Byla e2-47382-129/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Bronislava Todesienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BĮ Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui S. M. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 15,96 Eur žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys buvo priimtas 2015 m. lapkričio 13 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

3Atsakovui ieškinio su priedais kopijos bei teismo pranešimas įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai 2015 m. lapkričio 18 d. (el. b. l. 22-23). Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

4Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

5Ieškinys tenkintinas.

6Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 17-1-00074-12 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (el. b. l. 4-6). Remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyti įtariamasis S. M. ir nukentėjusysis Š. S.. Kaip nurodo ieškovas, atsakovo nusikalstamais veiksmais buvo sužalotas Š. S., kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje ir suteiktos gydymo paslaugos už 15,96 Eur sumą (el. b. l. 7). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012 m. gegužės 14 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nustačius nežymų sveikatos sutrikdymą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kurio veika yra priskirta privataus kaltinimo bylų kategorijai (el. b. l. 5-6). Minėtame nutarime nurodyti duomenys patvirtina, kad dėl atsakovo veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta Š. S. sveikata (peiliu sužalotas veidas). Kaip nurodo ieškovas, Š. S. teiktos sveikatos priežiūros paslaugos apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Ieškovas ragino atsakovą atlyginti Privalomojo sveiktos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (el. b. l. 8), tačiau, byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu nėra (CPK 178 straipsnis).

7Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte, nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Minėto įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktyje nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš šio biudžeto lėšų.

8Nagrinėjamu atveju ieškovo patirta žala buvo sąlygota atsakovo veiksmų. Teismas sprendžia, kad ieškovas, apmokėjęs už atsakovo veiksmais sužaloto asmens sveikatos priežiūros paslaugas, įgijo regreso teisę reikalauti kompensacijos iš asmens, dėl kurio kaltės padaryta žala. Teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, CK 6.246-6.249 straipsniai), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 15,96 Eur žalą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

9CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (15,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5, 10 punktai) išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

11Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

12Vadovaudamasis CPK 285-287 straipsniais, teismas

Nutarė

13ieškinį patenkinti.

14Priteisti iš atsakovo S. M., asmens kodas ( - ) ieškovo BĮ Vilniaus teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783796, naudai 15,96 Eur (penkiolikos eurų ir 96 euro centų) žalos atlyginimą ir 5 (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą sumą (15,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15Priteisti iš atsakovo S. M., asmens kodas ( - ) valstybės naudai 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

16Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

17Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

18Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai