Byla A-403-68-07

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. Č. , pareiškėjo A. Č. atstovui advokatui Gvidui Armanavičiui, atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei Vilmai Budvytienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus, A. Č. , V. S. , B. K. , B. T. , V. T. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Šiaulių apskrities viršininko administracijai, Šiaulių miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjai skundu prašė teismo:

61.

7pripažinti, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. T‑653 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2002 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 530 “Dėl teritorijų, gražinamų piliečiams natūra turėtoje vietoje, plano patvirtinimo” pakeitimo” yra neteisėtas, iš esmės ir savo turiniu prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos „Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos” (toliau – ir Tvarka) 2002 m. rugsėjo 19 d. redakcijos 106 punkto reikalavimams, ir minėtą Šiaulių savivaldybės tarybos sprendimą panaikinti;

82.

9pripažinti, kad Šiaulių miesto savivaldybė nevykdo jai priskirtų pareigų ir vilkina spręsti žemės gražinimo natūra Šiaulių mieste turėtos žemės savinininkams reikalus ir įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją iki 2003 m. gegužės 15 d. pateikti Šiaulių apskrities viršininko administracijai teisingą informaciją apie laisvą (neužstatytą) ir valstybės išperkamai nepriskirtą žemę Šiaulių mieste;

103.

11pripažinti, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija nevykdo jai priskirtų pareigų ir vilkina spręsti žemės grąžinimo natūra Šiaulių mieste turėtos žemės savinininkams reikalus ir įpareigoti Šiaulių apskrities viršininko administraciją iki 2003 m. lapkričio 1 d. priimti sprendimus gražinti laisvas (neužstatytas) ir valstybės išperkamai nepriskirtas žemes Šiaulių mieste turėtos žemės savininkams V. S. , B. K. , A. Č. , W. T. , B. T. .

12A. Č. bei jo atstovaujamos Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyrius tikslino skundą ir teismo prašė (I t., b. l. 179-181):

131.

14pripažinti, kad Šiaulių m. savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. T‑653 ”Dėl Šiaulių m. savivaldybės tarybos 2002 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 530 “Dėl teritorijų, grąžinamų piliečiams natūra turėtoje vietoje, plano patvirtinimo” pakeitimo” yra neteisėtas, iš esmės ir savo turiniu prieštarauja Tvarkos 2002 m. rugsėjo 19 d. redakcijos 106 punkto reikalavimams, ir minėtą Šiaulių savivaldybės tarybos sprendimą panaikinti;

152.

16pripažinti, kad Šiaulių miesto savivaldybė nevykdo jai priskirtų pareigų ir vilkina spręsti žemės grąžinimo natūra Šiaulių mieste turėtos žemės savininkams reikalus, ir įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją pateikti Šiaulių apskrities viršininko administracijai teisingą informaciją apie laisvą (neužstatytą) ir valstybės išperkamai nepriskirtą žemę Šiaulių mieste;

173.

18pripažinti, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija nevykdo jai priskirtų pareigų ir vilkina spręsti žemės grąžinimo natūra Šiaulių mieste turėtos žemės savininkams reikalus, ir įpareigoti Šiaulių apskrities viršininko administraciją priimti sprendimus grąžinti laisvas (neužstatytas) ir valstybės išperkamai nepriskirtas žemes Šiaulių mieste turėtos žemės savininkams – A. Č. ir kitiems Lietuvos žemės savininkų sąjungos nariams ir piliečiams bei užtikrinti, kad būtų vykdomi generalinio plano sprendiniai bei nutrauktos neteisėtos statybos žemės sklype Nr. 112 ir kituose žemė sklypuose, kur nėra išreikštas visuomeninis poreikis, patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos;

194.

20įpareigoti Šiaulių apskrities viršininką, paimant žemę konkrečiam visuomeniniam poreikiui, atkurti nuosavybės teises ir visiškai atsilyginti buvusiems žemės savininkams;

215.

22įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę atlyginti žalą A. Č. , kadangi įvykdytos statybos rezervinėje žemėje, sklypo Nr. 112 teritorijoje, ko neleidžia įstatymai ir generalinis planas.

23Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. Č. nurodė ir raštu patvirtino, kad prašo atlyginti žalą, išieškant ją iš Žemės ūkio ministerijos, Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos (I t., b. l. 196).

24Pareiškėjai nurodė, kad 2002 m. spalio 24 d. Šiaulių miesto Taryba sprendimu Nr. 530 patvirtino „Teritorijų, grąžinamų piliečiams natūra turėtoje Šiaulių miesto vietoje, planą”. Jame turėjo būti pateikta informacija apie Šiaulių miesto laisvas (neužstatytas) teritorijas, kurioms netaikomi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje nustatyti apribojimai nuosavybės grąžinimui natūra, bei informacija apie nesuplanuotas teritorijas. SĮ „Šiaulių planas” neteisėtai plane nurodė teritorijas, kuriose gali būti grąžinama nuosavybėn natūra, o Šiaulių miesto savivaldybės administracija nepareikalavo panaikinti neteisėtų plano sprendinių. Šiaulių miesto tarybai patvirtinus planą su neteisėtais sprendiniais, jie tapo pagrindu Šiaulių apskrities viršininko administracijai atmesti piliečių prašymus dėl žemės grąžinimo natūra. Tokiu būdu vietos savivaldos institucijos aktu yra keičiama ir naikinama nuosavybės teisė, kas prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms ir viršija Vietos savivaldos įstatymu savivaldybei priskirtą kompetenciją.

25Pareiškėjai taip pat nurodė, kad visa laisva (neužstatyta) ir valstybės išperkamai nepriskirta žemė dirbantiems žemę ar ketinantiems ūkininkauti asmenims mieste turėjo būti grąžinama pagal 1991-1993 m. galiojusius norminius aktus asmenims, tačiau Šiaulių miesto savivaldybės pareigūnai jos negrąžino. Lietuvos valstybinis archyvas Šiaulių miesto žemėtvarkos tarnybai pateikė visą turimą medžiagą apie iki nacionalizacijos turėtų žemių paskirstymą 1992 m. pradžioje. Taigi buvo pakankamai laiko iki 1993 metų liepos 28 dienos, kai buvo pakeistas Piliečių nuosavybės į išlikusįjį nekilnojamąjį turtą atstatymo įstatymas ir jame panaikinta teisė sugrąžinti mieste turėtą žemę ūkininkavimui, priimti miesto valdybos sprendimus dėl piliečių, kurių turėta nuosavybė įrodyta ir aiškiai išreikštas pageidavimas grąžinti žemę natūra. Tačiau nuo 1992 m. pradžios iki 1993 m. liepos 28 d. Šiaulių savivaldybė tyčia vilkino, pažeidinėjo teisės aktus bei neatliko jai priskirtų žemės gražinimo darbų – negrąžino žemės Šiaulių priemiesčių gyventojams, gyvenantiems ir dirbantiems turėtą žemę, bei piliečiams, pareiškusiems norą ūkininkauti (susigrąžinti žemę). Procesiniuose dokumentuose taip pat tvirtinama, kad nuo 1995 m. birželio 1 d. Šiaulių savivaldybė kartu su Šiaulių apskrities viršininko administracija tyčia vilkino, pažeidinėjo įstatymus ir teisinius aktus bei neatliko šioms institucijoms priskirtus žemės gražinimo darbus ir negrąžino žemes teritorijose, prijungtose prie Šiaulių miesto po 1995 m. birželio 1 d.

26Pareiškėjai nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. T-653 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2002 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 530 “Dėl teritorijų, grąžinamų piliečiams natūra turėtoje vietoje, plano patvirtinimo” pakeitimo ir papildymo” naikintinas dėl šių priežasčių:

271.

28Šiaulių miesto savivaldybės taryba ir administracija nevykdo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. T-653;

292.

30savivaldybės veiklos teisinę priežiūrą vykdančios ir teisinių aktų, reglamentuojančių nuosavybės grąžinimą, kontrolę vykdančios institucijos oficialiai pripažino, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2002 m. spalio 24 d. sprendimas Nr.530 yra neteisėtas;

313.

32Neteisėto teisinio akto – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2002 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 530 galiojimas sukėlė teisines pasekmes, kurių nepanaikina Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. T-653 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2002 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 530 “Dėl teritorijų, grąžinamų piliečiams natūra turėtoje vietoje, plano patvirtinimo” pakeitimo ir papildymo”;

334.

34Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. T-653 iš esmės pažeidžia Vyriausybės nustatytą turėtos žemės gražinimo natūra miestuose tvarką – visiškai sužlugdyti Tvarkos 106 punkte (2002 m. rugsėjo 19 d. redakcija) nustatyti terminai, per kuriuos turi būti pateikta informacija apie laisvas (neužstatytas) ir valstybės neišperkamas žemes bei atlikti kiti žemės grąžinimo procesai;

355.

36Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 20 d. sprendimas Nr.T-653 dar kartą patvirtino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir SĮ „Šiaulių planas” parengtą „Teritorijų, grąžinamų piliečiams natūra turėtoje vietoje, planą”, kurį neteisėtu ir neatitinkančiu tikrovės pripažino savivaldybės veiklos teisinę priežiūrą vykdančios ir teisinių aktų, reglamentuojančių nuosavybės grąžinimą, kontrolę vykdančios institucijos, bei pati taryba. Minėtu sprendimu pakeistas tik plano pavadinimas, išliko tie patys tikrovės ir Vyriausybės nutarimo neatitinkantys, piliečių teises pažeidžiantys plano duomenys teritorijose su plano žymėjimu – “teritorijos, kurioms reikia peržiūrėti anksčiau paruoštus detaliuosius planus”. Tarybos sprendimu patvirtinto plano žymėjimu “būtina peržiūrėti paruoštus detaliuosius planus” įvedama sąlyga, prieštaraujanti Tvarkos normai, numatančiai žemės grąžinimą natūra pagal sklypų planus (be detaliojo planavimo procedūrų).

37Pareiškėjai taip pat nurodė, kad Šiaulių miesto taryba savo 2003‑2005 m. sprendiniuose taip ir nepakeitė teritorijų, grąžinamų piliečiams natūra turėtoje vietoje, plano sprendinių, kad būtų galima atkurti nuosavybės teises piliečiams ir toliau vilkina nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėjų teigimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skiriamas Vyriausybės atstovas Vaclovas Volkovas nevykdė administracinės priežiūros pagal Lietuvos Respublikos administracinės priežiūros įstatymą, t. y. neprižiūrėjo, ar savivaldybė laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus. Neatkuriant nuosavybės teisių į turėtą žemę, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis ir atsirado žala piliečiams.

38Pareiškėjai, be kita ko, nurodė, kad 2003 m. sausio 31 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 142 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 pakeitimo” yra keistinas, nustatant naujus, dėl Šiaulių miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų ir vilkinimo pasikeitusią teisinę situaciją atitinkančius terminus.

392006 m. vasario 9 d. ir 2006 m. balandžio 4 d. teismui buvo pateikti patikslinti skundai, tačiau teismas juos priimti atsisakė (II t., b. l. 5-8, 11-12, 76-79, 81-82).

40Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą ir į patikslintą skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. T-653 priimtas atsižvelgiant į pareiškėjų minimą Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje 2003 m. vasario 28 d. teikimą Nr. 3-8. Pažymėjo, kad informacija apie laisvas neužstatytas teritorijas Šiaulių mieste yra pateikta Žemėtvarkos skyriui per 1 mėnesį, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų terminų. Šiaulių miesto savivaldybės taryba, priimdama 2003 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. T-653, nepažeidė Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 reikalavimų, kadangi šiuo sprendimu yra pavesta parengti žemės sklypų planus ar detaliuosius planus, o ne įsakmiai nurodyta, kad turi būti rengiami tik detalieji planai, kaip bando teigti pareiškėjai.

41Atsiliepime į patikslintą skundą atsakovas papildomai paaiškino, kad V. Č. laiku pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises. Ji pageidavo atkurti nuosavybę į visą ginčo žemę, tačiau Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo 5 straipsnio 3 punktas ribojo grąžintino žemės sklypo dalį miestų teritorijose (Šiauliuose – ne daugiau 0,2 ha pretendentui). Tuo pačiu įstatymo 19 straipsnis numatė, kad sprendimas atkurti nuosavybę nepriimamas, jei tarp pretendentų kilo ginčas dėl nuosavybės teisės atstatymo būdo. Pareiškėjams nesutarus dėl nuosavybės atstatymo būdo ir tuo pagrindu neatstačius nuosavybės teisės, jie nesikreipė į teismą iki 1996 m. birželio mėnesio.

42Atsakovas taip pat nurodė, kad nesant galimybės atkurti nuosavybės teisių grąžintinų žemių buvimo vietoje, 1995-1996 m. 37 asmenims ekvivalentine natūra grąžinant nuosavybę buvo suteikti žemės sklypai sklype Nr. 112. Suteikiant šiuos sklypus nebuvo įvykdyta esminio pareiškėjų teisių pažeidimo, tai neprieštaravo tuo metu galiojusiam įstatymui. Sklypai sklype Nr. 112 yra suprojektuoti ir perduoti nuosavybėn 1995-1996 m., vadovaujantis 1995 m. liepos 14 d. Šiaulių miesto valdybos sprendimu Nr. 143 patvirtintu ( - ) gatvių teritorijų suplanavimo projektu. Sklypai grąžintinoje žemėje buvo suformuoti ir numatyti individualiai statybai, todėl, remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktu, priskirtini valstybės išperkamai žemei.

43Atsakovas pažymėjo, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2002 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 530 patvirtino teritorijų, grąžinamų piliečiams natūra turėtoje vietoje, planą, o 2003 m. kovo 20 d. priėmė sprendimą Nr. T-653 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2002 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 530 pakeitimo ir papildymo”. Pareiškėjai, motyvuodami, kad į šį planą neteisėtai buvo neįtraukti sklypai Nr. 39, Nr. 17, Nr. 13 bei Nr. 112, šiuos sprendimus apskundė Šiaulių miesto apylinkės teismui bei Šiaulių administraciniam teismui, kuris 2003 m. kovo 10 d. sprendimu reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus, konstatuodamas, kad pagal žemės, į kurią pretenduoja pareiškėjai, teisinį režimą, nuosavybės teisių atkūrimas yra negalimas, nes ginčo žemė yra priskirtina valstybės išperkamai.

44Atsakovas taip pat nurodė, kad vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1475, Šiaulių miesto savivaldybė parengė grąžinamų natūra žemės sklypų planus nuosavybės teisėms atkurti į turėtą pareiškėjo tėvo M. Č. žemę, buvusiame Šiaulių miesto ūkininkų žemės sklype Nr. 112. Pagal žemės sklypų planus, patvirtintus Šiaulių miesto savivaldybės valdybos 2002 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 358, suformuoti trys grąžinamos natūra žemės sklypai, kurie pagal anksčiau minėtą įstatymą nepriskirti valstybės išperkamai žemei: ( - ).

45Atsakovas teigė, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. gegužės 29 d. raštu pateikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijai buvusių ( - ) žemės sklypo Nr. 510 ir ( - ) žemės sklypo Nr. 112 kartografuotą medžiagą. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2003 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. T-798 ir 2004 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T-52 patvirtino laisvų (neužstatytų) žemių informacinės schemos papildymą, buvo atlikti kadastriniai matavimai, tačiau pretendentai atsisakė pasirašyti ant parengtų žemės sklypų planų, motyvuodami tuo, kad suformuoti ( - ) žemės sklypai yra ne buvusio ( - ) sklypo Nr. 510 teritorijoje. Dėl minėtos priežasties kadastrinius matavimus atlikusi įmonė negalėjo pabaigti pradėtų rengti žemės sklypų planų. Atsakovas paaiškino, kad 2005 m. lapkričio 10 d. Šiaulių miesto žemėtvarkos skyrius raštu pateikė pakoreguotas buvusio ( - ) žemės sklypo Nr. 510 ribas. Vadovaujantis šia naujai pateikta medžiaga, UAB korporacija „Matininkai” atliko gražinamų natūra žemės sklypų ( - ) koregavimą. 2005 m. lapkričio 25 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1388 naujai parengti žemės sklypų planai patvirtinti ir perduoti Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriui. 2004 m. gruodžio 6 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1067 žemės sklypai ( - ) patvirtinti ir perduoti Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriui. AB „Šiaulių hidroprojektas”, atliekanti žemės sklypo ( - ) kadastrinius matavimus, 2004 m. rugpjūčio 30 d. raštu ir 2004 m. lapkričio 19 d. raštu informavo, kad negali atlikti kadastrinių matavimų minėtame žemės sklype dėl pareiškėjo A. Č. grasinimų ir trukdymų darbams. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių miesto žemėtvarkos skyrius 2005 m. lapkričio 10 d. raštu informavo, kad vadovaujantis Žemės ūkio ministerijos 2005 m. lapkričio 2 d. raštu, žemės sklypas ( - ) turi būti performuotas jame išskiriant ir suformuojant atskirą namų valdos sklypą. Performuotas žemės sklypas ( - )patvirtintas 2006 m. sausio 10 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-44. Suformuotas sklypas ( - ) patvirtintas 2006 m. sausio 6 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-28. Žemės sklypas ( - ) patvirtintas 2006 m. kovo 6 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-265. Visi suformuoti žemės sklypai perduoti Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriui. Todėl visi Šiaulių miesto savivaldybės įsipareigojimai, atkuriant pareiškėjams nuosavybės teises į M. Č. žemę, yra įvykdyti.

46Atsakovas, Šiaulių apskrities viršininko administracija, atsiliepime į skundą nurodė, kad nesant patvirtintų žemės sklypų planų, apskrities viršininkas negali priimti sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Todėl nepagrįstas pareiškėjų skundo teiginys, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija vilkina žemės grąžinimą natūra Šiaulių mieste. Dėl paminėtų priežasčių prašė skundo netenkinti.

47Atsiliepime į papildomą skundą atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija paaiškino, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2002 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 530 patvirtino laisvų (neužstatytų) teritorijų, numatomų grąžinti natūra Šiaulių mieste, informacinę schemą. Vėlesniais savivaldybės tarybos sprendimais buvo papildyta laisvų (neužstatytų) teritorijų informacinė schema. Ja vadovaujantis, savivaldybės administracija parengė grąžinamų natūra žemės sklypų planus, taip pat ir A. Č. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimu ir Šiaulių apygardos teismas 2003 m. kovo 10 d. nutartimi pripažino A. Č. ir kitiems pretendentams į M. Č. turėtą žemę Šiaulių mieste teisę grąžinti natūra 3,4836 ha žemės sklype Nr. 112 ir 0,2550 ha žemės sklype Nr. 510, o likusią žemę, t. y. sklypus Nr. 186 - 0,13 ha, Nr. 282 - 0,26 ha ir sklypo Nr. 112 dalį - 5,9733 ha (viso 6,3633 ha) valstybei išperkant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais. Atsakovas nurodė, kad nevilkino atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir parengė grąžinamų natūra žemės sklypų planus. Parengtų grąžinamos natūra žemės sklypų plotai atitinka teismo sprendimu pripažintiems grąžinti natūra žemės plotams. Nei A. Č., nei kiti pretendentai į M. Č. turėtą žemę, nors ir buvo kviečiami, neatvyko į žemėtvarkos skyrių ir nepareiškė rašytinio susitarimo dėl grąžinamos natūra žemės sklypų dalių. Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2005 m. lapkričio 28 d. sprendimais A. Č. kartu su bendraturčiais atkurtos nuosavybės teisės: sprendimu Nr. 7-4382 grąžinant natūra 0,5546 ha žemės sklypo dalį ( - ), sprendimu Nr. 7-4383 grąžinant natūra ( - ) ir sprendimu Nr. 7-4384 grąžinant natūra ( - ). 2006 m. kovo 16 d. apskrities viršininko sprendimu Nr. 7-4556 V. Č. grąžintas natūra naudojamas 0,30 ha žemės sklypas ( - ) mieste. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. A-28 patvirtino grąžinamo natūra 0,8280 ha žemės sklypo ( - ) ir 2006 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. A-265 patvirtino grąžinamo natūra 0,9690 ha žemės sklypo ( - ) planus. Todėl darytina išvada, kad atsakovas nevilkino atlikti jo kompetencijai priskirtų veiksmų.

