Byla 2YT-369-805/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo

1Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė

2sekretoriaujant Jolitai Matulienei,

3dalyvaujant pareiškėjui S. A., jo atstovei – advokatei R. M.,

4suinteresuotam asmeniui V. A.,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. A. A., V. A., I. S., D. Z. dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo

Nustatė

6Pareiškėjas S. A. pareiškimu teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ( - ) miręs V. A., asmens kodas ( - ) yra jo biologinis tėvas, o jis V. A. sūnus. Pareiškime nurodė, kad jo tėvai V. A. ir J. A. A. kartu gyveno 45 metus, tačiau nebuvo susituokę. V. A. mirė ( - ), tik kreipiantis į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo sužinojo, kad V. A. gimimo liudijime neįrašytas jo tėvu. Kadangi tėvai buvo nesusituokę, todėl gimimo liudijime V. A. nebuvo nurodytas tėvu, jame įrašytas tėvo vardas V., o pavardė nurodyta pagal motinos – A.. Pareiškėjo tėvai, gyvendami kartu, ( - ) susilaukė dar vieno sūnaus V. A., kurio gimimo liudijime V. A. taip pat neįrašytas tėvu. Tiek prieš jo gimimą ir po to tėvai gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, augino sugyventus vaikus. Įšlaužo seniūnijos pažymoje nurodyta, kad V. A. šeimą sudarė sugyventinė J. A. A. ir sūnus V. A., pareiškėjas į V. A. šeimos sudėtį nebuvo įtrauktas, nes 1998-2002 metais, darant namų knygoje įrašus, jau buvo sulaukęs pilnametystės. Tėvai buvo pasistatę namus, kurie registruoti V. A. vardu. Pareiškėjo tėvas, būdamas gyvas, namą su ūkio pastatais padovanojo broliui V. A., o jam buvo pažadėta padovanoti žemės sklypus, tačiau susirgęs tėvas nespėjo to padaryti. Po tėvo V. A. mirties liko jam priklausantis nekilnojamasis turtas: 1,4000 ha žemės sklypas ir 1,7000 ha žemės sklypas, esantys ( - ). V. A. testamento nepaliko, tėvo seserys I. S. ir D. Z. palikimo, atsiradusio po tėvo V. A. mirties, nepretenduoja priimti.

7Pareiškėjas teismo posėdyje prašymą palaiko ir prašo jį tenkinti. Nurodė, jog pamena kaip, būdamas maždaug trijų metų amžiaus, kartu su tėvais gyveno mamos gautame socialiniame būste, esančiame ( - ). Mama visą laiką dirbo Išlaužo fermoje melžėja, tėvas žuvininkystės ūkyje - traktorininku. Tarp jo ir jaunesnio brolio V. yra aštuonerių metų amžiaus skirtumas, šeimoje yra dar vienas brolis K., kurio tėvas kitas. Paaiškino, kad V. A. vaikų neskyrė, laikė savais. Nurodė, kad V. A. su traktorium jį ir jaunesnį brolį veždavo į mokyklą, kuri buvo maždaug už dviejų kilometrų, o kuomet neveždavo su broliu eidavo pėsčiomis. Išlauže jis baigė devynias klases, po to vakarinę mokyklą, toliau nesimokė, pradėjo dirbti. Nurodė, kad 1993 metais ( - ), pasistatę naujus namus, motina, tėvas ir jaunesnysis brolis persikėlė į juos gyventi. Naujus namus šeima statėsi beveik ketverius metus, prie statybų daugiausia dirbo jis ir tėvas, vyresnysis vaikas K., švogeris S. taip pat padėjo statyti. Tėvams išsikėlus į naujus namus, pareiškėjas, būdamas pilnametis, pasiliko gyventi ankstesniuose namuose, kuriuose užaugo. Paaiškino, kad V. A. mirė nuo kepenų cirozės ( - ) metais, jis stipriau sirgo apie dvi savaites, operuotas bei gydytas nebuvo. Nurodė, jog tėvas dar 2011 metais jaunesniam broliui V. padovanojo namus, kuriuose visi gyveno. Buvo tarpusavyje kalbėję, kad pareiškėjui atiteks tėvui priklausę 3 ha ploto žemės sklypai ( - ) kaime. Paaiškino, kad jis su V. A. nuosava technika kartu dirbo žemę, sėjo pasėlius, po tėvo mirties jis vienas rūpinasi žemės sklypais. Žino, kad tėvo šeimoje buvo broliai: K., A., J., J., kurie seniai mirę. Tėvo brolis V. A. mirė ( - ), t.y. dar prieš tėvo mirtį. Jo brolio V. krikšto mama yra tėvo sesuo I. S.. Gimimo dokumentai jam nerūpėjo, motina anksčiau nepaaiškino aplinkybių, kodėl gimimo liudijime tėvu nurodytas asmuo V. buvo įrašytas pagal motinos pavardę A.. Nurodė, kad jo tėvas buvo pašarvotas Išlauže, tenai ir palaidotas. Pareiškėjas visuomet V. A. vadino tėvu, jis irgi jį laikė sūnumi, skirtingos pavardės jiems nekliudė.

8Suinteresuotas asmuo V. A. pareiškimą palaiko. Nurodė, kad jo motina su tėvu susituokę nebuvo. Kiek pamena, jis nuo ketverių – penkerių metų amžiaus, gyveno ir užaugo ( - ). Nurodė, kad tarp jo ir brolio S. yra 8 metų skirtumas, kitas brolis K. už jį vyresnis aštuoniolika metų, kai jis buvo mažas šis išėjo į armiją, po to susituokė, su juo artimo ryšio nebuvo. Paaiškino, kad jo tėvas V. A. brolį K. užaugino nuo ketverių metų amžiaus. Jis ir brolis S. lankė devynmetę mokyklą Išlauže. Būdamas vaiku jis su tėvais išsikraustė į naujus namus ( - ), o S., baigęs mokslus, pasiliko gyventi ( - ) kaime. Suinteresuoti asmenys yra jo tėvo seserys, I. S. jo krikšto motina, kiti artimieji iš tėvo pusės mirę. Žino, kad ( - ) kaime yra likę 3,10 ha žemės. Tėvas, būdamas gyvas, namus jam padovanojo todėl, kad jis juos remontavo ir prižiūrėjo, su savo šeima pasiliko juose gyventi. Paaiškino, kad V. A. išgerdavo, iki mirties tik dvi savaites gulėjo ligoninėje, niekas nemanė, jog nepasveiks, operuotas nebuvo, mirties priežastis – kepenų cirozė.

9Suinteresuotas asmuo I. S. 2016 m. liepos 19 d. vykusiame teismo posėdyje apklausta nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Paaiškino, kad pareiškėjo šeimą žino daugiau nei penkiasdešimt metų. V. A. yra jos krikšto sūnus. J. A. A. su sūnum K. gyveno bute ( - ) kaime, ji dirbo fermoje melžėja, o jos brolis V. A. traktoristu. Pamena, kad J. A. A. sūnaus S. laukėsi gyvendama kartu su V., kada jiedu prasigyveno bendrai pradėjo statytis namus. Po V. mirties liko žemė ir namai, S. A. gyvena atskirai.

10Suinteresuotas asmuo D. Z. 2016 m. liepos 19 d. vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Paaiškino, kad jos brolis V. A. dirbo traktorininku žuvininkystės ūkyje, o J. A. A. melžėja fermoje. Bendrai gyvendami ( - ) kaime jie susilaukė dviejų vaikų: S. ir V.. Vėliau dviejų kilometrų atstumu pasistatė naujus namus, toliau dirbo ( - ).

11Suinteresuotas asmuo J. A. A. teismo posėdyje, vykusiame 2016 m. liepos 19 d., nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Paaiškino, kad pradžioje ji dirbo Kauno rajone Nemuno kolūkyje, 1968 metais persikėlė į Išlaužą, neužilgo ( - ) kaime gavo butą, į kurį atsikėlė kartu gyventi V. A.. Jų draugystė truko ketverius metus, o penktais jų bendro gyvenimo metais gimė pirmasis sūnus. Patvirtino, kad iki pradedant lauktis kūdikio ji santykių su kitais vyrais neturėjo. Gyvendami faktinėje santuokoje su V. A. susilaukė dviejų sūnų: ( - ) metais gimė S., o ( - ) metais V., abu vaikai gimė ( - ). Ji pati tvarkė dokumentus dėl vaikų gimimo liudijimų išdavimo, abu vaikus užrašė savo pavarde, gimimo liudijimuose nurodydama tikrąjį tėvo vardą V.. Su V. A. gyveno kaip šeima, abu kartu augino, auklėjo, mokė, tuokė vaikus. Vėliau su V. A. bendrai statėsi naujus namus, kuriuos įregistravo V. A. vardu.

12Liudytojas A. N., gimęs ( - ) metais, pareiškėjo kaimynas. Paaiškino, kad 1972 metais iš Kauno atsikėlė gyventi į Išlaužą, kur tuo metu faktinėje santuokoje gyveno V. ir J. A., kuri tuo metu turėjo sūnų K., kuris už liudytoją jaunesnis maždaug dvejais metais. Po metų toje šeimoje gimė sūnus S., vėliau susilaukė V.. J. dirbo fermoje melžėja, V. A. dirbo su traktorium, jis niekada neminėjo, kad tai ne jo vaikai. Šeima pasistatė naujus namus, juose liko gyventi V., o S. apsivedė ir gyveno kitur. Su V. tėvas iki mirties gyveno tuose pačiuose namuose, J. A. A. ir šiuo metu tenai gyvena.

13Liudytoja E. A., gimusi ( - ), S. A. sutuoktinė, paaiškino, kad su vyru susituokė ( - ), nuo tada pažįsta uošvius. Tiek vyro, tiek ir jos tėvai gyveno greta ( - ) kaime. Nurodė, kad V. yra jos vyro brolis, o kitas brolis K. buvo ne to paties tėvo. V. su tėvais persikraustė gyventi į miestelį ir kartu iki V. mirties gyveno. Jų šeima jau septyneri metai ( - ) kaime dirba 3 ha žemės sklypą, pasodindavo vyro tėvui bulvių.

14Liudytoja E. A., gimusi ( - ), V. A. sutuoktinė paaiškino, kad S. A. yra jos vyro brolis. Ji prieš aštuoniolika – devyniolika metų atsikėlė gyventi į ( - ). Paaiškino, kad pareiškėjas S. su žmona buvo jos kaimynai, o V. su tėvais gyveno kituose namuose. Žino, kad J. A. turėjo dar vieną sūnų. Kadangi jie pradėjo tvarkytis tėvų namuose, V. juos perrašė jos vyrui V., šiuo metu V. motina J. gyvena kartu jų sodyboje.

15Pareiškimas tenkintinas.

16Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl įstatymų taikymo tėvystės nustatymo bylose atkreipiamas dėmesys į tai, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad, esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-761/2002; 2004 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241, ir kt.). Atsižvelgiant į nurodyto įstatymo reikalavimus ir formuojamą praktiką šios kategorijos bylose, teismai, spręsdami bylą dėl vaiko, gimusio ( - ) metais, kilmės nustatymo, privalo taikyti pagrindus, įtvirtintus 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Civiliniame kodekse.

17Vaiko kilmės klausimas išsprendžiamas nustatant tėvystę. Pagrindinis šiam institutui priskiriamų valstybės teisinių priemonių tikslas – užtikrinti kiekvieno vaiko teisės žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs, byla dėl tėvystės nustatymo nagrinėjama ypatingos teisenos tvarka pagal CPK nustatytas bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo taisykles, nepriklausomai nuo to, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2008).

18Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, kai spėjamas vaiko tėvas miršta, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo). Tai yra specialaus pobūdžio norma, reglamentuojanti tėvystės nustatymo procedūrą tuo atveju, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs. Išvadą apie šios normos specialų pobūdį suponuoja tai, kad ji reguliuoja konkretų, tam tikrais specifiniais pakankamai siaurais požymiais (spėjamo vaiko tėvo mirties faktu; bylos pradėjimo nagrinėti teisme momentu) apibrėžtą teisinį santykį. Aiškinant šią teisės normą, tam, kad byla būtų nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK V dalies XXVI skyriuje nustatytas taisykles, būtinos dvi sąlygos: 1) spėjamas vaiko tėvas turi būti miręs; 2) iki spėjamo vaiko tėvo mirties byla teisme neturi būti pradėta nagrinėti. Nagrinėjamoje byloje abi šios sąlygos egzistavo (spėjamas pareiškėjo tėvas V. A., asmens kodas ( - ) mirė 2015 m. gruodžio 21 d. (b.l. 8), civilinė byla dėl tėvystės nustatymo iškelta 2016 m. vasario 22 d.

19Pareiškėjas prašo nustatyti, kad ( - ) miręs V. A., asmens kodas ( - ) yra jo biologinis tėvas, o jis jo sūnus.

20Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis). Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinė teisės norma orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai nurodyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. Jeigu šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

21Moksliniais tyrimais patvirtinti pareiškėjo S. A. tėvystės, neišlikus V. A., mirusio ( - ), kraujo mėginiams (b.l. 55) galimybės nėra. I. S. ir D. Z. nesutinka dalyvauti atliekant DNR tyrimus ir duoti kraujo mėginius (b.l. 78), todėl tėvystės faktas įrodinėjamas kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

22Bylos duomenimis nustatyta, pareiškėjo S. A., gimusio ( - ), gimimo liudijime motina nurodyta – J. A. A., įrašo apie tėvą nėra (b.l. 21). Teismo posėdžio metu apklausta pareiškėjo motina J. A. A. patvirtino, kad su V. A. kartu kaip šeima apsigyveno 1968 metais ( - ) rajone, vedė bendrą ūkį, kartu statėsi namus. Pateiktos byloje nuotraukos patvirtina, kad krikštynose, laidotuvėse J. A. A. ir V. A. dalyvaudavo kartu (b.l. 79-81). Bendrą jų gyvenimą patvirtina Prienų rajono savivaldybės administracijos Išlaužo seniūnijos pažyma, kurioje nurodyta, kad V. A. šeimą sudarė sugyventinė J. A. A. ir sūnus V. A. (b.l. 11), kuri, davusi priesaiką teismo posėdžio metu, tvirtino, kad kitų vyrų tuo metu neturėjo, su V. A. susilaukė dviejų sūnų: ( - ) metais gimė sūnus S., o ( - ) metais sūnus V., pati tvarkydama vaikų gimimo liudijimus, juos užrašė savo pavarde, nurodydama tėvo vardą V.. Pareiškėjo brolis V. A. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jo ir brolio tėvas yra V. A., kuris prieš mirtį jam padovanojo namą su ūkio pastatais, o broliui ketino padovanoti žemes, bet to padaryti dėl netikėtos mirties nespėjo. Liudytojas A. N. parodė, kad 1972 metais iš Kauno atsikėlė gyventi į Išlaužą, kur tuo metu pareiškėjo motina faktinėje santuokoje gyveno V. A., maždaug po metų jie susilaukė sūnaus S., vėliau sūnaus V.. V. A. ir J. A. A. gyveno kaip šeima, kartu statėsi namus, augino vaikus. Liudytojos – pareiškėjo S. A. ir suinteresuoto asmens V. A. sutuoktinės teismo posėdžio metu taip pat patvirtino žinančios, kad jų sutuoktinių tėvas V. A.. Tokioms aplinkybėms neprieštaravo ir suinteresuoti asmenys – D. Z. ir I. S., kurios kaip ketvirtosios eilės palikėjo įpėdinės jokių pretenzijų pareiškėjui neturi ir su pareiškimu sutinka.

23Išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Vertinant šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).

24Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, liudytojo, nesuinteresuoto bylos baigtimi, parodymais ir pareiškėjo bei suinteresuoto asmens V. A. sutuoktinių parodymais nėra pagrindo netikėti, nes jie atitinka pareiškėjo išdėstytas bei teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, neprieštarauja tarpusavyje, sutampa detalėse dėl pareiškėjo S. A. motinos J. A. A. ir V. A. bendro šeimyninio gyvenimo, bendro ūkio vedimo, šeiminių santykių palaikymo iki gimstant pareiškėjui ir bendro gyvenimo eigoje, V. A. požiūrio ir elgesio auginant ir auklėjant vaikus, V. A. siekio užgyventą turtą padalinti dviem vaikams, faktinio nekilnojamo turto valdymo bei kitų asmenų žinojimo apie tokias aplinkybes. Tokie duomenys atitinka ir suinteresuotų asmenų byloje - V. A. seserų D. Z. ir I. S. paaiškinimams. Aplinkybes, kad J. A. A. susilaukė trijų vaikų: K., gimusio ( - ), S., gimusio ( - ), ir V., gimusio ( - ), netekėjusi patvirtina Gyventojų registro tarnybos pažyma apie asmens duomenis (b.l. 40, 49-50). ( - ) gimimo akto įraše Nr. ( - ) kūdikio motinos pateiktais duomenimis užfiksuota, kad S. A., gimęs ( - ), yra antras vaikas, grafoje žinios apie tėvą pažymėta A. V., A., gimimo vieta – ( - ) (b.l. 35-36), kas atitinka ir civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo ir ištaisymo įraše nurodytiems duomenims (b.l. 34, 36). ( - ) žemės sklypo ir pastatų dovanojimo sutartis patvirtina, kad V. A. padovanojo 0,3500 ha žemės sklypą, esantį ( - ), su pastatais – gyvenamuoju namu ir ūkio pastatu V. A. (b.l. 99-103). VĮ „Registrų centras“ duomenimis nuosavybės teise V. A. vardu įregistruoti: 1,4000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) ir 1,7000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ) (b.l. 14, 15). Po V. A. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 66, 68). Dėl prašomo nustatyti fakto savanaudiško turtinio intereso nenustatyta, interesų konflikto tarp byloje dalyvaujančių asmenų nėra, V. A. artimieji (b.l. 74-76) neprieštarauja pareiškėjo prašymui. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, įstatymai nenumato kitokios patvirtinimo tvarkos, todėl tėvystės nustatymo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Taigi, pirmiau aptartų ir ištirtų faktinių bylos duomenų visetu teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjo prašymą tenkinti.

25Pareiškėjo prašymą tenkinus, iš S. A. priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 – 93, 96 straipsniai).

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

Nutarė

27Pareiškimą tenkinti.

28Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A., asmens kodas ( - ) miręs ( - ) – pareiškėjo S. A., asmens kodas ( - ) tėvas, o jis jo sūnus.

29Juridinis faktas nustatomas palikimo priėmimo tikslu.

30Priteisti iš S. A., asmens kodas ( - ) 25,00 Eur pašto išlaidų valstybei.

31Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė... 2. sekretoriaujant Jolitai Matulienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjui S. A., jo atstovei – advokatei R. M.,... 4. suinteresuotam asmeniui V. A.,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S.... 6. Pareiškėjas S. A. pareiškimu teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę... 7. Pareiškėjas teismo posėdyje prašymą palaiko ir prašo jį tenkinti.... 8. Suinteresuotas asmuo V. A. pareiškimą palaiko. Nurodė, kad jo motina su... 9. Suinteresuotas asmuo I. S. 2016 m. liepos 19 d. vykusiame teismo posėdyje... 10. Suinteresuotas asmuo D. Z. 2016 m. liepos 19 d. vykusiame teismo posėdyje... 11. Suinteresuotas asmuo J. A. A. teismo posėdyje, vykusiame 2016 m. liepos 19 d.,... 12. Liudytojas A. N., gimęs ( - ) metais, pareiškėjo kaimynas. Paaiškino, kad... 13. Liudytoja E. A., gimusi ( - ), S. A. sutuoktinė, paaiškino, kad su vyru... 14. Liudytoja E. A., gimusi ( - ), V. A. sutuoktinė paaiškino, kad S. A. yra jos... 15. Pareiškimas tenkintinas.... 16. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl įstatymų... 17. Vaiko kilmės klausimas išsprendžiamas nustatant tėvystę. Pagrindinis šiam... 18. Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, kai spėjamas vaiko tėvas miršta, kol... 19. Pareiškėjas prašo nustatyti, kad ( - ) miręs V. A., asmens kodas ( - ) yra... 20. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir... 21. Moksliniais tyrimais patvirtinti pareiškėjo S. A. tėvystės, neišlikus V.... 22. Bylos duomenimis nustatyta, pareiškėjo S. A., gimusio ( - ), gimimo liudijime... 23. Išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad faktą galima... 24. Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, liudytojo,... 25. Pareiškėjo prašymą tenkinus, iš S. A. priteistinos išlaidos, susijusios... 26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais, 448... 27. Pareiškimą tenkinti.... 28. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A., asmens kodas ( - )... 29. Juridinis faktas nustatomas palikimo priėmimo tikslu.... 30. Priteisti iš S. A., asmens kodas ( - ) 25,00 Eur pašto išlaidų valstybei.... 31. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...