Byla B2-1620-390/2011

1Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Kukalis, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant UAB „Autoservisas Vaišvydava“ atstovui advokatui Linui Meškiui, kreditoriui A. Š., jo atstovui advokato padėjėjui Tautvydui Tomkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. Š. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą UAB „Autoservisas Vaišvydava“ bankroto byloje ir

Nustatė

2Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Autoservisas Vaišvydava“. A. Š. bankrutuojančios UAB „Autoservisas Vaišvydava“ administratoriui pareiškė 624 000 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą. Administratoriaus ginčijamas A. Š. 624 000 Lt kreditorinis reikalavimas nagrinėtinas šiame teismo posėdyje.

3Kreditorius A. Š., prašydamas patvirtinti jo 624 000 Lt dydžio finansinį reikalavimą, nurodė, kad tarp kreditoriaus ir UAB „Autoservisas Vaišvydava“ 2008-04-10 buvo sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, kuria UAB „Autoservisas Vaišvydava“ įsipareigojo iš A. Š. nupirkti komercinės paskirties (degalinių ir autoservisų statinių statybos) žemės sklypą už 1 050 000 Lt. Pirkėjas įmokėjo 90 000 Lt avansą ir 200 000 Lt. 2010-07-22 pranešimu pardavėjas buvo informuotas, kad UAB „Autoservisas Vaišvydava“ nevykdys preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties. Kreditoriaus teigimu, dėl preliminarios sutarties nevykdymo jam padaryta žala. Kadangi šalys buvo susitarusios dėl nekilnojamojo turo kainos ir sutarties įvykdymo termino, kreditorius turto nepardavinėjo kitiems asmenims, nors nuo 2008-04-10 iki pasaulinės finansų krizės pradžios toks turtas buvo paklausus ir brangus. Dėl nekilnojamojo turto nuvertėjimo ir bendros ekonominės situacijos turtas nuvertėjo, vertintojų duomenimis, šio turto vertė tėra 136 000 Lt. UAB „Autoservisas Vaišvydava“ atsisakius turtą pirkti už sutartą kainą, kreditorius dėl kainos sumažėjimo patyrė 624 000 Lt nuostolį.

4UAB „Autoservisas Vaišvydava“ administratorius pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, jog su A. Š. finansiniu reikalavimu nesutinka. Administratoriaus nuomone, kreditoriaus pateiktas 2010-07-30 UAB „Krivita“ parengtas „Ekspertizės turto vertei nustatyti aktas 10-K-093“ nėra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis kreditoriaus tariamai patirtus nuostolius. Šalys sutartyje numatė, jog pirkėjui atsisakius pirkti nekilnojamąjį turtą – pardavėjas gali pasilikti sutarties 2.2 p. nurodytą ir avansu sumokėtą pinigų sumą, t.y. 90 000 Lt. Todėl maksimali suma, kurios gali reikalauti pardavėjas už preliminarios sutarties nevykdymą yra 90 000 Lt.

5Finansinis reikalavimas netvirtintinas.

6Byloje nustatyta, kad tarp A. Š. ir UAB „Autoservisas Vaišvydava“ 2008-04-10 buvo sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, kuria UAB „Autoservisas Vaišvydava“ įsipareigojo iš A. Š. iki 2010 m. gruodžio 31 d. nupirkti 1,0200 ha žemės sklypą, un. Nr. ( - ), esantį ( - ), ir 0,4300 ha žemės sklypą, un. Nr. ( - ), esantį ( - ), už 1 050 000 Lt sumą. UAB „Autoservisas Vaišvydava“ įmokėjo 90 000 Lt avansą. Iškėlus įmonei bankroto bylą, administratorius 2010-07-22 pranešimu informavo A. Š., kad nevykdys tarp šalių sudarytos 2008-04-10 preliminarios sutarties. Taigi, atsakomybė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo tenka UAB „Autoservisas Vaišvydava“.

7Kreditorius savo reikalavimą atlyginti nuostolius grindė tuo, jog UAB „Autoservisas Vaišvydava“ atsisakydamas sudaryti Pagrindinę (žemės sklypo pirkimo-pardavimo) sutartį, t.y. pirkti žemės sklypą, pažeidė Preliminarią sutartį, todėl turi atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, kuriuos sudaro skirtumas tarp Preliminariojoje sutartyje aptartos žemės sklypo kainos ir žemės sklypo vertės sumažėjimo.

8CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Ši teisės norma nedetalizuoja, kas sudaro atlygintinus nuostolius.

9Sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 6.156 straipsnis). Preliminariosios sutarties šalys susitarė, kad, UAB „Autoservisas Vaišvydava“ atsisakius sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, avansinė įmoka negrąžinama, o lieka pardavėjui. Taigi, sutartyje nustatytas ir UAB „Autoservisas Vaišvydava“ sumokėtas avansas atliko dvejopą funkciją – išankstinės įmokos, kuri įskaitoma į turto pirkimo-pardavimo kainą sudarius tokią sutartį funkciją ir kreditoriaus galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis funkciją, jeigu pirkėjas atsisakytų sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl to konstatuojama, kad tuo atveju, kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, kad iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo – atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo-atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją. Taigi, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Kreditoriaus teigimu, dėl preliminarios sutarties nevykdymo jis papildomai (neįskaitant 90 000 Lt) patyrė 624 000 Lt nuostolį. Vienas iš prarastos galimybės piniginės vertės nustatymo būdų yra CK 6.258 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas kainų skirtumo principas. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo. Taigi, sąžininga preliminariosios sutarties šalis, besiremianti šiuo principu, turi įrodyti, kad dėl derybų su nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi ji prarado galimybę sudaryti pagrindinę sutartį su kitais asmenimis palankesnėmis sąlygomis ir turėjo sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu blogesnėmis sąlygomis. Kainų skirtumas (t. y. prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė) nustatoma palyginant kainą, kuria pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta su trečiaisiais asmenimis, jei nebūtų vykusios derybos su nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi, ir sudarytos pagrindinės sutarties kainą. Tais atvejais, kai sąžininga preliminariosios sutarties šalis nesudaro pagrindinės sutarties su trečiuoju asmeniu – tokiu atveju kainų skirtumo principas objektyviai negalėtų būti taikomas. Prarasta galimybė, priklausomai nuo situacijos, galėtų būti apskaičiuojama kitais būdais. Nagrinėjamoje byloje kreditorius jokios prarastos konkrečios galimybės nenurodė ir dėl to kilusių nuostolių neįrodinėjo. Šioje byloje negali būti taikomas aptartas kainų skirtumo principas, nes kreditorius nesirėmė aplinkybe, kad dėl derybų su atsakovu jis turėjo sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu blogesnėmis sąlygomis. Vietoje to, ieškovas kainų skirtumo principą prašė taikyti apskaičiuojant Preliminariojoje sutartyje ir dėl objektyvių priežasčių, t.y. dėl nekilnojamojo turto rinkoje įvykusių neigiamų pokyčių, sumažėjusios žemės sklypo vertės skirtumą. Teismas konstatuoja, kad toks kainų skirtumo principo aiškinimas neatitinka įstatyminio reglamentavimo. Konstatuotina, jog kreditorius, įrodinėdamas nekilnojamojo turto vertės kritimą, nepagrįstai 2010-07-30 ekspertizės turto vertei nustatyti aktu 10-K-093 (b.l. 9). Kaip jau buvo minėta, Preliminaria sutartimi buvo susitarta dėl dviejų žemės sklypų: 1,0200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) ir 0,4300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Tuo tarpu ekspertizės turto vertei nustatyti akte įvertintas visai kitas nekilnojamojo turto objektas, t.y. 1,45 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Todėl šis aktas nepatvirtina ir negali patvirtinti Preliminarioje sutartyje įvardintų žemės sklypų vertės sumažėjimo bei nepagrindžia nei kreditoriaus patirtų nuostolių dydžio nei paties fakto, kad šie nuostoliai apskritai buvo patirti. 2011-02-28 vykusios teismo posėdžio metu kreditorius negalėjo paaiškinti iš ko susidarė jo patirti nuostoliai (b.l. 20). Kartu pažymėtina, jog kreditoriaus pateiktas ekspertizės turto vertei nustatyti aktas savo forma ir turiniu neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnyje numatytų reikalavimų, todėl nėra tinkamas įrodymas sumažėjusiai turto vertei pagrįsti. Turtui vertinti turi būti parengta turto vertinimo ataskaita, kuri pateikiama kartu su pažyma apie turto vertės nustatymą. Tuo labiau, kad pačiame akte yra nurodyta, jog ši pažyma be turto vertinimo ataskaitos negalioja.

10Civiliniame procese šalims galioja pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.). Kreditorius šios pareigos neįvykdė, todėl teismas, pripažįsta, kad A. Š. finansinis reikalavimas dėl 624 000 Lt nuostolių yra nepagrįstas, todėl netvirtintinas.

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 straipsniu, ĮBĮ 26 straipsniu, teismas,

Nutarė

12UAB „Autoservisas Vaišvydava“ bankroto byloje kreditoriaus A. Š. finansinio reikalavimo dėl 624 000 Lt nuostolių netvirtinti.

13Įpareigoti įmonės administratorių su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius.

14Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai