Byla 2A-74/2014
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys BUAB „Pajūrio birštva”, BUAB „Edija”

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Egidijos Tamošiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2Sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

3Dalyvaujant ieškovo UAB „Vilpra“ atstovui adv. Ignui Vėgėlei, atsakovo UAB „Vindeva“ atstovams direktorei I. K., L. M.,

4viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB ,,Vilpra” apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-832-370/2012 pagal ieškovo UAB „Vilpra” ieškinį atsakovui UAB „Vindeva” dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys BUAB „Pajūrio birštva”, BUAB „Edija”.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.Ginčo esmė

7Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jam iš atsakovo 235 162, 88 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, veikdamas kaip rangovas, su UAB „Pajūrio birštva”, kaip subrangovu, 2008-04-11 sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 08-04-11/1-02, pagal kurią ieškovas užsakė, o trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus viešbučio (duomenys neskelbtini ) statybos darbus. Objekto statybos generalinis rangovas – UAB „Edija”, užsakovas – UAB „Danės vartai”. Pagal minėtą sutartį UAB „Pajūrio birštva” atliko dalį darbų, už kuriuos buvo išrašytos sąskaitos-faktūros ir priėmimo-perdavimo aktai, tarp jų šie: 2009-01-30 PAB Nr. 227 už 2009 m. sausio mėn. atliktus darbus, 2009-02-27 PAB Nr. 279 už vasario mėn. darbus ir 2009-03-31 PAB Nr. 288 už kovo mėn., tačiau dalies darbų, kurie nors ir buvo įrašyti į minėtas sąskaitas, UAB „Pajūrio birštva” neatliko. Tai konstatuota statinio dalinėje 2009-05-18 ekspertizėje. Tai, kad darbai nebuvo tinkamai ir pilnai atlikti, liudija generalinio rangovo UAB „Edija” raštai ieškovui. Ieškovas 2009-03-26 raštu paprašė subrangovą UAB „Pajūrio birštva” nuo 2009-03-30 sustabdyti atliekamus darbus, nes generalinis rangovas UAB „Edija” nevykdė savo pareigų pagal ieškovo su generaliniu rangovu UAB „Edija” sudarytą rangos sutartį. Tačiau UAB „Pajūrio birštva” nepranešusi ieškovui tęsė statybos darbus. Šių darbų pagrindu statomas objektas buvo priduotas valstybinei priėmimo tinkamu naudoti statinį komisijai ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Ieškovo įsitikinimu, UAB „Pajūrio birštva” darbų vykdymas ir nepranešimas apie tai ieškovui, jam sukėlė žalą, t. y. ieškovas negalėjo laiku, iki UAB „Edija” buvo iškelta bankroto byla, išreikalauti iš UAB „Edija” ieškovui priklausančių sumų už atliktus darbus, prarado galimybę nustatyti statinio ( - ), priverstinę hipoteką. Ieškovo patirtos žalos dydis – UAB „Edija” bankroto byloje patvirtinto ieškovo UAB „Vilpra” reikalavimo dydis – 293 486 Lt. Kadangi UAB „Pajūrio birštva” su UAB „Vindeva” 2009-12-15 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas UAB „Vindeva” iš UAB „Pajūrio birštva” perėmė visas iš rangos sutarties su ieškovu kylančias teises, ieškovas kaip skolininkas turi teisę naujojo kreditoriaus reikalavimams pateikti visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam skolininkui, be to, naujojo kreditoriaus reikalavimas gali būti įskaitytas į priešpriešinį ieškovo reikalavimą.

8II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. spalio 1 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad savo ieškinio reikalavimų teisiniu pagrindu ieškovas nurodo Civilinio kodekso 6.107 straipsnio nuostatą, jog skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą, taip pat Civilinio kodekso 6.108 ir 6.136 straipsnių nuostatomis apie skolininko teisę įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimui patenkinti savo reikalavimą, turimą ankstesniam kreditoriui. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi ieškovo reikalavimo teisės atsiradimo momentas. Ieškovas ieškiniu reikalauja atlyginti pirminio kreditoriaus neva jam padarytą žalą. Civilinės atsakomybės kilimui, taigi – ir ieškovo reikalavimo teisės kilimui, būtinas civilinės atsakomybės sąlygų visetas, t. y. skolininko neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių), kaltė (CK 6.245 - 6.249 str.). Ieškovo teigimu UAB „Pajūrio birštva” atliko neteisėtus veiksmus – subrangovas, neatsižvelgdamas į ieškovo reikalavimą nuo 2009-03-30 nutraukti statybos darbus, juos atliko. Nevertindamas paties ieškinio reikalavimo pagrįstumo, teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė, kada konkrečiai UAB „Pajūrio birštva” atliko neteisėtus (ieškovo manymu) veiksmus, t. y. statybos darbus. Be to, neteisėtų veiksmų atlikimo momentas nebūtinai turi sutapti su žalos atsiradimo momentu, kurio ieškovas taip pat nenurodė. Teismas motyvavo, kad iš ieškinio turinio ir ieškovo atstovo paaiškinimų akivaizdu, jog ieškovas žalos atsiradimą sieja su UAB „Edija” nemokumu, t. y. patys savaime UAB „Pajūrio birštva” ieškovo laikomi neteisėtai veiksmai (darbų atlikimas po 2009-03-30), ieškovui žalos nesukėlė. Šią išvadą patvirtina aplinkybės, kad ieškovas 2009-04-27 pareiškė reikalavimus dėl skolos priteisimo UAB „Edija”, 2009-07-27 sudarė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą (faktas patvirtintas Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-10 nutartyje), ieškinyje šioje byloje žalos sumą sieja su UAB „Edija” bankroto byloje patvirtintu kreditoriniu reikalavimu, be to, byloje pagal UAB „Vindeva” ieškinį UAB „Vilpra” dėl skolos pagal rangos sutartį priteisimo, išnagrinėtoje visų instancijų teismuose, nesinaudojo Civilinio kodekso 6.107 straipsnio 1 dalyje nustatyta skolininko teise reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams atsikirtimus, nei susijusius su darbų kokybe, nei su žala dėl UAB „Pajūrio birštva” atliktų darbų, atvirkščiai – netgi pateikė priešieškinį, kurio vienas iš reikalavimų buvo būtent įpareigoti UAB „Pajūrio birštva” užbaigti atlikti statybos darbus pagal UAB „Vilpra” ir UAB „Pajūrio birštva” 2008-04-11 sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 08-04-11/1-02. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog iki sužinojimo apie UAB „Pajūrio birštva” ir UAB „Vindeva” 2009-12-15 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį momento turėjo žalos atlyginimo reikalavimo teisę į UAB „Pajūrio birštva”, todėl ieškovas šioje byloje neturi teisės žalos atlyginimo reikalauti iš naujojo kreditoriaus atsakovo UAB „Vindeva” ir įskaityti šį savo reikalavimą į UAB „Vindeva” teismo pripažintą reikalavimą pagal rangos sutartį (CK 6.107 str. 1 d., 6.108 str., 6.136 str.). Teismas taip pat motyvavo, kad ieškovas, remdamasis vien 2009-05-18 statinio daline ekspertize, neįrodė žalos dėl UAB „Pajūrio birštva” neatliktų darbų, už kuriuos buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros ir priėmimo-perdavimo aktai 2009-01-30 PAB Nr. 227 už 2009 m. sausio mėn. atliktus darbus, 2009-02-27 PAB Nr. 279 už vasario mėn. darbus ir 2009-03-31 PAB Nr. 288 už kovo mėn. Ieškovas net nenurodė, kokią dalį iš visos reikalaujamos priteisti sumos reikalauja būtent šiuo pagrindu. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-10 nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, „kad byloje tarp šalių nekilo ginčo, ar darbai, už kuriuos išrašytos sąskaitos (2009-01-30 sąskaita PAB Nr. 227, 2009-02-27 sąskaita PAB Nr. 279 ir 2009-03-31 sąskaita PAB Nr. 288) atlikti. Tą patvirtina, visų pirma, į bylą pateikti abiejų šalių (UAB „Vilpra” ir UAB „Pajūrio birštva”) pasirašyti atliktų darbų aktai, kurie pagal rangos sutartį (14.1 punktas) yra pagrindas laikyti, kad atitinkama dalis darbų atlikta ir priimta. Be to, iš 2009-07-27 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto taip pat matyti, kad šalys sutarė dėl įsiskolinimo dydžio (šis aktas pasirašytas dar iki sutarties nutraukimo, todėl jame UAB „Vilpra” įsiskolinimas nuodytas be 185 000 Lt sumos). Galiausiai pažymėtina, kad minėtos ekspertizės tikslas buvo nustatyti, ką dar reikia atlikti, kad statinį būtų galima pripažinti tinkamu naudoti ir ekspertui nebuvo suformuluota užduotis nustatyti, ar pilnai atlikti darbai, už kuriuos neapmokėtos sąskaitos. Ekspertizė neįrodo sąskaitų, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas priteisti įsiskolinimą, nepagrįstumo, tačiau gali būti reikšminga sprendžiant dėl priešieškinio (patikslintas 2010-03-15) reikalavimo – įpareigoti ieškovą užbaigti atlikti statybos darbus pagal statybos rangos sutartį Nr. 08-04-11/1-02”. Teismas sprendė, kad minėtoje įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės yra prejudicinės, kadangi nutartis priimta byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 str. 2 p.). Pažymėjo, kad UAB „Vilpra” priešieškinio reikalavimų UAB „Vindeva” dėl įpareigojimo užbaigti atlikti statybos darbus pagal 2008-04-11 statybos rangos sutartį atsisakė.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Ieškovas UAB „Vilpra” apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą, perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Priteisti ieškovui iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo byloje pateiktų įrodymų - netyrė ir nepasisakė nei dėl atskirų įrodymų įrodomosios reikšmės, nei dėl įrodymų viseto. Teismas nenustatė nei vienos esminę reikšmę tiesai šioje byloje nustatyti būtinos aplinkybės ir netinkamai nustatė neesmines faktines ir teisines bylos aplinkybes (nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra žinomas ieškovo žalos atsiradimo, tuo pačiu ir reikalavimo teisės atsiradimo momentas ir ieškovas neįrodė, kad iki sužinojimo apie reikalavimo perleidimo sutartį momento jis turėjo žalos atlyginimo reikalavimo teisę į BUAB „Pajūrio birštva”; nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas žalos atsiradimą sieja su BUAB „Edija” nemokumu, o patys savaime BUAB „Pajūrio birštva” neteisėti veiksmai ieškovui žalos nesukėlė ir kt.). Teismas neįsigilino ir neatskleidė bylos esmės (teismas citavo aukštesnės instancijos teismų nustatytus prejudicinius faktus, kurie neturi jokio teisinio ryšio su šios bylos nagrinėjimo objektu; nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė žalos dėl BUAB „Pajūrio birštva” neatliktų darbų, nors ieškovas žalą patyrė dėl BUAB „Pajūrio birštva” atliktų darbų; kaip vieną iš ieškinio netenkinimo motyvų nepagrįstai nurodė aplinkybę, kad ieškovas nenurodė, kada konkrečiai trečiasis asmuo BUAB „Pajūrio birštva” atliko neteisėtus veiksmus, t. y. statybos darbus pastate, nors ieškovas pateikė įrodymus ir aukštesnių instancijų teismų sprendimais patvirtintus prejudicinius faktus, kurie aiškiai nurodo darbų atlikimo periodą; teismas pats nurodė, kad paties ieškinio reikalavimo pagrįstumo šioje byloje nevertina ir kt.). Teismas nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalyką apsiribodamas viena faktine aplinkybe, kurią nustatė net neturėdamas visų reikiamų įrodymų (teismas nesiekė išsiaiškinti ir neišsiaiškino momento, kada ieškovas sužinojo apie reikalavimo perleidimo sutartį, tačiau konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog iki sužinojimo apie ją momento jis turėjo žalos atlyginimo reikalavimo teisę į BUAB „Pajūrio birštva ir kt.). Teismas nagrinėjo išvestines aplinkybes, neišnagrinėjęs ir net nepasisakęs dėl pagrindinių bylos aplinkybių, įskaitant, tačiau neapsiribojant ta aplinkybe, ar ieškovo teisės apskritai buvo pažeistos ir ar jis turi reikalavimo teisę, ko pasekoje padarė viena kitai esmingai prieštaraujančias išvadas (teismas netyrė ir nepasisakė, ar ieškovas apskritai turi reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį BUAB „Pajūrio birštva”, tačiau nagrinėjo teisines kliūtis pareikšti tą patį reikalavimą kaip atsikirtimą atsakovui, t. y. naujajam kreditoriui ir kt.). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, t. y. negalima nustatyti aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teisme nebuvo nei tirtos, nei nustatytos, nes nagrinėjant šias aplinkybes apeliacinės instancijos teisme būtų pažeista sprendimo apskundimo instancinė sistema ir pažeista šalių teisė apskųsti teismo išvadas apeliacine tvarka. Byla privalo būti nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais bei šioje byloje yra būtinas žodinis procesas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, o byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12Atsakovas UAB „Vindeva” atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą, ieškovo UAB „Vilpra” apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Priteisti iš ieškovo UAB „Vilpra” atsakovo UAB „Vindeva” naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė teisingai struktūriškai išanalizavęs bylą, todėl ieškovo argumentai, jog buvo susiaurintas bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalykas, yra visiškai nepagrįsti. Remiantis Civilinio proceso kodekso 270 straipsnio 4 dalimi, kuris nustato sprendimo turinį, ir Civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, kuris nustato įrodymų vertinimo taisykles, bei vadovaujantis nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojama praktika, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai išnagrinėjo bylą ir priėmė motyvuotą sprendimą, todėl ieškovo apeliaciniame skunde pateikti priešingi teiginiai, kurie tik abstrakčiai įvardija tariamus procesinius pažeidimus, yra nepagrįsti ir turėtų būti atmesti. Sprendime teismas teisingai konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad iki sužinojimo apie reikalavimo perleidimo sutartį momento turėjo žalos atlyginimo reikalavimo teisę į UAB „Pajūrio birštva”, todėl ieškovas neturi teisės žalos atlyginimo reikalauti ir iš atsakovo. Tačiau ieškovas šią teismo išvadą ginčija, teigdamas, kad žala ieškovui dėl UAB „Pajūrio birštva” neteisėtų veiksmų atsirado dar iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. Atsakovas su tokia ieškovo pozicija nesutinka. Nurodo, kad atsakovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, nors tam turėjo suteiktas visas procesines galimybes be jokių pateisinamų priežasčių nepateikė pakankamai jo poziciją patvirtinančių įrodymų ir taip pažeidė Civilinio proceso kodekso 226 straipsnyje įtvirtintas savo procesinės pareigas, todėl teismas pagrįstai sprendimą priėmė, remdamasis tik turima bylos medžiaga, ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo (sužinojimo apie šią sutartį) turėjo reikalavimo teisę į BUAB „Pajūrio birštva”. Pažeidęs savo procesines pareigas ieškovas dabar turi prisiimti tokio pažeidimo neigiamas pasekmes, kas reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas taip pat turėtų vertinti tik tą civilinės bylos medžiagą, kuri buvo pateikta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, ir nepriimti jokių naujų įrodymų. Atsakovo įsitikinimu, ieškovo apeliacinis skundas kaip ir ieškinys turėtų būti atmestas, kadangi ieškovas neįrodė BUAB „Pajūrio birštva” tariamai atliktų neteisėtų veiksmų, kurie galėjo ieškovui sukelti žalą. Galima pagrįstai konstatuoti, jog neegzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, kurios būtinos norint BUAB „Pajūrio birštva” (kartu ir atsakovui) taikyti civilinę atsakomybę, o ieškovas neįrodė priešingai. Atsakovas pažymi, kad BUAB „Pajūrio birštva” neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o ieškovo nurodoma žala atsirado dėl BUAB „Edija” sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, už kurį BUAB „Pajūrio birštva” bei atsakovas nėra teisiškai atsakingi. Taigi, konstatavus, jog neegzistuoja civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos, galima pagrįstai teigti, jog teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas kaip nepagrįstas. Nors ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog dėl BUAB „Pajūrio birštva” neteisėtų veiksmų jis negalėjo pasinaudoti savigynos teise, tačiau, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikoje pateiktas savigynos taikymo sąlygas, ieškovas apskritai neturėjo teisės sustabdyti statybos darbų, kadangi toks teisių gynimo būdas (savigyna), neišnaudojus kitų teisinių priemonių savo teisėms apginti, yra negalimas. Be to, net jei ir laikyti, jog BUAB „Pajūrio birštva” po 2009-03-30 atliko statybos darbus, šie BUAB „Pajūrio birštva” veiksmai niekaip negalėjo įtakoti BUAB „Edija” mokumo, todėl ieškovo teiginiai, kad dėl BUAB „Pajūrio birštva” veiksmų jis prarado galimybę atgauti įsiskolinimo iš BUAB „Edija”, yra visiškai nepagrįsti.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas netenkintinas

15Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą ir tinkamai bei pakankamai išsamiai motyvuotą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nekartoja tiek pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių nei motyvų ir pasisako tik dėl ginčo esmės bei apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

17Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino bylos išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių visumos.

18Byloje kilo ginčas, ar ieškovui sukėlė žalą tai, kad subrangovas UAB „Pajūrio birštva“ ieškovo (rangovo) UAB „Vilpra“ prašymu nuo 2009-03-30 sustabdęs subrangos darbus objekte ( - ), vėliau juos užbaigė jau užsakovo UAB „Edija“ pavedimu ir neinformavęs apie tai rangovo UAB „Vilpra“. Apelianto vertinimu, šie UAB „Pajūrio birštva“ veiksmai sudarė prielaidas statomą objektą priduoti kaip tinkamą naudoti ir dėl to UAB „Vilpra“ patyrė žalą, kadangi, pirma, ieškovas negalėjo laiku, iki UAB „Edija” buvo iškelta bankroto byla, išreikalauti iš UAB „Edija” ieškovui kaip rangovui iš generalinio rangovo priklausančių sumų už atliktus darbus, antra, prarado galimybę nustatyti statinio ( - ), priverstinę hipoteką ir pasinaudoti kitomis savigynos nuo generalinio rangovo UAB „Edija“ neatsiskaitymo priemonėmis.

19Dėl UAB „Vilpra“ galimybės išsireikalauti UAB „Edija“ įsiskolinimą

20Pagal bylos medžiagą UAB „Vilpra“ (rangovas) nurodė (t. 1, b.l. 105) UAB „Pajūrio birštva“ (subrangovas) stabdyti nuo 2009-03-30 darbų pagal 2008-04-11 tarpusavio sutartį atlikimą, kadangi UAB „Edija“ (generalinis rangovas) nevykdo įsipareigojimų UAB „Vilpra“ ir dėl tos priežasties UAB „Vilpra“ negali atsiskaityti su subrangovu UAB „Pajūrio birštva“. Ieškovas UAB „Vilpra“ pareikė ieškinį UAB „Edija“ dėl 392 699 Lt priteisimo, tačiau UAB „Edija“ 2009-09-30 buvo iškelta bankroto byla, o 2010-04-06 BUAB „Edija“ bankroto byloje patvirtintas UAB „Vilpra“ finansinis reikalavimas – 293 486 Lt. Ieškovo teigimu, ši finansinio reikalavimo suma yra ieškovo nuostoliai, kuriuos jis patyrė dėl to, kad subrangovas UAB „Pajūrio birštva“ užbaigė numatytus darbus objekte ( - ).

21Kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, UAB „Pajūrio birštva“ civilinei atsakomybei kilti būtina civilinės atsakomybės sąlygų visuma: skolininko neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių), kaltė (CK 6.245–6.249 straipsniai). Pirmiausia pažymėtina, kad nėra pagrindo UAB „Pajūrio birštva“ veiksmus (darbų objekte ( - ) atlikimą UAB „Edija“ pavedimu) pripažinti neteisėtais. Statybos rangos sutartimi rangovas (subrangos sutarties atveju – subrangovas) įsipareigoja pastatyti statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas (subrangos sutarties atveju – generalinis rangovas) įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). UAB „Pajūrio birštva“ ir UAB „Vilpra“ 2008-04-11 sudarytoje Statybos rangos sutartyje Nr. 08-04-11/1-02/A (t. 1, b. l. 7-19) buvo aptartos šalių (rangovo ir subrangovo) abipusės sutartinės teisės ir pareigos. Šia sutartimi Subrangovas įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis, išskyrus Sutartyje numatytus atvejus, atlikti pagal projektinę dokumentaciją ir perduoti Rangovui Priede Nr. 1 nurodytus darbus nustatytais terminais, o Rangovas įsipareigojo suteikti Subrangovui Statybos aikštelę, pagrindinius kėlimo mechanizmus (kranus, keltuvus) bei už atskirą apmokėjimą kitas Priede Nr. 5 nurodytas paslaugas, užtikrinti Darbų finansavimą laiku, priimti tinkamai atliktus Darbus ir už juos apmokėti. Sutarties Priede Nr. 1 detalizuota (t. 1, b. l. 20) kokius darbus atlikti buvo įsipareigojęs Subrangovas (UAB „Pajūrio birštva“) UAB „Vilpra“ užsakymu: šaltas vandentiekis ir vandens apskaitos mazgas, karštas vandentiekis, buitinės nuotekos F-1, F-2, šilumos tiekimas, šilumos tiekimas kaloriferiams, šilumos punktas, vėdinimas, lietaus nuotekos L-1. UAB „Vilpra“ 2008-04-11 su UAB „Edija“ sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 08-04-11/1-02 (t. 1, b. l. 45-59), kuria iš esmės susitarė dėl analogiškų 2008-04-11 sudarytoje Statybos rangos sutartyje Nr. 08-04-11/1-02/A numatytų statybos rangos darbų atlikimo. Atsižvelgiant į sutartimis aptartų darbų pobūdį ir apimtį abi šios sutartys kvalifikuotinos kaip subrangos sutartys.

22Ieškovas savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo siejo su neteisėtai UAB „Pajūrio birštva“ atliktais tiesiogiai UAB „Edija“ užsakymu statybos rangos darbais, taip pat teigdamas, jog tokie UAB „Pajūrio birštva“ veiksmai buvo nesąžiningi, neatitiko šalių sudarytos sutarties. UAB „Pajūrio birštva“ ir UAB „Vilpra“ sudarytoje sutartyje nebuvo aptartas draudimas Subrangovui atlikti tam tikrus statybos rangos darbus tame pačiame objekte kitų asmenų, tarp jų ir UAB „Edija“ (Generalinio rangovo) užsakymu. Pagal statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (CK 6.650 straipsnio 5 dalis) apribojimai sudaryti su kitais asmenimis sutartis atskiriems darbams atlikti yra taikomi tik genrangos teisiniuose santykiuose. Tokio pobūdžio apribojimai negali būti aiškinami plečiamai ir taikomi taip pat ir subrangos teisiniams santykiams, kadangi atsižvelgiant į subrangos teisinių santykių pobūdį (susitarimas dėl atskirų statybos rangos darbų atlikimo) tokie apribojimai būtų nepateisinami ir neproporcingi. Todėl, teismo nuomone, nenustačius, jog subrangovui UAB „Pajūrio birštva“ įstatymas ar sutartis draudė atlikti statybos rangos darbus tiesiogiai genrangovo užsakymu, tokiu pagrindu jo atlikti darbai negali būti pripažinti atlikti neteisėtais bei pripažinta, kad tokiu darbų atlikimu ieškovui buvo padaryta žalos.

