Byla I-8318-121/2007
Dėl sprendimo panaikinimo

2Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Broniaus Januškos (pirmininkė), Nijolės Šidagienės (pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Aistei Juchnevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Aidui Venckui, atsakovės atstovei Astai Martišienei, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovėms Vitalijai Verikienei ir Genovaitei Perednienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Hermio projektai“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie FM), trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Kauno AVMI), dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau- Komisija) 2007-08-09 sprendimą Nr. S-132 (7-114/2007), kuriuo patvirtintas VMI prie FM 2007-05-18 sprendimas Nr. 69-113. Paaiškino, kad Kauno AVMI 2007-01-18 patikrinimo aktu, įvertinus pareiškėjos ir bendrovės „Driada“ sudarytas sutartis, kasos pajamų orderių kvitus, vertybių nurašymo aktus, liudytojo A. L. parodymus teisme, konstatuota, kad pareiškėja, sudarydama sutartis, priimdama patikrinimo akte išvardintas prekes iš minėtos bendrovės, jas užpajamuodama, mokėdama grynus pinigus, surašydama vertybių nurašymo aktus, teikdama parodymus Šiaulių miesto apylinkės teismui ir patikrinimo metu, „mokestine prasme elgėsi nesąžiningai“. Tačiau patikrinimo aktas yra paremtas tik jį atlikusios mokesčių inspektorės asmeniniais įtarimais, kurie yra nepagrįsti jokia medžiaga, nenurodant konkrečių pareiškėjos padarytų įstatymų pažeidimų, sudarant sutartis su UAB „Driada“, todėl ji teritoriniam mokesčių administratoriui pateikė pastabas dėl šio akto, tačiau Kauno AVMI 2007-03-20 sprendimu Nr. (04)-K3-96 patikrinimo aktas ir juo papildomai priskaičiuoti 35748 Lt pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir 1573 Lt PVM delspinigių buvo patvirtinti, be to, skirta 10724 Lt PVM bauda, juo padarius išvadą, kad pareiškėja savo buhalterinėje apskaitoje įformino ūkines operacijas, kurios tomis sąlygomis tarp pareiškėjos ir UAB „Driada“ realiai neįvyko. Pareiškėja sprendimą apskundė centriniam mokesčių administratoriui, VMI 2007-05-18 sprendimu Nr. 69-113 patvirtino Inspekcijos 2007-03-20 sprendimą Nr. (04)-K3-96. Sprendimas priimtas, padarius išvadą, jog šiame mokestiniame ginče lemiamą reikšmę turėjo Inspekcijos, t.y., pačios institucijos pareigūnų, surinktų įrodymų dėl minėtose PVM sąskaitose- faktūrose nurodytų ūkinių operacijų realumo įvertinimas jų pakankamumo ir patikimumo aspektais. Sprendimą pareiškėja apskundė Komisijai, jos 2007-08-09 sprendimu Nr. S-132 (7-114/2007) nutarta skundą atmesti ir patvirtinti VMI prie FM 2007-05-18 sprendimą Nr. 69-113. Sprendimas priimtas padarius išvadą, jog mokestinio ginčo byloje pakanka įrodymų, kad realių prekių tiekimo ar paslaugų suteikimo veiksmų pardavėjas UAB „Driada“ neatliko, nes jo vardu veikė asmuo pagal suklastotą įgaliojimą (G. D. ), todėl mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog UAB „Driada“ vardu išrašytose PVM sąskaitose- faktūrose nurodytos ūkinės operacijos įvyko kitomis sąlygomis, o pareiškėja pagal jos išrašytas PVM sąskaitas- faktūras neįgijo teisės į PVM atskaitą. Tuo tarpu skundžiamas sprendimas yra priimtas netinkamai aiškinant ir taikant PVM įstatymo 58 bei 65 straipsnius bei nukrypus nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) suformuotos praktikos. Visos PVM sąskaitos- faktūros atitiko įstatyme įtvirtintus reikalavimus, jos įgytos teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėja ir UAB „Driada“ 2004-11-19 pasirašė sutartį Nr. 15/2004, kuria susitarė, jog UAB „Driada“ maketuos ir gamins įvairią reklaminę medžiagą, pristatys bendrovę dėl galimų paslaugų- prekių asortimento suteikimo, paruoš sutartis vykdant prekybą su naujais klientais, ieškos reikiamos informacijos ir naujų klientų bei teiks konsultacijas, o pareiškėja atsiskaitys už kiekvieną atliktą darbą ar paslaugą. Kadangi, įsigydami nurodytą reklaminę produkciją, UAB „Driada“ sumokėjo ir pirkimo PVM, tai 2004 m. gruodžio mėnesį deklaravo 18360 Lt pirkimo PVM, o 2005 m. sausį- 17388 Lt pirkimo PVM bei į PVM atskaitą įtraukė 35748 Lt pirkimo PVM, sumokėto UAB „Driada“ pagal nurodytas sutartis, todėl pilnai įvykdė savo įsipareigojimus ne tik UAB „Driada“, bet ir valstybei. Pareiškėja yra privatus juridinis asmuo, vykdantis gamybinę- komercinę veiklą, ir neturi pareigos bei neprivalo tikrinti, ar įmonės, su kuriomis pareiškėja turėjo komercinių santykių, tinkamai vykdo savo mokestines prievoles valstybei. Akivaizdu, kad 35748 Lt pardavimo PVM šiuo atveju valstybei turėjo sumokėti UAB „Driada“. Be to, skundžiamame sprendime nurodyta, jog nėra ginčo dėl to, kad G. D. UAB „Driada“ vardu pardavė, o pareiškėja nupirko visą nurodytą reklaminę produkciją su įmonės simbolika, nors VMI prie FM viršininko 2004-05-05 įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 80 punktas numato, jog pažeidimo nustatymo faktas turi būti grindžiamas įrodymais, kuriais remiantis konstatuojamas pažeidimas, kas reiškia, jog sprendimas galėtų būti laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tuo atveju, jei mokestinio patikrinimo metu būtų nustatyta, kad pareiškėja ar jo direktorius, sudarydamas nurodytas sutartis, žinojo arba turėjo galimybę žinoti, kad UAB „Driada“ neįvykdys savo mokestinės prievolės ir gauto pardavimo PVM nesumokės. Remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymu (BAĮ), privalomųjų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija tikrai įvyko ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Tuo tarpu įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos- faktūros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitą tinkamo realizavimo sąlyga, nors pati savaime dar nepatvirtina teisės į PVM atskaitą buvimo. Pareiškėja realiai vykdė reklaminės produkcijos įsigijimo ir jos panaudojimo operacijas, jos atvaizduotos juridinę galią turinčiuose buhalteriniuose dokumentuose. Patikrinimo akte bendrovės pareiga sumokėti PVM mokestį siejama ne su netinkamu įvykusių ūkinių operacijų atvaizdavimu buhalteriniuose dokumentuose, bet išimtinai su patikrinimą atlikusios specialistės nuomone, nors nei viena iš nurodytų sutarčių BAĮ prasme nelaikoma buhalteriniu dokumentu. Be to, jokių naujų aplinkybių, kurios leistų neginčijamai teigti, kad nurodytos pirkimo- pardavimo operacijos tarp pareiškėjos ir UAB „Driada“ neįvyko arba jų turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose, sprendimuose nenurodė nei Komisija, nei Kauno AVMI, nei VMI prie FM, o teritorinis mokesčių administratorius sprendime pripažino, kad pareiškėja, vykdydama sandorius su UAB „Driada“, nežinojo, kad pardavėjas nesumokės valstybei pardavimo PVM, tačiau manė, kad turėjo tokią galimybę. Tuo tarpu ji, sudarydama sandorius, ėmėsi visų protingai įmanomų priemonių sutarties partnerio veiklos teisėtumui nustatyti (patikrino ar UAB „Driada“ yra įregistruota juridinių asmenų registre, ar ji veikia viešai pateikiamoje informacijoje nurodytu adresu, ar sutartį pasirašantis asmuo dirba minėtoje bendrovėje, ar duomenys, pateikiami buhalteriniuose dokumentuose, sutampa su viešai skelbiama informacija apie bendrovę). LVAT 2004-10-27 nutartyje A1- 355/2004 yra nurodęs, jog, vertinant mokesčių mokėtojo sąžiningumą, „iš jo negali būti reikalaujama imtis neprotingų priemonių sutarties partnerio veiklos teisėtumui nustatyti“ bei nurodė, kad „įrodyti mokesčių mokėtojo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą, susijusį su konkrečia operacija, turi mokesčių administratorius, o vien mokesčių mokėtojo sutarties partnerio veiklos neteisėtumas mokestine prasme nėra pakankama aplinkybė, leidžianti paneigti mokesčių mokėtojo teisę į PVM atskaitą“ (b.l.3-10).

6Atsakovė, atsikirsdama į skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad, įvertinus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, Inspekcija padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Driada“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose atvaizduotos ūkinės operacijos įvyko ne tomis aplinkybėmis, nes UAB „Driada“ faktiškai jokios veiklos nevykdė, realiai prekių negamino, perparduotų prekių įsigijimo dokumentų neturėjo, pardavimo PVM pagal ginčijamas PVM sąskaitas faktūras į valstybės biudžetą nesumokėjo (šie faktai įrodyti teisme), jos vardu neteisėtai veikė fizinis asmuo G. D. . Šios aplinkybės yra įrodytos ne tik Inspekcijos surinktais įrodymais, bet ir patvirtintos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-10-04 nuosprendyje dėl UAB „Driada“ apskaitininko- vadybininko G. D. pripažinimo kaltu pagal BK 182 str. 2 dalį ir 300 str. 1 dalį. Šių aplinkybių neginčija ir pareiškėja, todėl UAB „Driada“ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros pagrįstai pripažintos neturinčiomis juridinės galios ir jose nurodytas pardavimo PVM negali būti įtrauktas į pareiškėjos pirkimo PVM atskaitą. Skunde minėtoje LVAT 2004-10-27 nutartyje (Nr. A1 -355/2004) įtvirtinta, kad aplinkybė, jog mokesčių mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą, dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose. Nustačius, kad PVM sąskaita faktūra negali būti laikoma patvirtinančia atitinkamo turinio operacijos buvimą, ji laikytina neturinčia juridinės galios. Minėtoje nutartyje taip pat pažymėta, kad, jeigu mokesčių mokėtojas žino apie tai, jog jo atliekamos ūkinės operacijos ar kita vykdoma veikla prisideda prie mokesčių nemokėjimo, arba nors ir nežino, bet atsižvelgiant į eilę teisiškai reikšmingų aplinkybių turi galimybę žinoti ir, nepaisydamas to, atlieka tokią ūkinę operaciją, jis elgiasi nesąžiningai, gi pareiškėja, elgdamasi atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai, galėjo įsitikinti, ar UAB „Driada“ turi buveinę, veiklos vykdymo vietą, veiklą vykdyti reikalingus žmoniškuosius išteklius, finansinius ir materialinius išteklius, įvertinti su šių išteklių nebuvimu susijusią riziką bei riziką, susijusią su pageidaujama atsiskaitymo už prekes forma. Todėl mano, kad pareiškėja, veikdama sąžiningai, galėjo įsitikinti, ar UAB „Driada“ veikia viešai pateikiamoje informacijoje nurodytu adresu, ar sutartį ir buhalterinės apskaitos dokumentus pasirašė iš tiesų UAB „Driada“ galintis atstovauti asmuo, ar duomenys, pateikti buhalterinės apskaitos dokumentuose, sutampa su viešai skelbiama informacija apie bendrovę. Norint imtis protingų priemonių sutarties partnerio teisėtumui nustatyti, visų pirma būtina identifikuoti šį verslo partnerį, tuo tarpu pareiškėjos atstovai neatliko jokių protingų, rūpestingų ir apdairių veiksmų, kuriuos būtų atlikęs sąžiningas mokesčių mokėtojas, aplinkybėms su verslo partnerio identifikavimu ir jo veiklos teisėtumu nustatyti, todėl laikytina, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai- nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (b.l.72-76).

7Trečiasis suinteresuotasis asmuo, atsikirsdamas į skundą, prašo jį atmesti ir paaiškina, kad atliko pareiškėjos 2004-12-01-2005-06-30 laikotarpio PVM apskaičiavimo bei sumokėjimo į biudžetą patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą ir, pasirėmus patikrinimo metu surinkta informacija, nurodė minėtų PVM sąskaitų faktūrų rekvizitų trūkumus (PVM sąskaitose faktūrose pavaizduotos ūkinės operacijos įvyko ne tomis aplinkybėmis, dokumentus pasirašė asmuo, neturintis įgaliojimų veikti UAB „Driada“ vardu). Minėtų trūkumų iš esmės neginčija ir pati pareiškėja. Todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, leidžiančių paneigti Inspekcijos išvadą dėl to, jog UAB „Driada“ vardu išrašytose sąskaitose faktūrose pavaizduotos ūkinės operacijos neįvyko jose nurodytomis aplinkybėmis ir daryti išvadą, jog šios ūkinės operacijos tarp pareiškėjos ir UAB „Driada“ realiai įvyko (b.l.78,79).

8Pareiškėjos atstovas, palaikydamas teisme skundą, papildomai paaiškino, kad atsakovė ir trečiasis suinteresuotasis asmuo pareigą sužinoti, ar verslo partneris sumokės pardavimo PVM, uždeda pareiškėjai, nes reikalavimas pateikti tokius duomenis, kaip nurodyta jų atsiliepimuose, yra akivaizdžiai neprotingas. VMI viešoje informacijoje jokios neigiamos informacijos apie UAB „Driada“ nebuvo, jo žiniomis, pareiškėja kreipėsi ir į privačią bendrovę, užsiimančią skolų išieškojimu. Nuosprendžiu nustatyta, kad G. D. pasisavino pinigus, tačiau mokesčių administratoriai, užuot šioje byloje įstoję nukentėjusiaisiais ir pareiškę civilinį ieškinį, mokesčius priskaičiavo pareiškėjai.

9Atsakovės atstovė, prieštaraudama skundui, paaiškino, kad baudžiamojoje byloje buvo įrodymų, kad sutartį, neturėdamas tokios teisės, sudarė G. D. , patiems administratoriams to įrodinėti nebereikėjo. Atsiskaitoma buvo grynais pinigais, netvarkingai. Sutartys- dėl labai plataus paslaugų spektro, o realiai- parduotos kelių rūšių prekės įtartinomis kainomis, nesugebėjo paaiškinti, kur jas dėjo. G. D. pagal suklastotą įgaliojimą laikinuoju direktoriumi buvo tik iki metų pabaigos, tačiau sutartis sudarinėjo ir vėliau, ant kasos pajamų orderių pasirašinėjo kaip kasininkas. Vieša informacija, kad „Driada“ išregistruota iš mokesčių mokėtojų, atsirado 2005m. viduryje, iki tol galėjo gauti informaciją pagal užklausimą, netiesa, kad realiai taip niekas nedaro, inspekcijos tiesiog „užverstos“ tokiais paklausimais.

10Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, paaiškino, kad kiekvienoje internetinėje svetainėje galėjo susižinoti, kas yra bendrovės vadovas, D. pavardės niekada nebuvo. Gautos prekės tinkamai neapskaitytos, todėl iš viso nebuvo aišku, ką nupirko. Anot pareiškėjos darbuotojų paaiškinimų, D. pats atvežė prekes, pats vairavo, pats ėmė pinigus, t.y, buvo tiekėjas, vairuotojas, kasininkas. ATP protokolas už buhalterinės apskaitos reikalavimų pažeidimus pareiškėjai nebuvo surašytas. Prekių nurašymo aktus pateikė tik paskutiniu momentu, nors buvo prašyta pateikti visą su patikrinimu susijusią medžiagą.

11Kolegija, išnagrinėjusi skundo bei atsiliepimų motyvus, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, jog skundas atmestinas.

12Faktinės bylos aplinkybės.

13Kauno AVMI 2007-01-18 patikrinimo aktu Nr. 18-06-10-127 pareiškėjai buvo nurodyta sumokėti 35748 Lt PVM bei 1573 Lt PVM delspinigių, viso 37321 Lt. Mokesčiai buvo priskaičiuoti padarius išvadą, jog ūkinė operacija tarp UAB „Driada“ ir pareiškėjos pagal bendrovės „Driada“ išrašytas PVM sąskaitas- faktūras įvyko ne tomis aplinkybėmis (sąlygomis). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja 2004 m. lapkričio mėn. 19 dieną sudarė sutartį Nr. 15/2004 su UAB „Driada“, atstovaujama laikinojo direktoriaus G. D. . Analogiška sutartis buvo sudaryta ir 2005 m. sausio 3 dieną (Nr. 01/2005). Sutartyse nurodytas paslaugas bendrovė UAB „Driada“ įformino PVM sąskaitomis- faktūromis. Sąskaitose- faktūrose (2004-12-06 UKSA NR. 0003603, 2004-12-08 UKSA Nr. 0003604, 2004-12-10 UKSA Nr. 0003605, 2005-01-12 UKSA Nr. 0003628) buvo nurodyta, kad sąskaitas išrašė UAB „Driada“ laikinasis direktorius G. D. , pagal šias sąskaitas- faktūras pareiškėja atsiskaitė grynais pinigais, tai įrodo kasos pajamų orderių kvitai (2004-12-04 DR Nr. 01/12, 2004-12-08 DR Nr. 02/12, 2004-12-10 DR Nr. 03/12, 2004-12-31 DR Nr. 19/12, 2005-01-04 DR Nr. 03/01-2005, 2005-01-12 DR Nr. 04/01-2005), kuriuose minėtasis G. D. pasirašė jau už UAB „Driada“ vyr. buhalterį ir kasininką. Patikrinimo metu buvo surinkta įrodymų, kad bendrovės „Driada“ direktorė L. B. 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 04 nuo 2004-08-16 iki 2004-12-31 paskyrė G. D. laikinai perimti direktoriaus pareigas. Šiaulių apylinkės teismas G. D. 2006-10-04 pripažino kaltu pagal LR baudžiamojo kodekso 182 str. 2 dalį ir nuteisė už tai, kad „(...) G. D. , laikotarpiu nuo 2004-06-22 iki 2005-12-31, būdamas UAB „Driada“ apskaitininku-vadybininku ir žinodamas, kad UAB „Driada“ faktiškai jokios veiklos nevykdo ir įmonės blankai naudojami nusikalstamai veikai nuslėpti- prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams, o vėliau jas realizuojant LR ūkio subjektams nurodant dideles sumas PVM ir siekiant išvengti susidariusio mokėtino PVM į valstybės biudžeto skirtumo UAB „Driada“ PVM atskaitoje, apgaule nurodant dideles sumas neva sumokėto pirkimo PVM, iš anksto turėdamas tikslą apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti turtinės prievolės valstybės biudžetui, realizavo savo nusikalstamą sumanymą...(...)“. Minėtame įsakyme direktorės L. B. parašas Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2005-11-28 išvada Nr. 11-2102(05) buvo pripažintas suklastotu, t.y., pasirašytu ne L. B. (MGK byla Nr. 6.11-02-(7-114/2007)-1,It.,b.l.49,50,52,53,56,67-85).

14Pareiškėja dėl nurodyto patikrinimo akto pateikė rašytines pastabas (tos pačios b.l.42-46), tačiau Kauno AVMI 2007-03-20 sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (04)-K3-96 patikrinimo aktas buvo patvirtintas ir pareiškėjai nurodyta sumokėti dar ir 10724 Lt baudą. Tokia išvada padaryta priėjus išvados, kad bendrovės „Driada“ išrašytose PVM sąskaitose- faktūrose pavaizduotos ūkinės operacijos įvyko ne tomis aplinkybėmis, kadangi faktiškai bendrovė „Driada“ jokios veiklos nevykdė, realiai prekių negamino, perparduotų prekių įsigijimo dokumentų neturėjo, pardavimo PVM, gauto iš pareiškėjos, į valstybės biudžetą nesumokėjo, todėl šios bendrovės išrašytos PVM sąskaitos- faktūros patikrinimo metu pagrįstai pripažintos neturinčiomis juridinės galios ir jose nurodytas pardavimo pridėtinės vertės mokestis negali būti įtrauktas į pareiškėjos pirkimo PVM atskaitą. Be to, anot Inspekcijos, patikrinimo akte pagrįstai nurodyta, kad mokėtojas, elgdamasis atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, galėjo įvertinti G. D. kompetenciją organizuojant didmeninę prekybą trikotažo gaminiais dideliais kiekiais, kadangi nuo 2004-11-19 iki 2005-01-12 buvo bendrauta tik su vieninteliu UAB „Driada“ atstovu, ir tai- laikinai einančiu direktoriaus pareigas, kuris pats pristatęs prekes, dokumentuose nurodė laikinai einantis direktoriaus pareigas, o gavęs pinigus, mokėtojo akivaizdoje užpildęs kasos pajamų orderius, pasirašė ir kaip bendrovės „Driada“ vyriausiasis buhalteris ir kasininkas (tos pačios b.l.32-41).

15Nesutikdama su šia išvada, pareiškėja sprendimą apskundė centriniam mokesčių administratoriui. VMI prie FM 2007-05-18 sprendimu Nr. 69-113 nusprendė patvirtinti Inspekcijos 2007-03-20 sprendimą Nr. (04)-K3-96. Sprendimas motyvuotas tuo, kad, įvertinus Inspekcijos patikrinimo metu surinktus įrodymus, konstatuota, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, leidžiančių paneigti Inspekcijos išvadą dėl to, jog UAB „Driada“ vardu išrašytose PVM sąskaitose- faktūrose pavaizduotos ūkinės operacijos neįvyko jose nurodytomis aplinkybėmis bei leido daryti išvadą, jog šios ūkinės operacijos tarp pareiškėjos ir UAB „Driada“ realiai įvyko (tos pačios b.l.11-15).

16Komisijos 2007-08-09 sprendimu Nr. S-132 (7-114/2004), išnagrinėjus pareiškėjos skundą, buvo patvirtintas VMI prie LR FM 2007-05-18 sprendimas Nr. 69-113. Komisija tokią išvadą padarė, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. (administracinėje byloje Nr. A(1)-355/2004) priimta nutartimi, kurioje konstatuota, jog įstatyme įtvirtinta prielaida teisei į PVM atskaitą atsirasti (realūs prekės įsigijimo ir realizavimo veiksmai) išreiškia visą PVM sistemos esmę- su įsigyta preke sukūrus pridėtinę vertę ir ją realizavus sumokamas pridėtinės vertės mokestis, o mokestis, kurį mokesčio mokėtojas sumokėjo įsigydamas prekes ar paslaugas, reikalingas pridėtinei vertei sukurti, gali būti atskaitomas. Todėl, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, MGK konstatavo, jog byloje pakanka įrodymų, kad realių prekių tiekimo ar paslaugų suteikimo veiksmų pardavėjas UAB „Driada“ neatliko, nes jo vardu veikė asmuo pagal suklastotą įgaliojimą (G. D. ). Todėl padaryta išvada, kad mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad UAB „Driada“ vardu išrašytose sąskaitose- faktūrose nurodytos ūkinės operacijos įvyko kitomis sąlygomis. Tokiu būdu pripažino jog mokesčių administratorius surinko pakankamai vienas kitą papildančių, nuoseklių, išsamių įrodymų, nulemiančių pareiškėjo reikalavimo nepagrįstumą (tos pačios b.l.1-7,IIt.,b.l.83,84).

17Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

18Ginčo metu apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu reglamentavo 2002-03-05 redakcijos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas Nr.IX-751. Įstatymo 64 str.1 dalis numatė, jog pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą-faktūrą arba kitą šiame Įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris nustatyta tvarka gali arba turi būti naudojamas prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui arba avansui įforminti (išskyrus kasos aparato kvitą, kuriame nurodytas pirkimo PVM įtraukiamas į PVM atskaitą laikantis šio straipsnio 3 dalies nuostatų). Turimame apskaitos dokumente ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas prekių ir (arba) paslaugų pirkėju, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turimas apskaitos dokumentas privalo turėti visus šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus rekvizitus, o šio dokumento blankas turi būti prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) įsigytas teisės aktų nustatyta tvarka ir atitikti teisės aktų reikalavimus, keliamus šiam blankui. Minėto įstatymo 80 str. 2 d. 1 ir 2 punktas numatė, jog vienas iš privalomų PVM sąskaitos faktūros rekvizitų yra nurodytas tikrasis prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas.

19LVAT plenarinė sesija, išanalizavusi PVM sistemos esmę, mokesčio atskaitos vietą šioje sistemoje, savo 2004-10-27 (adm.b. Nr.A1-355/2004) nutartyje konstatavo, kad PVM atskaita galima, kai: 1) PVM mokėtojas įsigyja prekę ir 2) sumoka už ją prekės pardavėjui atitinkamą PVM sumą, 3) sukuria su šia preke pridėtinę vertę ir (4) prekę realizuoja (prielaidos teisei į PVM atskaitą), 5) turi PVM sąskaitą faktūrą, kurioje (6) išskirtas pirkimo PVM, ir kuri (7) atitinka visus privalomus teisės aktuose nustatytus rekvizitus. Aplinkybė, kad mokesčio mokėtojo turimoje sąskaitoje faktūroje nėra nurodyti ar neteisingai nurodyti visi formalieji rekvizitai, savaime nepaneigia teisės į PVM atskaitą, jeigu įrodymų visuma leidžia teigti, kad įvyko būtent tokio turinio ūkinė operacija, kuri nurodyta apskaitos dokumente. Šis apskaitos dokumentas turi realiai atspindėti, kokia ūkinė operacija, tarp kokių ūkio subjektų ir kokiomis sąlygomis įvyko. Teismas taip pat išaiškino, jog, jeigu mokesčių mokėtojas, dalyvaudamas ūkinėje operacijoje, elgiasi nesąžiningai, t.y., žino ar, atsižvelgus į teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi galimybę žinoti, kad pardavimo PVM nėra sumokėtas ar nebus sumokėtas, jis teisę į PVM atskaitą praranda. Įrodymus, keliančius abejones mokesčių mokėtojo sąžiningumu, turi pateikti mokesčių administratorius, įrodyti, kad apie kontrahento veiklos neteisėtumą nežinojo arba neturėjo galimybės žinoti, turi pats į PVM atskaitą pretenduojantis mokesčių mokėtojas.

20Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau šiame teismo sprendime, kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėja neįrodė, kad tarp jos ir UAB“Driada“ įvyko būtent tokia ūkinė operacija, kokia formaliai įvardinta jau minėtose sąskaitose faktūrose, o teritorinis mokesčių administratorius surinko ir ginčą sprendusioms institucijoms pateikė įrodymus, vertinant juos kaip organišką visumą, keliančius pagrįstas abejones mokesčių mokėtojo sąžiningumu, gi mokesčių mokėtojas (šiuo atveju- pareiškėja), neįrodė, kad apie kontrahento veiklos neteisėtumą neturėjo galimybės žinoti. Kolegija sutinka su atsakovės, trečiojo suinteresuoto asmens ir Komisijos išvadomis ir mano, kad tik elgdamasi nerūpestingai, pareiškėja nepasitikrino lengvai prieinamos informacijos ir turėjo komercinius santykius su asmeniu, niekada nebuvusiu įmonės direktoriumi ar laikinuoju direktoriumi, dar daugiau- sandoriai buvo tebevykdomi šiam asmeniui (t.y. G. D. ) iš viso nebeturint jokių įgaliojimų veikti UAB “Driada“ vardu (jam 2005-01-03 sudarant sutartį Nr.01/2005, UAB „Driada“ 2005-01-12 išrašant PVM sąskaitą faktūrą UKSA Nr. 0003628, taip pat 2005-01-04 bei 2005-01-12 išrašanti kasų pajamų orderius DR Nr. 03/01-2005 bei DR Nr. 04/01-2005. Pareiškėjai įtarimų nesukėlė ir toks faktas, kad G. D. , neva būdamas laikinuoju direktoriumi, taip pat lengvai pasirašinėjo kasos pajamų orderių kvituose kaip finansininkas ir kasininkas. Kilus abejonėms dėl kontrahento atstovo patikimumo, pareiškėja, kolegijos nuomone, ne tik galėjo, bet ir privalėjo per užklausas mokesčių inspekcijoms išsiaiškinti, ar bendrovė (UAB „Driada“) vykdo veiklą, ar moka mokesčius valstybei ir pan. Visa tai rodo arba visišką nerūpestingumą arba suinteresuotumą operacijas atspindėti būtent taip.

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., kolegija

Nutarė

23Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą 2007-08-09 Nr. S-132 (7-114/2007) „Dėl „UAB Hermio projektai“ 2007-06-12 skundo“, kuriuo patvirtintas VMI prie FM 2007-05-18 sprendimas Nr. 69-113, palikti nepakeistą, o skundą- atmesti.

24Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
2. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų... 6. Atsakovė, atsikirsdama į skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.... 7. Trečiasis suinteresuotasis asmuo, atsikirsdamas į skundą, prašo jį atmesti... 8. Pareiškėjos atstovas, palaikydamas teisme skundą, papildomai paaiškino, kad... 9. Atsakovės atstovė, prieštaraudama skundui, paaiškino, kad baudžiamojoje... 10. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė skundą prašė atmesti atsiliepimo... 11. Kolegija, išnagrinėjusi skundo bei atsiliepimų motyvus, įvertinusi... 12. Faktinės bylos aplinkybės.... 13. Kauno AVMI 2007-01-18 patikrinimo aktu Nr. 18-06-10-127 pareiškėjai buvo... 14. Pareiškėja dėl nurodyto patikrinimo akto pateikė rašytines pastabas (tos... 15. Nesutikdama su šia išvada, pareiškėja sprendimą apskundė centriniam... 16. Komisijos 2007-08-09 sprendimu Nr. S-132 (7-114/2004), išnagrinėjus... 17. Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei... 18. Ginčo metu apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu reglamentavo... 19. LVAT plenarinė sesija, išanalizavusi PVM sistemos esmę, mokesčio atskaitos... 20. Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau šiame teismo sprendime, kolegija... 21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 23. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą... 24. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...