  1. Apeliaciniame skunde ieškovas M. S. iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog atsakovė turi teisę į kompensaciją už be jos sutikimo parduotą šeimos turtą – automobilį „Ford Galaxy“, tačiau apeliantas teikia argumentus, jog tokia kompensacija atsakovei realiai neturėtų būti priteisiama. Šią poziciją ieškovas grindžia argumentu, jog tarp šalių dėl lėšų kompensacijos už minėtą automobilį ir fotoaparato „Canon EOS 60D“ su blykste yra įvykę lygiaverčiai mainai natūra. Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus.
  2. Visų pirma, pastebėtina, kad ieškovas ieškiniu prašė jam iš atsakovės V. N.–S. priteisti fotoaparatą „Canon EOS60D“ su blykste. Atsakovė priešieškiniu, be kitų iki santuokos įgytų daiktų, prašė minėtą fotoaparatą su papildomu objektyvu ir blykste pripažinti šalių bendrąja daline nuosavybe ir priteisti jai. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog nėra patvirtinančių duomenų apie fotoaparato su papildomu objektyvu ir blykste įsigijimo laiką ir abiejų šalių pripažinimą, kad daiktas buvo įsigytas ieškovo iniciatyva, konstatavo, kad nėra pagrindo įtraukti jį į dalytino turto balansą. Skundžiamu sprendimu minėtas fotoaparatas su papildomu objektyvu ir blykste pripažintas asmenine ieškovo M. S. nuosavybe ir atsakovei už jį kompensacija nepriteista. Šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų apeliantas neginčija. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdžiai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad fotoaparato su priedais vertė, kuris, neįtraukiant jo į dalytiną turtą, pripažintas priklausančiu ieškovui asmeninės nuosavybės teise ir jam priteistas, atsakovei už tai kompensacijos iš ieškovo nepriteisiant, turėtų būtį įskaitoma į atsakovei turinčią tekti lėšų, gautų už parduotą automobilį „Ford Galaxy“, kompensaciją.
  3. Antra, apeliantas nurodo, kad automobilio „Ford Galaxy“ vertė yra 16 000 Lt. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su apelianto nurodoma parduoto automobilio „Ford Galaxy“ verte, teigdama, kad šią sumą sudaro ne reali transporto priemonės vertė, o paties ieškovo nurodyta vertė, jam vienam, be atsakovės sutikimo, perleidžiant šią transporto priemonę trečiajam asmeniui. Byloje nustatyta, kad automobilį 2013-05-15 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas M. S. pardavė už 16 000 Lt. Atsakovė, teigdama, kad automobilio vertė yra didesnė, byloje pateikė rašytinius įrodymus, jog tokio automobilio kaina 2013 m. buvo 22 678 Lt – 23 368,55 Lt (6 768 Eur). Teisėjų kolegija nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, kad ieškovas turtą pardavė be atsakovės sutikimo, savo nuožiūra pasirinktam asmeniui, nustatydamas sau priimtiną kainą. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kompensacijos atsakovei dydžio, pagrįstai byloje rėmėsi nešališkos įstaigos duomenimis apie automobilio kainą. Apeliantas nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą išvadai, jog tokių įrodymų pagrindu nustatytos atsakovei mokėtinos kompensacijos dydis – 3 330 Eur – būtų neteisingas. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir daro išvadą, kad skundžiamu sprendimu atsakovei V. N.–S. pagrįstai iš ieškovo M. S. priteista 3 330 Eur kompensacija už ieškovo parduotą automobilį „Ford Galaxy“.
  4. Apeliantas teigia, kad atsakovė nepateikė teismui patikimų duomenų, jog ji su ieškovu buvo sukūrusi bendrąją dalinę nuosavybę ar bendrąją jungtinę nuosavybę, už kurią jai priteista 5 340,89 Eur kompensacija. Nustatyta, kad apelianto nurodomą skundžiamu sprendimu atsakovei V. N.–S. priteistos kompensacijos dydį sudaro kompensacinės išmokos už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį: 780 Eur kompensacija už bendrąja daline nuosavybe pripažintus ir ieškovui priteistus daiktus (virtuvės baldus, vandens filtrą, šaldytuvą, indapovę, gartraukį, orkaitę, viryklę, kilimą, siurblį, užuolaidas); 1 230,89 Eur kompensacija už bendrąja jungtine šalių nuosavybe pripažintą ir ieškovui priteistą santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą (sekciją, spintą, minkštą kampą, komodą, virtuvės stalą su kėdėmis, atminties bloką ir spausdintuvą); taip pat 3 300 Eur už ieškovo parduotą automobilį „Ford Galaxy“.