48Atsakovas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė šioje byloje negali būti atsakovu. Lietuvos žemės savininkų sąjungos, kuri yra juridinis asmuo, Šiaulių skyrius byloje negali būti pareiškėju, o jo kaip atstovo įgaliojimai turi būti nurodyti ir tinkamai įformintame įgaliojime. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, o ne juridinių asmenų nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas, todėl pareiškėjo – juridinio asmens – teisės negalėjo būti pažeistos. Vyriausybė negali atsakyti už tuos aktus ir veiksmus, kurie nepriklausė ir nepriklauso Vyriausybės kompetencijai, o yra kitų viešojo administravimo subjektų kompetencija. Atsakovas nurodė, jog visiškai nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, kad savininkas buvo verčiamas apsispręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Tiek Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, tiek Vyriausybės nutarime nustatyta savininkui teisė, o ne pareiga pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Niekas savininkui nedraudė nepasirinkti kito nuosavybės teisių atkūrimo būdo, net ir tuo atveju, kai buvo akivaizdžios aplinkybės ir buvo aišku, kad nekilnojamasis turtas savininkui negali būti grąžintas natūra. Atsakovas nesutiko su pareiškėjų reikalavimu atlyginti piliečiams atsiradusią žalą, pažeidus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį. Paaiškino, kad Vyriausybei įstatymu nesuteikta teisė nagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą. Be kita ko, prašoma atlyginti žala niekuo konkrečiai nepagrindžiama.

49Atsiliepimuose į Šiaulių miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsiliepimus pareiškėjai iš esmės nesutiko su paminėtuose atsiliepimuose išdėstytais teiginiais bei aplinkybėmis. Akcentavo, kad pagal tuo metu galiojusio Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo 5.2 punktą nuosavybės teisė į miestų žemę nebuvo atkuriama natūra. Tačiau tuo laiku ginčo žemė dar nepriklausė miestui, todėl šis punktas neturėjo būti taikomas. Grįžtantiems ūkininkauti nuosavybės teisė buvo atstatoma pagal 5 straipsnio 2 punkto 2 papunktį. Pareiškėjai 1991 m. ir kreipėsi su pareiškimu atkurti nuosavybės teisę ūkininkauti, todėl jiems nuosavybės teisės galėjo būti atkurtos.

50II.

51Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjų A. Č. , V. S. , B. K. , B. T. , V. T. skundą ir A. Č. patikslintus skundus atmetė, o skundą dalyje pagal pareiškėjo Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus keliamus reikalavimus paliko nenagrinėtu.

