Byla A-662-784-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Klaipėdos tranzito centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Klaipėdos tranzito centras“ skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretysis suinteresuotas asmuo - Klaipėdos apskrities viršininko administracija).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas UAB „Klaipėdos tranzito centras“ (toliau – ir Bendrovė) skundu ir patikslintu skundu (b. l. 2-4; 55-56) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Institucija) 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. T11-500 ir įpareigoti Instituciją tvirtinti detaliojo plano projektą, kuriuo numatoma Bendrovės išperkamosios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, esančiuose ( - ) kaime, Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, pakeisti žemės naudojimo paskirtį į kitą, gyvenamąją teritoriją padalinti į sklypus mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai.

5Nurodė, kad Bendrovės užsakymu UAB „Almontus“ parengė ir suderino su atitinkamomis institucijomis detaliojo plano projektą, kuriuo numatyta Bendrovės išperkamosios nuomos teise valdomuose žemės sklypuose, esančiuose ( - ) kaime, Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę. Paaiškino, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija patikrino minėtą detalųjį planą ir pateikė teritorijų planavimo dokumento 2008 m. gegužės 14 d. patikrinimo aktą Nr. PL-199-(14.16) su teigiama išvada. Institucija 2008 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą Nr. Tl 1-500, kuriuo nuspręsta netvirtinti UAB „Klaipėdos tranzito centras“ minėtų žemės sklypų detaliojo plano, atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. gegužės 14 d. patikrinimo akto Nr. PL-199-(14.16) išvadą. Nurodo, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalį, detalusis planas neteikiamas tvirtinti, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama, o Klaipėdos apskrities viršininko administracijos išvada šiuo atveju yra teigiama, todėl pareiškėjo manymu, Institucijos priimtas sprendimas yra neteisėtas.

6Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės taryba atiliepimu į skundą (b. l. 124-125) prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas pateikė žemės sklypų, esančių ( - ) kaime, detalųjį planą ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. PL-199-(14.6) su teigiama išvada bei siūlymu detalųjį planą tvirtinti nustatyta tvarka, pasibaigus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnyje numatytam terminui (5 metams nuo žemės įsigijo dienos). Pabrėžė, kad Institucija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalimi bei atsižvelgdama į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos siūlymą, nusprendė netvirtinti pareiškėjo detaliojo plano ir apie tai jį informavo raštu įstatymo nustatyta tvarka.

7Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 127-128) prašė skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė tvirtinti pareiškėjo žemės sklypų detalųjį planą, nes, jį patvirtinus, būtų pažeistas įstatymo nustatytas draudimas keisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį ankščiau kaip praėjus 5 metams nuo įsigijimo dienos. Paaiškino, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. gegužės 13 d. patikrinimo akte Nr. PL-199-(14.16) siūloma detaliojo plano projektą tvirtinti nustatytąja tvarka, pasibaigus įstatymo numatytam terminui. Bendrąja tvarka pridedama pastaba, kad patikrinimo aktas galioja 1 metus nuo jo patvirtinimo dienos. Nesant galimybei patvirtinti teritorijų planavimo dokumento per 1 metus, dokumentas turi būti tikrinamas pakartotinai, išduodant naują patikrinimo aktą.

8II.

9Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10Teismas nurodė Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį ir nustatė, kad 2005 m. balandžio 21 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimis P. R. ir V. A. įsigijo iš valstybės žemės ūkio paskirties žemę, esančią ( - ) kaime, Klaipėdos rajono savivaldybėje. Šių sutarčių 3.2 punkte nurodyta, kad pirkėjams Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio turinys yra žinomas, kad pirkėjas pagal šį įstatymą pasinaudojęs pirmumo teise įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, teisę ją perleisti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims arba keisti pagrindinę tikslinę šios žemės naudojimo paskirtį įgyja ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo šios žemės įsigijimo dienos. 2004 m. rugpjūčio 30 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi E. A. įsigijo iš valstybės žemės ūkio paskirties žemę, esančią ( - ) kaime, Klaipėdos rajono savivaldybėje, kurios sutarties 14 punkte taip pat nurodyta, jog pirkėjai Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio turinys yra žinomas. Nurodė, kad pareiškėjas teismui nepateikė V. K. ir J. K. žemės sklypų įsigijimo dokumentų, nors Bendrovė 2008 m. gruodžio 3 d. teismo nutartimi buvo įpareigota pateikti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus (b. l. 51-52), todėl teismas laikė, kad šios sutartys nebuvo teismui pateiktos siekiant nuslėpti tam tikrus faktus, numatytus sutartyse. Nurodė, kad apribojimas nekeisti tam tikrą laiko tarpą tikslinės žemės paskirties pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą taikomas išskirtinėmis sąlygomis įsigytam valstybiniam žemės sklypui, o ne to žemės sklypo savininkui, todėl priėjo prie išvados, kad žemės sklypo paskirties savininkas negalės keisti nepriklausomai nuo to, kam ir kiek kartų jie buvo parduoti, nors sutartyse ir buvo numatyti apribojimai, draudžiantys šį turtą 5 metus perleisti kitiems asmenims. Pažymėjo, jog pareiškėjo teiginys, kad jam nebuvo žinoma apie apribojimų taikymą, yra klaidingas, nes iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties ir įsigyti iš valstybės. Iš valstybės įsigytiems nuosavybės teise žemės sklypams yra taikomas Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatytas terminas. Kadangi apribojimai numatyti įstatymu, konstatavo, jog įsakmus apribojimų neišvardijimas Nekilnojamojo turto registre ar sutartyje esmės nekeičia. Nurodė Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 4 punktą, 26 straipsnio 5 dalį ir pažymėjo, kad 2008 m. gegužės 14 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. PL-199-(14.16) buvo duota teigiama patikrinimo išvada, tačiau tvirtinančiai institucijai pasiūlyta detaliojo plano projektą tvirtinti nustatytąja tvarka, pasibaigus įstatymu numatytam terminui. Priėjo prie išvados, kad 2008 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba pagrįstai ir teisėtai, atsižvelgdama į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos patikrinimo akto išvadą, netvirtino Bendrovės žemės sklypų, esančių ( - ) kaime, Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje.

11III.

12Pareiškėjas UAB „Klaipėdos tranzito centras“ apeliaciniu skundu (b. l. 181-183) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo patvirtinti detaliojo plano projektą, kuriuo numatoma UAB „Klaipėdos tranzito centras“ nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, esančiuose ( - ) kaime, Klaipėdos rajone, pakeisti žemės naudojimo paskirtį į kitą - gyvenamąją teritoriją padalinti į sklypus mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai.

13Mano, kad teismas neteisingai aiškino Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, kadangi joje įvardinta, kokiems asmenims taikomas apribojimas 5 metus nekeisti žemės naudojimo paskirties, t. y. asmenims, pasinaudojusiems pirmumo teise įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Tuo tarpu Bendrovė minėtus žemės sklypus įsigijo 2006 m. spalio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš privačių asmenų. Atkreipia dėmesį, kad šioje pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nei vienos nuostatos, susijusios su įpareigojimais dėl perkamo žemės sklypo paskirties keitimo ar kitokio suvaržymo. Priešingai, šios sutarties 4.6 punkte nustatyta, kad nėra jokių kitų asmenų, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus turinčių pirmumo teisę pirkti turtą. Pabrėžia, kad ši pirkimo-pardavimo sutartis, priešingai nei nurodė teismas, buvo teismui pateikta su skundu. Pažymi, kad jokio įpareigojimo teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutartyje nebuvo. Pabrėžia, kad Bendrovė negalėjo ir neprivalėjo žinoti, kada šie žemės sklypai buvo įsigyti iš valstybės ir nuo kada turi būti skaičiuojamas 5 metų terminas. Be to, tokio apribojimo nėra ir Nekilnojamojo turto registre, apie tai neinformavo ir sklypų pirkimo-pardavimo sutartyse neįrašė notaras, savivaldybė, prieš perleisdama detaliojo plano organizatoriaus teises ir pareigas, nepatikrino, ar leidžiama keisti žemės naudojimo paskirtį ir leido tai daryti. Pabrėžia, kad teismas netinkamai taikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, kadangi Nekilnojamojo turto registre nustatytų duomenų niekas neginčijo, todėl jie laikytini teisingais ir išsamiais. Pabrėžia, kad teismas pažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių principą, kadangi nei Nekilnojamojo turto registre, nei pirkimo-pardavimo sutartyse nebuvo apribojimo keisti sklypo naudojimo paskirtį 5 metus, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija perleido planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei išdavė planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti su tikslu pakeisti žemės ūkio paskirties žemę į kitą, numatant mažaaukščių namų statybą, detalusis planas buvo tinkamai parengtas ir Klaipėdos rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisija suderino jį be jokių pastabų, todėl pareiškėjui atsirado realus ir teisėtas lūkestis pakeisti ginčo sklypų paskirtį. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimus, kuriuose konstatuota, kad vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė, jog ginčas vyksta dėl ypač saugomų vertybių, neteisėtai ribojant nuosavybę grubiai pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas.

14Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės taryba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 193) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, nurodytomis atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui (b. l. 124-125).

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV.

17Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl to, ar Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. T11-500 (b. l. 47) pagrįstai nepatvirtino UAB „Klaipėdos tranzito centras“ žemės sklypų (kad. Nr. ( - )), esančių ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, detaliojo plano, atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. gegužės 11 d. patikrinimo akto Nr. PL-199-(14.16) išvadą, kuria siūloma detaliojo plano projektą tvirtinti nustatytąja tvarka, pasibaigus Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnyje numatytam terminui. Minėto įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi apribota teisė keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį 5 metus, jei ši žemės ūkio paskirties žemė buvo įsigyta iš valstybės pirmumo teise.