23Vertinant priežastinį ryšį tarp UAB „Pajūrio birštva“ UAB „Edija“ užsakymu atliktų statybos rangos darbų ir ieškovo nurodomos jam padarytos žalos, būtina įvertinti ir tokiu pagrindu atliktus statybos rangos darbus. Iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktų naujų įrodymų (BUAB „Edija“ 2012 m. gruodžio 20 d. rašto Dėl prašymo dėl duomenų ir dokumentų pateikimo, UAB „Edija“ sąskaitos AB DNB banke išrašas, Kasos pajamų orderių) galima daryti išvadą, kad UAB „Edija“ ir UAB „Pajūrio birštva“ siejo sutartiniai teisiniai santykiai, tačiau teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kad dėl tokių genrangovo ir subrangovo susitarimų UAB „Vilpra“ buvo padaryta žalos. Priešingai iš BUAB „Edija“ bankroto administratoriaus 2012 m. gruodžio 20 d. rašto Dėl prašymo dėl duomenų ir dokumentų pateikimo galima spręsti, kad UAB „Edija“ ir UAB „Pajūrio birštva“ Subrangos sutartį buvo sudarę dar 2008-12-02, t. y. iki to laikotarpio, su kurio metu atliktais statybos rangos darbais ieškovas sieja jam kilusią žalą. Atsakovas UAB „Vindeva“ taip pat patvirtino, kad UAB „Pajūrio birštva“ atlikti statybos rangos darbai genrangovo UAB „Edija“ užsakymu nebuvo statybos darbų pagal su UAB „Vilpra“ sudarytą sutartį tęsinys. Todėl ir ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovui padaryta žala (neapmokėta už atliktus darbus) negali būti kildinama iš tokių UAB „Pajūrio birštva“ veiksmų.

24Vertinant ieškovo ir atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymo aplinkybes, būtina įvertinti ar UAB „Pajūrio birštva“ sustabdė darbus UAB „Vilpra“ 2009-03-26 prašymu (t. 1. b.l. 105). Iš rašto turinio matyti, kad darbų atlikimą UAB „Vilpra“ prašė nutraukti būtent tuo pagrindu, kad negali atsiskaityti su subrangovu, neatsiskaitant generaliniam rangovui UAB „Edija“. Taigi prašymo nutraukti darbus priežastis – UAB „Vilpra“ negalėjimas atsiskaityti už darbus su UAB „Pajūrio birštva“ dėl UAB „Edija“ kaltės (neapmokėjimo už darbus rangovui UAB „Vilpra“). Taip prašydama sustabdyti darbus UAB „Vilpra“ siekė nedidinti savo pačios įsiskolinimo UAB „Pajūrio birštva“. UAB „Pajūrio birštva“ pagal sutartį su UAB „Vilpra“ toliau darbų netęsė, o tolimesnis darbų atlikimas jau nebe rangovo UAB „Vilpra“ pavedimu, ieškovui UAB „Vilpra“ žalos negalėjo sukelti, nepadidino jo įsipareigojimų subrangovui UAB „Pajūrio birštva“ apimties, nesudarė prielaidų UAB „Edija“ neatsiskaityti su UAB „Vilpra“. Priešingai UAB „Pajūrio birštva“ atlikdama darbus UAB „Edija“ pavedimu veikė savo rizika, ką patvirtina ir BUAB „Edija“ bankroto administratoriaus 2012 m. gruodžio 20 d. rašte Dėl prašymo dėl duomenų ir dokumentų pateikimo nurodyta aplinkybė apie UAB „Pajūrio birštva“ kreditorinio reikalavimo dydį BUAB „Edija“.

25Taigi tarp UAB „Pajūrio birštva“ veiksmų ir UAB „Vilpra“ finansinio reikalavimo BUAB „Edija“ nėra priežastinio ryšio. Ieškovo argumentai, kad UAB „Pajūrio birštva“ numatytų darbų užbaigimas be UAB „Vilpra“ žinios sutrukdė UAB „Vilpra“ atgauti UAB „Edija“ įsiskolinimą nepagrįsti nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniais argumentais.

26Atvirkščiai, 2007-07-27 UAB „Vilpra“ ir UAB „Edija“ dar iki bankroto bylos UAB „Edija“ iškėlimo buvo sudarę tarpusavio skolų suderinimo aktą. Kadangi UAB „Pajūrio birštva“ veiksmai – darbų objekte ( - ), atlikimas neįtakojo nei UAB „Edija“ bankroto, nei UAB „Vilpra“ finansinio reikalavimo UAB „Edija“ bankroto byloje, konstatuotina, kad UAB „Pajūrio birštva“ veiksmai nesukėlė UAB „Vilpra“ žalos ir nesusiję priežastiniu ryšiu su faktine aplinkybe, kad UAB „Edija“ su UAB „Vilpra“ neatsiskaitė iki dėl nemokumo UAB „Edija“ buvo iškelta bankroto byla ar kad apskritai UAB „Edija“ neatsiskaitė su ieškovu. Šių motyvų pagrindu ir pritardama išsamesniems pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams šiuo klausimu, teisėjų kolegija laiko teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog iki sužinojimo apie UAB „Pajūrio birštva“ ir UAB „Vindeva“ (teismo sprendime klaidingai nurodyta - UAB „Vilpra“) 2009-12-15 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį momento turėjo žalos atlyginimo reikalavimo teisę į UAB „Pajūrio birštva“, todėl ieškovas šioje byloje neturi teisės žalos atlyginimo reikalauti iš naujojo kreditoriaus atsakovo UAB „Vindeva“ ir įskaityti šį savo reikalavimą į UAB „Vindeva“ teismo pripažintą reikalavimą pagal rangos sutartį (CK 6.107 straipsnio 1 dalis, 6.108 straipsnis, 6.136 straipsnis).

