Byla I-2881-146/2007
Dėl sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas), Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Irenai Karmonaitei-Gankevičienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Iraidai Žogaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės “Klaipėdos nafta” skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarosios akcinės bendrovės “Liturta” Klaipėdos skyriui, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo,

Nustatė

2Pareiškėja AB “Klaipėdos nafta” (toliau – Bendrovė) skundu ir patikslintu skundu (b.l. 3-7, 124-128) prašė:

31) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2006-11-13 sprendimą Nr. 2006/03-4R-277, kuriuo atmestas Bendrovės skundas dėl Valstybės įmonės Registrų centro (toliau - VĮ Registrų centras) 2006-09-25 sprendimo dėl mokestinės vertės panaikinimo ir priimti naują sprendimą – panaikinti VĮ Registrų centro 2006-09-25 sprendimą;

42) pripažinti, kad tikroji Bendrovei priklausančių nekilnojamojo turto objektų (unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) mokestinė vertė, kuri turi būti taikoma apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį už 2006 ir vėlesnius metus, yra šių nekilnojamojo turto objektų vertės, patvirtintos VĮ Registrų centro 2007-04-12. Patikslintame skunde paaiškino, kad Bendrovė, remdamasi nuo 2006-01-01 įsigaliojusio Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – NT mokesčio įstatymas arba NTMĮ) nuostatomis, ir nesutikdama su masinio įvertinimo būdu nustatytomis Bendrovei priklausančių nekilnojamojo turto objektų (unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - )) mokestinėmis vertėmis, 2006-03-01 sudarė sutartį su UAB „Liturta“ Klaipėdos skyriumi dėl šių nekilnojamojo turto objektų individualaus vertinimo apmokestinimui nekilnojamojo turto mokesčiu. Atlikusi individualų minėtų nekilnojamojo turto objektų vertinimą, UAB „Liturta“ 2006-06-30 pateikė turto vertės nustatymo ataskaitas Nr. 06/03-26-I ir Nr. 06/03-34-I, kurias Bendrovė remdamasi NTMĮ 10 str. 1 d., pateikė VĮ Registrų centrui kartu su 2006-07-04 prašymu Nr. (4.5)A6-272.Atsakovas 2006-09-25 priėmė sprendimą dėl mokestinės vertės, kuriuo nusprendė netikslinti masinio vertinimo būdu nustatytų nekilnojamojo turto mokestinių verčių. Dėl šio sprendimo Bendrovė 2006-10-27 pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – VAGK arba Komisija). Mano, kad Komisija, nagrinėdama Bendrovės skundą dėl 2006-09-25 VĮ Registrų centras sprendimo, nepilnai ir netinkamai įvertino esmines ginčo aplinkybes bei AB “Klaipėdos nafta” pateiktus įrodymus, dėl to 2006-11-13 priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą Nr. 2006/03-4R-277. Mano, kad VAGK savo sprendime nepagrįstai nurodė, kad NT mokesčio įstatymo 9 str. 2 d. nuostatos turi būti taikomos nekilnojamojo turto individualaus vertinimo atlikimo atvejais. Sistemiškai aiškinant NT mokesčio įstatymo 9 str. 1 ir 2 d. nuostatas kartu su šio įstatymo 2 str. 11 d., akivaizdu, kad NT mokesčio įstatymo 9 straipsnis reglamentuoja tik turto vertintojo, kaip jis suprantamas pagal NTMĮ, – t.y. VĮ Registrų centro atliekamo vertinimo atvejus. Be to, NT mokesčio įstatymo 9 str. 2 d. 1 ir 2 p. aiškiai nustatyta, kad nurodyti metodai taikomi, kai atliekamas masinis turto įvertinimas. Mano, kad tokį NT mokesčio įstatymo 9 straipsnio aiškinimą pagrindžia ir kitų šio įstatymo nuostatų analizė (NTMĮ 2 str. 9 d., 8 str. 1, 2 d.). NT mokesčio įstatymas nustato masinio turto vertinimo metodus, tačiau nenustatė reikalavimo, kad individualus vertinimas turi būti atliktas tais pačiais NT mokesčio įstatymo 9 str. 2 d. įtvirtintais vertinimo metodais, kaip ir masinis turto vertinimas. Atitinkamas NT mokesčio įstatymo 8 str. 2 dalies pakeitimas (2006-05-25 LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6, 8, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. X-618) įsigaliojo tik nuo 2007-01-01. NT mokesčio įstatyme taip pat nėra pateiktas individualaus turto vertinimo sąvokos išaiškinimas. Tuo remdamasi mano, kad VAGK išvada, jog atliekant nekilnojamojo turto individualų vertinimą turi būti taikomi tik NT mokesčio įstatymo 9 str. 2 d. nustatyti nekilnojamojo turto vertinimo metodai, visų pirma, yra nesuderinama su LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau –Vertinimo pagrindų įstatymas arba TVVPĮ) įtvirtintais imperatyviais turto vertinimo principais, nustatančiais, kad turto vertė turi būti nustatoma laikantis apdairumo, atsargumo principų, vadovaujantis rinkos ekonomikos logika ir kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų bei stebėjimų rezultatais; antra, konkretaus vertinimo metodo taikymas, nesant to metodo taikymui būtinų sąlygų, pažeistų Vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 9 d. įtvirtintą imperatyvų reikalavimą – nustatyti turto vertę atsižvelgiant į visas individualias to turto savybes. Mano, kad Komisija padarė nepagrįstą išvadą, jog individualaus vertinimo būdu įvertinti gyvenamieji namai ir komercinio naudojimo paskirties pastatai turėjo būti įvertinti tiek naudojimo pajamų vertės, tiek privalomuoju lyginamosios vertės metodu, nustatytais NT mokesčio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje. Nors NT mokesčio įstatymo 9 str. 2 d. numato du masinio turto vertinimo metodus, tačiau to paties straipsnio 3 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto vertinimas turi būti atliekamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2005-09-29 nutarimu Nr. 1049 patvirtintų Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių (toliau - Vertinimo taisyklės) 4 punktu, gyvenamieji namai ir komercinio naudojimo paskirties pastatai gali būti vertinami tiek abiem metodais – t.y. lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) metodu ir naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) metodu, – tiek ir vienu iš nurodytų metodų. Vadinasi, net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad individualiam vertinimui taikomi tie patys metodai, kurie taikomi masiniam turto vertinimui, galiojantys teisės aktai nenustato privalomojo reikalavimo gyvenamuosius namus ir komercinio naudojimo paskirties pastatus vertinti abiem (tiek lyginamosios vertės, tiek naudojimo pajamų vertės) metodais. Mano, kad Komisijos išvada prieštarauja Vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintiems turto vertinimo atlikimo principams ir kitoms šio įstatymo nuostatoms. Teigia, kad kvalifikuoto turto vertintojo UAB „Liturta“ parengtos ataskaitos Nr. 06/03-34-I ir Nr. 06/03-26-I, kurios buvo pateiktos atsakovui, atitinka Vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. nustatytus reikalavimus. Jos yra galiojančios ir turėjo būti priimtos. Vadovaujantis NT mokesčio įstatymo 10 str. 1 d. nuostatomis, VĮ Registrų centras priima ir nagrinėja prašymus dėl individualiu vertinimo būdu nustatytos nekilnojamojo turto vertės naudojimo apskaičiuojant mokestinę vertę. Tačiau Vertinimo pagrindų įstatymas nesuteikia atsakovui teisės iš esmės nagrinėti turto vertinimo ataskaitų, parengtų ir patvirtintų tinkamos kvalifikacijos asmenų, tuo labiau jų nepripažinti, vadovaujantis Vertinimo pagrindų įstatymu ar jį lydiniais teisės aktais. Pagal Vertinimo pagrindų įstatymo 24 str. 3 d. nuostatas turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Iš atsakovo 2006-09-25 sprendimo dėl mokestinės vertės matyti, kad atsakovas nepatvirtino individualiu vertinimu nustatytos nekilnojamojo turto vertės šio turto mokestine verte remdamasis vieninteliu teiginiu, kad ataskaitos yra atmestinos kaip neatitinkančios Vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 2 d. 10 p. reikalavimų. Tačiau priimant sprendimą nepatvirtinti individualiu vertinimu nustatytų nekilnojamojo turto verčių atsakovas nustatyta tvarka nenuginčijo pačių ataskaitų. Šios ataskaitos yra laikytinos turinčiomis juridinę galią ir jomis privalo būti vadovaujamasi. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas išnagrinėjo Bendrovės prašymą pažeisdamas NT mokesčio įstatymo 10 str. nustatytą prašymų nagrinėjimo terminus. Pažymėjo, kad atsižvelgusi į atsakovo 2006-09-25 sprendime nurodytas pastabas, Bendrovė 2006-11-07 pateikė pataisytas ir patikslintas UAB „Liturta“ parengtas nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaitas Nr. 06/03-26-II ir Nr. 06/03-34-II. Atsakovas, pakartotinai išnagrinėjęs mokestinės vertės nustatymo klausimą ir vadovaudamasis NT mokesčio įstatymo 8, 9 ir 10 straipsniais, 2007-04-12 priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino patikslintas Bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto Klaipėdoje mokestines vertes pagal atliktą individualų vertinimą. Tačiau priimdamas 2007-04-12 sprendimą dėl mokestinės vertės atsakovas nepanaikino savo 2006-09-25 sprendimo dėl mokestinės vertės. Tokiu būdu nėra išspręstas atsakovo 2006-09-25 sprendimo galiojimo ir atitinkamai mokestinės vertės taikymo klausimas, kadangi esant dviems atsakovo sprendimams, kurie patvirtina skirtingas tų pačių nekilnojamojo turto objektų mokestines vertes, lieka neaišku kuria mokestine verte ir kokiu laikotarpiu turi vadovautis Pareiškėjas apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti (b.l. 135-136). Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras su AB “Klaipėdos nafta” 2006-12-07 skundu nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad pareiškėja dar pirminiame etape, vadovaudamasi nuo 2006-01-01 įsigaliojusiu NT mokesčio įstatymu, apskundė nekilnojamojo turto Klaipėdoje, Burių g. 9 ir 19, unikalūs Nr. ( - ) (paskirtis – gyvenamoji; dviejų butų pastatai), Nr. ( - ) (paskirtis – gyvenamoji; trijų ir daugiau butų pastatai), Nr. ( - ) (paskirtis – mokslo), Nr. ( - ) (paskirtis – mokslo), Nr. ( - ) (paskirtis – paslaugų), mokestines vertes ir pateikė prašymą jas patikslinti pagal individualaus vertinimo ataskaitas. Pateiktose ataskaitose nebuvo tinkamai parinkti ir pritaikyti vertinimo metodai atitinkamos paskirties statiniams (pastatams). Todėl VĮ Registrų centras 2006-09-25 priėmė sprendimą netikslinti mokestinių verčių pagal pateiktas individualaus vertinimo ataskaitas ir 2006-03-27 raštu Nr. (1.31./1133)s-2198 apie priimtą sprendimą informavo pareiškėją. Šio sprendimo pareiškėja neginčijo ir neskundė NTMĮ 10 str. 1 d. nustatyta tvarka. Pareiškėja 2006-07-04 pateikė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui patikslintas minėto nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaitas Nr. 06/03-34-I ir Nr. 06/03-26-I, parengtas UAB „Liturta“, prašydama priimti sprendimą dėl jose nurodytų verčių prilyginimo turto mokestinėms vertėms. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo specialistai 2006-07-21 rašte Nr. 2050/09-712 pateikė savo išvadas ir paaiškinimus bei perdavė visą medžiagą VĮ Registrų centrui. Išnagrinėjus pareiškėjos kartotinį prašymą ir pateiktas individualaus vertinimo ataskaitas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo komisijoje, 2006-09-25 buvo priimtas sprendimas, kur nurodyti individualaus vertinimo ataskaitų trūkumai ir ydos bei nuspręsta netikslinti aukščiau minėto nekilnojamojo turto mokestinių verčių. Pareiškėja šį sprendimą apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2006-11-13 sprendimu Nr. 2006/03-4R-277 atmetė pareiškėjos skundą. Paaiškino, kad priešingai negu teigia pareiškėja, VĮ Registrų centras gali ir privalo, kaip numato NT mokesčių įstatymo 8, 10 str. ir 2 str. 11 d., vertinti pateiktas individualaus vertinimo ataskaitas ir priimti sprendimus dėl mokestinės vertės. Privalomojo imperatyvo, kad būtina patvirtinti individualiu vertinimu nustatytą rinkos vertę kaip mokestinę vertę, NT mokesčio įstatymo 8 straipsnis nenumato. Pagal Vertinimo pagrindų įstatymo 19 str. 1 d., vertinant apmokestinamą turtą, vadovaujamasi mokesčių įstatymais ir jų pagrindu priimtais kitais teisės aktais. Todėl, vadovaujantis NT mokesčio įstatymo 9 str. 2 d. nuostatomis, komercinio naudojimo, tarp jų ir mokslo paskirties, nekilnojamasis turtas turėjo būti vertinamas lyginamosios bei naudojimo pajamų vertės metodais (1 p.), o gyvenamosios, sodų, garažų paskirties nekilnojamasis turtas – lyginamosios vertės metodu (2 p.). Pateiktose vertinimo ataskaitose vertinami objektai įvertinti tik naudojimo pajamų vertės metodu. Todėl turto vertės nustatymo ataskaita Nr. 06/03-26-I, kur vertinami gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektai, unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), atmestina kaip neatitinkanti NT mokesčio įstatymo 9 str. 2 d. 2 p. reikalavimų (turėjo būti taikomas lyginamosios vertės metodas). Komercinio naudojimo turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 06/03-34-I naudojimo pajamų vertės metodo taikymas neišsamus ir neatitinka LR Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos (toliau - Vertinimo metodika) nuostatų. Šios ataskaitos teksto ir skaičiavimų nepakankamumas, neatitikimas Vertinimo metodikos 20, 52, 85 p. reikalavimų neleido individualiam vertintojui tinkamai pagrįsti nekilnojamojo turto rinkos vertės. Neaptarta nuomos rinka, turto naudojimo ypatybės, nors to reikalauja Vertinimo metodikos 20.1-20.3 p., yra loginių klaidų (lentelėse puslapiuose 17-18 rašomas didelis pajamų netekimo procentas, numatomos didelės turto valdymo ir priežiūros išlaidos, nepaaiškinant jų sudėties ir pagrįstumo). Todėl teikiama išvada dėl vertinamo turto rinkos vertės negali būti laikoma patikima ir pagrįsta. Ataskaita Nr. 06/03-34-I atmestina kaip neatitinkanti NT mokesčio įstatymo 9 str. 2 d. 1 p., taip pat Vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 2 d. 10 p. reikalavimų. Nesilaikius nurodytų teisės aktų reikalavimų, pateiktose ataskaitose nebuvo užtikrintas tinkamas vertinamo turto vertės pagrindimas, nurodytas Vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 2 d. 10 p. Tokiu būdu, neužtikrintas šių ataskaitų teisinis statusas, nes pagal Vertinimo pagrindų įstatymo 24 str. 1 d. turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus. VĮ Registrų centrui priėmus 2006-09-25 sprendimą, tiek pareiškėja, tiek individualus vertintojas suprato priimto sprendimo pagrįstumą ir teiktų vertinimo ataskaitų nepakankamumą bei 2006-10-27 raštu Nr. (4.5)A6-421 nurodė, kad iki 2006-11-10 pateiks VĮ Registrų centrui patikslintas vertinimo ataskaitas. Tokias ataskaitas Bendrove pateikė. Todėl yra nesuprantami pareiškėjos skundo motyvai dėl 2006-09-25 priimto VĮ Registrų centro sprendimo (b.l. 80-82). Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo (b.l. 135-136).

5Tretieji suinteresuoti asmenys UAB “Liturta” Klaipėdos skyrius ir Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimų į pareiškėjos AB “Klaipėdos nafta” skundą ir patikslintą skundą nepateikė, jų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo (b.l. 74, 75, 131, 132, 135-136). Skundas netenkinamas.

6Byloje nustatyta, kad atsakovas, remdamasis nuo 2006-01-01 įsigaliojusiu 2005-06-07 Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu Nr. X-233, kuriuo buvo nustatyta nekilnojamojo turto apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu tvarka, atliko pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto masinį vertinimą (NTMĮ 2 str.8 d.) ir nustatė Bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto objektų (unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) mokestines vertes 2006 metų sausio 1 dienai (b.l.110-112). Minėtos redakcijos NT mokesčio įstatymo 8 str. 2 dalis nustatė, kad nekilnojamojo turto mokestinė vertė taip pat gali būti nustatoma atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą. Mokesčio mokėtojai gali pateikti prašymą turto vertintojui nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, jeigu nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta atliekant masinį nekilnojamojo turto vertinimą, <...> skiriasi nuo nekilnojamojo turto vertės, nustatytos atliekant individualų vertinimą, daugiau kaip 20 procentų.

7Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja NT mokesčio įstatymo 10 str.1 d. nustatyta tvarka 2006-02-03 pateikė atsakovui skundą dėl masinio vertinimo būdu nustatytų minėto nekilnojamojo turto mokestinių verčių su pastaba, kad pateiks šio turto individualaus vertinimo ataskaitas (VAGK byla Nr.2006/03-4R-277, l.64). 2006-03-06 pateikė turto vertintojo UAB „Liturta“ parengtas turto vertės nustatymo ataskaitas Nr. 06/03-26-I ir Nr. 06/03-34-I (b.l.8-43). VĮ Registrų centras 2006-03-27 sprendimu Nr.(1.31-1133)s-2198 (b.l.87) nusprendė netikslinti masinio vertinimo būdu nustatytų mokestinių verčių. Pareiškėja neskundė šio sprendimo. 2006-07-04 raštu Nr. (4-5)-A6-272 (b.l.86 ) pareiškėja dar kartą pateikė atsakovui ataskaitas Nr. 06/03-26-I ir Nr. 06/03-34-I ir prašė priimti sprendimą dėl jose nurodytų verčių prilyginimo nekilnojamojo turto mokestinėms vertėms. VĮ Registrų centas Nekilnojamojo tirto mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo komisija (b.l.91-95) 2006-09-25 sprendimu nusprendė netikslinti masinio vertinimo būdu nustatytų minėtų 5 nekilnojamojo turto objektų mokestinių verčių. Vadovaudamasi Vertinimo pagrindų įstatymo 19 str.1 d. ir NT mokesčio įstatymo 9 str.2 d. nuostatomis nurodė, kad komercinio naudojimo, tarp jų ir mokslo paskirties nekilnojamasis turtas turėjo būti vertinamas lyginamosios bei naudojimo pajamų vertės metodais, o gyvenamosios, sodų, garažų paskirties nekilnojamasis turtas – lyginamosios vertės metodu, tačiau Bendrovės pateiktose ataskaitose vertinimo objektai įvertinti tik naudojimo pajamų vertės metodu. Tuo remdamasi turto vertinimo ataskaitą Nr. 06/03-26-I, kurioje buvo įvertinti gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektai (unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) , atmetė kaip neatitinkančią NT mokesčio įstatymo 9 str.2 d.2 p. reikalavimų. Ataskaitą Nr. 06/03-34-I, kuria buvo įvertinti komercinio naudojimo paskirties objektai (unikalūs Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - )) atmetė kaip neatitinkančią Vertinimo pagrindų įstatymo 23 str.2 d. 10 p. reikalavimų. Konstatavo, kad naudojimo pajamų vertės metodo taikymas neišsamus ir neatitinka Vertinimo metodikos, kuria vadovautis įpareigoja Vertinimo pagrindų įstatymo 21 str.3 d., nuostatų (20,52,85 p.) reikalavimams, nekilnojamojo turto rinkos vertė nepagrįsta, neaptarta nuomos rinka, turto naudojimo ypatybės, yra loginių klaidų (lentelėse rašomas didelis pajamų netekimo procentas). Tuo remdamasi nurodė, kad teikiama išvada dėl vertinamo turto rinkos vertės negali būti laikoma patikima ir pagrįsta kaip tai numato Vertinimo pagrindų įstatymo 23 str.2 d.10 punktas (b.l.89-90, 96-97,83-84). 2006-10-27 skundu pareiškėja kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją. Prašė panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo komisijos 2006-09-25 sprendimą ir grąžinti VĮ Registrų centrui Bendrovės prašymą dėl mokestinės vertės patikslinimo nagrinėti iš naujo. Skundą grindė tuo, kad pagal NT mokesčio įstatymo 9 str.3 d. ir Vertinimo taisyklių 4 p. nuostatas NT mokesčio įstatymo 9 str.2 d. nurodyti vertinimo metodai taikomi atliekant masinį nekilnojamojo turto vertinimą, todėl, Bendrovės nuomone, VĮ Registrų centras yra neteisus, teigdamas, kad atliekant individualų vertinimą vertinamieji objektai turėjo būti vertinami ne vienu (naudojimo pajamų) metodu. Mano, kad Bendrovės pateiktos ataskaitos Nr. 06/03-26-I ir Nr. 06/03-34-I atitinka Vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus Pažymėjo, kad VĮ Registrų centras sprendimas yra nemotyvuotas. Pareiškė nuomonę, kad Vertinimo pagrindų įstatymas nesuteikė atsakovui teisės nagrinėti iš esmės turto vertinimo ataskaitų, tuo labiau, nepripažinti šių ataskaitų vadovaujantis šiuo įstatymu. Pažymėjo, kad jei VĮ Registrų centrui trūko informacijos pagrįstam sprendimui priimti, jis turėjo pareikalauti, kad Bendrovė pateiktų papildomą informaciją ir nustatyti realų terminą šiai informacijai pateikti (VAGK byla Nr.2006/03-4R-277, l.1-2). Išnagrinėjusi Bendrovės skundą, vadovaudamasi Vertinimo pagrindų įstatymo 5 str.1 d. 3 p., 7 str.,19 str., 22 str.1 ir 2 d., NT mokesčio įstatymo 9 str.2 d., Vertinimo metodikos 22 p., Komisija sutiko su VĮ Registrų centro 2006-09-25 sprendimo argumentais, kad atliekant individualų nekilnojamojo turto vertinimą buvo nepagrįstai remtasi tik vienu (naudojimo pajamų vertės) metodu. Atliekant individualų vertinimą gyvenamieji namai ir komercinio naudojimo paskirties pastatai nebuvo vertinti privalomuoju lyginamosios vertės metodu. Komisija pripažino pagrįstais VĮ Registrų centras sprendimo argumentus, kad ataskaitos Nr. 06/03-26-I, Nr. 06/03-34-I turi trūkumų, dėl kurių negali būti nekilnojamojo turto mokestinės vertės patikslinimo pagrindais (TVVPĮ 23 str., 24 str.1 d.). Pažymėjo, kad VĮ Registų centras turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą vertinti pateiktas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, o Bendrovės pateikta medžiaga buvo pakankama VĮ Registrų centrui priimti sprendimą. Remdamasi šiais motyvais, vadovaudamasi Administracinių ginčų komisijų įstatymo 14 str., Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 40.1 p., Komisija 2006-11-13 sprendimu Nr.20006/03-4R-277 Bendrovės skundą atmetė (b.l.50-54). Pareiškėjos manymu, Komisija padarė nepagrįstas išvadas, kad atliekant nekilnojamojo turto individualų vertinimą turi būti taikomos NT mokesčio įstatymo 9 str. 2 d. nuostatos ir, kad atliekant Bendrovės nekilnojamojo turto individualų vertinimą gyvenamieji namai ir komercinio naudojimo paskirties pastatai turėjo būti įvertinti tiek naudojimo pajamų vertės, tiek privalomuoju lyginamosios vertės metodais. Pareiškėja, teigdama, kad atliekant nekilnojamojo turto individualų vertinimą neturi būti remiamasi NT mokesčio įstatymo 9 str. 2 d. nuostatomis, neteisingai aiškina šį įstatymą.

8Individualiam vertintojui UAB „Liturta“ atliekant Bendrovės nekilnojamojo turto individualų vertinimą (2006-03-01 turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. 06/03-26-I ir Nr. 06/03-34-I) įstatymas (1999-05-25 Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas Nr. VIII-1202) nustatė (NTVVPĮ 19 str.1 d.) nustatė, kad vertinant apmokestinamą turtą, vadovaujamasi mokesčių įstatymais ir jų pagrindu priimtais kitais teisės aktais. Pagal 2005-06-07 Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 8 str. 1 d. (iki 2006-06-10 galiojusi įstatymo redakcija) ir 2 str. 9 d. nuostatas nekilnojamojo turto mokestinė (bazinė) vertė nustatoma masinio vertinimo būdu, panaudojant įstatymu numatytus turto vertinimo metodus. Šio įstatymo prasme nekilnojamojo turto mokestine verte (NTMĮ 8 str.1 d.) laikoma nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė (NTMĮ 2 str.9 d.) bei šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto (inžinerinių statinių, kito šio straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nenurodyto nekilnojamojo turto) vertė, nustatyta atkuriamosios vertės (kaštų) metodu ; nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė (NTMĮ 2 str.9 d.) - tą pačią pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį turinčių nekilnojamojo turto objektų vertė, atspindinti nekilnojamojo turto vidutinę rinkos kainą nagrinėjamoje teritorijoje (zonoje) ir nustatyta masinio vertinimo būdu panaudojant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytus turto vertinimo metodus. NT mokesčio įstatymo 8 str. 2 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo turto mokestinė vertė taip pat gali būti nustatoma atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą.

9NT mokesčio įstatymo paskirtis – nekilnojamojo turto apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu tvarkos nustatymas. NT mokesčio bazė – šio įstatymo numatyta tvarka nustatyta nekilnojamojo turto mokestinė vertė. Įstatymų leidėjas šiuo įstatymu turto vertintojo funkciją pavedė Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Įstatymų leidėjas turto vertintojui - Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui (NTMĮ 2 str.11 d.) pavedė pačiam atlikti nekilnojamojo turto masinį vertinimą (NTMĮ 2 str.8 d.ir 11 d., 9 str.1 d., 11 str., Vertinimo taisyklių 29,31,32,34,36,37 p.), o taip pat nagrinėti mokesčių mokėtojų prašymus dėl individualiu vertinimo būdu nustatytos nekilnojamojo turto vertės pripažinimo. Iš minėto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra specialiuoju įstatymu numatytas privalomasis veiksmas, kurį turėjo atlikti įstatymu paskirtas turto vertintojas (Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas) nekilnojamojo turto mokesčio bazei nustatyti. Individualusis nekilnojamojo turto vertinimas NT mokesčio įstatymo prasme yra numatytas (NTMĮ 8 str.2 d.) kaip mokesčio mokėtojo, nesutinkančio su masinio vertinimo būdu nustatyta nekilnojamojo turto mokestine verte, inicijuotas veiksmas nustatyta tvarka kreipiantis į subjektą, kuris kompetentingas atlikti nekilnojamojo turto vertinimą, kad būtų parengta nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita pateikimui turto vertintojui, nurodytam NT mokesčio įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje, dėl individualaus vertinimo metu nustatytos nekilnojamojo turto vertės pripažinimo nekilnojamojo turto mokestine verte (jeigu verčių skirtumas didesnis kaip 20 procentų, NTMĮ 8 str.2 d.).

10Atsižvelgdamas į NT mokesčio įstatymu nustatytą nekilnojamojo turto vertinimo tikslą (dėl apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu), įstatymų leidėjas NT mokesčio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje sureglamentavo kokius vertinimo metodus turi taikyti turto vertintojas vertindamas atitinkamas nekilnojamojo turto rūšis: komercinio naudojimo nekilnojamajam turtui – lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) bei naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) metodais (NTMĮ 9 str.2 d.1 p.); gyvenamosios, sodų ir garažų (išskyrus pramoninius) paskirties nekilnojamasis turtas – lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) metodu (NTMĮ 9 str.2 d.2 p.). Nekilnojamojo turto individualusis vertinimas turi būti atliekama remiantis visais (TVPĮ 19 str. 1 d.) nekilnojamojo turto vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais (NTVVPĮ, Vertinimo metodika), o vertinant nekilnojamąjį turtą apmokestinimo tikslu turi būti vadovaujamasi ir specialiuoju NT mokesčio įstatymu, taip pat ir šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi.

11NT mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2006-05-25 įstatymo Nr.X-618) yra įtvirtinta sąlyga, kad nekilnojamojo turto mokestine verte gali būti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, jeigu individualus vertinimas buvo atliktas taikant nekilnojamajam turtui šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertės nustatymo metodus. Minėtas NT mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies pakeitimas paliekant galioti tą pačią šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies redakciją parodo, kad įstatymų leidėjas konkretizavo, jog nekilnojamojo turto mokestine verte gali būti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą pagal Verslo vertinimo pagrindų įstatymą, tik tuo atveju, jeigu individualus vertinimas buvo atliktas taikant nekilnojamajam turtui šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertės nustatymo metodus. Minėtas įstatymo pakeitimas negali būti suprantamas taip, kad iki 2006-05-25 įstatymo Nr.X-618 redakcijos NT mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo atliekant nekilnojamojo turto individualųjį vertinimą neturėjo būti taikomi šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodyti nekilnojamojo turto vertės nustatymo metodai. Iš NT mokesčio įstatymo tikslo ir viso jo turinio, o taip pat iš kitais teisės aktais (TVPĮ 19 str.1 d.) nustatyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad ir iki 2006-05-25 įstatymo Nr.X-618 redakcijos NT mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo atliekant nekilnojamojo turto individualų vertinimą turėjo būti vadovaujamasi NT mokesčio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis. Tai apsprendžia specialiuoju įstatymu įtvirtintas (NTMĮ) nekilnojamojo turto vertinimo tikslas (atvejis) bei šio įstatymo nuostatos, kuriomis konkrečiai nustatyta kokie metodai turi būti taikomi vertinant komercinio naudojimo ir gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą. Vertinimo pagrindų įstatymo 22 str. įpareigoja turto vertintoją atsižvelgti į vertinimo atvejį (NTVVPĮ 5 str.1 d.3 p.).Vertinimo metodikos 22 punktas nustato, kad vertintojas turto vertės skaičiavimus paprastai atlieka keliais metodais (NTVVPĮ 7 str., Metodikos 23-25 p.), o 20 punktas įpareigoja surinkti atitinkamus duomenis ir atlikti išsamią jų analizę. Visais atvejais turi būti motyvuotas vertinimo metodų pagrindimas. Atliekant nekilnojamojo turto individualų vertinimą (NTVVPĮ 2 str.9 d.) apmokestinimo tikslu, konkretaus nekilnojamojo turto vertė turėjo būti nustatoma atsižvelgiant į visas to turto savybes, kurios galėjo būti neužfiksuotos turto vertintojui (NTMĮ 2 str.11 d.) atliekant nekilnojamojo turto masinį vertinimą (NTMĮ 2 str.8 d.) ir taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, tačiau tais metodais, kuriuos numato specialusis įstatymas, t.y. NT mokesčio įstatymas.

12Komisija savo 2006-11-13 sprendime (b.l.50-54) pagrįstai ir teisingai nurodė, kad atliekant Bendrovei priklausančio turto vertinimą (vertintojo UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. 06/03-26-I ir Nr. 06/03-34-I, b.l. 8-43) turėjo būti vadovaujamasi NT mokesčio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis, todėl gyvenamosios paskirties ir komercinės paskirties pastatų vertinimas naudojimo pajamų vertės metodu neatitinka šių įstatymo reikalavimų. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą jį taikant kartu su Vertinimo pagrindų įstatymo 7,12 str., 21 str.3 ir 4 d., 22 str., 23 str. bei Vertinimo metodikos 5, 6,8,20-23,25-33, 49-75,79 p. nuostatomis, gyvenamosios paskirties pastatai (unikalūs Nr. ( - ) ir ( - ), ataskaita Nr. 06/03-26-I) turėjo būti vertinami lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) metodu, o komercinio naudojimo paskirties objektai (unikalūs Nr. ( - ); ( - ); Nr. ( - ), ataskaita Nr. 06/03-34-I) - lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) bei naudojimo pajamų vertės metodais ir parengtos įstatymo reikalavimus (NTMĮ 23 str.) atitinkančios turto vertinimo ataskaitos. Reikalavimo taikyti įstatymu nustatytus nekilnojamojo turto vertinimo metodus nepaisymas yra esminis atlikto vertinimo trūkumas. Todėl Komisija, įvertinusi šią aplinkybę ir kitus VĮ Registų centras 2006-09-25 sprendime nurodytus ataskaitų trūkumus, padarė pagrįstą išvadą, kad ataskaitos Nr. 06/03-26-I, Nr. 06/03-34-I neatitinka Vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų (NTVVPĮ 23 str.2 d.,24 str.) ir remiantis jomis negalėjo būti tikslinama nekilnojamojo turto mokestinė vertė, kurią nustatė turto vertintojas (NTMĮ 2 str.11 d.), atlikdamas šio nekilnojamojo turto masinį vertinimą.

13Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad AB “Klaipėdos nafta” tą pačią dieną (2006-10-27), kai parengė skundą VAGK komisijai dėl VĮ Registrų centras 2006-09-25 sprendimo panaikinimo, 2006-10-27 raštu Nr.(4-5)A6-421 (b.l.85) kreipėsi į VĮ Registrų centras, prašydama kartotinai svarstyti klausimą dėl Bendrovės nekilnojamojo turto mokestinės vertės patikslinimo ir informavo apie tai, kad AB “Klaipėdos nafta” kreipėsi į UAB „Liturta“ dėl VĮ Registrų centras 2006-09-25 sprendime nurodytų ataskaitų trūkumų pašalinimo ir iki 2006-11-10 bus parengtos patikslintos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos. 2007-04-12 VĮ Registrų centras sprendimas patvirtina, kad pareiškėja pateikė VĮ Registrų centrui UAB „Liturta“ patikslintas ir pataisytas nekilnojamojo turto objektų (unikalūs Nr. ( - ), Nr.( - ), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. ( - ), Nr. ( - )) individualaus vertinimo ataskaitas Nr.06/03-26-II ir Nr.06/03-34-II, kurios buvo pripažintos atitinkančiomis teisės aktų reikalavimus ir jomis remiantis buvo patikslintos minėto nekilnojamojo turto mokestinės (bazinės) vertės (b.l.114-115). Minėti bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja, gavusi VĮ Registų centras 2006-09-25 sprendimą, kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintoją dėl jo 2006-03-01 parengtų individualaus vertinimo ataskaitų trūkumų pašalinimo ir teikė VĮ Registrų centrui ataskaitas, kuriose buvo pašalinti minėtame sprendime nurodyti jų trūkumai, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja iš esmės pripažino, jog ataskaitos, kuriomis remiantis buvo priimtas 2006-09-25 VĮ Registrų centro sprendimas, neatitiko įstatymų reikalavimų. Ši aplinkybė yra užfiksuota 2006-11-13 VAGK sprendime (b.l.50-54) ir tos pačios dienos Komisijos posėdžio protokole (VAGK byla Nr.2006/03-4R-277, l.115-121).

14VAGK savo sprendime pagrįstai ir teisingai nurodė, kad VĮ Registų centras turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą vertinti pateiktas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, o Bendrovės pateikta medžiaga (ataskaitos Nr. 06/03-26-I ir Nr. 06/03-34-I) buvo pakankama VĮ Registrų centrui priimti 2006-09-25 sprendimą. NT mokesčio įstatymo 10 straipsnis suteikė turto vertintojui (NTMĮ 2 str.11 d.) įgaliojimus nagrinėti mokesčių mokėtojų prašymus dėl individualiu vertinimo būdu nustatytos nekilnojamojo turto vertės naudojimo apskaičiuojant mokestinę vertę. Vertinimo pagrindų įstatymas reglamentuoja, kad turto vertinimas įforminamas turto vertinimo ataskaita, kuri turi atitikti šio įstatymo reikalavimus (NTVVPĮ 21 str.5 d., 23 str.2 d., 24 str.). Iš minėto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad turto vertintojas, nagrinėdamas pagal įstatymu suteiktą kompetenciją mokesčio mokėtojo prašymą dėl individualiu vertinimo būdu nustatytos nekilnojamojo turto vertės naudojimo apskaičiuojant mokestinę vertę, turi teisę ir privalo vertinti individualaus vertintojo parengtą turto vertinimo ataskaitą pagal nekilnojamojo turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Priešingu atveju turto vertintojas neturėtų realios galimybės atlikti įstatymu pavestą mokesčio mokėtojo prašymo dėl individualiu vertinimo būdu nustatytos nekilnojamojo turto vertės naudojimo apskaičiuojant mokestinę vertę nagrinėjimo funkciją.

15Remiantis išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad 2006-11-13 VAGK sprendimas Nr.2006/03-4R-277 (b.l.50-54), kuriuo Komisija nepatenkino pareiškėjos skundo dėl VĮ Registrų centras 2006-09-25 sprendimo panaikinimo, yra pagrįstas, teisėtas ir nėra pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais motyvais. Todėl pareiškėjos skundas dėl 2006-11-13 VAGK sprendimo Nr.2006/03-4R-277 panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str.1 p.).

16Pareiškėjos reikalavimas pripažinti, kad tikroji Bendrovei priklausančių nekilnojamojo turto objektų (unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) mokestinė vertė, kuri turi būti taikoma apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį už 2006 ir vėlesnius metus, yra šių nekilnojamojo turto objektų vertės, patvirtintos VĮ Registrų centro 2007-04-12, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjos nurodytas VĮ Registrų centro 2007-04-12 sprendimas (b.l.114-115) yra parengtas pagal kitus dokumentus - UAB „Liturta“ individualaus vertinimo ataskaitas Nr.06/03-26-II, Nr. Nr.06/03-34-II, o ne pagal individualaus vertinimo ataskaitas Nr. 06/03-34-I, Nr. 06/03-26-I (b.l.8-43), kurios neatitiko esminių reikalavimų ir dėl kurių buvo priimtas VĮ Registro centro 2006-09-25 sprendimas netikslinti masinio vertinimo būdu nustatytų nekilnojamojo turto mokestinių verčių o taip pat minėtą sprendimą patvirtinantis VAGK 2006-11-13 sprendimas Nr.2006/03-4R-277 (b.l.50-54, 89-90), kuris šiuo teismo sprendimu yra pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu. VĮ Registrų centro 2007-04-12 sprendimas, kuriuo buvo patikslintos masinio vertinimo būdu nustatytos Bendrovei priklausančių 5 minėtų nekilnojamojo turto objektų mokestinės vertės, yra galiojantis ir šio sprendimo pagrįstumas bei teisėtumas nėra šios bylos ginčo dalykas. Jei pareiškėja turėjo motyvų ir teisinių pagrindų visiškai ar iš dalies nesutikti su šiuo sprendimu, turėjo teisę nustatyta tvarka apskųsti šį sprendimą. Nėra teisinio pagrindo panaikinti VĮ Registrų centro 2006-09-25 sprendimą remiantis vien ta faktine aplinkybe, kad VĮ Registrų centras 2007-04-12 priėmė naują sprendimą, kuris, kaip nurodyta šiame sprendime, buvo priimtas remiantis kitomis ir įstatymų reikalavimus atitinkančiomis nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaitomis.

17Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

Nutarė

18atmesti pareiškėjos AB „Klaipėdos nafta“ skundą.

19Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėja AB “Klaipėdos nafta” (toliau – Bendrovė) skundu ir... 3. 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2006-11-13... 4. 2) pripažinti, kad tikroji Bendrovei priklausančių nekilnojamojo turto... 5. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB “Liturta” Klaipėdos skyrius ir... 6. Byloje nustatyta, kad atsakovas, remdamasis nuo 2006-01-01 įsigaliojusiu... 7. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja NT mokesčio įstatymo 10... 8. Individualiam vertintojui UAB „Liturta“ atliekant Bendrovės nekilnojamojo... 9. NT mokesčio įstatymo paskirtis – nekilnojamojo turto apmokestinimo... 10. Atsižvelgdamas į NT mokesčio įstatymu nustatytą nekilnojamojo turto... 11. NT mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2006-05-25 įstatymo... 12. Komisija savo 2006-11-13 sprendime (b.l.50-54) pagrįstai ir teisingai nurodė,... 13. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad AB “Klaipėdos nafta” tą... 14. VAGK savo sprendime pagrįstai ir teisingai nurodė, kad VĮ Registų centras... 15. Remiantis išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad 2006-11-13 VAGK sprendimas... 16. Pareiškėjos reikalavimas pripažinti, kad tikroji Bendrovei priklausančių... 17. Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str.... 18. atmesti pareiškėjos AB „Klaipėdos nafta“ skundą.... 19. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...