18Teisėjų kolegija pabrėžia, kad žemės, kaip riboto ištekliaus, tinkamas naudojimas yra žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas, jos, kaip gamtos ištekliaus, racionalaus naudojimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Valstybės pareiga užtikrinti, kad žemė būtų naudojama racionaliai, kad ji būtų saugoma, kyla, be kita ko, iš Konstitucijos 54 straipsnio nuostatų, jog valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai (1 dalis), kad įstatymu draudžiama, be kita ko, niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis, skurdinti augaliją ir gyvūniją (2 dalis), konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, kitų Konstitucijos nuostatų. Pažymėtina, kad racionalus žemės naudojimas yra neatsiejamas nuo jos apsaugos, be kita ko, nuo derlingos dirbamos žemės, kraštovaizdžio išlaikymo, žemės apsaugojimo nuo taršos, netinkamo naudojimo, kitų neigiamų veiksnių, taip pat nuo žemės ūkio verslo laisvės užtikrinimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 30 d. nutarimas). Vis dėlto konstitucinės santvarkos saugojimo priedermė, kaip minėta aukščiau, neleidžia, įgyvendinant valstybei suteiktų pareigų, saugant žemę, kaip ribotą išteklių, nepagrįstai apriboti žmogaus teises ir laisves. Tarp Konstitucijoje įtvirtintų vertybių yra pusiausvyra, kad nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima aiškinti taip, kad būtų iškreiptas arba paneigtas kurios nors kitos konstitucinės nuostatos turinys, nes taip būtų iškreipta viso konstitucinio teisinio reguliavimo esmė, pažeista Konstitucijoje įtvirtintų vertybių pusiausvyra (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Todėl ir nagrinėjamos bylos atveju žemė, kaip konstitucinė vertybė, ir jos apsaugos apimtis turi būti derinami su žmogaus teisėmis ir laisvėmis, be kita ko, žmogaus teise į nuosavybe. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2010 m. birželio 17 d. nutartį Nr. A502-466/2010).

19Teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta asmenų, pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą pasinaudojusių pirmumo teise įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, pareiga šios žemės neperleisti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims arba nekeisti pagrindinės tikslinės šios žemės naudojimo paskirties 5 metus nuo šios žemės įsigijimo dienos. Ši įstatyme nustatyta nuostata yra skirta rūšiniais požymiais apibūdintai subjektų grupei, t. y. asmenims, kurie įsigijo pirmumo teise valstybinę žemės ūkio paskirties žemę pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą.

20Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Hansa lizingas“ 2006 m. spalio 17 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi (b. l. 18-25) iš V. K. ir J. K. įsigytas ir UAB „Klaipėdos tranzito centras“ išperkamosios nuomos sutartimis perduotas valdyti ir naudoti 0,7000 ha žemės sklypas (kad. Nr. ( - )) 2004 m. rugpjūčio 30 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (b. l. 146-148) buvo įsigytas E. A. (nurodytas valstybinės žemės pirkimo pagrindas – Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. liepos 28 d. įsakymas Nr. 13.6-2457); 2,000 ha žemės sklypas (kad. Nr. ( - )) 2005 m. balandžio 21 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (b. l. 140-142) buvo įsigytas V. A. (nurodytas valstybinės žemės pirkimo pagrindas – Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. 13.6-3090); 0,3700 ha žemės sklypas (kad. Nr. ( - )) 2005 m. balandžio 21 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (b. l. 153-155) buvo įsigytas J. P. (nurodytas valstybinės žemės pirkimo pagrindas – Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. spalio 7 d. įsakymas Nr. 13.6-3274); 0,2900 ha žemės sklypas (kad. Nr. ( - )) 2005 m. balandžio 28 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (b. l. 160-162) buvo įsigytas V. A. (nurodytas valstybinės žemės pirkimo pagrindas – Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. 13.6-4151).

21Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartyje įrašoma sąlyga, kad pagal šį įstatymą pasinaudojusio pirmumo teise įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę asmens prašymu arba nustačius, kad tokiu būdu įsigyta valstybinė žemės ūkio paskirties žemė naudojama ne pagal paskirtį, valstybė įgyja teisę atpirkti šią žemę. Ši normos dalis turi būti suvokiama kaip įstatymų leidėjo nustatyta pareiga atitinkamuose santykiuose valstybei prižiūrėti ir pagal įstatymą nustatytų reikalavimų laikymąsi. Kadangi asmuo, atstovaujantis parduodant valstybinę žemės ūkio paskirties žemę yra apskrities viršininkas, todėl, pirmiausiai, apskrities viršininkui kyla pareiga prižiūrėti, ar atitinkami asmenys laikosi šios sutarties, o valstybinę žemę įsigijusiems asmenims nesilaikant jos, taikyti sankciją – pasinaudoti teise atpirkti šią žemę. Pareigą prižiūrėti, ar laikomasi įstatymų nustatytų reikalavimų turi ir kitos kompetentingos institucijos. Tai kyla ir iš aukščiau minėtos pareigos valstybės ir savivaldybės institucijoms saugoti konstitucinę santvarką.

22Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju UAB „Hansa lizingas“ buvo ne pirmas ginčo objektais esančių žemės sklypų savininkas. Byloje nėra duomenų, kad valstybės institucijos imtųsi kokių nors veiksmų, siekdamos apsaugoti valstybės interesą pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį iki to laiko, kai pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą, siekdamas patvirtinti žemės sklypų detalųjį planą. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta norma, kaip minėta, yra nustatyta tam tikriems rūšiniais požymiais apibūdintiems asmenims, t. y. asmenims, kurie įsigijo pirmumo teise valstybinę žemės ūkio paskirties žemę pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą. Ši teisės norma negali būti laikoma įtvirtinančia apribojimus į absoliučias daiktines teises Civilinio kodekso 4.20 straipsnio prasme, nes normos hipotezėje yra aiškiai apibrėžta asmenų, kuriems taikomi ribojimai, grupė. UAB „Hansa lizingas“ nėra tarp tokių asmenų, o valstybė neįvykdė savo pareigos ginčo objektu esančio sklypo atžvilgiu prižiūrėti, kaip yra naudojama iš valstybės įsigyta žemės ūkio paskirties žemė ir ar asmuo, įsigijęs pirmumo teise šią žemę, laikėsi Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų apribojimų. Be to, tiek UAB „Hansa lizingas“, tiek pareiškėjas nei iš Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties (b. l. 18-25), nei iš viešai prieinamų VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (b. l. 10-17) negalėjo aiškiai žinoti apie draudimus, susijusius su jam nuosavybės teise priklausančia žeme, ypač atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, kuriame nustatyta nekilnojamojo turto registre esančių duomenų teisingumo ir išsamumo prezumpcija. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarimas). Iš bylos aplinkybių matyti, kad Bendrovės veiksmai neprieštaravo Konstitucijai ir įstatymams, nes valstybės institucijos neįgyvendino pareigos prižiūrėti, kaip yra laikomasi įstatymų, todėl pareiškėjui susiformavo teisėtas lūkestis pakeisti žemės sklypo paskirtį. Dėl nurodytų argumentų Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. T11-500 laikytinas neproporcingai pažeidžiančiu UAB „Klaipėdos tranzito centras“ teises bei teisėtus lūkesčius.

23Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje 5 metų draudimas keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį pasibaigė atitinkamai 2010 m. balandžio 21 d., 2009 m. rugpjūčio 30 d. ir 2010 m. balandžio 28 d., todėl esamu momentu nebelieka kliūties, dėl kurios buvo inicijuota byla. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, visapusiškai įvertinusi bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažįsta nepagrįstu, o UAB „Klaipėdos tranzito centras“ apeliacinį skundą tenkina iš dalies.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

25Pareiškėjo UAB „Klaipėdos tranzito centras“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

26Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. T11-500 panaikinti ir įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą nustatyta tvarka per artimiausią tarybos posėdį svarstyti klausimą dėl UAB „Klaipėdos tranzito centras“ išperkamosios nuomos teise valdomų žemės sklypų (kadastriniai numeriai: ( - )) detaliojo plano tvirtinimo.

27Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas UAB „Klaipėdos tranzito centras“ (toliau – ir Bendrovė)... 5. Nurodė, kad Bendrovės užsakymu UAB „Almontus“ parengė ir suderino su... 6. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės taryba atiliepimu į skundą (b. l.... 7. Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija... 8. II.... 9. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 5 d. sprendimu... 10. Teismas nurodė Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės... 11. III.... 12. Pareiškėjas UAB „Klaipėdos tranzito centras“ apeliaciniu skundu (b. l.... 13. Mano, kad teismas neteisingai aiškino Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 14. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės taryba atsiliepimu į apeliacinį... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV.... 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl to, ar Klaipėdos rajono... 18. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad žemės, kaip riboto ištekliaus, tinkamas... 19. Teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties... 20. Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Hansa lizingas“ 2006 m. spalio 17 d.... 21. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo... 22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju UAB „Hansa... 23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje 5 metų draudimas... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 25. Pareiškėjo UAB „Klaipėdos tranzito centras“ apeliacinį skundą tenkinti... 26. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimą... 27. Sprendimas neskundžiamas....