Byla A-858-390-12
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, dalyvaujant pareiškėjo UAB „Baltic Orthoservice” atstovui G. K., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovėms L. R., R. R., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Baltic Orthoservice” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Baltic Orthoservice” skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas UAB „Baltic Orthoservice“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. I, b. l. 1-11) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK), 14 178,96 litų nuostolių ir 8,21 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

5Pareiškėjas nurodė, jog VLK neteisėtai atsisako apmokėti už užsakymus, kurie nuo 2010 m. gegužės 18 d. iki 2010 m. birželio 14 d. su technine klaida buvo suvesti į VLK administruojamą Ortopedijos informacinę sistemą (toliau – ir Ortopedijos IS). Nurodė, kad VLK ir pareiškėjas buvo sudarę sutartį dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis (toliau – ir OTP), pagal kurią VLK įsipareigojo sumokėti pareiškėjui už apdraustiesiems asmenims pagamintas ir išduotas OTP ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąskaitos ir kompensuotinų priemonių užsakymų vykdymo ataskaitos gavimo dienos, neviršijant pagal atskirus priemonių poklasius skirtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto sumos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 234 patvirtintu Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) bei VLK su pareiškėju ir kitomis įmonėmis sudarytomis sutartimis, kiekviena įmonė, priimdama iš apdraustųjų užsakymus OTP gaminti, prieš pradėdama užsakymus vykdyti, turi užregistruoti priimtus užsakymus Ortopedijos IS ir gauti VLK patvirtinimą, kad užsakymas bus apmokėtas iš PSDF biudžeto lėšų. 2010 m. balandžio 28 d. Sveikatos apsaugos ministras įsakymais nustatė naują bazinių kainų, kuriomis VLK atsiskaito su įmonėmis už gyventojams, apdraustiems privalomuoju sveikatos priežiūros draudimu, pagamintas OTP, apskaičiavimo tvarką, pagal kurią, jei įmonių iš gyventojų priimtų užsakymų kiekis viršija PSDF biudžete numatytas lėšas, šių priemonių pagaminimui apmokėti įmonėms nėra sumokama daugiau nei einamajam kalendoriniam metų mėnesiui yra skirta lėšų apmokėti už įmonių suteiktas paslaugas. Tačiau VLK nusprendė Sveikatos apsaugos ministro įsakymais nustatytos tvarkos nesilaikyti ir įmonių priimamų užsakymų kiekį riboti techninėmis priemonėmis. 2010 m. gegužės 18 d. VLK pradėjo blokuoti UAB „Baltic Orthoservice“ pacientų užsakymų registravimą Ortopedijos IS, kadangi einamąjį mėnesį priimtų užsakymų registruojamų Ortopedijos IS kiekis viršijo einamajam mėnesiui skirtą finansavimo kvotą. VLK pradėjus pacientų užsakymų registravimo Ortopedijos IS blokavimą, pareiškėjui registruojant naujus iš pacientų priimamus užsakymus, registravimo Ortopedijos IS procedūrą buvo leidžiama užbaigti tik tuo atveju, jei registruojantis užsakymą pareiškėjo darbuotojas varnele pažymėdavo laukelį „už priemonę moka pacientas“. Pareiškėjas apie reikalavimą pažymėti varnelę laukelyje „už priemonę moka pacientas“ buvo instruktuotas VLK darbuotojos L. R. elektroniniu paštu, tačiau kadangi L. R. pateikta instrukcija buvo neaiški ir dviprasmiška bei prieštaravo ministro įsakymui, UAB „Baltic Orthoservice“ 2010 m. gegužės 7 d. kreipėsi į VLK su prašymu paaiškinti iš L. R. elektroniniu laišku gautą instrukciją. Kol buvo laukiama VLK atsakymo, pareiškėjo darbuotojai, pažymėję varnele laukelį „už priemonę moka pacientas“, laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės 18 d. iki 2010 m. birželio 18 d. Ortopedijos IS užregistravo 79 užsakymus ortopedijos techninėms priemonėms gaminti, kurių vertė 17 268,00 litų. Pacientai už dalinai kompensuojamas priemones sumokėjo 3 089,04 litų, o likusią 14 178,96 litų sumą pareiškėjui turi sumokėti VLK vadovaujantis sutarties nuostatomis.

6Nurodė, jog apie tai, kad 79 pacientų užsakymai ortopedijos techninėms priemonėms gaminti Ortopedijos IS buvo užregistruoti pažymint varnele laukelį „už priemonę moka pacientas“, UAB „Baltic Orthoservice“ vadovybė sužinojo tik 2011 m. vasario mėnesį, todėl nedelsiant 2011 m. vasario 11 d. raštu kreipėsi į VLK, prašydamas leisti ištaisyti padarytą techninę klaidą. Pareiškėjas iš VLK 2011 m. kovo 15 d. gavo raštą, kuriuo VLK informavo pareiškėją, kad atsisako leisti jam ištaisyti techninę klaidą ir apmokėti 14 178,96 litų sumą už įmonės suteiktas paslaugas. VLK atsakyme pareiškėjui nurodė, kad už užsakymus, kurie buvo užregistruoti Ortopedijos IS su žyma „už priemonę moka pacientas“, turėjo susimokėti pacientai, taip pat nurodyta, kad VLK kompensuos pacientų patirtas išlaidas, suėjus jiems pagamintų priemonių kompensavimo terminui, tačiau pareiškėjas arba gyventojai turi pateikti VLK dokumentus, liudijančius, kad gyventojai apmokėjo už jiems pagamintas OTP savo lėšomis. UAB „Baltic Orthoservice“ teigimu, VLK kategoriškai nesutinkant ištaisyti pareiškėjo techninę klaidą, padarytą registruojant užsakymus Ortopedijos IS nuo 2010 m. gegužės 18 d. iki 2010 m. birželio 14 d., suėjus šių priemonių apmokėjimo terminui, patirs 14 178,96 litų nuostolį. Pabrėžė, jog UAB „Baltic Orthoservice“ kreipiasi į teismą dėl nuostolių atlyginimo, kurie kilo dėl VLK atsisakymo ištaisyti techninę klaidą ir vengimo apmokėti už 2010 m. birželio – liepos mėnesiais pareiškėjo įvykdytus pacientų užsakymus OTP pagaminti. Manė, kad šiuo atveju esama visų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) numatytų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų pagrindų. UAB „Baltic Orthoservice“ teigimu, jo 14 178,96 litų nuostoliai kilo dėl VLK neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad: 1) pareiškėjo darbuotojai, registruodami iš pacientų priimamus užsakymus OTP gaminti, padarė techninę klaidą, t. y. registruodami užsakymus pažymėjo varnele laukelį „už priemonę moka pacientas“ būtent dėl neteisėtų VLK veiksmų, nes VLK užsakymų registravimo Ortopedijos IS blokavimas nebuvo teisiškai pagrįstas, nereglamentuotas jokiais teisės aktais ir viršijo VLK suteiktus įgaliojimus, be to, VLK nepateikė įmonėms teisiškai įpareigojančios instrukcijos, ką reikia daryti, kai užsakymų registravimas Ortopedijos IS yra blokuojamas ir kokias teisines pasekmes sukelia laukelio „už priemonę moka pacientas“ atžymėjimas varnele; 2) užsakymų registravimo Ortopedijos IS blokavimas šiurkščiai pažeidė pacientų teises, nes gydytojo paskyrimas OTP gauti galioja 30 dienų; 3) VLK 2011 m. kovo 15 d. raštu Nr. 4K-26-2077 nepagrįstai reikalauja, kad pareiškėjas arba gyventojai pateiktų VLK dokumentus, liudijančius, kad gyventojai apmokėjo už jiems pagamintas OTP savo lėšomis. Nurodė, jog priežastinį ryšį tarp priešingų teisei veiksmų ir žalos arba nuostolių pareiškėjas aiškina tuo, kad jis įvykdė kompensuotinų priemonių užsakymus iš savo lėšų, kaip ir numatyta pareiškėjo ir VLK pasirašytose sutartyse, ir pagrįstai tikėjosi gauti apmokėjimą nustatyta tvarka, tačiau VLK neteisėtai blokavo Ortopedijos IS, neteisingai instruktavo pareiškėjo darbuotojus, dėl ko jie neteisingai suvedė užsakymus (kas laikytina technine klaida).

7Pareiškėjas nurodė, jog VLK veiksmai prieštaravo viešajam interesui. 2010 m. gegužės – spalio mėnesiais VLK neteisėtai vykdė užsakymų registravimo blokavimą Ortopedijos IS, o tuo pačiu jų vykdymo ribojimą. Atsakovo kaltė pasireiškė ir tuo, kad jo darbuotojai neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus ir pasirašytas sutartis. Dėl atsakovo kaltės pareiškėjas negavo planuotų pajamų ir lėšų, reikalingų įmonės funkcionavimui užtikrinti. Pažymėjo, jog, remiantis galiojančiais teisės aktais nepriklausomai nuo to, ar gyventojas sumoka už jam pagamintą ortopedijos techninę priemonę savo lėšomis, ar už priemonę pats nemoka, VLK privalo kompensuoti priemonės pagaminimo kaštus Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis kainomis. Pabrėžė, jog, remiantis CK ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis, UAB „Baltic Orthoservice“ taip pat prašo priteisti jam iš VLK 8,21 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

8Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 60-66) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. VLK nurodė, jog ji buvo pasirašiusi sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo OTP su ortopedijos įmonėmis 2010 metams, tarp jų ir su UAB „Baltic Orthoservice“. Kiekvienai OTP aprūpinimu užsiimančiai ortopedijos įmonei be išlygų yra taikomi tiek Aprašo, tiek ir sutarties reikalavimai. Dėl OTP kompensavimo tvarkos paaiškino, jog, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, yra nustatyti du kompensavimo iš PSDF biudžeto lėšų už apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu išduotas OTP būdai: 1) kai pacientui OTP kompensuojamos per ortopedijos įmones, t. y. kai pacientas gaudamas OTP nieko nemoka, o VLK atsiskaito tiesiogiai su ortopedijos įmone, neviršydama bendros PSDF biudžete numatytos metinės OTP įsigijimo išlaidų kompensavimo sumos (Aprašo 20-24 p.); 2) kai OTP poreikis pagal atskirus jų poklasius viršija tam tikram laikotarpiui skiriamas lėšas (VLK kiekvieną mėnesį per Ortopedijos IS apie tai informuoja ortopedijos įmones), apdraustasis gali OTP įsigyti savo lėšomis, kurios vėliau bus kompensuotos tiesiogiai asmeniui (Aprašo 42-44 p.). Analogiška procedūra yra nustatyta tarp ginčo šalių pasirašytoje 2010 m. sausio 4 d. sutartyje „Dėl apdraustųjų aprūpinimo OTP“ Nr. 5 (toliau – ir Sutartis). Todėl, remiantis teisės aktų ir Sutarties su pareiškėju nuostatomis, VLK už kompensuojamas OTP atsiskaito dviem būdais – tiesiogiai ortopedijos įmonėms arba tiesiogiai pacientams, kai pastarieji OTP įsigyja savo lėšomis. Nesutiko VLK su pareiškėjo teiginiais, kad VLK neteisėtai vykdė Ortopedijos IS blokavimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas dėl tokių VLK veiksmų kreipėsi į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą (toliau – ir Konkurencijos taryba), tačiau dėl užsakymų registravimo Ortopedijos IS Konkurencijos taryba atsisakė pradėti tyrimą ir konstatavo, kad nėra pagrindo įtarti, jog Sveikatos apsaugos ministerija ir VLK priėmė teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie galėtų suteikti privilegijas arba diskriminuoti atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, veikiančius OTP rinkoje, ir dėl kurių galėtų atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