  5. CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ), sutuoktiniai buvo įgiję santuokos metu. Tad ieškovas pripažino aplinkybę, jog šis turtas priskirtinas prie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, ginčo dėl šiam turtui taikytino teisinio režimo nekilo, tad nepagrįstu pripažintinas skundo argumentas, jog tokia aplinkybė neįrodyta.
  6. Apeliantas akcentuoja, kad šalys partnerystės nebuvo įregistravusios. Sutiktina, kad CK trečios knygos VI dalies XV skyriaus normos nėra įsigaliojusios, todėl netaikytinos (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis). Tačiau pažymėtina, kad labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo – gali įgyti teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą (CK 6.969 straipsnio). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo ir taikė teismų praktikoje suformuotus išaiškinimus, jog, įvertinus nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge aplinkybes ir pobūdį, siekius bei tikslus, nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu gali sudaryti pagrindą pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Jeigu rašytinė jungtinės veiklos sutartis nesudaryta, tai tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais ir pan.).
  7. Nagrinėjamoje byloje atsakovė V. N.–S. patvirtino, jog nuo 2009 m. rugsėjo mėn. apsigyveno ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute. Nors apeliantas nurodo, kad nuo 2009 m. ji gyveno nuomininkės teisėmis, tačiau iš bylos duomenų visumos matyti, kad šalys, gyvendamos tame pačiame bute, iki santuokos sudarymo (( - )) iš esmės vedė bendrą ūkį, taip pat susilaukė dukters, o praėjus keturiems mėnesiams po santuokos sudarymo susilaukė ir sūnaus. Byloje esantys dokumentai apie daiktų įsigijimą patvirtina, kad šalių bendro gyvenimo pradžioje už dalį buitinės technikos sumokėta tik avansinė įmoka, šalims gyvenant kartu laikotarpiu iki santuokos sudarymo buvo įsigyjami buityje naudojami daiktai, projektuojami baldai, o šiuo laikotarpiu atsakovė taip pat gaudavo pajamų, tad, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo tarp šalių susiklosčius faktinį susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, o atitinkamą turtą pripažinus bendrąją daline nuosavybe ir natūra priteisus ieškovui M. S., pagrįstai atsakovei priteisė kompensaciją.
  8. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovei nepagrįstai priteista kompensacija ir už skundžiamame sprendime nurodytus ieškovo bute, esančiame ( - ), buvusius daiktus. Pažymėtina, kad byloje reikalavimus dėl šių daiktų pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir įtraukimo į dalytiną turtą bei kitų buities daiktų ir baldų, įgytų santuokos metu, padalijimo tarp šalių buvo pareiškusi atsakovė, daiktai, kaip dalytini tarp šalių, aprašyti atsakovės priešieškinio reikalavimuose. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pasisakė dėl iki santuokos šalių įgytų daiktų teisinio režimo kvalifikavimo, taip pat šio bei santuokos metu įgyto turto padalijimo tarp šalių būdo taikymo. Nenustatyta faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad kompensacija atsakovei V. N.–S. už teismo sprendime nurodytą turtą priteista nepagrįstai. Vien aplinkybė, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu perleido jam nuosavybės teise priklausantį butą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo išvados prieštaringos ar nepagrįstos.