27Apeliantas teigia, kad UAB „Pajūrio birštva“ darbus be ieškovo žinios atliko laikotarpiu 2009-05-18 – 2009-09-10 dar iki pastato pripažinimo tinkamu naudotis 2009-12-17. Ieškovo vertinimu, dėl to, kad UAB „Pajūrio birštva“ kaip subrangovas pabaigė atlikti numatytus darbus, ieškovas kaip rangovas neteko galimybės sustabdyti darbus ar sulaikyti darbų rezultatą iki su juo bus tinkamai atsiskaityta (CK 6.64 straipsnio 2 dalis, 6.58 straipsnio 1 dalis, 6.656 straipsnis, 6.661 straipsnio 1 dalis). Tokie ieškovo argumentai atmetami kaip teisiškai nepagrįsti. Kaip jau buvo minėta nutartyje, ieškovas pasinaudojo savo teise sustabdyti statybos rangos darbų atlikimą, UAB „Pajūrio birštva“ šių darbų atlikimą UAB „Vilpra“ nurodymu sustabdė, ginčo dėl to byloje nėra. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nors UAB „Edija“ bankroto byla iškelta 2009-09-30 (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-2110-125/2009, dabartinis bylos Nr. B2-53-125/2014), laikinosios apsaugos priemonės – draudimas naudoti įmonės turtą atsiskaitymui su kreditoriais, išskyrus darbo užmokesčio ir privalomuosius mokėjimus valstybei (mokesčiai ir įmokos), taip pat išieškoti kreditorių naudai – buvo pritaikytos dar 2009-08-20, taigi iki UAB „Pajūrio birštva“ ieškovo teigimu pabaigė atlikti darbus objekte ( - ). Įvertinus UAB „Pajūrio birštva“ darbų atlikimo laikotarpį, laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Edija“ bankroto byloje pritaikymo dieną ir pastato pripažinimo tinkamu naudoti dieną, akivaizdu, kad UAB „Pajūrio birštva“ veiksmai – darbų užbaigimas ne ieškovo UAB „Vilpra“, bet UAB „Edija“ pavedimu, negalėjo nulemti to, kad UAB „Vilpra“ iki bankroto bylos UAB „Edija“ iškėlimo (iškėlus bankroto bylą su kreditoriais BUAB „Edija“ gali atsiskaityti tik Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka) nepasinaudojo ir neteko galimybės pasinaudoti rangovo, su kuriuo neatsiskaitoma, teise stabdyti darbus arba sulaikyti darbų rezultatą (CK 6.58 straipsnio 1 dalis, 6.656 straipsnis, 6.661 straipsnio 1 dalis), taip pat kitomis teisėtomis savigynos priemonėmis.

28UAB „Edija“, UAB „Pajūrio birštva“ ir UAB „Vilpra“ trišalės atsiskaitymų sutarties Nr. 09/04/15 ir joje numatytų UAB „Edija“ įsipareigojimų UAB „Pajūrio birštva“ pobūdis reikšmingas tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus BUAB „Edija“ bankroto byloje, tačiau tai, ar dėl šioje sutartyje fiksuotos 185 000 Lt sumos pareikštas reikalavimas BUAB „Edija“ bankroto byloje, neturi įtakos nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą, ar UAB „Pajūrio birštva“ veiksmai sukėlė UAB „Vilpra“ žalos. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad minėtą 185 000 Lt sumą UAB „Vilpra“ prarado galimybę išsiieškoti iš BUAB „Edija“ dėl to, kad UAB „Pajūrio birštva“ užbaigė numatytus rangos darbus.

29Dėl galimybės nustatyti priverstinę hipoteką

30Apelianto argumentai, kad dėl UAB „Pajūrio birštva“ veiksmų – darbų užbaigimo – UAB „Vilpra“ prarado galimybę iki bankroto bylos UAB „Edija“ iškėlimo nustatyti priverstinę statomo objekto hipoteką pagal CK 4.177 straipsnį (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2001-07-01 iki 2012-07-01), atmestini kaip nepagrįsti. Pagal tuo metu galiojusio CK 4.177 straipsnio 1 dalį asmenų, susijusių su statinių statybomis ar rekonstrukcija, reikalavimams užtikrinti hipoteka galėjo būti nustatoma tik registruotam statiniui. Pagal to paties straipsnio 2 dalį hipoteka galėjo būti nustatoma rangovo, projektuotojo, medžiagų tiekėjo ar finansavusio asmens prašymu ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo statybų ar rekonstrukcijos darbų užbaigimo. Prašyme nurodomas statinys, kuriam nustatoma hipoteka, skolininku esantis daikto savininkas, hipotekos nustatymo pagrindas, hipotekos terminas ir reikalavimo suma. Kartu su prašymu pateikiami jame nurodytus duomenis patvirtinantys dokumentai. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, akivaizdu, kad tokia galimybe siekiant gauti atlyginimą iš UAB „Edija“ už atliktus statybos rangos darbus ieškovas negalėjo pasinaudoti. Pirma, pastatas ( - ), nuosavybės teise priklausė užsakovui UAB „Danės vartai“ (t. 1, b. l. 107), su kuriuo UAB „Vilpra“ nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai. Pagal CK 6.650 straipsnio 4 dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Antra, nei UAB „Vilpra“ statybos darbai pagal sutartį su UAB „Edija“, nei UAB „Pajūrio birštva“ darbai pagal sutartį su UAB „Vilpra“ nebuvo užbaigti. Galiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad statomas objektas jau buvo įkeistas nuo 2007-11-29 (t. 1, b.l. 107). Nurodytų faktinių aplinkybių visuma taip pat patvirtina, kad UAB „Pajūrio birštva“ statybos darbų atlikimas genrangovo UAB „Edija“ pavedimu nesukėlė žalos UAB „Vilpra“ ir toks darbų atlikimas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su UAB „Edija“ neatsiskaitymu su UAB „Vilpra“ už pagal 2008-04-11 Statybos rangos sutartį Nr. 08-04-11/1-02 atliktus statybos rangos darbus.

31Išdėstytų motyvų visuma yra pakankama išvadai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas bei pagrįstas ir naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl dėl likusių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija detaliau nebepasisako kaip dėl teisiškai nebereikšmingų ginčo išnagrinėjimui.

32Apeliacinis skundas taip pat buvo grindžiamas argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Nepakankamas teismo sprendimo motyvavimas, ne visų įrodymų įvertinimas galėtų būti pagrindas panaikinti teismo sprendimą tik tuomet, jeigu faktinės aplinkybės ar įrodymai, dėl kurių nepasisakyta, turėjo esminę reikšmę bylos išnagrinėjimui ir šių aplinkybių nepakankamas įvertinimas nulėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Šioje byloje nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą būtų nenustatęs esminių ginčo sprendimui aplinkybių ar netinkamai įvertinęs įrodymus.

33Dėl bylinėjimosi išlaidų

34Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, apeliantui nepriteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliantui taip pat tenka pareiga padengti bylinėjimosi išlaidas valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patirta 11 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus apeliacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš apelianto (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

35Atsakovas jo bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Priteisti valstybei iš UAB „Vilpra“ (j. a. k. 110463186) 11 (vienuolika) litų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,... 3. Dalyvaujant ieškovo UAB „Vilpra“ atstovui adv. Ignui Vėgėlei, atsakovo... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.Ginčo esmė... 7. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jam iš... 8. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. spalio 1 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Ieškovas UAB „Vilpra” apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos... 12. Atsakovas UAB „Vindeva” atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacinis skundas netenkintinas... 15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios... 17. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, jog pirmosios... 18. Byloje kilo ginčas, ar ieškovui sukėlė žalą tai, kad subrangovas UAB... 19. Dėl UAB „Vilpra“ galimybės išsireikalauti UAB „Edija“ įsiskolinimą... 20. Pagal bylos medžiagą UAB „Vilpra“ (rangovas) nurodė (t. 1, b.l. 105) UAB... 21. Kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos... 22. Ieškovas savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo siejo su neteisėtai UAB... 23. Vertinant priežastinį ryšį tarp UAB „Pajūrio birštva“ UAB „Edija“... 24. Vertinant ieškovo ir atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymo aplinkybes,... 25. Taigi tarp UAB „Pajūrio birštva“ veiksmų ir UAB „Vilpra“ finansinio... 26. Atvirkščiai, 2007-07-27 UAB „Vilpra“ ir UAB „Edija“ dar iki bankroto... 27. Apeliantas teigia, kad UAB „Pajūrio birštva“ darbus be ieškovo žinios... 28. UAB „Edija“, UAB „Pajūrio birštva“ ir UAB „Vilpra“ trišalės... 29. Dėl galimybės nustatyti priverstinę hipoteką... 30. Apelianto argumentai, kad dėl UAB „Pajūrio birštva“ veiksmų – darbų... 31. Išdėstytų motyvų visuma yra pakankama išvadai, kad pirmosios instancijos... 32. Apeliacinis skundas taip pat buvo grindžiamas argumentais, jog pirmosios... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 34. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, apeliantui nepriteisiamos jo turėtos... 35. Atsakovas jo bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų iki bylos... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 37. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 38. Priteisti valstybei iš UAB „Vilpra“ (j. a. k. 110463186) 11 (vienuolika)...