Byla 2S-336-230/2008

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4343-391/2007 pagal pareiškėjo T. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarei Rasai Birutienei, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Pareiškėjas T. G. patikslintu pareiškimu prašė atnaujinti jam terminą priimti mirusio tėvo V. G. palikimą - žemės sklypus, esančius Jacionių km. ir Nemainionių km., Pabarės seniūnijoje, Šalčininkų rajone.

4Pareiškėjas nurodė, kad 1992 m. gruodžio 21 d. mirė jo tėvas V. G., kurio gyvenamoji vieta iki mirties buvo deklaruota Vilniuje, ( - ), pareiškėjo motina J. G. mirė 1949 m. rugpjūčio 21 d. Tėvas mirties dieną jokio turto neturėjo, todėl buvo netikslinga kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. 2007 m. vasario mėnesį pareiškėjas sužinojo, kad jo tėvo V. G. vardu bus atkurtos nuosavybės teisės į 19,90 ha žemės sklypą. Daugiau pretendentų į tėvo nuosavybės teise atkuriamus žemės sklypus nėra, taip pat nėra asmenų, norinčių atnaujinti terminą palikimui priimti. Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrius pakvietė pareiškėją, kaip mirusio tėvo turto įpėdinį, dalyvauti komisijos darbe dėl V. G. valdytų žemės sklypų vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo, 2007 m. birželio 28 d. komisija apžiūrėjo šiuos žemės sklypus vietoje, pažymėjo žemės sklypų ribas ir surašė sklypų vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktus. Tokiu būdu pareiškėjas apie galimybę susigrąžinti tėvo turėtą žemę sužinojo tik 2007 m. Anksčiau apie tai jam nebuvo žinoma, nes po tėvo mirties namuose nebuvo rasta jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis yra kreipęsis į žemėtvarkos skyrių dėl žemės grąžinimo. Pareiškėjas iki tėvo mirties mažai su juo bendravo, nes gyveno skirtingose vietose, tėvas apie turėtą žemę niekada nepasakojo. Nuo 1991 m. pareiškėjas turėjo daug rūpesčių dėl jo vadovaujamos 1991 m. balandžio 11 d. įregistruotos TŪB G. ir KO gamybos ir prekybos įmonės „Elektroplasta“ veiklos ir ilgai užsitęsusio šios įmonės išregistravimo proceso. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškėjas yra teisėtas mirusio tėvo V. G. įpėdinis pagal įstatymą į jo turtą - žemę, tačiau dėl praleisto termino notarų biuras negali užvesti paveldėjimo bylos. Mano, kad nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, todėl terminas turi būti atnaujintas.

5Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 11 d. nutartimi atmetė T. G. pareiškimą dėl praleisto termino tėvo V. G., mirusio 1992 m. gruodžio 20 d., palikimui priimti atnaujinimo ir priteisė iš pareiškėjo valstybei 25,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nepripažino svarbiomis pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių jis praleido terminą palikimui priimti, todėl praleisto termino neatnaujino. Teismas nustatė, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą mirusio tėvo palikimo nepriėmė, nes nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarinį organą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Pagal 1964 m. LR CK 587 straipsnį tokius veiksmus jis turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo, t.y. nuo palikėjo mirties, dienos. Įvertinęs įrodymus, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad palikėjas mirties dieną neturėjo jokio turto, neatitinka tikrovės, nes pareiškėjo tėvas V. G. nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą – butą ( - ), Vilniuje, kurį įgijo nuosavybėn 1992 m. sausio 23 d. sutartimi Butų privatizavimo įstatymo pagrindu. V. G. turtą paveldėjo jo sutuoktinė A. G., ką patvirtina 1993 m. spalio 4 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, ji šį butą 1993 m. spalio 4 d. testamentu paliko pareiškėjo sūnui T. G., kuriam 1998 m. liepos 16 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą. Teismas, remdamasis liudytojų R. R., E.L. K. parodymais, nustatė, kad pareiškėjas su tėvu bendravo ir lankydavosi jo bute, todėl jis negalėjo nežinoti apie tėvo turėtą turtą. Teismas nelaikė svarbia priežastimi pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjo tėvo sutuoktinė A. G. savo pareiškime dėl palikimo priėmimo nenurodė kitų įpėdinių, taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nuslėpė nuo teismo aplinkybę,jog tėvo palikimą priėmė tėvo sutuoktinė, ir teismui nurodė klaidinančią aplinkybę, kad jo tėvas buvo vedęs tik vieną kartą t.y. pareiškėjo motiną. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jo užimtumo vadovaujant įmonei teismas taip pat atmetė nurodydamas, kad darbas įmonėje vertintinas kaip įprastinė darbinė veikla.

6Pareiškėjas T. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 3-os apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį, o jo pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentai: 1) Teismas neteisingai išaiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, neteisingai įvertino įrodymus, aptarė ne visus įrodymus, o nutarties teiginiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir rašytiniams įrodymams. 2) Teismo teiginys, kad pareiškėjas turėjo žinoti, jog jo tėvas nuosavybės teise turėjo butą, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, liudytojų parodymams. Po pareiškėjo motinos mirties 1949 m. pareiškėjo tėvas iš Jacionių km., Šalčininkų raj., išvyko gyventi į Vilnių, o pareiškėjas liko gyventi kaime su tėvo broliu ir jo seserimi ir ten gyveno iki pašaukimo atlikti karinę tarnybą. Pareiškėjui nebuvo žinoma, kiek kartų vėliau tėvas buvo vedęs, o tėvo sugyventinė Ana laikė jį nepageidautinu svečiu jos bute ir nenorėjo, kad jis dažnai matytųsi su tėvu. Tėvas minėjo, kad butas ( - ), Vilniuje, buvo skirtas Anai, todėl jis negalėjo žinoti, kad butas galėjo pereiti tėvo nuosavybėn. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad butas jį privatizavus tapo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, ir jiems priklausė po ½ dalį. Po buto privatizavimo iki tėvo mirties praėjo tik 11 mėnesių, todėl pareiškėjas per tokį trumpą laiką negalėjo sužinoti apie tėvo įgytą nuosavybę. Tik gavus papildomus dokumentus teisme pareiškėjui paaiškėjo, jog Ana buvo pareiškėjo tėvo žmona. Teismas neįvertino aplinkybės, kad A. G. pareiškime notarų biurui nurodė, jog kitų įpėdinių nėra, kas rodo, kad buvo sąmoningai nuslėpta, jog pareiškėjas taip pat yra V. G. turto įpėdinis. Teismas nepagrįstai atsisakė pakartotinai apklausti liudytoją T. G. apie tai, kodėl A. G. 1993 m. spalio 4 d. išdavus paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą tą pačią dieną surašė testamentą jo sūnui. Teismas neįvertino Vilniaus m. 14- to notarų biuro (į kurio aptarnavimo teritoriją įeina palikėjo gyvenamoji vieta ( - ), Vilniuje) pranešimo apie tai, kad po V. G. mirties nebuvo užvesta paveldėjimo byla. 3) Teismas neįvertino aplinkybės, kad nėra jokių įrodymų apie tai, kad pareiškėjas savo tėvo palikimo būtų atsisakęs. 4) Teismas nevertino rašytinių įrodymų - žemės sklypų, į kuriuos atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktų bei planų, pagal kuriuos pareiškėjui kaip tėvo turto įpėdiniui buvo atmatuotos žemės sklypų ribos ir sužymėtos riboženkliais. 5) Tėvo žmona A. G. taip pat nežinojo apie tėvo teises atkurti nuosavybę į žemę, nes ji tai būtų nurodžiusi pareiškime dėl palikimo priėmimo. Liudytojas T. G. patvirtino, kad 2006 m. jo gyvenamosios vietos adresu gavo raštą iš žemėtvarkos tarnybos dėl žemės grąžinimo, tačiau pareiškėją apie tai informavo tik 2007 m. pradžioje, kadangi jis pats šiame bute būna retai, nes gyvena užsienyje. Be to, liudytojai E. K. ir R. R., pareiškėjo verslo partneriai, patvirtino, kad pareiškėjas, vadovaudamas TŪB G. ir Ko gamybos ir prekybos įmonei „Elektroplasta“, buvo labai užimtas, nes dažnai reikėjo vykti į užsienį, ir todėl su tėvu matydavosi retai. 6) Teismas nevertino liudytojų E. G. ir T. G. parodymų ir nepagrįstai atsisakė pakartotinai apklausti liudytoją T. G., ir tai turėjo įtakos nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimui. 7) Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas gyveno be tėvo ir motinos, jam buvo žymiai sunkiau įsigyti vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą. Todėl mano, kad žemės grąžinimo klausimas pareiškėjui turėtų būti išspręstas kaip moralinė kompensacija už jo sunkią vaikystę ir jaunystę, augant be tėvų. Be to, jis yra vienintelis įpėdinis paveldėti tėvo turėtą turtą - žemę, o suinteresuoti asmenys neprieštaravo, kad terminas palikimui priimti būtų atnaujintas. Teismas į tai neatsižvelgė, ir tokia teismo pozicija prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. 8) Teismas neteisingai taikė paveldėjimo teisės normas: 1964 m. CK 587 ir 588 straipsnius, kadangi pareiškėjas nėra atsisakęs nuo tėvo palikimo priėmimo, o paveldimas turtas - žemė atsirado tik 2007 m. birželio mėn. Šešių mėnesių terminas galėtų būti taikomas tik tuomet, kai yra žinomas mirusiojo turtas ir jo buvimo vieta, o šie duomenys pareiškėjui nebuvo žinomi.

7Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas gali pratęsti nustatytą terminą palikimui priimti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, reikia atsižvelgti į objektyvias termino praleidimo priežastis, į tai, kiek jis buvo praleistas, į palikimui priimti nustatytų terminų paskirtį, teisines pasekmes, į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su palikėju bendravo, lankėsi jo bute, todėl žinojo, kad po jo mirties liko turtas (butas), dėl kurio priėmimo per įstatymų nustatytą terminą pareiškėjas nesikreipė. Pareiškėjas, įgyvendindamas savo teises, elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, nes dėl termino atnaujinimo į teismą kreipėsi tik 2007 m., t.y. praėjus 14 metų nuo palikėjo mirties. Be to, 1993 m. spalio 4 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas palikėjo sutuoktinei A. G. patvirtina, kad ji po palikėjo mirties paveldėjo minėtą butą, o po jos mirties minėtą butą paveldėjo pareiškėjo sūnus T. G., kuriam 1998 m. liepos 16 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą. Kadangi įstatymas neleidžia priimti dalies palikimo, o kitos dalies atsisakyti (1964 m. CK 587 str.), todėl priimamas ne tik tas turtas, kuris yra žinomas, bet ir tas, kuris priimant palikimą nebuvo žinomas. Termino palikimui priimti atnaujinimo tikslas yra palikimo priėmimas, todėl šiuo atveju termino atnaujinimas neturi teisinės reikšmės, nes visas palikėjo turtas (kuris buvo žinomas mirties metu ir kuris atsiras ateityje) jau yra paveldėtas.

8Atskirasis skundas tenkintinas. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nėra nustatyti absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis), tačiau konstatuotinas netinkamas materialinės teisės normų, numatančių palikimo priėmimą, taikymas bei netinkamas įrodymų vertinimas, lėmęs nevisiškai pagrįstas išvadas.

9Iš byloje surinktų įrodymų, matyti, kad palikimas atsirado palikėjo V. G. mirties dieną, t.y. 1992 m. gruodžio 20 d., todėl remiantis CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu, paveldėjimo santykiams šioje byloje taikytinos 1964 m. Civilinio Kodekso normos.

101964 m. CK 588 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad CK 587 straipsnyje numatytą 6 mėnesių terminą palikimui priimti teismas gali prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas, pasibaigus tam terminui, ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Ši įstatymo norma suteikia notarui teisę, esant kitų suinteresuotų asmenų sutikimui, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir praleidusiam priimti palikimą asmeniui. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad kita įstatyminė palikėjo V. G. įpėdinė - jo sutuoktinė A. G. visą jo turtą paveldėjo pagal įstatymą, jai 1993 m. spalio 4 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į vienintelį palikėjo mirties dieną žinomą turtą – butą, esantį ( - ), Vilniuje (b.l. 67-68). Kadangi A. G. kaip įstatyminė įpėdinė (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas) įstatymų nustatyta tvarka palikimą priėmė, todėl ji turėjo galimybę paveldėti ir kitas palikėjo turtines teises, o būtent teisę į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, nes 1964 m. CK 587 straipsnio pirmoje dalyje buvo numatyta, kad neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. A. G. paveldėtą butą 1993 m. spalio 4 d. testamentu paliko testamentiniam įpėdiniui T. G., kuriam 1998 m. liepos 16 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą (b.l. 77, 84). T. G., nebūdamas įstatyminiu palikėjos A. G. įpėdiniu, paveldėjo ir galėjo paveldėti tik tą turtą, kuris konkrečiai buvo nurodytas testamente, t.y. butą, esantį ( - ), Vilniuje, ir jis neturi jokių teisių į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą. A. G., priėmusi savo mirusio sutuoktinio turtą, taip pat nepaveldėjo šios teisės, kadangi informacija apie galimybę atkurti nuosavybės teises į žemę tapo žinoma tik 2006 m., t.y. praėjus 8 metams po jos mirties. Šiuo metu vieninteliu įstatyminiu V. G. įpėdiniu, galinčiu paveldėti šią palikėjo teisę, yra jo sūnus – pareiškėjas T. G., kuris remiantis nurodyto 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalies nuostatomis gali priimti palikimą ir pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, kadangi palikimą priėmusi įstatyminė įpėdinė A. G. yra mirusi ir negali prieštarauti palikimo priėmimui. Termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo metu yra vienintelė galimybė atkurti V. G. įpėdiniams nuosavybės teises į žemę. Šiuo atveju, nesant kitų įpėdinių, nei vieno suinteresuoto asmens teisės nebus pažeistos. Palikėjo gyvenamosios vietos notarų biuras taip pat neprieštarauja, kad terminas palikimui priimti būtų prailgintas. Be to, termino prailginimas šiuo atveju reikštų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą, teismui realizuojant jam suteiktą teisę vertinti priežasčių svarbą ir taikant bei aiškinant įstatymus, nustatančius palikimo priėmimą (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys). Nesuteikus galimybės buvusio savininko įpėdiniui atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus, būtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei prieštarautų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo numatytiems tikslams grąžinti žemę buvusiems savininkams. Kolegija taip pat daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, svarbą netinkamai įvertino aplinkybes apie tai, kad pareiškėjui nebuvo žinoma apie tėvo turimą turtą ir jo turtines teises. Byloje yra nustatytas faktas, jog ir palikėjo sutuoktinė nežinojo apie palikėjo teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, nes tai nebuvo nurodyta jos pareiškime priimti palikimą (b.l 81). Tai patvirtina, kad šis palikėjo turtas nebuvo žinomas ne tik pareiškėjui, bet ir kitai įstatyminei įpėdinei – sutuoktinei. Šis A. G. pareiškimas priimti palikimą taip pat patvirtina, kad pareiškėjas kaip kitas įstatyminis įpėdinis notarų biurui nebuvo nurodytas, kas taip pat patvirtina pareiškėjo aiškinimą, jog jis nežinojo, kad tėvas turi nuosavybės teises į šios įpėdinės paveldėtą butą.

11Kadangi pirmosios instancijos teismas netaikė 1964 m. CK 588 straipsnio pirmos dalies nuostatų, numatančių galimybę priimti palikimą ir pasibaigus įstatymo numatytam terminui, jei tam neprieštarauja palikimą priėmę įpėdiniai, todėl priimta nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta, dėl ko naikintina, ir klausimas išspręstinas iš esmės, tenkinat pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti (CPK 337 straipsnio 2 punktas).

12Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

13Atskirąjį skundą patenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

14Patenkinti pareiškėjo T. G. pareiškimą ir jam atnaujinti terminą jo mirusio tėvo V. G. palikimui – žemės sklypams, esantiems Jacionių ir Nemainionių kaimuose, Pabradės seniūnijoje, Šalčininkų rajone, priimti. Kolegijos pirmininkė;

15Nijolia Indreikienė

Proceso dalyviai
Ryšiai