14Dėl santuokos metu sukauptų lėšų padalijimo.

  1. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl santuokos metu sukauptų lėšų padalijimo tarp sutuoktinių. Apeliantas teigia, kad į dalytino turto balansą neįtrauktini ieškovui dovanoti pinigai (20 000 Lt), įnešti į atsakovės kredito unijos sąskaitą. Pagal bendrąją taisyklę turtas, sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirma, pažymėtina, kad nors apeliantas iš esmės akcentuoja tokį dovanojimą pagrindžiantį rašytinį įrodymą – byloje esantį rašytinį 2012-08-19 pinigų dovanojimo raštelį, tačiau 2015-10-06 teismo posėdžio metu liudytoja J. S. (ieškovo motina) patvirtino, kad dovanojimo metu šis faktas raštu nebuvo užfiksuotas, raštelis surašytas tik prasidėjus civiliniam procesui, 2013 m. Be to, iš V. N.–S. sąskaitų AB SEB banke išrašų matyti, kad atsakovė turėjo tokią pat pinigų sumą dar iki apelianto nurodomas pinigų dovanojimo datos. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad ieškovas M. S. neįrodė savo asmeninės nuosavybės į 20 000 Lt (5 492,40 Eur) dydžio atsakovės sąskaitoje esančių lėšų dalį.
  2. CK 3.88 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu privatus pensijų fondas yra sukauptas iš bendrų sutuoktinių lėšų, ištuokos atveju kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę šio pensijos fondo. Iš AB „Swedbank“ 2013-02-25 pažymos byloje nustatyta, kad 2012-12-31 dieną V. N.–S. turėjo 2 487,10 Lt sukauptų lėšų vertės. Taip pat minėtoje pažymoje nurodyta, kad lėšų pokytis per metus sudarė 278,21 Lt. Duomenys apie tokį nedidelį lėšų dydžio pokytį, nesant duomenų apie lėšų kaupimo fonde pradžią, sudaro pagrindą vertinti, kad lėšos pradėtos kaupti dar iki šalių santuokos sudarymo. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje pažymoje užfiksuota, jog įmokų iš „Sodros“ negauta, o lėšų fonde pokytis per 2012 m. metus susidarė ne įmokų pagrindu, o iš esmės dėl investicinio prieaugio (nuskaičius turto valdymo mokestį).
  3. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, kad neįrodyta, jog ieškovas M. S. prie tokio pobūdžio atsakovės lėšų kaupimo prisidėjo šalių bendro gyvenimo iki santuokos metu. Tokių aplinkybių ieškovas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Duomenų, kad po santuokos sudarymo pensijų fondo lėšos kauptos iš bendrų sutuoktinių lėšų nenustatyta. Net ir vertinant, kad po šalių santuokos sudarymo iki 2012 m. (pusę metų) galimai būtų mokėtos įmokos iš bendrų sutuoktinių lėšų, galėjo būti sukaupta itin nedidelė jų dalis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad formalus galimos teisės į itin nedidelę dalį šių lėšų ieškovui pripažinimas, taip pat esant konkrečioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, jog ieškovas bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu (automobiliu) disponavo be atsakovės sutikimo, tiek pagrįstai neįrodytas, tiek ir neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CK 3.88 straipsnio 4 dalis). Nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad šis klausimas skundžiamu sprendimu išspręstas neteisingai.
  4. Teisėjų kolegija, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai motyvavo išvadas dėl ieškovo reikalavimų dėl atsakovės sąskaitose esančių piniginių lėšų bei atsakovės iš VSDFV, kaip motinystės pašalpos, gautų lėšų padalijimo. Skundžiamame sprendime įvertintos šalių bendro gyvenimo ir lėšų kaupimo aplinkybės, duomenys apie vaikų išlaikymą, ieškovo selektyvus įrodymų teikimas byloje. Apeliaciniame skunde ieškovas M. S. nenurodė konkrečių nesutikimo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir motyvų. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą bylos duomenų, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl šių ieškovo reikalavimų.
  5. Dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
  6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, priimtas teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimo dalį keisti, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų.

  1. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto M. S. bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Kadangi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016‑10‑25 nutartimi apeliantui iki sprendimo priėmimo atidėtas 279 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas, šios bylinėjimosi išlaidos, apeliacinį skundą atmetus, priteisintos valstybei iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Atsakovė V. N.–S. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir pateikė 300 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą patvirtinančius rašytinius įrodymus. Šios bylinėjimosi išlaidos nelaikytinos per didelėmis dėl to, atsižvelgiant į proceso baigtį, priteistinos atsakovei iš ieškovo M. S. (CPK 98 straipsnis).

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

17Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-09-23 sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti iš ieškovo M. S. (M. S.) 279 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei.

19Priteisti iš ieškovo M. S. (M. S.) atsakovei V. N.–S. 300 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai