Byla 2S-55-104/2013
Dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria ieškovo G. G. ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria ieškovo G. G. ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, ir

Nustatė

2Ieškovas G. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ Respublikiniam energetikų mokymo centrui dėl drausminės nuobaudos skyrimo pripažinimo neteisėtu ir nuobaudos panaikinimo, taip pat reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovo direktorių laikytis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų bei nepiktnaudžiauti savo teise, gerbti kitų teises. Nurodė, kad dirba VšĮ Respublikiniame energetikų mokymo centre šilumos energetikos profesijos mokytoju. Taip pat nurodė, kad 2012-01-20 su atsakovo direktoriaus 2012-01-10 siūlymu keisti darbo sutarties sąlygas nesutiko. Teigė, jog atsakovo direktorius nesitarė su darbuotojų atstovais dėl tokių permainų. 2012-09-19 atsakovo direktorius įteikė pakartotinį siūlymą, kuriuo buvo nurodomos keičiamos pareigos į centralizuotos šilumos specialisto pareigas, šiai siūlomai pareigybei etatas nepriskiriamas, o atlygis mokamas už dėstymo ir dalyvavimo egzamine valandas. Pažymėtina, kad pablogėjus ieškovo sveikatai ir jam gydantis dienos stacionare atsakovo direktorius paskyrė komisiją dėl pasiruošimo mokymams veiklos patikrinimo. 2012-04-30 gauta komisijos išvada, jog G. G. pasiruošimo mokymams atliktų darbų nerasta. Ieškovas 2012-05-30 įteikė atsakovo direktoriui atsakymą į reikalavimą pasiaiškinti, tačiau 2012-06-19 įsakymu Nr.051P 401/326 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. 2012-08-22 atsakovui buvo įteiktas prašymas dėl ginčų komisijos sudarymo. Pažymėjo, jog sudaryta darbo ginčų komisija vieningo sprendimo, ar panaikinti įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo nepriėmė.

3Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-09 nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2012-10-22 pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Teismas įpareigojo ieškovą aiškiai ir konkrečiai suformuluoti ieškinio reikalavimą, nurodomas aplinkybes pagrįsti rašytiniais įrodymais. Pažymėjo, kad ieškovas nesiremia darbo ginčo komisijos priimtu sprendimu, nereiškia savarankiško reikalavimo dėl jo panaikinimo.

42012-10-22 ieškovas teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo nurodė, kad individualų ginčą dėl nesutikimo su paskirta drausmine nuobauda nagrinėjo darbo ginčų komisija. Pažymėjo, kad darbo ginčų komisija nepriėmė vieningo sprendimo panaikinti įsakymą dėl nuobaudos skyrimo. Darbo ginčai nagrinėjami teismuose ne tik nesutinkant su komisijos sprendimu, bet ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 295 str. 1 d. 2 p., kai darbo ginčų komisijoje šalys nesusitarė. Todėl, ieškovo nuomone, nėra reikalingas reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą, nes tokio vieningo sprendimo nėra priimto. Todėl remdamasis Lietuvos Respublikos DK 295 str. 1 d. 2 p., ieškovas kreipiasi į teismą dėl drausminės nuobaudos skyrimo pripažinimo neteisėtu ir paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo.

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-11-02 nutartimi ieškovo G. G. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Susipažinęs su patikslintu ieškiniu teismas padarė išvadą, kad ieškovas tinkamai nepašalino jam nustatytų ieškinio trūkumų, t.y. nepatikslino ir nesukonkretino reiškiamo reikalavimo esmės. Nurodė, kad tokie ieškinio trūkumai eliminuoja galimybę teismui tinkamai ginti ieškovo galimai pažeistas teises. Taip pat nurodė, kad ieškovas neatsižvelgė į teismo siūlymą ginčyti ieškovo atžvilgiu priimtą galutinį darbo ginčų komisijos sprendimą Lietuvos Respublikos DK 293 str. 1 d. nustatyta tvarka.

6Ieškovas G. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus 1 apylinkės teismo 2011-11-02 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Nurodo, kad teismo 2010-10-09 nutartyje nurodytus skundo trūkumus jis pašalino. Tačiau apylinkės teismas šių aplinkybių neįvertino ir priėmė nepagrįstą nutartį. Pažymi, kad pateiktame darbo ginčų komisijos protokole Nr. 1 nurodyta, jog darbo ginčų komisija nepriėmė vieningo sprendimo ar panaikinti įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo, todėl ieškovo reikalavimas teikiamas remiantis Lietuvos Respublikos DK 295 str. 1 d. 2 p., kuomet darbo ginčų komisijoje sprendimas nebuvo priimtas, t.y. darbo ginčo komisijos nariai nesusitarė. Teismas, neteisingai siūlė ginčyti galutinį darbo ginčų komisijos sprendimą remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 293 str. 1 d. Atsakovo direktoriaus veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso normoms, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymui. Teismas neteisingai nustatė, jog ieškovo reikalavimai yra pertekliniai ar negalintys būti savarankiškais reikalavimais.

7Atskirasis skundas tenkinamas.

8Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su teisės aktų įtvirtintomis ieškinio priėmimo sąlygomis, dėl ko skundžiama nutartis naikinama, o klausimas dėl ieškinio priėmimo ir bylos pagal jį iškėlimo perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

9Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t.y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu.) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (Lietuvos Respublikos CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Respublikos CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (Lietuvos Respublikos CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus.

10Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar buvo pagrindas tokį institutą taikyti. Pirmosios instancijos teismas vienu iš trūkumų, kliudančių priimti apelianto ieškinį, įvardijo tai, kad ieškovas Lietuvos Respublikos DK 293 str. 1 d. nustatyta tvarka neginčija darbo ginčų komisijos priimto sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo pozicija nesutinka.

11Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos nustatyta, kad individualų darbo ginčą dėl apelianto nesutikimo su jam paskirta drausmine nuobauda 2012-09-03 nagrinėjo darbo ginčų komisija, tačiau vieningas sprendimas šiuo klausimu nebuvo priimtas, nes komisijos nariai nesusitarė. Ginčų sprendimo tarp darbdavio ir darbuotojo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos DK, kurio 293 str. 1 d. nurodyta, kad darbuotojas, nepatenkintas darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat tais atvejais, kai darbo ginčas darbo ginčų komisijoje nebuvo išspręstas per DK 291 str. 1 d. numatytus terminus, ir tais atvejais, kai darbo ginčų komisijoje šalys nesusitarė, per vieną mėnesį gali kreiptis su ieškiniu į teismą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos 292 str. 2 d. nustatyta, jog darbo ginčų komisijos nariams nesusitarus, darbo ginčų komisijos protokole įrašoma, kad šalys nesusitarė ir sprendimas nepriimtas. Darbo ginčai, kai darbo ginčų komisijoje šalys nesusitarė (DK 292 straipsnio 2 dalis) nagrinėjami teismuose (Lietuvos Respublikos DK 295 str. 1 d. 2 p.) Taigi minėtų teisės normų analizė leidžia teigti, kad nors įstatyme ir yra imperatyviai nustatyta privaloma ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka, tačiau vertinant šias teisės normas sistemiškai, darytina išvada, kad teismas nėra darbo ginčų komisijos revizinė institucija.

12Atsižvelgiant į tai ir sutinkant su apelianto teiginiais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju be pagrindo plečiamai aiškino būtinumą ieškovui skųsti darbo ginčų komisijos sprendimą. 2012-11-02 nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dalis ieškovo reikalavimų negali būti pripažintais savarankiškais reikalavimais. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai netrukdo teismui priimti ieškinio ir išnagrinėti civilinės bylos. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, tokios aplinkybės gali pagrįsti konkretų ieškovo reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat iš esmės sutinka ir su apelianto skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su apelianto reikalavimų turiniu. Pagrindinis ieškovo reikalavimas yra visiškai aiškus ir konkretus. Iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti atsakovo direktoriaus 2012-06-19 įsakymą Nr. 051P 401/326 dėl drausminės nuobaudos skyrimo šilumos ir energetikos mokytojui G. G. neteisėtu ir nuobaudą panaikinti. Pažymėtina, kad nagrinėjant darbo bylas būtina atsižvelgti į nelygiavertį darbuotojo ir darbdavio ekonominį ir socialinį statusą, bei siekti labiau apsaugoti darbuotojo, kaip ekonomine ir socialine prasme silpnesnės darbo santykių šalies, interesus.

13Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, 2012-11-05 nepagrįstai išsiuntė apeliantui 2012-11-02 nutarties patvirtintą kopiją ir jo kartu su patikslintu ieškiniu pateiktus priedus, o būtent darbo ginčų komisijos posėdžio protokolą (b.l. 15). Atsižvelgiant į tai, jog šioje civilinėje byloje ieškinio priėmimo klausimas dar nebuvo išspręstas (Lietuvos Respublikos CPK 137 str.), nes minėta 2012-11-02 dar nebuvo įsiteisėjusi, pirmosios instancijos teismas neturėjo procesinio pagrindo siųsti apeliantui jo su patikslintu ieškiniu pateiktus priedus.

14Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, šioje procesinėje stadijoje neturėjo teisinių prielaidų konstatuoti, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų ir tuo pagrindu laikyti jį nepaduotu ir grąžinti ieškovui. Todėl skundžiama nutartis naikinama, o klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Respublikos CPK 329 str. 1 d.).

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.,

Nutarė

16Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti, o klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai