Byla ATP-400-382/2012
Dėl Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos 2012-02-06 nutarimo

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, sekretoriaujant Redai Tamašauskaitei, dalyvaujant apeliantui G. J., atstovui advokatui Robertui Skėriui,

2išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. J. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos 2012-02-06 nutarimo.

3Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

42012 m. sausio 25 d. G. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2012 m. sausio 2 d. vykdant patikrinimą Stirbaičių kraštovaizdžio draustinio Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos kraštovaizdžio ir informacijos skyriaus vyr. specialistas pastebėjo, kad sklype, kurio kadastrinis Nr. 6850/0004:6 priklausančiame G. J., vyksta žemės kasimo darbai pelkėje. 2012 m. sausio 4 d. Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos specialistams nuvykus į minėtą sklypą ir atlikus matavimus nustatyta, kad pelkėje suformuotas 15 a vandens telkinys. Tokiais veiksmais G. J. pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 2001 m. gruodžio 4 d. Nr. IX-628 9 str. 1 p., 2 p., 13 str. 2 p. reikalavimus.

5Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos 2012 m. vasario 6 d. nutarimu G. J. nubaustas pagal LR ATPK 76 str. 5 d. 400 Lt bauda už tai, kad 2012 m. sausio 2 d. vykdant patikrinimą Stirbaičių kraštovaizdžio draustinio Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Kraštovaizdžio ir informacijos skyriaus vyr. specialistas pastebėjo, kad sklype, kurio kadastrinis Nr. 6850/0004:6, priklausančiame G. J., vyksta žemės kasimo darbai pelkėje. 2012 m. sausio 4 d. Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos specialistams nuvykus į minėtą sklypą ir atlikus matavimus nustatyta, kad pelkėje suformuotas 15a vandens telkinys ir padidintas bevardžio upelio vagos plotas 2a, t. y. savavališkai iškasta kūdra, sunaikinta pelkė, tuo padaryta žala aplinkai. Tokiais veiksmais G. J. pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 2001 m. gruodžio 4 d. Nr. IX-628 9 str. 1 p., 2 p., 13 str. 2 p. reikalavimus.

6Plungės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs G. J. apeliacinį skundą dėl Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos 2012 m. vasario 6 d. nutarimo, 2012-04-16 nutartimi jį atmetė ir paliko nutarimą nepakeistą.

7Apeliaciniu skundu G. J. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos 2012 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. 1 AM 032995 nutraukti. Nurodo, kad nėra vieno iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų – subjektyviosios pusės, t. y. jis nežinojo, kad valo kūdrą neleistinoje vietoje. Byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti vienareikšmiškos ir abejonių nekeliančios išvados, kad jam buvo išduotas žemės sklypo planas su pažymėta kūdros valymo vieta ir kad jis žinojęs, jog valo kūdrą visai kitoje vietoje. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos 2011-11-30 leidimą, minėtos direkcijos atstovų paaiškinimus, kurie prieštaravo jo bei liudytojo R. G. parodymams. Be to, teismas nevertino aplinkybės, kad leidimas buvo išduotas asmeniui, neturėjusiam teisės jam atstovauti Žemaitijos nacionalinio parko direkcijoje. Teismas netyrė skundo argumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo reikalavimų pažeidimo nebuvimo, o konkrečiai, kad R. G. neįrengė naujo vandens telkinio, o tik išvalė sklype buvusią kūdrą. Nurodo, kad teismo išvada apie tai, kad nors padarytos žalos dydis byloje neapskaičiuotas, tačiau žala aplinkai padaryta, nes sunaikinta valstybės saugoma pelkė, yra nepagrįsta. Visų pirma teismas padarė šią išvadą, neturėdamas jokių įrodymų apie tai, kad būtent pelkė, kurioje esančią kūdrą išvalė, buvo valstybės saugoma pelkė. Žemaitijos nacionalinio parko direkcija nepateikė į bylą jokių įrodymų, iš kurių būtų buvę galima spręsti apie tai, kad šiai pelkei yra suteiktas valstybės saugomos pelkės statusas. Šios pelkės apsaugai nėra įsteigtas joks specialios paskirties draustinis. G. J. atkreipia dėmesį, kad palikdamas Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos 2012 m. vasario 6 d. nutarimą nepakeistą, teismas pripažino, kad jis buvo pagrįstai nubaustas ir už bevardžio upelio vagos ploto padidinimą. Pažymi, kad 2012 m. sausio 25 d. administracinio teisės pažeidimo protokole AM Nr. 031506, kurio pagrindu buvo nagrinėjama administracinė byla ir priimtas skundžiamas nutarimas, neužfiksuotas jo tariamai padarytas pažeidimas – bevardžio upelio vagos ploto padidinimas 0,2 ha. Visiškai neaišku, kuo remdamasis bylą nagrinėjęs pareigūnas padarė tokią išvadą, nenurodyta, kada toks pažeidimas nustatytas, kada ir kokiomis priemonėmis išmatuotas padidintos vagos plotas. Kadangi įvardytas pažeidimas nenurodytas 2012 m. sausio 25 d. administracinio teisės pažeidimo protokole AM Nr. 031506 ir jam nėra surašytas joks kitas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame būtų fiksuotas toks pažeidimas, tai reiškia, kad tokio pažeidimo, už kurį jam pritaikyta administracinė nuobauda, nėra. Tai įrodo, kad jis nubaustas nepagrįstai.

8Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 str. 1 d., 260 str. ir 284 str. 2 d., ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija.

10Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas G. J. surašytas už tai, kad pažeisdamas Saugomų teritorijų įstatymo 2001 m. gruodžio 4 d. Nr. IX-628 9 str. 1 p., 2 p., 13 str. 2 p. reikalavimus pelkėje suformavo 15a vandens telkinį, tačiau Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos 2012 m. vasario 6 d. nutarime G. J. padarytas administracinio teisės pažeidimas papildytas dar viena aplinkybe – bevardžio upelio vagos ploto padidinimu.

11Kaip jau anksčiau minėta, administracinio teisės pažeidimo protokole, be kitų išvardytų elementų, turi būti nurodoma administracinio teisės pažeidimo tiksli padarymo vieta, tikslus laikas ir esmė. Surašant G. J. administracinio teisės pažeidimo nutarimą, be protokole nurodytų aplinkybių, jam buvo inkriminuota nauja aplinkybė, apie kurią jam nebuvo žinoma. Pažymėtina, kad apylinkės teismui paduotame G. J. apeliaciniame skunde buvo pabrėžta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodytas nutarimu inkriminuotas papildomas pažeidimas, tačiau apylinkės teismas į minėtą apeliacinio skundo motyvą neatsakė, protokolo teisingumo šiuo aspektu nevertino. Patikrinus nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje, išskyrus skundžiamą nutarimą, nėra jokių duomenų apie bevardžio upelio vagos ploto padidinimo aplinkybes. Tokių duomenų nėra nei 2012-01-02 vyr. specialisto S. V. tarnybiniame pranešime, nei kitame Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos surašytame dokumente. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 76 str. 5 d. administracinė atsakomybė numatyta asmeniui, pažeidusiam valstybinių parkų ar biosferos rezervatų apsaugos ir naudojimo režimą, jei yra padaroma žalai aplinkai. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių dokumentų apie G. J. veiksmais padarytos žalos aplinkai dydį, todėl minėta aplinkybė, kuri yra viena iš pagrindinių ATPK 76 str. 5 d. pažeidimo sudėties požymių, turi būti papildomai ištirta bei įvertinta.

12Remiantis šiomis aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinio teisės pažeidimo byla ištirta netinkamai, protokolas surašytas neteisingai ir tai trukdo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme. ATPK 284 str. 2 d. nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, kurios šiuo atveju yra svarbios pažeidimo mastui, galimai žalai aplinkai nustatyti. Taip padaręs teismas pažeistų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (2010-06-04 nutartis byloje Nr. N575-5351/2010). Esant aptartai situacijai, kai teismas pats negali ištaisyti protokolo trūkumo, o jo neištaisius, negalima tinkamai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos ir priimti teisingo sprendimo byloje, Plungės rajono apylinkės teismo 2012-04-16 nutartis bei Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos 2012 m. vasario 6 d. nutarimas naikintini, ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai papildomai tirti ir, esant pagrindui, administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

13Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

14panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2012-04-16 nutartį, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos 2012 m. vasario 6 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai papildomai tirti ir administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

15Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai