Byla I-4233-95/2012
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. (R. V.) skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1-7), kurį patikslino (b. l. 51-57) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TIK) 2011-10-19 sprendimą Nr. 22-1246 „Dėl tarnybinės uniformos neišdavimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti jam tarnybinių uniformų dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003–2011 metų laikotarpiu, t. y. 6 vasarines kepures, 2 žiemines kepures, 1 švarką, 1 kelnes, 1 vasarinę striukę, 1 megztinį, 6 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 3 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 7 kaklaraiščius, 2 šalikus, 5 poras batelių, 2 poras žieminių batų, 2 poras demisezoninių batų, 2 poras pirštinių, 2 kelnių odinius diržus

4Skunde nurodė, kad jis dirba Lukiškių TIK prižiūrėtoju ir yra statutinis valstybės tarnautojas. 2008 m. rugpjūčio–2011 m. rugpjūčio mėn. jam nebuvo išduotos pagal teisės aktus priklausančios tarnybinės uniformos dalys, todėl jis raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas išmokėti piniginę kompensaciją. Lukiškių TIK Sprendimu atsisakė tenkinti šį prašymą, taip pat neišdavė ir priklausančių tarnybinės uniformos dalių. Teigė, kad remiantis Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 str. ir teisingumo ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tarnybinių uniformų dėvėjimo tvarka) 1–3 p., vienintelis atvejis, kada galima neišduoti tarnybinių uniformų ar jų dalių, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigęs, yra kai pats pareigūnas prašo išmokėti kompensaciją ir kai įstaiga, įvertinusi turimos tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, būklę, nusprendžia, kad jos dar nėra nusidėvėjusios. Kai kurioms uniformos dalims maksimalus dėvėjimo terminas yra nustatytas nuo 1 iki 2 metų, todėl šių dalių neišdavus pareigūnai priversti patys rūpintis tarnybine uniforma. Pareiškėjo nuomone, atsakovas turėjo pareigą išduoti naują tarnybinę uniformą, o esant prašymui, pasibaigus dėvėjimo terminui, spręsti dėl kompensacijos mokėjimo, tačiau šios pareigos nevykdė.Pabrėžė, kad finansinių išteklių trūkumas negali būti pateisinama priežastimi tarnybinėms uniformoms neišduoti.

5Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (b. l. 108).

6Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo R. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 14-15, 62-64) nurodė, kad pareiškėjas, vadovaudamasis nustatyta tvarka dėl piniginės kompensacijos, turėjo kreiptis į įstaigos direktorių, kuris įvertinęs tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar gali būti išmokėta kompensacija. Pažymėjo, kad pareiškėjas šia tvarka nesivadovavo, į įstaigos vadovą nesikreipė, todėl ginčo laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos nebuvo svarstytas. Pareiškėjas 2011-09-20 kreipėsi su prašymu pateikti informaciją dėl tarnybinių uniformų. Atsakovas tinkamai ir laiku atsakė į pareiškėjo kreipimąsi, pareiškėjui paaiškino tvarką dėl kompensacijų mokėjimo – kad kompensaciją pareigūnai gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nuo 2009-03-31 iki 2011-01-15 buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų. Be kita ko, pareiškėjo skundo tenkinimo atveju, prašė atidėti sprendimo vykdymą vėlesniam laikui, nes Lukiškių TIK neturės galimybės iš karto išduoti trūkstamų uniformos dalių.

8Į teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (b. l. 109).

9Skundas netenkintinas.

10Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

11Iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-04-16 sprendimu pareiškėjo R. V. skundą tenkino iš dalies – įpareigojo Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003–2011 metų laikotarpiu, t. y. 6 vasarines kepures, 2 žiemines kepures, 1 švarką, 1 kelnes, 1 vasarinę striukę, 1 megztinį, 6 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 3 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 7 kaklaraiščius, 2 šalikus, 5 poras batelių, 2 poras žieminių batų, 2 poras demisezoninių batų, 2 poras pirštinių, 2 kelnių odinius diržus (b. l. 72-75).

12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2012-08-30 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-552-2783/2012 Lukiškių TIK apeliacinį skundą patenkino iš dalies, t. y.: 1) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-04-16 sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2011-10-19 sprendimą Nr. 22-1246 „Dėl tarnybinės uniformos neišdavimo“ bei atsakovas per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigotas išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003–2011 metais (imtinai), t. y. 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 švarką, 1 kelnes, 1 vasarinę striukę, 1 megztinį, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 šaliką, 1 porą batelių, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų, 1 porą pirštinių ir 1 diržą, paliko nepakeistą; 2) likusią teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigotas išduoti pareiškėjui 5 vasarines kepures, 1 žieminę kepurę, 4 marškinius ilgomis rankovėmis, 1 marškinius trumpomis rankovėmis, 6 kaklaraiščius, 1 šaliką, 4 poras batelių, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų, 1 porą odinių pirštinių bei 1 diržą, panaikino ir administracinę bylą šioje dalyje grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 97-102). Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, šioje nutartyje pažymėjo, kad galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl savalaikio uniformos neišdavimo turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą, o ne išduodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo išduota per visą praėjusį laikotarpį ir neatsižvelgiant į pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtį. Pareiškėjas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti skundo dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent skundo dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir pareiškėjo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Kartu ABTĮ 10 str. įtvirtina pareigą teismui išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Teismas turi būti aktyvus ir manydamas, kad pareiškėjo teisės jo reiškiamais reikalavimais nebus tinkamai apgintos, turi pareigą išaiškinti pareiškėjui jo teisę tikslinti skundą. Akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas turėtų išaiškinti pareiškėjui jo teisę tikslinti reikalavimą ir pasinaudoti žalos, padarytos neteisėtu administracijos neveikimu, atlyginimo institutu. Pareiškėjui patikslinus reikalavimus, nagrinėtina, kokias neigiamas pasekmes pareiškėjui sukėlė savalaikis uniformos neišdavimas – ar jis tarnyboje turėjo dėvėti savo rūbus, ar naudotis papildomomis valymo paslaugomis, ar patyrė kitokių nuostolių. Šioms aplinkybėms pagrįsti turėtų būti išreikalautini papildomi įrodymai.

13Taigi vykdydamas minėtą LVAT nutartį, teismas 2012-09-06 nutartimi ir 2012-09-06 raštu Nr. I-4233-95/2012 įpareigojo pareiškėją iki 2012-09-18 pateikti patikslintą skundą atsižvelgiant į LVAT 2012-08-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-2783/2012 (b. l. 105, 106), tačiau pareiškėjas šio teismo įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdė, į teismo posėdį neatvyko (b. l. 110).

14Teismas ad hoc akcentuoja, kad skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 22 str.), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 15 str.), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88 -91 str.) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 str.), t. y. skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir pan. Inter alia, pažymi, kad LVAT yra konstatavęs, jog teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (2009-09-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-603/2009). Kaip jau minėta, teismas expressis verbis nurodė pareiškėjui patikslinti skundo reikalavimą, bet pareiškėjas teismui nepadavė patikslinto skundo, suteikiančio teismui teisę priimti vieną iš ABTĮ 88 str. nustatytų sprendimų. Todėl teismas mano, kad pareiškėjui nepatikslinus skundo reikalavimo, jis neturi jokios galimybės tinkamai pradėti administracinės bylos teisenos. Pats administracinis teismas to padaryti negali. Pagal ABTĮ 23 str. 2 d. 6 ir 7 p., kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Skundo elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, atsižvelgiant į tai, turi būti pateikiami atitinkami įrodymai, nustatytinos tinkamos proceso šalys, pareiškiami prašymai ir kt. LVAT praktikoje ne kartą aiškinta (LVAT teisėjų kolegijos 2007-03-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m. sausis – balandis), kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistos ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo, jo socialinės paskirties.

15Kaip nurodyta anksčiau, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 str. reikalavimus. Šios teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priimtinumo klausimą. ABTĮ 3 str. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje.

16Taigi, pareiškėjui nepadavus patikslinto skundo, kuriame būtų nurodyti konkretūs tariami neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas) ir būtų pareikštas aiškus skundo reikalavimas, teismas laiko, kad pareiškėjas neturi jokio materialaus suinteresuotumo bylos baigtimi, o pats negali kokių nors veiksmų (administracinio akto, neveikimo) vertinti vien dėl hipotetinio jų poveikio pareiškėjui, kai toks poveikis yra visiškai nepagrįstas konkrečiomis su pareiškėju susijusiomis aplinkybėmis.

17Todėl, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad nepareiškus pareiškėjui reikalavimo atlyginti žalą, byloje iš esmės nėra ir ginčo. Teismas sprendžia, kad nurodytais motyvais pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

18Be kita ko, teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad jis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka ir terminais paduoti teismui naują skundą su savarankiškais reikalavimais, t. y. tokį skundą, kuriame būtų aiškiai suformuluotas ginčo dalykas.

19Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

Nutarė

20pareiškėjo R. V. (R. V.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė,... 2. Teisėja, išnagrinėjusi bylą,... 3. pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu... 4. Skunde nurodė, kad jis dirba Lukiškių TIK prižiūrėtoju ir yra statutinis... 5. Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir... 6. Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas su pateiktu skundu... 7. Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 14-15, 62-64) nurodė, kad pareiškėjas,... 8. Į teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir... 9. Skundas netenkintinas.... 10. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5... 11. Iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis... 12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2012-08-30... 13. Taigi vykdydamas minėtą LVAT nutartį, teismas 2012-09-06 nutartimi ir... 14. Teismas ad hoc akcentuoja, kad skundo reikalavimas turi atitikti 15. Kaip nurodyta anksčiau, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę 16. Taigi, pareiškėjui nepadavus patikslinto skundo, kuriame būtų nurodyti... 17. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą ir... 18. Be kita ko, teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad jis turi teisę... 19. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1... 20. pareiškėjo R. V. (R. V.) skundą... 21. Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali...