Byla 2A-2875-275/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, VĮ „Vilniaus regiono keliai“, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. D. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 10999,41 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo 2012-01-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-01-13 jam priklausančiu automobiliu Toyota Avensis, valst. Nr. ( - ) 40 km/h greičiu važiavo keliu Nr. 221 Vievis – Aukštadvaris, kai į kelią netikėtai išbėgo laukinis žvėris – taurusis elnias, dėl ko įvyko eismo įvykis - susidūrimas su šiuo laukiniu žvėrimi. Eismo įvykio metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis, dėl kurio apgadinimų jam padaryta 10999,41 Lt žala. Dėl eismo įvykio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate buvo pradėta administracinė teisena, tačiau nutraukta nustačius, kad ieškovas nepažeidė Kelių eismo taisyklių. Nurodė, kad minėtoje eismo įvykio vietoje tuo metu nebuvo nei ženklų, nei atitvarų, nei požeminių pertvarų, nors kelias yra miškingas, toje vietoje yra profesionalios medžioklės plotai. Nurodė, kad atsakinga už žalos padarymą yra valstybė, kuri privalėjo pastatyti specialius kelio ženklus, įspėjančius apie galimą laukinio žvėries išbėgimą į kelią, kelio ženklą Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“, kelią taip pat apsaugoti inžineriniais įrenginiais - atitverti užtvarais - atitvarais, tvoromis, po keliu įrengti žvėrių požemines perlaidas. Atsakovas tiek savo neveikimu, tiek veikimu neužtikrino tinkamo gyvūnų populiacijos valdymo, reguliavimo ir kontroliavimo.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pačiam transporto priemonės valdytojui (savininkui), kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, egzistuoja bendro pobūdžio pareiga valdant transporto priemonę elgtis atidžiai bei rūpestingai ir nepažeisti minėtos pareigos. Tik esant nenugalimai jėgai toks vairuotojas nebūtų kaltas dėl susidūrimo. Neaišku, kokių teisės aktuose numatytų pareigų (kaip laukinės gyvūnijos ar kaip kelio savininkas) valstybė neatliko, t.y. neaišku, kodėl ieškovas mano, kad toje vietoje eismo įvykio metu turėjo būti kokie nors kelio ženklai ar kitos priemonės. Be to, neaišku, kuo remiantis ieškovas teigia, kad žvėrys nuolat kerta kelią Nr. 221 Vievis - Aukštadvaris, nes tokių duomenų byloje nėra. Be to, byloje nėra duomenų, kad eismo įvykio vietoje, t. y. 11,5 kilometre, būtų nustatytas gyvūnų migracijos takas, o teisės aktai nenumato, kad prieš kiekvieną miškelį ar kitą krūmų sąžalyną privaloma pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus. Ieškovas nepagrindė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Šioje byloje nei vairuotojas, nei valstybė nėra atsakingi už įvykusį susidūrimą, kadangi vairuotojas negalėjo išvengti susidūrimo, o valstybė negalėjo protingai numatyti, kad būtent toje vietoje į kelią gali išeiti taurusis elnias, ir negalėjo tokio išbėgimo sukontroliuoti. Ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas, nes šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl deliktinės, o ne sutartinės atsakomybės taikymo. Trečiasis asmuo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad VĮ „Vilniaus regiono keliai“ paprastai nesprendžia klausimo dėl kelio ženklo Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ statymo vietos, o šis ženklas statomas gavus kompetentingų institucijų, tokių, kaip Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, nurodymą ar Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos bei atitinkamos miškų urėdijos prašymą. VĮ „Vilniaus regiono keliai“ sprendimą pastatyti kelio ženklą Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ savarankiškai priima tik tada, kai yra informacijos, jog įmonės prižiūrimų kelių atitinkamuose ruožuose yra daug eismo įvykių, kuriuos sukelia laukiniai žvėrys.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo iš A. D. 20 Lt 51 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas padarė išvadą, kad atsakovui nekilo pareiga įrengti inžinerinių įrenginių - kelio ženklo Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“, kelio užtvarų - atitvarų, tvorų ar žvėrių požeminių perlaidų. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad minėtoje kelio vietoje, kurioje 2012-01-13 įvyko eismo įvykis, nėra įvykęs joks eismo įvykis nuo 2006 m., todėl teismas tiek ieškovo paaiškinimus, tiek liudytojo parodymus dėl minėtame kelio ruože įvykusių eismo įvykių, vertino kritiškai ir atmetė bei jais nesivadovavo, priimdamas sprendimą. Konstatavo, jog minėtas kelio Vievis – Aukštadvaris ruožas (11,5 km) nėra avaringas ar nesaugus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą kad jau iki nurodyto eismo įvykio egzistavo būtinybė toje kelio vietoje atsakovui, imantis priemonių laukinių gyvūnų sukeliamai žalai išvengti, statyti specialius kelio ženklus, užtvarus ir pan. Valstybei pareigos imtis papildomų saugumo priemonių šiame kelio ruože minėto eismo įvykio metu nebuvo. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad pats atsakovas pripažino savo neteisėtus veiksmus (neveikimą), nes po to, kai ieškovas kreipėsi raštu į jį, 2012-03-29 vietoje (prieš ją), kur įvyko eismo įvykis, atsakovas įrengė kelio ženklą Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“. Kompetentingos valstybės institucijos tinkamai reagavo į Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos valstybės įmonės Trakų miškų urėdijos 2012-02-03 (tai yra jau po 2012-01-13 įvykusio eismo įvykio) raštą Nr. 3-86, informuojantį, kad kelio Nr. 221 Vievis – Semeliškės – Aukštadvaris ruože, einančiame per Semeliškių mišką, yra didelė tikimybė, kad per kelią gali eiti laukiniai žvėrys, taip pat vairuotojams dėl žvėrių yra pavojingas vietinės reikšmės kelio Semeliškės – Beižionys ruožas, einantis per Budilių mišką, ir 2012-03-29 minėtame kelio ruože pastatė kelio ženklą Nr. 131 „Laukiniai žvėrys” (4 vnt.). Atmetė kaip nepagrįstą ir ieškovo argumentą, kad valstybė netinkamai reguliuoja kanopinių žvėrių populiaciją ginčo vietoje, nes Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos Valstybės įmonės Trakų miškų urėdijos 2012-02-03 rašte Nr. 3-88 (b. l. 17) nurodyta, kad organizuojamų medžioklių skaičiaus pakanka racionaliam išteklių naudojimui bei tinkamam populiacijos reguliavimo užtikrinimui. Teismas sprendė, kad nesant objektyvių duomenų apie laukinių gyvūnų keliamą grėsmę eismo saugumui, valstybė neturi galimybių ir besąlygiškos pareigos visuose kelio ruožuose imtis priemonių užkirsti laukinių gyvūnų patekimą į važiuojamąją kelio dalį. Byloje teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, padidintą pavojingumą, suponuojantį valstybės pareigą imtis sustiprintų eismo saugumo priemonių, taigi nėra ir teisinių prielaidų konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmai ar neveikimas buvo neteisėti. Padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės sąlygos - atsakovo neteisėtos veikos.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Ieškovas su Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

101. Teismas vadovavosi ir sprendimą grindė kasacinio teismo praktika, kuri faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo. Precedentuose, kuriais rėmėsi teismas, autoįvykiai įvyko su žvėrimis, kurių sumedžiojimas nėra ribojamas, buvo įrengtos inžinerinės priemonės, kurios galėtų užkirsti kelią gyvūno iššokimui į kelią. Skirtingai nei nagrinėjama situacija, nebuvo aplinkybės, kad valstybės nuosavybė - kelias yra įtrauktas į profesionalios medžioklės plotus, žvėrių gausinimui įrengtos mitybinės bazės.

112. Priimtas sprendimas neatitinka logikos ir LR civilinio kodekse įtvirtintų teisingumo ir protingumo kriterijų, nes teismas nurodė, jog dėl eismo įvykio ieškovo ir atsakovo kaltės nėra, nors atsakovo kaltė akivaizdi (kelias priklauso valstybei, kelio apylinkės patenka į profesionalios medžioklės plotus, norint patekti į mitybos bazes, žvėrys turi kirsti kelią, valstybė nenumatė eismo įvykių riziką mažinančių priemonių, po eismo įvykio buvo įrengtas kelio ženklas Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ taip atsakovui pripažįstant savo kaltę, atsakovas turėjo numatyti, kad gausinamas turtas padarys žalos).

123. Teisės normos nenustato, kad siekiant žalos atlyginimo pagal LR CK 6.267 str. 2 d. būtinas eismo įvykių, kuriuos sukeltų žvėris, pakartotinumas, todėl toks teismo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

134. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojo medžioklės specialisto K. Š. parodymus ir taip pažeidė LR CPK 177 str. 2 d., 191 str., nes byloje nėra duomenų, kad liudytojas duotų neteisingus parodymus.

145. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikoje nėra sukurto mechanizmo-įstatymo, kaip atlyginti laukinio žvėries iššokimu-išbėgimu ant kelio, dėl kurio įvyksta autoįvykis, padarytos žalos kompensavimo mechanizmo, todėl tokio mechanizmo nebuvimas pagrįstai turi būti traktuojamas kaip akivaizdi įstatymo spraga, todėl patirta žala privalo būti atlyginta, nes atsakovas: 1) nevykdė LRV 2004 m. vasario 11d. nutarimo Nr. 155 „Dėl kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 13.4 p., 2) pripažindamas savo neteisėtą neveikimą, po eismo įvykio įrengė kelio ženklą Nr. 131 „Laukiniai gyvūnai“, kas patvirtiną jo kaltę.

15Atsakovas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

161. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nesant objektyvių duomenų apie laukinių gyvūnų keliamą grėsmę eismo saugumui, valstybė neturėjo galimybių ir besąlygiškos pareigos visuose kelio ruožuose imtis priemonių užkirsti laukinių gyvūnų patekimą į važiuojamąją kelio dalį; byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, padidintą pavojingumą, suponuojantį valstybės pareigą imtis sustiprintų eismo saugumo priemonių, taigi nėra teisinių prielaidų konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmai ar neveikimas buvo neteisėti.

172. Apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde neįrodinėja ir nepateikė įrodymų, kaip pasireiškė neteisėti valstybės veiksmai, t. y. kokius priešingu teisei ir kaltus veiksmus valstybė atliko, dėl ko jai ir galėjo kilti civilinė (deliktinė) atsakomybė. Apeliantas nenurodo ir neįrodė, kad kokia nors institucija pagal jai įstatymų priskirtą kompetenciją pažeidė kokias nors imperatyvias teisės normas.

183. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vyriausybės, niekada ir jokiame dokumente, nei savo veiksmais nėra pripažinusi kaltės-neveikimo, todėl tokie ieškovo teiginiai laikytini neatitinkantys tikrovės.

194. Nors apeliantas teigia, kad valstybė gali ir turi kontroliuoti laukinius gyvūnus, tačiau tokie teiginiai vertintini kritiškai, nes reikalavimas sukontroliuoti laukinius gyvūnus prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo ir protingumo principams. Ieškovas valstybės atsakomybę kildinantis iš pareigos užtikrinti, kad gyvūnai nepatektų į kelio važiuojamąjį dalį ar juos sukontroliuoti, reikalauja iš valstybės (jos institucijų) neįmanomo dalyko ir jokiomis priemonėmis neužtikrinamo.

205. Nesant apelianto pateiktų įrodymų apie 11,5 kilometro nuo Aukštadvario arba kelio Vievis-Aukštadvaris 21,12 kelio kilometro pavojingumą, nėra pagrindo daryti išvados, kad eismo įvykio metu eismo įvykio vietoje buvo būtinos atitinkamos papildomos specialios priemonės.

216. Ieškovo teiginys, kad valstybė įtraukė kelią į profesionalios medžioklės plotų ribas ir dėl to reikėjo įrengti papildomas eismo saugumo priemones, yra teisės aktai nepagrįsta ieškovo nuomonė, nes medžioklės plotas baigiasi ties keliu.

227. Byloje nėra duomenų ir ieškovas neįrodė, kad 2012-01-13 eismo įvykio metu būtent taip ir tokiu lygiu buvo apgadintas ieškovo automobilis.

238. Nors apeliantas teigia, kad nėra pagrindo vadovautis minėta LAT ir VAT praktika, nes pasak apelianto, faktinės aplinkybės buvo šiek tiek kitokios, negalima sutikti su tokia nuomone, nes minėta teismų praktika yra aktuali ne tik dėl faktinių aplinkybių panašumo, bet ir dėl to, kad LAT išaiškino civilinės deliktinės atsakomybės įrodinėjimo apimtį.

24Trečiasis asmuo su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ieškovo teiginys, jog kad valstybė privalėjo įrengti saugaus eismo priemones nuo žvėrių išbėgimo į kelią nėra pagrįstas kokių nors teisės aktų reikalavimais ar objektyviais duomenimis. Trečiasis asmuo inžinerines saugaus eismo priemones nuo žvėrių įrengia tik turėdamas kokių nors objektyvių domenų apie minėtų priemonių įrengimo poreikį. Nuo 2006 m. sausio 1 d. eismo įvykių, kuriuose būtų sužaloti ar žuvę žmonės, nėra užfiksuota.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Skundas atmestinas.

27Ieškovas reikalavimą priteisti jam žalą, padarytą dėl valstybės kaltės, grindė tuo, kad kelias, į kurį išbėgo taurusis elnias ir susidūrė su ieškovo vairuojamu automobiliu, nebuvo saugus, valstybė nenumatė ir nesiėmė priemonių, kad jai priklausantis turtas - laukinis žvėris nepadarytų žalos. Teismo sprendime nurodyta, jog ieškovas ieškinį grindė atsakovo neveikimu, sukėlusiu žalą, kuris pasireiškė tuo, kad valstybė neužtikrino saugaus naudojimosi savo nuosavybe, nes neįrengė inžinerinių įrenginių - kelio ženklo Nr. 131 „ Laukiniai žvėrys“, kelio užtvarų - atitvarų, tvorų ar žvėrių požeminių perlaidų bei teigė, kad valstybė netinkamai reguliavo kanopinių žvėrių populiaciją autoįvykio vietoje. Ieškinys atmestas, motyvuojant tuo, kad šiuos veiksmus valstybė privalėtų atlikti tuo atveju, jei kelio Vievis - Aukštadvaris ruožas, kuriame įvyko autoįvykis, būtų buvęs avaringas ir nesaugus iki nagrinėjamo eismo įvykio.

28Byloje turi būti padaryta išvada, ar privalo valstybė įrengti kelio ženklą Nr. 131 „ Laukiniai žvėrys“, kelio užtvarus – atitvarus, tvoras ar žvėrių požemines perlaidas tuo atveju, jei kelias eina per profesionalios medžioklės plotus. Ieškovas pareiškime teismui nebuvo nurodęs aplinkybių, jog profesionalios medžioklės plotus kertančiuose keliuose būtų dažnesni autoįvykiai -susidūrimai su žvėrimis, nei kituose kelių ruožuose, kuriuose dar nėra įrengti kelio užtvarai, pastatyti ženklai, perspėjantys apie žvėrių migravimą, nepateikė įrodymų, kad tokioje vietovėje esančiuose keliuose būtų privaloma įrengti priemones, apsaugančias žvėrių patekimą ant kelio, ar perspėjančias vairuotojus apie laukinius žvėris.

29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog būtų konstatuota valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, pareiga pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, taikyti technines (gyvūnus atbaidančias ir kt.) priemones laukinių gyvūnų daromai žalai išvengti, turi būti nustatyta objektyviai privaloma (kylanti iš įstatymo ar kito teisės akto arba pagrįsta bendra rūpestingumo bei atsakingumo pareiga) tokių priemonių panaudojimo būtinybė, nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius būtent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jų intensyvumą, priežastis, lyginamojo šio kelio ruožo ir bendros situacijos aplinkiniuose keliuose tyrimo rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012). Šia nutartimi pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad, nustačius byloje aplinkybę, jog nagrinėjamame kelio ruože nuo 2006 m. joks eismo įvykis nebuvo užregistruotas, neatsirado valstybei pareigos šiame kelio ruože iki įvykio, įvykusio 2012-01-13 su ieškovu, imtis papildomų priemonių susidūrimams su laukiniais žvėrimis išvengti. Kokiose kelio vietose prioriteto tvarka būtina pastatyti kelio ženklą Nr. 131 „Laukiniai gyvūnai“, apsprendžia autoįvykių – susidūrimų su žvėrimis, kurie užregistruoti, skaičius, o ne ta aplinkybė, kad kelias kerta profesionalios medžioklės plotus. Aukščiau minėtoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, jog objektyviai privaloma būtinybė pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, taikyti technines priemones (pvz., atitverti kelio ruožą atitvarais) gali būti nustatyta, jeigu valstybė, kaip laukinių gyvūnų savininkė, ne tik nevykdo iš specialaus įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio valstybės funkcijas laukinės gyvūnijos naudojimo, valdymo ir disponavimo atveju, kylančias pareigas, bet taip pat nevykdo (pažeidžia) bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nekyla abejonių dėl to, kad kiekvienoje panašioje (į nagrinėjamą) byloje, kai sprendžiamas klausimas dėl gyvūnų savininko veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių gyvūnų, išvengti, pakankamumo, būtina atsižvelgti į tai, kad laukinių gyvūnų, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifika lemia jų savininko ribotas galimybes juos valdyti.

30Įspėjamieji kelio ženklai statomi vadovaujantis Kelio ženklų ir signalų konvencija, prie kurios yra prisijungusi ir Lietuva, bei Lietuvos standartu LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“, kurio 3.2.28 punktas numato, kad ženklas „Laukiniai gyvūnai“ statomas prieš kelio ruožą, kuriame pasitaiko laukinių žvėrių. Teisės aktai nenumato kelio ruožo, kuriame pasitaiko laukinių žvėrių, sąvokos, todėl įspėjamasis kelio ženklo reikalingumas nustatomas įvertinus konkretaus kelio ruožo savitumą, eismo įvykių periodiškumą ir kitas aplinkybes. Tam, kad nustatyti įspėjamojo kelio ženklo ar specialių techninių priemonių (atitvarų) įrengimo būtinumą atitinkamame kelio ruože, būtina tam tikrą laiką stebėti eismo situaciją, sąlygas toje konkrečioje kelio atkarpoje. Pavieniai laukinių gyvūnų pasirodymai kelyje negali būti pagrindu statyti įspėjamąjį kelio ženklą. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad žvėrys, kad patektų prie jų gausinimui skirtų mitybinių bazių, privalo kirsti kelią, nes kitaip tai padaryti neįmanoma. Tai, kad VĮ Trakų miškų urėdijos atsakyme ieškovui ( t. I, b.l.17) nurodyta, jog mitybinė-pašarinė bazė yra gerinama tik Jagelonių miškų masyve, kuriame įrengta 10 šėryklų papildomam žvėrių šėrimui, kai tuo tarpu Semeliškių miško masyvo ( prie šio miško ir įvyko autoįvykis) viduryje įrengta tik viena šėrykla, leidžia daryti išvadą, kad byloje nebuvo įrodyta aplinkybė, jog nagrinėjamame kelio ruože yra didesnis žvėrių judėjimas, nei kituose kelio ruožuose. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog dėl mitybinių-pašarinių bazių įrengimo vietų išdėstymo šiuose miškuose žvėrių judėjimas yra intensyvesnis tam tikrame kelio ruože ir atsakovas tai turėjo žinoti bei imtis priemonių, kad žvėrys neišeitų į kelią ar vairuotojai būtų įspėti specialiu ženklu apie žvėris ant kelio Vievis-Aukštadvaris 11,5 kilometre. Tai, kad gausėja gyvūnų populiacija tam tikroje vietoje, didėja tikimybė, kad žvėris bėgs per kelią, tačiau nėra pagrindo daryti išvadai, kad pagausėjus žvėrių populiacijai iki tam tirko skaičiaus, atsiranda pareiga valstybei įrengti kelio ženklus ir kitas priemones, susidūrimų su gyvūnais prevencijai. Tretysis asmuo atsiliepime į skundą nurodė, jog saugaus eismo priemonių nuo gyvūnų išbėgimo į kelią įrengimas vykdomas remiantis mokslinių įstaigų darbais ir tyrimais. Tai, kad po autoįvykio kelio ruože nuo 20,45 iki 24,50 km buvo pastatytas kelio ženklas „ Laukiniai žvėrys“, reiškia, kad eismo įvykis lėmė ženklo pastatymą, tačiau daryti išvadą, kad jis turėjo būti pastatytas anksčiau pagal mokslinių tyrimų išvadas, įvykusius eismo įvykius, kurie nebuvo užregistruoti ir apie juos nežinoma valstybei, nėra pagrindo. Šioje byloje duoti liudytojų parodymai apie neužregistruotus bet įvykusius susidūrimus su gyvūnais galėjo turėti įtakos tam, kad ženklas buvo įrengtas.

31Vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

32Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. D. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pačiam... 6. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškovo... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Ieškovas su Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu... 10. 1. Teismas vadovavosi ir sprendimą grindė kasacinio teismo praktika, kuri... 11. 2. Priimtas sprendimas neatitinka logikos ir LR civilinio kodekse įtvirtintų... 12. 3. Teisės normos nenustato, kad siekiant žalos atlyginimo pagal LR CK 6.267... 13. 4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojo medžioklės... 14. 5. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikoje nėra sukurto... 15. Atsakovas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir... 16. 1. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nesant objektyvių... 17. 2. Apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde neįrodinėja ir nepateikė... 18. 3. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vyriausybės, niekada... 19. 4. Nors apeliantas teigia, kad valstybė gali ir turi kontroliuoti laukinius... 20. 5. Nesant apelianto pateiktų įrodymų apie 11,5 kilometro nuo Aukštadvario... 21. 6. Ieškovo teiginys, kad valstybė įtraukė kelią į profesionalios... 22. 7. Byloje nėra duomenų ir ieškovas neįrodė, kad 2012-01-13 eismo įvykio... 23. 8. Nors apeliantas teigia, kad nėra pagrindo vadovautis minėta LAT ir VAT... 24. Trečiasis asmuo su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Skundas atmestinas.... 27. Ieškovas reikalavimą priteisti jam žalą, padarytą dėl valstybės kaltės,... 28. Byloje turi būti padaryta išvada, ar privalo valstybė įrengti kelio... 29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog būtų... 30. Įspėjamieji kelio ženklai statomi vadovaujantis Kelio ženklų ir signalų... 31. Vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija... 32. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti...