Byla I-146-320/2013
Dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus

1Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalytės Zlatkuvienės ir Nijolės Čekanauskienės, sekretoriaujant Irenai Žemaitienei, dalyvaujant pareiškėjams D. P., O. P., jų atstovei advokato padėjėjai Žavintai Jurgelėnienei, atsakovės Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovėms J. P., R. M., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui L. K., atsakovo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams S. U., L. J., A. K.- Ž.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. P., O. P. skundą atsakovams Utenos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriui, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

3pareiškėjai teismui paduotu skundu prašo:

41) panaikinti Utenos rajono savivaldybės administracijos 2012-12-04 sprendimą Nr(duomenys neskelbtini) ir įpareigoti priimti naują sprendimą- patvirtinti Kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko ūkio sodybos vietai parinkti 2,4281 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Radeikių k. v., esančiame (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatomis;

52) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus 2012-09-26 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovą- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrių priimti naują sprendimą- pakartotinai derinti Kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko ūkio sodybos vietai parinkti 2,4281 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Radeikių k. v., esančiame (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatomis;

63) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-11-19 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini);

74) panaikinti LR aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012-09-26 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-10-02 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti atsakovą- LR aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą priimti naują sprendimą- pakartotinai derinti Kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko ūkio sodybos vietai parinkti 2,4281 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Radeikių k. v., esančiame (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatomis;

85) priteisti byloje turėtas išlaidas.

9Pareiškėjai ir jų atstovė paaiškino, kad pareiškėjai parengė Kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko ūkio sodybos vietai parinkti (toliau- ir Projektas) jiems priklausančiame žemės sklype. Žemės sklypas yra Indrajos ežero apsauginėje zonoje. Atsakovai projekto nesuderino ir atsisakė patvirtinti, motyvuodami tuo, kad pažeistas Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau- ir Specialiosios sąlygos) 127.9.1 punktas, t.y. neišlaikyti atstumai iki vandens telkinio. Pareiškėjų nuomone, minėtas Specialiųjų sąlygų punktas ginčo atveju netaikytinas, nes žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) kaimo ribose. Pareiškėjai įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime. Tai patvirtina VĮ Registrų centro duomenų banko išrašas dėl žemės sklypo ir daiktinių teisių į jį įregistravimo bei VĮ Registrų centro išduota Lietuvos Respublikos adresų registro grafinių duomenų ištrauka. Pareiškėjai nekalti, kad Vyriausybė nėra nustačiusi (duomenys neskelbtini) kaimo ribų. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas į bylą pateikė užtvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisykles, kurios numato maksimalų ežero vandens lygio pakilimą 1,9 metro. Vandens lygis ežere yra reguliuojamas, todėl tikimybė, kad ežero vanduo gali tiek pakilti, yra labai maža (tik 1 procentas), ir tik esant pavasario polaidžiui. Teritorijų planavimo dokumentai, pradėti rengti iki Specialiųjų sąlygų 127.9 punkto pakeitimo, turi būti baigiami rengti ir derinti pagal seną redakciją.

10Atsakovės Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovės su skundu nesutinka, paaiškino, kad Utenos rajono savivaldybės administracija atsisakė suderinti pareiškėjų parengtą Kaimo plėtros žemėtvarkos projektą motyvuodama tuo, kad šis projektas neatitinka Specialiųjų sąlygų numatytų atstumų iki ežero kranto linijos. Pagal Specialiųjų sąlygų 127.9 p., atstumas iki ežero turi būti 100 metrų, o projekte užstatymo teritorija numatyta iš karto už apsaugos juostos. Specialiųjų sąlygų 127.9 punkto redakcija nebuvo tiksli, įstatymų leidėjas ją tik patikslino, o ne pakeitė, nustatydamas, kad reikalavimai atstumui nuo vandens telkinių netaikytini tik urbanizuotose vietovėse. Ginčo žemės sklypas atitolęs nuo kompaktiškai užstatyto kaimo. Tokia teismų praktika buvo susiformavusi ir anksčiau.

11Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas su skundu nesutinka, paaiškino, kad parengto projekto nederino dėl to, kad jame nesilaikyta Specialiųjų sąlygų 127.9.1 punkto reikalavimų. Kaimas apibrėžiamas kaip gyvenamoji teritorija, tačiau niekur nėra reglamentuota, kas tai yra gyvenamoji teritorija. Atsakovo nuomone, gyvenamoji teritorija suprantama pagal savo reikšmę, t.y. nuolatinė žmonių gyvenamoji vieta ir veiklos vieta. Tokia teritorija gali būti tik vieta, kur yra žmonių gyvenimui bei ūkiui ir darbui skirti pastatai. Ši teritorija turėtų būti apibrėžiama kaip pastatais užstatyta teritorija, kuri, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, yra miesto, miestelio ar kaimo gyvenamoji vietovė. Visa kita teritorija yra negyvenamoji vietovė. Šiuo atveju sklypas nepatenka į gyvenamąją vietovę, laikytina, kad jis yra už kaimo ribų, ir jam yra taikomi Specialiųjų sąlygų 29 skirsnio apribojimai.

12Atsakovo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau- ir Utenos RAAD) atstovės su skundu nesutinka, paaiškino, kad ginčo teritorijai negali būti taikoma Specialiųjų sąlygų 127.9 punkte numatyta išimtis, ir privalo būti išlaikyti atstumai, nurodyti šiame punkte, t.y. 100 metrų nuo vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų nuo terasos šlaito briaunos. Rengiant Projektą, nepakankamai buvo išanalizuota sklypo situacija reljefo požiūriu, neįvertinta tai, kad Indrajos ežeras yra užtvenktas ir gali svyruoti vandens lygis (iki 1,9 metro), topografinė nuotrauka, rengiant Projektą, nėra privaloma, ir dėl to nebuvo išsiaiškinta, ar tai galima užlieti teritorija. Pagal galiojančius teisės aktus, draudžiama statyti pastatus vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių. Parenkant užstatyti leistiną teritoriją, nebuvo atsižvelgta į šį reikalavimą. Toje vietoje visas sklypo reljefas yra nevienalytis. Ankstesniame administracinių vienetų įstatyme buvo pateiktas kaimo sąvokos išaiškinimas, nurodyta, kad kaimas yra skirstomas į urbanizuotą ir neurbanizuotą teritoriją. Pareiškėjų žemės sklypas negali būti priskiriamas tai kompaktiškai teritorijai, kurios išaiškinimas yra pateiktas dabar galiojančiame Vyriausybės nutarime Nr.343.

13Skundas tenkintinas iš dalies.

14Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai D. P. ir O. P. 2012-06-13 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 2,4281 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.50-52). Pareiškėjas D. P. 2012-07-16 kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės administracijos Teritorijų ir statybos skyrių, prašydamas išduoti planavimo sąlygų sąvadą Kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti- ūkininko sodybos vietos parinkimui minėtame žemės sklype (b.l.81). 2012-08-13 jam buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. (duomenys neskelbtini) Ūkininko sodybos vietos parinkimui žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (b.l.42). Buvo parengtas Projektas ir pateiktas derinti planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms. Utenos rajono savivaldybės administracija 2012-12-04 raštu Nr (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrius 2012-09-26 raštu Nr.Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2012-10-02 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė derinti pateiktą Projektą iš esmės tuo motyvu, kad pažeistas Specialiųjų sąlygų XXIX skyriaus 127.9 punkte įtvirtintas reikalavimas statyti vandens telkinių apsaugos zonose statinius ne arčiau kaip 100 metrų iki vandens kranto linijos arba 50 metrų nuo terasos šlaito briaunos (b.l.14, 15, 22). Šiais raštais įforminti institucijų sprendimai atsisakyti derinti Projektą ir yra skundžiami nagrinėjamojoje byloje.

15Atsakovas Utenos RAAD savo atsiliepime teismui nurodė, kad skundžiamas 2012-10-02 raštas nėra laikytinas sprendimu, skundžiamu ABTĮ nustatyta tvarka, nes jis yra tik tarpinis dokumentas, kuriame nurodyti rasti trūkumai, ir nesukėlė pareiškėjams neigiamų pasekmių. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintos Lietuvos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-08-11 įsakymu Nr.3D-476/D1-429 (toliau- ir Taisyklės), 55 p. nustato, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projekto derinimo procedūrą atlieka projekto rengėjas, derindamas su atitinkamomis institucijomis, o paties projekto suderinimu laikomas institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens parašas projekto sprendinių brėžinyje arba raštas- atsakymas su esminiu pritarimu parengtam projektui. Iš bylos medžiagos matyti, kad parengta projektinė dokumentacija buvo pateikta Utenos RAAD derinimui (b.l.21,22). Nors Utenos RAAD 2012-10-02 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) savo turiniu yra nekonkretus, tačiau Utenos RAAD vadovas ar jo įgaliotas atstovas Projekto sprendinių brėžinyje nepasirašė, tai laikytina atsisakymu derinti Projektą, ką iš esmės patvirtino ir Utenos RAAD atstovė teismo posėdžio metu. Atsisakymas derinti projektą užkerta kelią projekto rengėjui bet kokioms tolimesnėms planavimo procedūroms, todėl Utenos RAAD 2012-10-02 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas individualiu administraciniu aktu ir yra administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

16Pareiškėjai taip pat skundžia ir prašo panaikinti Utenos RAAD 2012-09-26 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.21). Šiame rašte aiškiai išdėstyta Utenos RAAD, kaip Projektą derinančios institucijos, pozicija pateikti papildomus dokumentus, t.y. žemėlapio ištrauką su pažymėtomis (duomenys neskelbtini) kaimo ribomis, jog šis dokumentas reikalingas spręsti Projekto derinimo klausimą, galutinė atsakovo pozicija dėl Projekto suderinimo (nesuderinimo) juo nebuvo išsakyta. Be to, pareiškėjams šiame rašte nurodytą dokumentą pateikus, Projekto derinimo klausimas buvo spręstas iš naujo (b.l.22). Todėl minėtas Utenos RAAD 2012-09-26 raštas laikytinas tik tarpiniu dokumentu, neužkirtusiu kelio tolimesnei planavimo procedūrai, t.y. nesukėlusiu pareiškėjams teisinių pasekmių. Jis nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, skundžiamu ABTĮ nustatyta tvarka. Administracinės bylos dalis dėl Utenos RAAD 2012-09-26 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str.1 d.1 p.).

17Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų turinį, sudėtį, rengimo, svarstymo, derinimo ir tvirtinimo tvarką nustato Taisyklės. Taisyklių 67 p. nustato, kad nesutarimus tarp kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengėjų, planavimo sąlygas išdavusių institucijų, planavimo organizatorių ir projektą derinančių institucijų nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Nors Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėjo pareiškėjų skundą tik dėl Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriaus atsisakymo derinti Projektą, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje atsakovais įtrauktos institucijos Projektą derinti atsisakė iš esmės tuo pačiu motyvu, teismas mano, kad pareiškėjai pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, atsisakymą derinti Projektą apskundė Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2012-11-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjų skundo nepatenkino (b.l.16-20). Šį Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą pareiškėjai taip pat prašo panaikinti.

18Išduotose planavimo sąlygose Projektui rengti buvo nustatytas reikalavimas laikytis Specialiųjų sąlygų. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad planuojamas žemės sklypas patenka vandens telkinių apsaugos juostą bei zoną, jam taikytinos Specialiųjų sąlygų XXIX skyriaus nuostatos (b.l.50-21). Byloje nėra ginčo, kad Projektu užstatyti numatyta teritorija patenka į Indrajos ežero apsaugos zoną. Tarp šalių ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjų parengtam Projektui taikytini Specialiųjų sąlygų 127.9 punkte nustatyti apribojimai statyti statinius šiame punkte nurodytu atstumu nuo paviršinio vandens telkinio. Pažymėtina, kad Specialiųjų sąlygų 127.9 punktas Lietuvos Vyriausybės 2012-09-19 nutarimu Nr.1122 buvo išdėstytas nauja redakcija, įsigaliojusia nuo 2013-01-01. Lietuvos Vyriausybės 2012-09-19 nutarimo Nr.1122 3 punktas nustatė, kad iki 2013-01-01 pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių yra išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos viešojo svarstymo su visuomene procedūros, gali būti baigiami rengti ir tvirtinami pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 125, 127.3, 127.9 punktų nuostatas, galiojusias iki 2013-01-01.

19Projektas pradėtas rengti, planavimo sąlygos išduotos bei viešai apsvarstytas iki 2013-01-01, taigi, jis turi atitikti Specialiųjų sąlygų 127.9 punktą, galiojusį iki 2013-01-01.

20Specialiųjų sąlygų 127.9.1 punktas (2007-09-26 nutarimo Nr.1031 redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) nustatė, kad Vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų- nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais-potvynio metu neužliejamojoje teritorijoje). Pareiškėjai teigia, kad minėta nuostata ginčo atveju netaikytina, nes planuojamas žemės sklypas nėra už (duomenys neskelbtini) kaimo ribų, t.y. žemės sklypas yra šio kaimo ribose. Atsakovai su šiuo argumentu nesutinka, nurodydami, kad Vyriausybė nėra nustačiusi (duomenys neskelbtini) kaimo ribų, žemės sklypas neužstatytas statiniais ir neatitinka kompaktiškai užstatytos kaimo teritorijos sąvokos.

21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas ginčus dėl panašių teisinių santykių ir aiškindamas Specialiųjų sąlygų 127.9 punkte įtvirtintą sąvoką „kaimas“ ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: 2011-01-20 administracinėje byloje Nr. A-261-337/2011, 2011-06-16 administracinėje byloje Nr. A-63-2278/2011) yra pažymėjęs, kad Specialiosiose sąlygose nėra pateiktas „kaimo“ ir „kaimo ribų“ sąvokų išaiškinimas. Nagrinėjamojoje byloje kilęs ginčas susijęs su žemės naudojimo bei teritorijų planavimo teisiniais santykiais kyla, tačiau nei LR Žemės įstatymas, nei LR Teritorijų planavimo įstatymas taip pat neapibrėžia „kaimo“ sąvokos. Atsakovai savo poziciją grindžia LR Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje pateikta urbanizuotų teritorijų samprata, teigia kad kaimu gali būti laikoma tik teritorija, atitinkanti urbanizuotos teritorijos sąvoką, t.y. kompaktiškai užstatyta kaimo gyvenamosios vietovės teritorija. Tačiau iš šios normos lingvistinės analizės matyti, kad įstatymų leidėjas ja siekė apibrėžti ne „kaimo“ sąvoką, o tik šios gyvenamosios vietovės statiniais užstatytas dalis. Šia teisės norma ginčo atveju remtis nėra pagrindo. Nesant ginčo teisiniams santykiams taikytinų specialiųjų teisės normų, atskleidžiant Specialiųjų sąlygų 127.9 vartojamos „kaimo“ sąvokos prasmę, būtina vadovautis bendrosiomis normomis.

22Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 straipsnio 4 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves; kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai, kaimai ir viensėdžiai. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalį kaimai yra gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto, miestelio ir viensėdžio požymių. LR Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 10 straipsnis numato, kad gyvenamąsias vietoves nustato ir panaikina, jų teritorijų ribas nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į savivaldybės tarybos siūlymą, pateiktą įvertinus vietos gyventojų nuomonę, o šio įstatymo 12 straipsnį Lietuvos Respublikos seniūnijos ir gyvenamosios vietovės registruojamos, o jų teritorijų arba pavadinimų pakeitimai apskaitomi Lietuvos Respublikos adresų registre Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

23Valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos adresų registro grafinių duomenų ištrauka patvirtina, kad pareiškėjams priklausantis planuojamas žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) kaimo ribas (b.l.23), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pareiškėjams priklausantis ginčo žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) kaime (b.l.50-51). Pagal LR Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 str. nuostatas, registrų sistemos funkcionavimo pagrindas yra registrų sąveika (15 str.2 d.), registro tvarkytojui susijusio registro perduotus registro duomenis draudžiama rinkti ir įrašyti į registrą iš pirminių šaltinių ar kitokiu būdu; registre įregistruotas registro objektas pakartotinai kituose registruose neregistruojamas (15 str.4 d.), registro duomenys ir registro informacija laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka (15 str.5 d.). Atsakovai nei Nekilnojamojo turto registro, nei Adresų registro duomenų teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčijo. Jais abejoti teismas neturi pagrindo. Šių registrų duomenys yra pakankamas pagrindas patvirtinti, kad ginčo žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją. Dėl šių motyvų atsakovų argumentas, kad pareiškėjų Projektu planuojamas žemės sklypas yra už (duomenys neskelbtini) kaimo ribų, laikytinas nepagrįstu. Projektui Specialiųjų sąlygų 127.9.1 p. įtvirtinti apribojimai dėl šiame punkte nustatytų atstumų iki vandens telkinio, netaikytini, atsakovų sprendimai, kuriais atsisakyta suderinti Projektą, laikytini nepagrįstais, todėl naikintini. Pripažinus nepagrįstais atsakovų sprendimus atsisakyti derinti Projektą, naikintinas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-11-19 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kaip išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtas sprendimas.

24Pagal Specialiųjų sąlygų 127.9. punkte įtvirtintų teisės normų prasmę, jose nustatytas draudimas visais atvejais statyti statinius potvynio metu užliejamojoje teritorijoje. Pažymėtina, kad Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas argumentą, jog Projektu planuojama užstatyti teritorija galimai pateks į potvynio metu užliejamą teritoriją, pateikė tik savo atsiliepime teismui, pareiškėjams pradėjus ginčo sprendimą teismo keliu. Tokį savo argumentą atsakovas grindė pateiktomis Indrajų užtvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis Aplinkos ministerijos Hidrografinio tinklo tarnybos viršininko 2000-06-16 (b.l.91-109) Nei išduotose projektavimo sąlygose, nei atsisakyme derinti Projektą ši aplinkybė nebuvo detalizuota. Ir nors atsakovo keliamas klausimas dėl potvynio metu užliejamos teritorijos patenka į Planavimo sąlygose nurodyto Specialiųjų sąlygų 127.9 punkto reglamentavimo sritį, atsakovo Utenos RAAD atstovai teismo posėdyje patvirtino, kad ši aplinkybė, sprendžiant Projekto suderinimo klausimą, nebuvo analizuota ir įvertinta. Teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų. Dėl minėtos priežasties atsakovai turi iš naujo atlikti Projekto derinimo procedūrą, įvertindami teisme nurodytą aplinkybę dėl Projektu planuojamos teritorijos potvynio metu užliejimo galimybės.

25Tuo pačiu nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą pareigoti atsakovus suderinti Projektą.

26Pareiškėjai taip pat prašo iš atsakovų solidariai priteisti jiems byloje turėtas išlaidas- 2500 litų: 2300 litų už skundo surašymą bei 200 litų už atstovavimą teisme.

27Pagal LR ABTĮ 44 str.1 p., proceso šalis, jos naudai priėmus sprendimą, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų- skundo surašymo ir padavimo išlaidas, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (LR ABTĮ 44 str.2 d.). Pagal LR ABTĮ 44 str.6 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

28Sprendimas priimtas pareiškėjų naudai, todėl laikytina, kad jie įgijo teisę į jų turėtų išlaidų administracinėje byloje atlyginimą.

29Pareiškėjams administracinėje byloje atstovavo advokato padėjėja Žavinta Jurgelėnienė pagal 2013-01-02 atstovavimo sutartį (b.l.12). 2012-01-02 sąskaita už teisines paslaugas Nr. ST-2, 2013-01-04 pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr.669316 patvirtina, kad už skundo surašymą ir atstovavimą teisme advokato padėjėjai Ž. Jurgelėnienei D. P. sumokėjo 2500 litų (b.l.121-122).

30Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (LR ABTĮ 44 str. 6 d.). LR CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau tekste- Rekomendacijos). Rekomendacijų 8 p. numato maksimalius priteistino užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžius: už ieškinį - koeficientą 3 nuo LR Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (8.2 p.), už atstovavimą teisme- koeficientą 0,15 už kiekvieną atstovavimo valandą teisme (8.18 p.).

31Administracinėje byloje vyko vienas teismo posėdis, kuris truko 2 val.40 min., todėl už atstovavimą teismo posėdyje pagal Rekomendacijų 9 p. Gali būti priteisiama ne daugiau 450 litų (1000x0,15x3).

32Rekomendacijų 5 punktas nustato, kad už advokato teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodytų maksimalių dydžių.

33D.P. prašoma priteisti suma už skundo surašymą (2300 litų) bei atstovavimą teismo posėdyje (200 litų) neviršija 80 procentų Rekomendacijų 8.2 p. ir 8.18 p. nurodytų maksimalių dydžių, yra adekvati byloje nagrinėjamo ginčo sudėtingumui.

34Dėl aukščiau išvardintų argumentų D. P. priteistina 2500 litų byloje turėtų išlaidų.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 88 str. 1 d. 4 p., 44 str., LR CPK 98 str.

Nutarė

36skundą patenkinti iš dalies.

37Panaikinti Utenos rajono savivaldybės administracijos 2012-12-04 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

38Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus 2012-09-26 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

39Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-11-19 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

40Panaikinti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012-10-02 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

41Įpareigoti Utenos rajono savivaldybės administraciją, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrių bei LR aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą iš naujo svarstyti Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko ūkio sodybos vietai parinkti 2,4281 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Radeikių k.v., esančiame (duomenys neskelbtini), derinimo klausimą.

42Administracinės bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012-09-26 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo nutraukti.

43Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

44Priteisti D. P. iš Utenos rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento solidariai 2500 litų byloje turėtų išlaidų.

45Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. pareiškėjai teismui paduotu skundu prašo:... 4. 1) panaikinti Utenos rajono savivaldybės administracijos 2012-12-04 sprendimą... 5. 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 6. 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 7. 4) panaikinti LR aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos... 8. 5) priteisti byloje turėtas išlaidas.... 9. Pareiškėjai ir jų atstovė paaiškino, kad pareiškėjai parengė Kaimo... 10. Atsakovės Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovės su skundu... 11. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 12. Atsakovo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau- ir Utenos RAAD)... 13. Skundas tenkintinas iš dalies.... 14. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai D. P. ir O. P. 2012-06-13... 15. Atsakovas Utenos RAAD savo atsiliepime teismui nurodė, kad skundžiamas... 16. Pareiškėjai taip pat skundžia ir prašo panaikinti Utenos RAAD 2012-09-26... 17. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų turinį, sudėtį, rengimo, svarstymo,... 18. Išduotose planavimo sąlygose Projektui rengti buvo nustatytas reikalavimas... 19. Projektas pradėtas rengti, planavimo sąlygos išduotos bei viešai... 20. Specialiųjų sąlygų 127.9.1 punktas (2007-09-26 nutarimo Nr.1031 redakcija,... 21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas ginčus dėl... 22. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų... 23. Valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos adresų registro... 24. Pagal Specialiųjų sąlygų 127.9. punkte įtvirtintų teisės normų prasmę,... 25. Tuo pačiu nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą pareigoti... 26. Pareiškėjai taip pat prašo iš atsakovų solidariai priteisti jiems byloje... 27. Pagal LR ABTĮ 44 str.1 p., proceso šalis, jos naudai... 28. Sprendimas priimtas pareiškėjų naudai, todėl laikytina, kad jie įgijo... 29. Pareiškėjams administracinėje byloje atstovavo advokato padėjėja Žavinta... 30. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose... 31. Administracinėje byloje vyko vienas teismo posėdis, kuris truko 2 val.40... 32. Rekomendacijų 5 punktas nustato, kad už advokato teikiamas teisines paslaugas... 33. D.P. prašoma priteisti suma už skundo surašymą (2300 litų) bei... 34. Dėl aukščiau išvardintų argumentų D. P. priteistina 2500 litų byloje... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 88 str. 1 d. 4 p., 44 str., LR CPK... 36. skundą patenkinti iš dalies.... 37. Panaikinti Utenos rajono savivaldybės administracijos 2012-12-04 sprendimą... 38. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 39. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 40. Panaikinti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012-10-02 sprendimą... 41. Įpareigoti Utenos rajono savivaldybės administraciją, Nacionalinės žemės... 42. Administracinės bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos... 43. Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 44. Priteisti D. P. iš Utenos rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės... 45. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...