9VLK pažymėjo, kad ji ir ortopedijos įmonės naudojasi Ortopedijos IS, kuri leidžia tinkamai įgyvendinti Aprašo reikalavimus ir Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. V-466 nuostatas, kurios reglamentuoja OTP įsigijimo išlaidų kompensavimą. Nuo 2010 m. gegužės 1 d. pasikeitus teisės aktams ir įvedus „kintamąjį balą“, OTP bazinių kainų skaičiavimui atitinkamai reikėjo papildyti Ortopedijos IS naujomis funkcijomis. VLK specialistai 2010 m. gegužės 5 d. elektroniniu laišku informavo visas ortopedijos įmones, turinčias sutartis su VLK dėl OTP kompensavimo, kaip naudotis Ortopedijos IS įsigaliojus teisės aktų, reglamentuojančių OTP įsigijimą ir kompensavimą, pakeitimams (šie pakeitimai taip pat buvo nurodyti Ortopedijos IS vartotojo vadove). Nepaisant elektroniniu paštu VLK išsiųsto paaiškinimo, UAB „Baltic Orthoservice“ 2010 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 10-40 pateikė VLK klausimus apie užsakymų įvedimą į sistemą. VLK 2010 m. birželio 11 d. raštu Nr. 4K-26-4182 „Dėl informacijos pateikimo“ pakartotinai atsakė į UAB „Baltic Orthoservice“ klausimus. Paaiškino, jog, remiantis Sutarties 3.5 punkto nuostatomis, į Ortopedijos IS duomenis apie OTP užsakymus vadovaujantis teisės aktais teikia pačios ortopedijos įmonės. Siekiant suteikti įmonių darbuotojams informaciją dėl OTP užsakymų įvedimo į Ortopedijos IS, yra pateiktas išsamus šios sistemos vartotojo vadovas, t. y. instrukcija, kaip naudotis Ortopedijos IS (toliau – ir Vartotojo vadovas). Vartotojo vadove išsamiai aprašytas kiekvienas žingsnis dėl OTP užsakymo įvedimo, taip pat aprašytos užsakymų įvedimo sąlygos, kai pacientas įsigyja OTP savo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad Ortopedijos IS yra pritaikyta OTP įsigijimo išlaidų kompensavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų vykdymui, UAB „Baltic Orthoservice“ atsakingų darbuotojų užsakymai pateikti į Ortopedijos IS, kurie pažymėti „už priemonę moka pacientas“, reiškia, kad gydytojo paskirtas OTP UAB „Baltic Orthoservice“ apdraustieji įsigijo savo lėšomis, t. y. šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimui turi būti taikomos Aprašo VI skyriaus nuostatos. Taigi pareiškėjas privalo laikytis OTP kompensavimo sistemą reglamentuojančių teisės aktų ir jais pagrįstų VLK, kaip viešojo administravimo subjekto, kuriam suteikti valdingi įgalinimai, sprendimų. Dėl kompensacijų pacientams grąžinimo atsakovas paaiškino, jog jis, kaip viešojo administravimo subjektas, vykdė teisės aktų ir tarp šalių sudarytos Sutarties nuostatas. Nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiu, kad VLK nusprendė Sveikatos apsaugos ministro įsakymais nustatytos tvarkos nesilaikyti ir įmonių priimamų užsakymų kiekį riboti techninėmis priemonėmis, todėl ėmė blokuoti užsakymus. VLK tvirtino, jog tai nebuvo užsakymų blokavimas, pabrėždama, kad pareiškėjui yra žinoma OTP kompensavimo tvarka, pareiškėjas, kaip ne vienerius metus dirbantis OTP kompensavimo sistemoje ir žinantis jos veikimo mechanizmą, turintis Sutartį su VLK ir yra informuojamas apie teisės aktų pasikeitimus, turėjo užtikrinti tinkamą darbuotojų darbą suvedant užsakymus.

10Atsakovas nurodė, jog neatsisako apmokėti OTP įsigijimo išlaidų apdraustiesiems, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę į tokias kompensacijas. Ortopedijos IS duomenimis, UAB „Baltic Orthoservice“ pateiktame užsakymų sąraše apdraustieji gydytojo paskirtas OTP įsigijo savo lėšomis, todėl šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimui turi būti taikomos Aprašo VI skyriaus nuostatos. Suėjus OTP kompensavimo terminui, pacientams kompensacijos bus grąžintos, kaip ir nustatyta Apraše bei Sutartyje, jeigu bus pateikti teisės aktų ir Sutarties reikalavimus atitinkantys dokumentai. Todėl atsisakymas mokėti pareiškėjui kompensacijas, priklausančias pacientams, yra teisėtas ir pagrįstas teisės aktais, reglamentuojančiais OTP išdavimo tvarką bei Sutartimi. Pažymėjo, jog pareiškėjo darbuotojams buvo žinoma, kokia OTP užsakymo procedūra vyksta pažymėjus Ortopedijos IS, kad „už priemonę moka pacientas“ ir kad tokiu atveju teisę į kompensaciją įgyja tik pats pacientas, o ne įmonė. Žala yra padaryta ne neteisėtais VLK veiksmais, o pareiškėjo darbuotojų veiksmais, nes jie netinkamai pažymėjo užsakymo būdą Ortopedijos IS.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 8 d. sprendimu (t. I, b. l. 155-164) pareiškėjo UAB „Baltic Orthoservice“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog UAB „Baltic Orthoservice“ 2010 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 10-40 kreipėsi į VLK, pateikdamas klausimų, susijusių su nauja bazinių kainų balo vertės apskaičiavimo tvarka, be kita ko, klausdamas, ar VLK 2010 m. gegužės 5 d. atsiųstame elektroniniame laiške pateiktas paaiškinimas, kad užsakymai, kuriuos pacientai pateiks mėnesio pabaigoje, kai atitinkamam poklasiui einamąjį mėnesį skirtos lėšos bus išbaigtos, bus tvirtinami tik tada, kai bus pažymėta varnelė „už priemonę moka pacientas“, yra oficiali VLK pozicija ir prašydamas pateikti VLK direktoriaus įsakymo, kuriuo įteisinama tokia tvarka, kopiją. 2010 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 10-44 pareiškėjas dar kartą kreipėsi į VLK, prašydamas imtis priemonių, kad būtų nutraukta neteisėta atsakingų VLK darbuotojų veikla, blokuojant į Ortopedijos IS įvedamų užsakymų patvirtinimą, paaiškindamas, kad Ortopedijos IS neleidžia užbaigti užsakymo įvedimo, jeigu įvedantis į Ortopedijos IS užsakymą asmuo nenurodo, kad už užsakymą mokės pacientas. VLK į UAB „Baltic Orthoservice“ 2010 m. gegužės 7 d. paklausimą atsakė 2010 m. birželio 11 d. raštu Nr. 4K-26-4182, kuriame pakartotinai, cituodamas teisės aktų nuostatas, paaiškino, kokia tvarka kompensuojamas OTP įsigijimas per ortopedijos įmones, sudariusias sutartis su VLK. Į 2010 m. gegužės 19 d. UAB „Baltic Orthoservice“ skundą VLK atsakė 2010 m. birželio 16 d. raštu Nr. 4K-212-4307, kuriame iš esmės atkartojo 2010 m. birželio 11 d. rašte pareiškėjui pateiktą informaciją. 2011 m. vasario 11 d. UAB „Baltic Orthoservice“ raštu Nr. 11-23 kreipėsi į VLK, nurodydamas, kad pareiškėjo darbuotojai, padarę atžymą ties varnele „už priemonę moka pacientas“, laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės 18 d. iki 2010 m. birželio 14 d. Ortopedijos IS užregistravo 79 užsakymus OTP gaminti, kurių vertė 17 268,00 litų, kad pacientai už dalinai kompensuojamas priemones sumokėjo 3 089,04 litų, o VLK liko sumokėti 14 178,96 litų. Informavo, kad už minėtus 79 užsakymus, kurie buvo užregistruoti su žyma „už priemonę moka pacientas“, pacientai patys sumokėjo tik paciento priemoką, kuri mokama, kai gaminio įsigijimas kompensuojamas tik iš dalies. Pareiškėjas prašė VLK kompensacijas už minėtus 79 pacientams pagamintas OTP pervesti į jo sąskaitą, suėjus šių priemonių kompensavimo terminui. Taip pat pabrėžė, jog, jeigu VLK laikytųsi nuomonės, kad UAB „Baltic Orthoservice“ padarė klaidą, registruojamus užsakymus pažymėdamas varnele „už priemonę moka pacientas“, prašė leisti klaidą ištaisyti, nes Ortopedijos IS galimybės šią klaidą ištaisyti nesuteikia. VLK į šį pareiškėjo raštą atsakė 2011 m. kovo 15 d. raštu Nr. 4K-26-2077, kuriame išaiškino, jog, vadovaujantis Ortopedijos IS duomenimis, UAB „Baltic Orthoservice“ pateiktame sąraše apdraustieji gydytojo paskirtas OTP įsigijo savo lėšomis, todėl šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimui turi būti taikomos Aprašo VI skyriaus nuostatos. Nurodė, jog, vadovaujantis Aprašo VI skyriaus nuostatomis, VLK turi būti pateikiami tinkamai užpildyti dokumentai apmokėjimui, o užsakymai, neatitinkantys rašte nurodytų teisės aktų nuostatų, yra nekompensuojami PSDF biudžeto lėšomis.

14Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl fakto, kad UAB „Baltic Orthoservice“ laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 18 d. iki 2010 m. birželio 14 d., priimdamas užsakymus dėl pacientų aprūpinimo OTP, į Ortopedijos IS šiuos užsakymus įvedė ties atžyma „už priemonę moka pacientas“ padėdamas varnelę. Pareiškėjas šio fakto neginčija, t. y. savo veiksmų neneigia, tačiau tvirtina, kad taip elgtis buvo priverstas dėl neteisėtų VLK veiksmų, kurie pasireiškė tuo, jog VLK blokavo pacientų užsakymų registravimą Ortopedijos IS ir registravimo procedūrą buvo leidžiama užbaigti tik tuo atveju, jei registruojantis užsakymą pareiškėjo darbuotojas varnele pažymėdavo laukelį ties žyma „už priemonę moka pacientas“. Byloje taip pat nėra ginčo dėl pareiškėjo nurodomų patirtų nuostolių suminės išraiškos. Šalių pozicijos nagrinėjamoje byloje skiriasi dėl to, ar VLK, papildžiusi Ortopedijos IS naujomis funkcijomis, t. y. Ortopedijos IS vykdomą užsakymų įvedimo tvarką pakeitusi taip, kad pasibaigus poklasiui skirtoms lėšoms, sistema rodo, jog už priemonę turi susimokėti pacientas, įtakojo pareiškėjo patirtų 14 178,96 litų nuostolių atsiradimą, pastarajam laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 18 d. iki 2010 m. birželio 14 d. į Ortopedijos IS įvestuose užsakymuose pažymint varnelę ties žyma „už priemonę moka pacientas“.

15Pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – ir Sveikatos draudimo įstatymas) 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad iš PSDF biudžeto apmokama valstybės parama OTP įsigyti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Tokia tvarka nustatyta Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintame Apraše ir Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 10 d. įsakyme Nr. V-466 „Dėl ortopedijos techninių priemonių, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ir jų bazinių kainų sąrašų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Ginčo laikotarpiu aktualios redakcijos Aprašo 8 punkte nustatyta, kad OTP įsigijimo išlaidos šio Aprašo nustatyta tvarka kompensuojamos per ortopedijos įmones, sudariusias sutartis su VLK. Teismas pabrėžė, jog Aprašo analizė patvirtina, kad egzistuoja du kompensavimo iš PSDF biudžeto lėšų už apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu išduotas OTP būdai: kai pacientui OTP įsigijimas kompensuojamos per ortopedijos įmones ir kai pacientas priemones gali įsigyti savo lėšomis, kurios vėliau bus kompensuojamos tiesiogiai asmeniui (šis būdas galioja, kai OTP pagal atskirus jų poklasius viršija tam tikram laikotarpiui skiriamas lėšas). Jokio kito būdo teisės aktai nenustato.

16Nurodė, jog VLK su UAB „Baltic Orthoservice“ sudarytos Sutarties 1.3.2 punkte įtvirtinta, kad pagal šią Sutartį iš PSDF biudžeto lėšų kompensuojama tik ta apimtimi ir tvarka, kuri nurodyta Aprašo aktualioje redakcijoje. Sutarties 2.5 punktas numato, kad OTP bazinių kainų balo vertė apskaičiuojama Įsakymo aktualios redakcijos 3 punkte nustatyta tvarka. Sutarties nuostatos iš esmės atkartoja Apraše įtvirtintas nuostatas, todėl UAB „Baltic Orthoservice“ be išlygų yra taikomi tiek Aprašo, tiek ir Sutarties reikalavimai, kol jie nėra nuginčyti ar pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka. Sveikatos apsaugos ministras 2010 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-345 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. V-234 „Dėl valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ ir įsakymu Nr. V-344 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. V-466 „Dėl ortopedijos techninių priemonių, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo pakeitimo“ (abu įsakymai įsigaliojo 2010 m. gegužės 1 d.) nustatė naują bazinių kainų, kuriomis VLK atsiskaito su ortopedijos įmonėmis už gyventojams, apdraustiems privalomuoju sveikatos priežiūros draudimu pagamintas OTP apskaičiavimo tvarką. Šie įsakymai reglamentuoja balo vertės apskaičiavimą (apskaičiuojama ataskaitiniu laikotarpiu išduotų atitinkamo poklasio OTP priemonių bazinių kainų balo vertė). Todėl teismas darė išvadą, jog, sprendžiant, ar VLK ginčo situacijoje veikė teisėtai ir pagrįstai, svarbu, kad UAB „Baltic Orthoservice“ neneigia fakto, jog jo darbuotojai, registruodami iš pacientų priimamus užsakymus OTP gaminti (aptariami 79 užsakymai, priimti laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 18 d. iki 2010 m. birželio 14 d.), patys pažymėjo varnele laukelį „už priemonę moka pacientas“, tačiau laikosi pozicijos, kad šią techninę klaidą padarė dėl VLK neteisėtų veiksmų.

17Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog VLK veiksmų neteisėtumą pareiškėjas sieja su tuo, kad VLK užsakymų registravimo Ortopedijos IS blokavimas nebuvo teisiškai pagrįstas, reglamentuotas jokiais teisės aktais ir viršijo VLK suteiktus įgaliojimus. Tačiau teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmetė ir nurodė, jog pareiškėjas neįvardijo konkrečios teisės akto nuostatos, kuri draudžia VLK koreguoti Ortopedijos IS funkcijas, t. y. neįvardijo teisės akto nuostatos, kurią VLK, Ortopedijos IS papildžiusi naujomis funkcijomis, pažeidė. Pažymėjo, jog neneigtina pareiškėjo pozicija, kad Aprašo ir Įsakymo nuostatos bei jų pakeitimai nenustatė, kad VLK turi teisę, jei priimtų užsakymų kiekis viršija PSDF biudžete numatytas lėšas šių priemonių pagaminimui apmokėti, blokuoti užsakymų registravimą Ortopedijos IS, tačiau sprendžiant, ar atsakovas veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, svarbu nustatyti, ką draudė įstatymas ir ar institucija ar jos darbuotojai šiuos draudimus pažeidė, o ne vertinti, ar jie atliko veiksmus, kurie tiksliai buvo reglamentuoti teisės aktais. Teismas pabrėžė, jog draudžiama yra ne tai, kas nereglamentuota įstatyme ar kitame teisės akte, o tai, kas prieštarauja įstatyme ar kitame teisės akte įtvirtintoms nuostatoms ir jas pažeidžia. Atkreipė dėmesį, kad po 2010 m. gegužės 1 d. pasikeitus teisės aktams įsigaliojo tvarka, pagal kurią, kai baigdavosi vieno mėnesio kurio nors poklasio priemonėms skirtos lėšos, ortopedijos įmonės turėjo teisę priimti tik tų priemonių užsakymus, kurias pacientas įsigyja savo lėšomis. Jei pacientas nesutinka įsigyti priemonės savo lėšomis, jam turėjo būti nurodomas artimiausias laikas, kada ortopedijos įmonė galės priimti jo užsakymą. Atsižvelgiant į tai, VLK, veikdama savo kompetencijos ribose ir siekdama išvengti nesusipratimų, kurie galėjo kilti pakeitus teisės aktus, bet nepakoregavus Ortopedijos IS, papildė šią sistemą naujomis funkcijomis ir apie padarytus pakeitimus kartu su informacija, kaip naudotis Ortopedijos IS po pakeitimų, informavo visas ortopedijos įmones, sudariusias sutartis su VLK. Tai teismui leido daryti išvadą, kad VLK veiksmai, susiję su Ortopedijos IS pakeitimais, kuriuos pareiškėjas įvardija kaip „sistemos blokavimą“, buvo sąlygoti teisės aktų, reglamentavusių kompensavimo už OTP įsigijimą, tvarką, pakeitimuose įtvirtintų nuostatų. Teismas nurodė, jog nėra pagrindo sutikti su UAB „Baltic Orthoservice“ skundo argumentais, kad VLK pažeidė teisės aktų ir Sutarties nuostatas, viršijo savo kompetencijos ribas ir/ar, kad veikė neteisėtai ir nepagrįstai.

18Teigė, jog, net ir preziumuojant, kad, VLK neįvykdžius Ortopedijos IS pakeitimų ir tokiu būdu leidus pareiškėjui užregistruoti minėtus 79 užsakymus, šių užsakymų kompensavimui bet kuriuo atveju galėtų būti taikomas tik kompensacijos būdas, kai pacientas priemones įsigyja savo lėšomis, kurios vėliau yra kompensuojamos tiesiogiai asmeniui, nes byloje nėra ginčo dėl fakto, jog tuo metu, kai pacientai pateikė šiuos užsakymus pareiškėjui, jau buvo pasibaigę to mėnesio priemonių įsigijimui iš PSDF biudžeto kompensacijoms skirtos lėšos, todėl bet kuriuo atveju UAB „Baltic Orthoservice“ nebūtų buvę kompensuota, o suteikta galimybė kompensuoti tik patiems pacientams, kurie šias priemones esant galimybei būtų įsigiję savo lėšomis, kaip kad Ortopedijos IS ir nurodė pareiškėjas, pažymėdamas langelį ties varnele „už priemonę moka pacientas“. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo skundo teiginius, kad VLK nepateikė įmonėms teisiškai įpareigojančios instrukcijos, ką daryti, kai užsakymų registravimas Ortopedijos IS yra blokuojamas ir kokias teisines pasekmes sukelia laukelio „už priemonę moka pacientas“ atžymėjimas varnele. Teismas pabrėžė, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui buvo pateikta informacija elektroniniu laišku, kaip naudotis Ortopedijos IS po pakeitimų. Be šiame laiške pareiškėjui išsamiai buvo atsakyta ir į dar du paklausimus, todėl UAB „Baltic Orthoservice“ argumentai dėl nepakankamo informavimo atmestini kaip nepagrįsti.

19Teismas, atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentą, kad užsakymų registravimo Ortopedijos IS blokavimas šiurkščiai pažeidė pacientų teises, nes apribojo galimybę OTP gauti nelaukiant eilėje, jeigu jį aptarnaujanti įmonė prisiima apmokėjimo už pagamintą OTP laukimo ir bazinės kompensuojamos kainos sumažėjimo riziką, pažymėjo, kad šioje byloje vertinamas UAB „Baltic Orthoservice“ atžvilgiu VLK atliktų veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas, todėl, ar VLK savo veiksmais pažeidė ar ne pacientų teises šios bylos kontekste nėra aktualu. Pareiškėjo reikalaujamų atlyginti tiesioginių nuostolių atsiradimas nėra niekaip susijęs su pacientų teisių pažeidimu. Atmestini kaip nepagrįsti ir pareiškėjo skundo argumentai, kad VLK nepagrįstai reikalauja, jog pareiškėjas arba pacientai pateiktų jam dokumentus, liudijančius, kad pacientai apmokėjo už jiems pagamintas OTP savo lėšomis, tvirtinant, jog akivaizdu, kad nei pareiškėjas, nei pacientai tokių dokumentų neturi, kadangi pacientai neprivalėjo mokėti už jiems gydytojų skirtą OTP, o tik galėjo savo noru pasirinkti galimybę už jas susimokėti savo lėšomis. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Ortopedijos IS duomenimis, kuriais besąlygiškai vadovaujasi VLK, kompensuodama ortopedijos įmonėms už jų pagamintas OTP, UAB „Baltic Orthoservice“ pateiktame užsakymų sąraše apdraustieji gyventojai gydytojo paskirtas OTP įsigijo savo lėšomis, todėl VLK pagrįstai tvirtina, kad šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimui turi būti taikomos Aprašo VI skyriaus nuostatos, t. y. nuostatos, kuriose nustatyta, kad, suėjus OTP kompensavimo terminui, pacientui kompensacija yra grąžinama, jeigu šis pateikia teisės aktų ir Sutarties reikalavimus atitinkančius dokumentus. Remdamasis tuo, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog pareiškėjas nepateikė objektyvios informacijos, kuri būtų pagrindas vienareikšmiškai spręsti, kad VLK neįvykdė įstatymuose ar Sutartyje nustatytos pareigos ar atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Todėl, neįrodžius VLK neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo tenkinti UAB „Baltic Orthoservice“ skundą ir priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės 14 178,96 litų nuostolių. Pažymėjo, jog, konstatavus, kad UAB „Baltic Orthoservice“ skundas dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, atmestini ir pareiškėjo reikalavimai dėl 8,21 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20III.

21Pareiškėjas UAB „Baltic Orthoservice” apeliaciniu skundu (t. I, b. l. 167-174) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą, priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Sveikatos apsaugos ministras 2010 m. balandžio 28 d. įsakymais Nr. V-345 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. V-234 „Dėl Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos patvirtinimo” pakeitimo” ir Nr. V-466 „Dėl Ortopedijos techninių priemonių, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo pakeitimo” nustatė, kad VLK pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui per 3 darbo dienas apskaičiuoja ataskaitinio laikotarpio kiekvieno poklasio OTP bazinių kainų balo vertę. Ataskaitinio laikotarpio kiekvieno poklasio OTP bazinių kainų balo vertė negali būti didesnė nei vienas litas. Pagal naujai patvirtintą tvarką, jei įmonių iš gyventojų priimtų užsakymų kiekis viršija PSDF biudžete numatytas lėšas šių priemonių pagaminimui apmokėti, įmonėms nėra sumokama daugiau nei einamajam kalendoriniam metų mėnesiui yra skirta lėšų apmokėti už įmonių suteiktas paslaugas. Pareiškėjas nurodo, jog šie teisės aktai, kurie įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 1 d., priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, neriboja įmonių teisių įvesti į Ortopedijos IS iš gyventojų gautus užsakymus OTP, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš PSDF biudžeto, gaminti ir nesuteikė VLK teisės vykdyti Ortopedijos IS blokavimo pasibaigus vieno mėnesio kurio nors poklasio priemonėms skirtoms lėšoms. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad po 2010 m. gegužės 1 d. įsigaliojo tvarka, pagal kurią, kai baigdavosi vieno mėnesio kurio nors poklasio priemonėms skirtos lėšos, ortopedijos įmonės turėjo teisę priimti tik tų priemonių užsakymus, kurias pacientas įsigyja savo lėšomis. Pažymi, jog ši išvada yra nepagrįsta, kadangi minėtais Sveikatos apsaugos ministro įsakymais nebuvo nustatyta teismo nurodyta „nauja tvarka”. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas savo išvadomis iš esmės siekė pateisinti VLK neteisėtai įvestą Ortopedijos IS blokavimą. Teismas sprendė, kad VLK veikė savo kompetencijos ribose, siekdama išvengti nesusipratimų, kurie galėjo kilti pakeitus teisės aktus, bet nepakoregavus Ortopedijos IS. Mano, jog ši teismo išvada nepagrįsta teisės aktais ir prieštarauja Sutarties nuostatomis, kurios nesuteikė VLK teisės vykdyti Ortopedijos IS blokavimo.

23Pareiškėjas pabrėžia, jog teismas sutiko su jo pozicija, kad Aprašo ir Įsakymo nuostatos bei jų pakeitimai nenustatė, kad VLK turi teisę blokuoti užsakymų registravimą Ortopedijos IS, jei priimtų užsakymų kiekis viršija PSDF biudžete numatytas lėšas OTP pagaminimui apmokėti. Tačiau teismas sprendė, kad svarbu nustatyti, ką draudė įstatymas ir ar institucija, jos darbuotojai šiuos draudimus pažeidė. Pareiškėjo nuomone, prieštaraujanti suformuotai teismų praktikai yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad draudžiama yra ne tai, kas nereglamentuota įstatyme ar kitame teisės akte, o tai, kas prieštarauja įstatyme ar kitame teisės akte įtvirtintoms nuostatoms ir jas pažeidžia. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-02/2006. Pareiškėjas nurodo, jog Ortopedijos IS blokavimas pažeidė pacientų teises, nes gydytojo paskyrimas OPT gauti galioja 30 dienų. VLK veiksmai suvaržė pacientų teises gauti OTP nelaukiant laukimo eilėje, jeigu juos aptarnaujanti įmonė prisiima apmokėjimo pagamintą OTP laukimo ir bazinės kompensuojamos kainos sumažėjimo riziką. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad šios bylos kontekste nėra aktualu, ar VLK savo veiksmais pažeidė pacientų teises, kadangi visa OTP kompensavimo sistema būtent tam ir sukurta, kad būtų įgyvendinama pacientų teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą. Pareiškėjo nuomone, teismas neįvertino fakto, kad Ortopedijos IS blokavimo VLK atsisakė nuo 2010 m. lapkričio mėnesio, įmonėms nepateikusi jokio paaiškinimo. Nutraukus šiuos neteisėtus VLK veiksmus Ortopedijos IS per mėnesį buvo registruojama daugiau užsakymų, bazinių kainų balo vertė daugumai OTP tipų grupių tapo mažesnė už vieną ir kainos, kuriomis VLK atsiskaito su įmonėmis, atitinkamai sumažėjo. Tokiu būdu, nors OTP pagal sutartį su VLK gaminančios įmonės kartu paėmus nuo 2010 m. lapkričio mėnesio priima ir įvykdo daugiau užsakymų nei 2010 m. gegužės – spalio mėnesiais, kai užsakymų priėmimas OTP gaminti buvo ribojamas, priemonėms apmokėti VLK išleidžia tą pačią sumą, kuri buvo išleidžiama 2010 m. gegužės – spalio mėnesiais, nes sumažėjo OTP bazinės kainos. Pareiškėjo nuomone, teismas gindamas viešąjį interesą privalėjo ištirti šią pareiškėjo nurodytą aplinkybę. Pareiškėjo vertinimu, teismas netinkamai įvertino VLK darbuotojos L. R. atsiųstą instrukciją apie reikalavimą pažymėti varnelę „už priemonę moka pacientas”. Teismas neatsižvelgė į tai, jog pateikta instrukcija prieštaravo ministro įsakymui ir nebuvo pagrįsta teisės aktais. Dėl nurodytų motyvų atmestina teismo išvada, kad pareiškėjas neįvardijo konkrečios teisės akto nuostatos, kuri draudžia VLK koreguoti Ortopedijos IS funkcijas. Atsižvelgiant į principą, kad viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama laikytina, jog teismas nepagrįstai ignoravo pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kad Ortopedijos IS blokavimu VLK pažeidė teisės aktų ir Sutarties nuostatas, viršijo savo kompetencijos ribas, veikė neteisėtai ne tik pareiškėjo atžvilgiu, bet ir viešojo intereso požiūriu.

24Pabrėžia, jog Sutarties 3.5 punktu įmonė įsipareigojo perduoti užsakymų duomenis į VLK Sveidros posistemę, Ortopedijos IS. VLK įvedus Ortopedijos IS blokavimą pareiškėjas nebegalėjo vykdyti minėto Sutarties punkto, nes buvo neįmanoma priimti paciento užsakymo. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad, VLK pradėjus pacientų užsakymų registravimo Ortopedijos IS blokavimą, pareiškėjui registruojant naujus iš pacientų priimamus užsakymus, registravimo Ortopedijos IS procedūrą buvo leidžiama užbaigti tik tuo atveju, jei registruojantis užsakymą pareiškėjo darbuotojas varnele pažymėdavo laukelį „už priemonę moka pacientas”. Pareiškėjo nuomone, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad VLK taikant Ortopedijos IS blokavimą neturėjo jokių galimybių informuoti pacientus apie numatomą OTP kompensavimo datą ar nurodyti užsakymo, kurio VLK net neleido įvesti į sistemą, registracijos numerį. Atsižvelgiant į Sutarties 3.8 punktą visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad, jei pacientas nesutinka įsigyti OTP savo lėšomis, jam turėjo būti nurodomas artimiausias laikas, kada ortopedijos įmonė galės priimti jo užsakymą. Teismas turėjo įvertinti tai, kad pareiškėjas įvykdė esminį Sutarties reikalavimą – įvykdė kompensuotinų priemonių užsakymus iš savo lėšų, apdraustuosius aprūpino OTP, todėl turi teisę gauti apmokėjimą iš VLK už įvykdytus užsakymus. Visi nuo 2010 m. gegužės 18 d. iki 2010 m. birželio 14 d. priimti užsakymai buvo įvykdyti ir pacientams atiduotos pagamintos OTP. Pažymi, kad VLK neneigė, kad pacientai nemokėjo visos OTP kainos, o tik paciento priemoką, mokamą, kai gaminio įsigijimas kompensuojamas iš dalies, tačiau teismas į tai visiškai neatsižvelgė. Pareiškėjas nurodo, jog teismas neįvertino to, kad VLK savo veiksmais, t. y. Ortopedijos IS blokavimu, pati pažeidė Sutartį iš esmės. VLK nepagrįstai atsisakė ištaisyti techninę klaidą ir vengė apmokėti už 2010 m. birželio – liepos mėnesiais pareiškėjo įvykdytus pacientų užsakymus OTP pagaminti, todėl pareiškėjas negavo planuotų pajamų ir lėšų, reikalingų įmonės funkcionavimui užtikrinti. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad VLK, atsisakydama ištaisyti techninę klaidą, kuri kilo dėl jos pačios neteisėtų veiksmų, ir keldama pareiškėjui nepagrįstą reikalavimą pateikti dokumentus, įrodančius, kad pacientai susimokėjo už jiems pagamintas OTP iš savo lėšų, faktiškai vengia įvykdyti savo prievolę, t. y. atsiskaityti už gyventojams pagamintas OTP ir pareiškėjo sąskaita siekia nepagrįsto praturtėjimo.

25Pareiškėjas pabrėžia, jog kartu su VLK atsiliepimu teismui buvo pateikta vartotojo instrukcija, kurioje yra reglamentuota naudojimosi Ortopedijos IS tvarka. Mano, kad teismui pateiktu dokumentu VLK siekia pagrįsti savo piktnaudžiavimą, vykdant Ortopedijos IS blokavimą. Minėta instrukcija VLK buvo patvirtinta tik 2010 m. lapkričio mėn., o ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2010 m. gegužės 18 d. iki 2010 m. birželio 14 d., jokia instrukcija pareiškėjo darbuotojams nebuvo pateikta ir nėra žinoma, ar kokia nors Ortopedijos IS naudojimosi instrukcija iš viso egzistavo. VLK nepateikė jokių įrodymų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu būtų paskelbusi Ortopedijos IS vartotojo instrukciją arba kad apie jos egzistavimą būtų informavusi pareiškėją. Teigia, jog teismas neįvertino, jog VLK yra ne tik viešojo administravimo subjektas, turintis administracinius įgaliojimus, bet ir Sutarties šalis. CK nustato sutarties šalių lygiateisiškumo, šalių bendradarbiavimo, kooperavimosi vykdant sutartį principus. Nurodo, jog VLK darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos darbuotojai privalėjo veikti, pažeidė teisėtumo principą, nes vykdė OTP kompensavimą kitokiu būdu negu buvo nustatyta ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiame poįstatyminiame teisės akte, pažeidė sutarčių vykdymo principus. Mano, jog VLK veiksmų, kuriais atsisakyta sumokėti pareiškėjui priklausančias lėšas, visuma prieštarauja proporcingumo principui (Sutarties vykdymo eigoje iškilusią techninio pobūdžio problemą panaudojo kaip galimybę finansiškai nubausti kitą Sutarties šalį). Be to, tokie veiksmai prieštarauja viešojo administravimo tikslams.

26Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 1-7) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai pažymima, jog pareiškėjas VLK neteisėtų veiksmų nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais. Atsakovas pabrėžia, jog pareiškėjas Sutarties 3.5.1 punktu yra įsipareigojęs perduoti į Ortopedijos IS užsakymus tik tų OTP, kurios atitinka OTP priemonių skyrimą ir kompensavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Sutarties 1.3.2 punkte nustatyta, jog OTP iš PSDF biudžeto kompensuojamos tik ta apimtimi ir tvarka, kuri nustatyta Aprašo aktualioje redakcijoje, vadinasi pareiškėjas negalėjo tikėtis, kad nesilaikant teisės aktų reikalavimų bus kompensuotos OTP įsigijimo išlaidos. Pažymi, jog Sutarties 3.2 punktu įmonė įsipareigojo informuoti apdraustąjį apie kompensavimo tvarką, taigi pareiškėjas turėjo pacientus informuoti, kokia procedūra jų laukia, jei Ortopedijos IS pažymima, kad „už priemonę moka pacientas” ir už priemonę susimoka jie patys. Nurodo, jog net ir preziumuojant, kad VLK neįvykdžius Ortopedijos IS pakeitimų ir tokiu būdu leidus pareiškėjui užregistruoti minėtus 79 užsakymus, šių užsakymų kompensavimui bet kuriuo atveju galėtų būti taikomas tik būdas, kai pacientas OTP įsigyja savo lėšomis, kurios vėliau kompensuojamos tiesiogiai asmeniui. Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl fakto, jog tuo metu, kai pacientai pateikė šiuos užsakymus pareiškėjui, jau buvo pasibaigę to mėnesio OTP įsigijimui iš PSDF biudžeto kompensacijoms skirtos lėšos, todėl bet kuriuo atveju UAB „Baltic Orthoservice” nebūtų buvę kompensuota, o suteikta galimybė kompensuoti tik patiems pacientams, kurie OTP esant galimybei būtų įsigiję savo lėšomis. Pabrėžia, jog, jei ortopedijos įmonės pasibaigus lėšoms, skirtoms kalendoriniam mėnesiui OTP kompensuoti, ir toliau išdavinėja apdraustiesiems OTP nemokamai, tai jos daro savo rizika. Tokie veiksmai nesuteikia įmonei teisių reikšti pretenzijų dėl priemonių, kurios išduotos apdraustiesiems viršijant PSDF biudžeto lėšas, kompensavimo (Sutarties 3.10 p.).

27Atkreipia dėmesį, kad visos įmonės buvo informuotos apie artėjančius teisės aktų bei Ortopedijos IS pasikeitimus dar 2010 m. vasario mėnesį ir minėtas elektroninis laiškas buvo priminimas apie pasikeitimus. 2010 m. kovo 24 d. protokole nurodytas svarstymo klausimas buvo Sveidros ortopedijos posistemės pakeitimai, jo 3 punkte nurodyta „posistemę papildyti nauja funkcija, t. y. įvedant užsakymą tikrinti, ar jau yra panaudotos tam mėnesiui skirtos lėšos ir jei mėnesiui skirtos lėšos viršijamos, išduoti OTP tik pacientams, kurie įsigijo savo lėšomis“. Tokiam sistemos pakeitimui, kylančiam iš teisės aktų pakeitimų, OTP gaminančių įmonių vadovai, tarp jų ir pareiškėjo į posėdį deleguota atstovė, pritarė. Taigi apie teisės aktų ir Ortopedijos IS pakeitimus pareiškėjui buvo žinoma dar 2010 metų vasario mėnesį. Pažymi, kad nėra tokios teisės normos ir nuostatos Sutartyje, kuri leistų kompensuoti OTP įsigijimo išlaidas pareiškėjui, kai sistema rodo, kad už priemonę sumokėjo pats pacientas. Suėjus kompensavimo terminui ir pacientams pateikus visus reikalingus dokumentus kompensacijos jiems bus grąžintos. Šioje situacijoje pacientų teisių pažeidimo atsakovas nemato.

28Atsakovas pabrėžia, kad Sutarties 5.1 punkte yra įrašyta, jog duomenys apie priemonių užsakymus registruojami Ortopedijos IS, vadovaujantis šios sistemos vartotojo žinynu. Sutartis buvo pasirašyta pareiškėjo direktoriaus G. K.. Vartotojo vadovas galioja nuo Ortopedijos IS įdiegimo, t. y. nuo 2006 m. balandžio mėnesio. Vartotojo vadove yra detaliai aprašyta, kaip naudotis Ortopedijos IS. Ortopedijos IS gali naudotis tiek pareiškėjo, tiek atsakovo darbuotojai, kurie turi prisijungimo vardus ir slaptažodžius. Bet kuris pareiškėjo ar kitos ortopedijos įmonės darbuotojas norėdamas naudotis Ortopedijos IS ir gauti prisijungimo vardą bei slaptažodį turi šį priedą užpildyti ir pateikti teritorinei ligonių kasai. Pabrėžia, kad suteikiant darbuotojui slaptažodį ir pasirašant darbuotojo įsipareigojimą saugoti asmens duomenų paslaptį dalyvauja įmonės vadovas ar įgaliotas jo atstovas, kuris taip pat pasirašo ant minėto įsipareigojimo. Su Vartotojo vadovu nesusipažinę darbuotojai nemokėtų tinkamai naudotis sistema ir įvesti užsakymų į Ortopedijos IS, todėl pareiškėjas klaidingai teigia, kad apie tokią naudojimosi instrukciją nežinojo. Nurodo, jog Vartotojo vadovas yra pačioje sistemoje ir darbuotojas bet kada gali jį paskaityti, jei kyla neaiškumų. Pažymi, jog Vartotojo vadovo 14 puslapyje yra aprašomi apmokėjimo būdai: kai įmonė gauna kompensacijas ir kai pacientas įsigyja OTP savo lėšomis ir suėjus laukimo eilės terminui gauna kompensaciją. Viskas aiškiai, detaliai reglamentuota, todėl tiek pareiškėjui, tiek jo darbuotojams turėtų būti aišku, kaip naudotis sistema ir koks apmokėjimo būdas pasirenkamas, kai pažymima, kad „už priemonę moka pacientas“.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV.

31Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

32Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl pareiškėjo UAB „Baltic Orthoservice“ prašomų priteisti 14 178,96 litų nuostolių ir 8,21 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo teisėtumo. Patirtus nuostolius pareiškėjas kildina iš VLK veiksmų, šiai institucijai pakeitus ortopedijos techninių priemonių užsakymų duomenų perdavimo į ortopedijos informacinę sistemą tvarką.

33Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą nurodė, jog pareiškėjas nepateikė objektyvios informacijos, kuri būtų pagrindas vienareikšmiškai spręsti, kad VLK neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos ar atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Remdamasis tuo, jog pareiškėjas neįrodė VLK neteisėtų veiksmų, teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo tenkinti UAB „Baltic Orthoservice“ skundą ir priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VLK, 14 178,96 litų nuostolių ir 8,21 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

34Pareiškėjas pateiktu apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu teisiniu aplinkybių vertinimu, nurodo, jog teismas netinkamai taikė teisės aktus ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą.

35Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir taikytiną teisinį reguliavimą, iš esmės sutinka su pareiškėjo argumentais ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas ne visai tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą, taikytiną nagrinėjamu atveju.

36Pirmiausiai pažymėtina, jog administracinėje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas su VLK yra sudaręs 2010 m. sausio 4 d. sutartį dėl apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis (toliau – ir Sutartis) – pagal šią sutartį pagal užsakymą gaminamos ortopedijos techninės priemonės, kurios yra kompensuojamos tik Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – ir Sveikatos draudimo įstatymas) nustatyta tvarka privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims (Sutarties 1.2 p.) (t. I, b. l. 13-20).

37Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad VLK 2010 m. gegužės 18 d. iki 2010 m. birželio 14 d. laikotarpiu vykdė užsakymų registravimo ortopedijos informacinės sistemos blokavimą, kai buvo pasibaigusios atitinkamam poklasiui einamajam mėnesiui skirtos lėšos, kad šiuo laikotarpiu UAB „Baltic Orthoservice“ priimdamas užsakymus dėl pacientų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis pagal Sutartį į ortopedijos informacinę sistemą šiuos užsakymus įvedė ties atžyma „už priemonę moka pacientas“ padėdamas varnelę. Byloje taip pat nėra ginčo dėl pareiškėjo nurodomų patirtų nuostolių suminės išraiškos. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl to, ar VLK, papildžiusi ortopedijos informacinę sistemą naujomis funkcijomis, t. y. ortopedijos informacinės sistemos vykdomą užsakymų įvedimo tvarką pakeitusi taip, kad pasibaigus poklasiui skirtoms lėšoms, sistema rodo, jog už priemonę turi susimokėti pacientas, nulėmė pareiškėjo patirtų 14 178,96 litų nuostolių atsiradimą, jam laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 18 d. iki 2010 m. birželio 14 d. į ortopedijos informacinę sistemą įvestuose užsakymuose pažymint varnelę ties žyma „už priemonę moka pacientas“, ar atsakovas turi atlyginti ir kokia apimtimi pareiškėjo patirtus nuostolius. Taigi nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, ar VLK atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas patyrė nuostolių, ir už tai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) (2009 m. spalio 22 d. redakcija) 6.271 straipsnį turi būti taikoma deliktinė atsakomybė.

38Pabrėžtina, jog CK 6.271 straipsnis numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Taigi šiuo atveju turtinės žalos atsiradimo faktas turi būti konstatuojamas nustačius pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (šiuo atveju VLK) neteisėtus veiksmus, pareiškėjo patirtus nuostolius ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir patirtų nuostolių.

39Tačiau pirmiausiai siekiant nustatyti, ar pareiškėjas turi teisę į turtinės žalos atlyginimą, turi būti nustatyti valdžios institucijos (šiuo atveju VLK) neteisėti veiksmai kaip būtina deliktinės atsakomybės sąlyga CK 6.271 straipsnio prasme.

40Kiek tai yra susiję su galimai neteisėtais VLK veiksmais, teisėjų kolegija nurodo, jog ginčo teisiniams santykiams yra taikytinas Sveikatos draudimo įstatymas (2009 m. spalio 22 d. redakcija, galiojusi ginčo metu 2010 m. gegužės 18 d. – 2010 m. birželio 14 d.), kurio 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas numatė, jog iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama valstybės parama ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-234 „Dėl valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms organizavimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtino Valstybės paramos ortopedijos priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašą (2010 m. balandžio 28 d. redakcija) (toliau – ir Aprašas), kurio 2.2 punktas numatė, kad Aprašu privalo vadovautis ortopedijos technines priemones gaminančios įmonės, sudariusios sutartis su VLK ar ketinančios jas sudaryti. Kaip buvo minėta, tarp pareiškėjo ir VLK yra pasirašyta Sutartis dėl apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis, kurios 1.31 punkte yra numatyta, kad iš PSDF biudžeto lėšų kompensuojamos tik priemonės, išvardintos Ortopedijos techninių priemonių, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ir jų bazinių kainų sąrašuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-466 (toliau – ir Įsakymas) ir nurodytos šios sutarties Ortopedijos techninių priemonių sąraše (1 priedas), kuris yra sudaromas vadovaujantis Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotomis pažymomis „Dėl pranešimo (notifikavimo) apie teikiamus į Lietuvos rinką medicinos prietaisus įregistravimo“ bei įmonės paraiškos dokumentais ir tik ta apimtimi ir tvarka, kuri nurodyta 2006 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-234 „Dėl Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos patvirtinimo“, kuriuo yra patvirtintas Aprašas, aktualioje redakcijoje.

41Teisėjų kolegija pažymi, kad ortopedijos techninių priemonių įsigijimo ir kompensavimo tvarka iš PSDF biudžeto lėšų yra įtvirtinta Aprašo 20-24, 42-44 punktuose.

42Aprašo 42 punktas numato, kad, kai ortopedijos techninių priemonių poreikis pagal atskirus jų poklasius viršija tam tikram laikotarpiui skiriamas lėšas, ortopedijos įmonės darbuotojas apie tai informuoja apdraustuosius ir nurodo apdraustojo užsakymo registracijos numerį pagal ortopedijos informacinėje sistemoje registruojamų užsakymų sąrašą bei numatomą ortopedijos techninių priemonių kompensavimo datą. Aprašo 43 punktas nustato, jog, jei apdraustasis, turintis teisę į ortopedijos techninių priemonių kompensavimą, nutaria nelaukti, kol jam eilės tvarka bus pagaminta reikiama ortopedijos techninė priemonė, ir nusprendžia ją įsigyti savomis lėšomis, įmonė jį supažindina su ortopedijos techninių priemonių įsigijimo savomis lėšomis procedūra ir pateikia jam užpildyti Aprašo 3 priede nustatytos formos prašymą pagaminti ortopedijos techninę priemonę apdraustojo lėšomis. Šis prašymas turi būti priklijuotas prie užsakymo priėmimo lapo, o jo kopija atiduodama apdraustajam. Įvertinus Aprašo nuostatas sisteminiu požiūriu, atsižvelgus į jo 42-43 punktus, darytina išvada, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad egzistuoja du kompensavimo iš PSDF biudžeto lėšų už apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu išduotas ortopedijos technines priemones būdai: 1) kai pacientui ortopedijos techninių priemonių įsigijimas kompensuojamos per ortopedijos įmones; 2) kai pacientas priemones gali įsigyti savo lėšomis, kurios vėliau bus kompensuojamos tiesiogiai asmeniui. Jokio kito būdo teisės aktai nenustato.

43Pažymėtina, jog Sutarties 2.5 punktas numato, kad ortopedijos techninių priemonių bazinių kainų balo vertė apskaičiuojama Įsakymo aktualios redakcijos 3 punkte nustatyta tvarka. Sveikatos apsaugos ministras 2010 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-345 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. V-234 „Dėl valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ ir įsakymu Nr. V-344 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. V-466 „Dėl ortopedijos techninių priemonių, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo pakeitimo“ (įsigaliojo 2010 m. gegužės 1 d.) nustatė naują bazinių kainų, kuriomis VLK atsiskaito su ortopedijos įmonėmis už gyventojams, apdraustiems privalomuoju sveikatos priežiūros draudimu, pagamintas ortopedijos technines priemones, apskaičiavimo tvarką.

44Nagrinėjamoje byloje VLK veiksmų neteisėtumą pareiškėjas sieja su tuo, kad, įsigaliojus nurodytiems teisės aktų pakeitimams, VLK neteisėtai vykdė užsakymų registravimo ortopedijos informacinės sistemos blokavimą, kuris, pareiškėjo nuomone, nebuvo teisiškai pagrįstas, nereglamentuotas jokiais teisės aktais ir viršijo VLK suteiktus įgaliojimus, pabrėžia, jog pareiškėjas priimdamas iš pacientų užsakymus ortopedijos techninėms priemonėms pagaminti negalėjo įvesti pacientų užsakymų, nurodant, kad pacientams ortopedijos techninių priemonių įsigijimas kompensuojamos per ortopedijos įmones ir už laukimą pareiškėjas prisiima riziką, atsižvelgdamas į prognozuojamą užsakymų kompensavimo laikotarpį.

45Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjo argumentais sutinka. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog Aprašo 3.13 punktas numato, kad ortopedijos informacinė sistema yra privalomojo sveikatos draudimo kompiuterizuotos informacinės sistemos Sveidra posistemė, skirta ortopedijos techninių priemonių užsakymų duomenims kaupti, ortopedijos techninių priemonių kompensavimui kontroliuoti, asmens apdraustumui privalomuoju sveikatos draudimu tikrinti, kad ji yra skirta ortopedijos techninių priemonių kompensavimui kontroliuoti. Nagrinėjamu atveju atsakovas teisę blokuoti užsakymų įvedimų sistemą grindžia bendromis Aprašo nuostatomis, Sveikatos apsaugos ministro priimto įsakymo Nr. V-234 „Dėl valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktu, nurodo, jog numatytas lėšų ribotumas įtakojo užsakymų registravimų blokavimą (t. I, b. l. 151). Taip pat VLK 2010 m. kovo 24 d. posėdžio protokolas dėl ortopedijos techninių priemonių aktualių klausimų Nr. 7K-19 atskleidžia posistemės papildymo nauja funkcija tikslą – įvedant užsakymą tikrinti, ar jau yra panaudotos tam mėnesiui skirtos lėšos ir, jei tam mėnesiui skirtos lėšos viršijamos, išduoti ortopedijos technines priemones tik pacientams, kurie jas įsigijo savo lėšomis (įvesti įvykdymo datą tik tuo atveju, kai priemonę pacientas įsigijo savo lėšomis) (t. II, b. l. 32-36). Šiuo atveju pažymėtina, jog nurodyti teisės aktai expressis verbis nesuteikė VLK teisės blokuoti užsakymų įvedimų į ortopedijos techninių priemonių užsakymo sistemą, tokia VLK teisė neišplaukė ir nurodytų teisės aktų nuostatų. Šiuo atveju pažymėtina, jog VLK atstovės apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pripažino, jog atskiro teisės akto, suteikiančio teisę atlikti sistemos blokavimą, nėra, tokia teisė nebuvo numatyta ir Vartotojo vadovo redakcijoje, galiojusioje užsakymų blokavimo metu (t. I, b. l. 151).

46Nors nagrinėjamu atveju VLK užsakymų įvedimą į ortopedijos techninių priemonių užsakymo sistemą grindė siekiu užtikrinti tinkamą paskirtų lėšų paskirstymą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks blokavimas iš esmės prieštaravo teisės aktams, ribojo tinkamą pareiškėjo pareigų vykdymą pagal Aprašo ir Sutarties nuostatas.

47Pažymėtina, jog Aprašo 42 punktas numato, kad, kai ortopedijos techninių priemonių poreikis pagal atskirus jų poklasius viršija tam tikram laikotarpiui skiriamas lėšas, ortopedijos įmonės darbuotojas apie tai informuoja apdraustuosius ir nurodo apdraustojo užsakymo registracijos numerį pagal ortopedijos informacinėje sistemoje registruojamų užsakymų sąrašą bei numatomą ortopedijos techninių priemonių kompensavimo datą. Sutarties 3.8 punktas nustato pareiškėjo, kaip sutarties šalies, pareigą informuoti apdraustuosius ir nurodyti jų užsakymo registracijos numerį pagal ortopedijos informacinėje sistemoje registruojamų užsakymų sąrašą bei numatomą ortopedijos techninių priemonių kompensavimo datą, kai ortopedijos techninių priemonių poreikis pagal atskirus jų poklasius viršija einamojo mėnesio skiriamas sumas. Sutarties 3.9 punktas įtvirtina pareiškėjo pareigą supažindinti apdraustuosius su ortopedijos techninių priemonių įsigijimo savomis lėšomis procedūra ir pateikti jam užpildyti Aprašo 3 priede nustatytos formos prašymą pagaminti ortopedijos techninę priemonę apdraustojo lėšomis, jei apdraustasis, turintis teisę į ortopedijos techninių priemonių kompensavimą, nutaria nelaukti, kol jam eilės tvarka bus pagaminta reikiama ortopedijos techninė priemonė ir nusprendžia ją įsigyti savomis lėšomis. Įmonė apdraustojo prašymą priklijuoja prie užsakymo priėmimo lapo, o jo kopiją atiduoda apdraustajam. Šiuo atveju nors ir atsakovas ir pabrėžia, jog ši pareiga pareiškėjui nėra taikytina, kadangi Aprašo 42, 43 punktas yra Aprašo VI skyriuje „Ortopedijos techninių priemonių įsigijimas pardraustojo lėšomis ir šių išlaidų kompensavimas“, teisėjų kolegija su tokiais atsakovo teiginiais nesutinka. Šiuo atveju vertinant Aprašo nuostatas darytina išvada, jog pareiškėjui visais atvejais yra taikoma pareiga informuoti apdraustuosius ir nurodyti jų užsakymo registracijos numerį pagal ortopedijos informacinėje sistemoje registruojamų užsakymų sąrašą bei numatomą ortopedijos techninių priemonių kompensavimo datą, kai ortopedijos techninių priemonių poreikis pagal atskirus jų poklasius viršija einamojo mėnesio skiriamas sumas. Kaip matyti, Sutarties nuostatos iš esmės atkartoja Apraše įtvirtintas normas, todėl UAB „Baltic Orthoservice“ yra taikomi tiek Aprašo, tiek ir Sutarties reikalavimai, kol jie nėra nuginčyti ar pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka. Todėl, remiantis Aprašo 42-43 punktais, Sutarties 3.8, 3.9 punktais, bet kuriuo atveju UAB „Baltic Orthoservice“ turėjo informuoti apdraustuosius ir nurodyti jų užsakymo registracijos numerį pagal ortopedijos informacinėje sistemoje registruojamų užsakymų sąrašą bei numatomą ortopedijos techninių priemonių kompensavimo datą, nes ortopedijos techninių priemonių poreikis pagal atskirus jų poklasius viršijo einamojo mėnesio skiriamas sumas. Tuo atveju, jei apdraustasis, turintis teisę į ortopedijos techninių priemonių kompensavimą, būtų nutaręs nelaukti, kol jam eilės tvarka bus pagaminta reikiama ortopedijos techninė priemonė, ir nusprendęs ją įsigyti savomis lėšomis, pareiškėjas turėjo imtis atitinkamų Apraše numatytų veiksmų (Aprašo 43 p.). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog toks Aprašo aiškinimas užtikrina ne tik pareiškėjo, kaip ūkio subjekto, teises ir interesus, bet ir pacientų teisę pasirinkti, kokiu būdu jie nori įsigyti ortopedijos technines priemones. Aprašo 43 punktas numato pareiškėjo pareigas tuo atveju, jei apdraustasis, turintis teisę į ortopedijos techninių priemonių kompensavimą, nutaria nelaukti, kol jam eilės tvarka bus pagaminta reikiama ortopedijos techninė priemonė, ir nusprendžia ją įsigyti savomis lėšomis. Tačiau šios teisės normos konstrukcija taip pat leidžia teigti, kad pacientas turi teisę laukti tol, kol jam eilės tvarka bus pagaminta reikiama ortopedijos techninė priemonė, atsižvelgęs į numatomą ortopedijos techninių priemonių kompensavimo datą (Aprašo 42 p.). Šiuo atveju atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, proceso šalių pateiktus paaiškinimus vertintina, kad esant užblokuotai sistemai ir pasibaigus to mėnesio skirtoms lėšoms, pareiškėjas iš esmės neatžymėjęs varnele „pacientas moka” negalėjo informuoti apdraustųjų apie jų užsakymo registracijos numerį pagal ortopedijos informacinėje sistemoje registruojamų užsakymų sąrašą bei numatomą ortopedijos techninių priemonių kompensavimo datą, t. y. pareiškėjas negalėjo vykdyti Aprašo 42 punkto reikalavimų. Pabrėžtina, jog pagrįstų argumentų, kad pareiškėjui Aprašo 42 punkto reikalavimai nebuvo taikomi, atsakovas nepateikė, taip pat nepagrindė to, kad pareiškėjas vis dėlto galėjo vykdyti šiuo teisės aktu jam nustatytą pareigą. Pažymėtina, jog blokavimo metu pareiškėjas negalėjo įvesti užsakymų ir prisiimti būsimos kompensavimo už ortopedijos technines priemones laukimo rizikos, įvertinęs tikėtiną ortopedijos techninės priemonės kompensavimo laiką.

48Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, kad atsakovas neteisėtai blokavo ortopedijos techninių priemonių užsakymo sistemą, pagrindžia ir tai, jog pagal proceso šalių pateiktus duomenis nustatyta, kad pacientams išduotas receptas dėl ortopedinių techninių priemonių gaminimo galioja 30 dienų, šiuo atveju esant užblokuotai sistemai pareiškėjas galėjo arba pacientui sutinkant mokėti už ortopedijos techninę priemonę priimti jo užsakymą arba paaiškinti, jog esamam mėnesiui skirtos lėšos baigėsi ir jis negali priimti jo užsakymo. Pacientui nesutikus mokėti už ortopedijos techninę priemonę ir pasibaigus jo recepto galiojimui, dėl naujo recepto išdavimo pacientai turėjo kreiptis į medicinos įstaigą. Šiuo atveju pažymėtina, jog VLK teisės aktuose nesant eksplicitiškai numatytos teisės blokuoti priimamus užsakymus, nors, kaip ji pati nurodė siekdama tinkamo Aprašo 42-43 punktų įgyvendinimo, siekdama lėšų, skirtų ortopedijos techninėms priemonėms, tinkamo panaudojimo dėl jų ribotumo (t. I, b. l. 151), atliko neteisėtus veiksmus blokuodama sistemą ir tokiais veiksmais pareiškėjas neteko teisės įvesti užsakymus ir įvertinti, ar prisiimti apmokėjimo už pagamintą ortopedijos techninę priemonę laukimo ir bazinės kompensuojamos kainos sumažėjimo riziką. Be to, pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad nuo VLK užsakymų įvedimą į ortopedijos techninių priemonių užsakymo sistemą grindė siekiu užtikrinti tinkamą paskirtų lėšų paskirstymą, tačiau ji 2010 m. lapkričio mėnesio atsisakė šio blokavimo (t. I, b. l. 167-174), todėl šie faktai leidžia teisėjų kolegijai abejoti atsakovo nurodytu siekiu blokuoti sistemą.

49Kaip minėta, nors expressis verbis VLK nebuvo suteikta teisė blokuoti ortopedijos techninių priemonių sistemą, tokia teisė neišplaukė jai ir iš teisės aktų nuostatų, ji papildė šią sistemą naujomis funkcijomis ir apie padarytus pakeitimus kartu su informacija, kaip naudotis ortopedijos informacine sistema po pakeitimų, informavo visas ortopedijos įmones, sudariusias sutartis su VLK. 2010 m. gegužės 5 d. pareiškėjas gavo elektroninį laišką iš L. R., nurodantį apie ortopedijos informacinės sistemos pasikeitimus ir pateikiantį papildomus paaiškinimus (t. I, b. l. 38). Iš pareiškėjo 2010 m. gegužės 7 d. Nr. 10-40 rašte, pateiktame VLK, pateiktų paklausimų (t. y. „ar VLK atsiųsto 2010 m. gegužės 5 d. e-laiško 2 p. pateiktas paaiškinimas, kuriame sakoma, kad VLK tvirtins tik tuos užsakymus, kurie bus suvesti iki tol, kol atitinkamam poklasiui einamąjį mėnesį skirtos lėšos nebus išbaigtos, o užsakymai, kuriuos pacientai pateiks mėnesio pabaigoje, kai atitinkamam poklasiui einamąjį mėnesį skirtos lėšos bus išbaigtos, bus tvirtinami tik tada, kai bus pažymėta varnelė „už priemonę moka pacientas“, t. y. kai pacientas sutiks už juos mokėti pats, yra oficiali VLK pozicija?“, „kaip turi elgtis pacientas, kuris neturi galimybių sumokėti už jam skirtą ortopedijos techninę priemonę savo lėšomis ir kurio užsakymą suvedus į ortopedijos informacinę sistemą jo užsakymas bus netvirtinamas, nes jau pasibaigusios poklasiui kuriam skirtas gaminys, einamąjį mėnesį skirtos lėšos“ (t. I, b. l. 39-40) negalima daryti pagrįstos išvados, kad pareiškėjas suvokė, kad VLK tvirtins tik tuos užsakymus, kurie bus suvesti iki tol, kol atitinkamam poklasiui einamąjį mėnesį skirtos lėšos nebus pasibaigę, o užsakymai, kuriuos pacientai pateiks mėnesio pabaigoje, kai atitinkamam poklasiui einamąjį mėnesį skirtos lėšos bus pasibaigę, bus tvirtinami tik tada, kai bus pažymėta varnelė „už priemonę moka pacientas“, t. y. kai pacientas sutiks už juos mokėti pats. Šiuo atveju atsiųstame elektroniniame laiške nebuvo tiesiogiai nurodyta apie ortopedijos techninių priemonių kompensavimą ir kokiais atvejais bus atsisakoma už priemones atlyginti įmonei (t. I, b. l. 135). Todėl negalima teigti, kad VLK neteisėtai papildydama ortopedijos techninių priemonių sistemą naujomis funkcijomis pateikė pakankamai aiškų išaiškinimą dėl naujos sistemos veikimo ir teisinių pasekmių, pažymėjus varnelę „pacientas moka“, tais atvejais, kai buvo pasibaigę to mėnesio priemonių įsigijimui iš PSDF biudžeto kompensacijoms skirtos lėšos, jog ir pareiškėjas aiškiai suvokė, kad jam nebus tokios lėšos kompensuojamos.

50Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo nurodomų nuostolių suminės išraiškos, t. y. kad pareiškėjas patyrė 14 178,96 litų, jam laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 18 d. iki 2010 m. birželio 14 d. į ortopedijos informacinę sistemą įvestuose užsakymuose pažymint varnelę ties žyma „už priemonę moka pacientas“, jie yra pagrįsti byloje esančiais įrodymais (t. I, b. l. 43-45), todėl nagrinėjamu atveju turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp VLK neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodomų patirtų nuostolių.

51Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti turtinę žalą, kurią įstatymų leidėjas yra apibrėžęs kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.). Šiuo atveju pareiškėjas prašo jam priteisti 14 178,96 litų nuostolių, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Kitaip tariant, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų ar neveikimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-548/2010). Taigi teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei ir (ar) savivaldybei tektų atsakomybė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005, 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008) priežastinio ryšio nustatymo byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011).

52Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, net ir preziumuojant VLK neįvykdžius ortopedijos informacinės sistemos pakeitimų ir tokiu būdu leidus pareiškėjui užregistruoti minėtus 79 užsakymus, šių užsakymų kompensavimui bet kuriuo atveju galėtų būti taikomas tik antrasis kompensacijos būdas, t. y. kai pacientas priemones įsigyja savo lėšomis, kurios vėliau yra kompensuojamos tiesiogiai asmeniui, nes byloje nėra ginčo dėl fakto, jog tuo metu, kai pacientai pateikė šiuos užsakymus pareiškėjui, jau buvo pasibaigę to mėnesio priemonių įsigijimui iš PSDF biudžeto kompensacijoms skirtos lėšos. Pažymėtina, jog ginčo dėl to, kad tuo metu, kai pacientai pareiškė užsakymus dėl ortopedinių techninių priemonių pagaminimo, buvo pasibaigę to mėnesio priemonių įsigijimui iš PSDF biudžeto kompensacijoms skirtos lėšos, nėra. Tačiau pabrėžtina, jog užblokavus sistemą pareiškėjas negalėjo įvesti užsakymų ir prisiimti būsimos kompensavimo už ortopedijos technines priemones laukimo rizikos, įvertinęs tikėtiną ortopedijos techninės priemonės kompensavimo laiką, t. y. užsakymų įvedimas siekiant pasinaudoti būsimų laikotarpių lėšomis nebuvo galimas ir pareiškėjas šiuo atveju neatsižvelgdamas į tikėtiną ortopedijos techninės priemonės kompensavimo laiką prisiėmė jos atlyginimo laukimo riziką.

53Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad VLK nepateikė įmonėms teisiškai įpareigojančios instrukcijos, ką daryti, kai užsakymų registravimas ortopedijos informacinėje sistemoje yra blokuojamas ir kokias teisines pasekmes sukelia laukelio „už priemonę moka pacientas“ atžymėjimas varnele. Šiuo atveju apie sistemos blokavimą buvo praneštu tik elektroniniu laišku, kuriame buvo nurodyta, kaip naudotis ortopedijos informacine sistema po pakeitimų, kuris, kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, nebuvo pakankamai aiškus ir išsamus. Be to, byloje pateiktame Vartotojo vadove (redakcijoje, galiojusioje analizuojamų ginčo teisinių santykių metu) nėra paaiškinta apie ortopedijos techninių priemonių sistemos blokavimą ir kokias teisines pasekmes (mokėjimo aspektu) sistemos blokavimo metu sukelia pažymėjimas varnele „pacientas moka“ (t. II, b. l. 15-31).

54Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A492-376/2012, tačiau bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos. Esant skirtingoms bylų faktinėms aplinkybėms šiam ginčui minėtos nutarties teisės aiškinimo taisyklės netaikytinos. Pažymėtina, jog nurodytoje byloje VLK atsisakė mokėti už suteiktas aprūpinimo ortopedijos priemonėmis paslaugas, nes UAB „Baltic Orthoservice“ užsakymai atitinkamu laikotarpiu buvo perduoti į VLK informacinę sistemą prisijungiant kodais išduotais kitai bendrovei, kuri buvo nutraukusi veiklą ir išregistruota. Nurodytoje byloje buvo analizuojama, ar atitinkamas sutarties šalies pareigos pažeidimas suteikė teisę VLK nutraukti sutartį ar atsisakyti mokėti už suteiktas paslaugas. Tuo tarpu šioje byloje yra nagrinėjami kitokio pobūdžio skundžiami VLK veiksmai ir jie vertinami deliktinės atsakomybės aspektu.

55Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog VLK neatliko neteisėtų veiksmų, šiuo atveju byloje yra nustatytos visos būtinos sąlygos taikyti deliktinę atsakomybę. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nurodo, jog pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VLK, yra priteistina 14 178,96 litų nuostolių.

56Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde teismo taip pat prašė priteisti 8,21 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas prašė priteisti procesines palūkanas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, jog nurodyto įstatymo tikslas yra reglamentuoti palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, taip pat nustatyti kreditoriaus teises, kai apmokama pavėluotai (Įstatymo 1 str. 1 d.). Taikant deliktinę atsakomybę Įstatymas netaikytinas. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje buvo konstatuoti valdžios institucijos neteisėti veiksmai ir remiantis tuo priteisti pareiškėjui nuostoliai, todėl Įstatymo nuostatos nėra taikytinos. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011). Tuo tarpu sprendžiant dėl palūkanų skaičiavimo termino pradžios, taikytinos CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vertindama byloje pateiktą pareiškėjo prašymą priteisti metines procesines palūkanas, teisėjų kolegija nurodo, jog pareiškėjas su reikalavimu priteisti turtinę žalą į teismą kreipėsi 2011 m. balandžio 18 d. (t. I, b. l. 1-11), teisme byla iškelta 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi (t. I, b. l. 57), todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.37 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už piniginę prievolę atlyginti nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

57Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, jog pareiškėjo apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, pareiškėjui UAB „Baltic Orthoservice” priteisiant iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VLK, 14 178,96 litų nuostolių ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

58Apeliaciniame skunde, be kita ko, pareiškėjas prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas (t. I, b. l. 167-174), tačiau šis pareiškėjo prašymas paliktinas nenagrinėtu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog proceso šalies teisė į teismo išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 45 str. 1 d.). Pabrėžtina, jog bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik realiai yra patirtos, bet jos patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Todėl proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi nurodyti konkrečias bylinėjimosi išlaidas ir pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė konkrečiai kokių bylinėjimosi išlaidų priteisimo jis siekia, nepateikė dėl jų įrodymų, tačiau jis tai gali padaryti per keturiolika dienų nuo šio teismo sprendimo paskelbimo, paduodamas prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu apeliacinės instancijos teismui (ABTĮ 45 str. 1 d.).

59Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

60pareiškėjo UAB „Baltic Orthoservice” apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

61Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo UAB „Baltic Orthoservice” skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui UAB „Baltic Orthoservice” iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 14 178,96 litų nuostolių ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

62Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas UAB „Baltic Orthoservice“ (toliau – ir pareiškėjas) su... 5. Pareiškėjas nurodė, jog VLK neteisėtai atsisako apmokėti už užsakymus,... 6. Nurodė, jog apie tai, kad 79 pacientų užsakymai ortopedijos techninėms... 7. Pareiškėjas nurodė, jog VLK veiksmai prieštaravo viešajam interesui. 2010... 8. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie... 9. VLK pažymėjo, kad ji ir ortopedijos įmonės naudojasi Ortopedijos IS, kuri... 10. Atsakovas nurodė, jog neatsisako apmokėti OTP įsigijimo išlaidų... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 8 d. sprendimu (t. I,... 13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog UAB „Baltic Orthoservice“ 2010... 14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl fakto, kad... 15. Pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau –... 16. Nurodė, jog VLK su UAB „Baltic Orthoservice“ sudarytos Sutarties 1.3.2... 17. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog VLK veiksmų neteisėtumą... 18. Teigė, jog, net ir preziumuojant, kad, VLK neįvykdžius Ortopedijos IS... 19. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentą, kad užsakymų... 20. III.... 21. Pareiškėjas UAB „Baltic Orthoservice” apeliaciniu skundu (t. I, b. l.... 22. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Sveikatos apsaugos ministras 2010 m.... 23. Pareiškėjas pabrėžia, jog teismas sutiko su jo pozicija, kad Aprašo ir... 24. Pabrėžia, jog Sutarties 3.5 punktu įmonė įsipareigojo perduoti užsakymų... 25. Pareiškėjas pabrėžia, jog kartu su VLK atsiliepimu teismui buvo pateikta... 26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie... 27. Atkreipia dėmesį, kad visos įmonės buvo informuotos apie artėjančius... 28. Atsakovas pabrėžia, kad Sutarties 5.1 punkte yra įrašyta, jog duomenys apie... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV.... 31. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl pareiškėjo UAB „Baltic... 33. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą nurodė, jog... 34. Pareiškėjas pateiktu apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios... 35. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir taikytiną teisinį... 36. Pirmiausiai pažymėtina, jog administracinėje byloje surinkti įrodymai... 37. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad... 38. Pabrėžtina, jog CK 6.271 straipsnis numato, kad žalą, atsiradusią dėl... 39. Tačiau pirmiausiai siekiant nustatyti, ar pareiškėjas turi teisę į... 40. Kiek tai yra susiję su galimai neteisėtais VLK veiksmais, teisėjų kolegija... 41. Teisėjų kolegija pažymi, kad ortopedijos techninių priemonių įsigijimo ir... 42. Aprašo 42 punktas numato, kad, kai ortopedijos techninių priemonių poreikis... 43. Pažymėtina, jog Sutarties 2.5 punktas numato, kad ortopedijos techninių... 44. Nagrinėjamoje byloje VLK veiksmų neteisėtumą pareiškėjas sieja su tuo,... 45. Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjo argumentais sutinka. Šiuo aspektu... 46. Nors nagrinėjamu atveju VLK užsakymų įvedimą į ortopedijos techninių... 47. Pažymėtina, jog Aprašo 42 punktas numato, kad, kai ortopedijos techninių... 48. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, kad atsakovas neteisėtai blokavo... 49. Kaip minėta, nors expressis verbis VLK nebuvo suteikta teisė blokuoti... 50. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo nurodomų nuostolių... 51. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti turtinę žalą, kurią... 52. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, net... 53. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad VLK nepateikė... 54. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas... 55. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios... 56. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde teismo taip pat prašė priteisti 8,21... 57. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, jog pareiškėjo... 58. Apeliaciniame skunde, be kita ko, pareiškėjas prašė priteisti jam... 59. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 60. pareiškėjo UAB „Baltic Orthoservice” apeliacinį skundą tenkinti iš... 61. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą... 62. Sprendimas neskundžiamas....