52Teismas nustatė, kad 2003 m. balandžio 22 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui paduotas skundas, kuriame vienu iš pareiškėjų nurodytas Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyrius. Skundą kaip atstovas pasirašė A. Č. . 2006 m. sausio 10 d. tam pačiam teismui pateiktas patikslintas skundas, kuriame atstovu pagal įgaliojimą nurodytas A. Č. . Teismui pateiktas Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkės A. V. pasirašytas įgaliojimas, kuriuo A. Č. įgaliojamas atstovauti teismuose Lietuvos žemės savininkų sąjungos narių teises ir interesus. Taigi įgaliojimą pasirašė Sąjungos tarybos pirmininkė, tačiau teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad Sąjungos tarybos pirmininkui suteikta teisė atstovauti teisme ar pačiam įgalioti kitą sąjungos narį. Todėl teismas nusprendė, kad A. Č. nėra įgaliotas vesti bylą Lietuvos žemės savininkų sąjungos vardu, todėl skundą dalyje dėl pareiškėjo Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus keliamų reikalavimų paliko nenagrinėtu.

53Teismas taip pat nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės Taryba 2003 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. T-653 patvirtino laisvų (neužstatytų) ir nesuplanuotų teritorijų, numatomų grąžinti natūra Šiaulių mieste, informacinę schemą. Šiuo sprendimu buvo pavesta Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, atsižvelgiant į Šiaulių apskrities viršininko administracijos ir piliečių prašymus, iki 2003 m. spalio l d. parengti laisvų (neužstatytų) teritorijų žemės sklypų planus ar detaliuosius planus žemei grąžinti natūra teritorijose, kurios nenurodytos informacinėje schemoje. Šiuo sprendimu taip pat buvo pakeistas ir papildytas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2002 m. spalio 24 d. sprendimas Nr.530 „Dėl teritorijų, grąžinamų piliečiams natūra turėtoje vietoje, plano patvirtinimo”.

54Teismas pažymėjo, kad iš skundo reikalavimų matyti, kad pareiškėjai prašo panaikinti minėtą 2003 m. kovo 20 d. Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos sprendimą. Pagrindinis skundo motyvas – į patvirtintą laisvų (neužstatytų) ir nesuplanuotų teritorijų, numatomų grąžinti natūra Šiaulių mieste, planą neįtraukti žemės sklypai, į kuriuos pretenduoja pareiškėjai atkurti nuosavybės teises natūra. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad buvo pažeisti teisės aktai priimant skundžiamą Šiaulių miesto Tarybos sprendimą. Tiek pirminiame skunde, tiek patikslintame skunde teigiama, kad atsakovai pažeidė žemės savininkų teises, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas A. Č. ir kiti asmenys kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, inter alia reikalaudami pripažinti, kad 2002 m. spalio 24 d. Šiaulių miesto tarybos sprendimu ginčo sklypai, tarp jų ir plane pažymėtas sklypas Nr. 112, nepagrįstai nėra įtrauktas į laisvos (neužstatytos) žemės planą. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimu ir Šiaulių apygardos teismas 2003 m. kovo 10 d. nutartimi konstatavo, kad „atlyginimas, Įstatymo 16 straipsnyje nustatytu būdu, už sklype Nr. 112 negrąžinamą žemę, yra tinkamas ieškovų teisių atkūrimas” ir pripažino A. Č. ir kitiems pretendentams į M. Č. turėtą žemę Šiaulių mieste teisę į sklypus (tarpu jų ir į Nr. 112) valstybei išperkant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais. Atsižvelgdamas į šiuos sprendimus, teismas padarė išvadą, kad klausimas dėl Šiaulių miesto plane nurodyto sklypo pažymėto Nr. 112, į kurį pretenduoja pareiškėjas A. Č., yra išspręstas.

55Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai teigia, jog atsakovai vilkina atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, tačiau nenurodo kokių konkrečių veiksmų jie neatliko. Priešingai, byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad atsakovai atlieka savo pareigas nuosavybės teisių atkūrimo srityje. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimų dėl atsakovams pavestų veiksmų vilkinimo.

56Teismas taip pat atmetė ir pareiškėjo A. Č. reikalavimą atlyginti žalą, priteisiant ją iš Žemės ūkio ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Finansų ministerijos. Teismas nurodė, kad nei patikslintame skunde teismui, nei nagrinėjant bylą teisme pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jam padaryta žala. Teismui nepateikta įrodymų kokiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos, Finansų ministerijos ar Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų veiksmais (iš kurių pareiškėjas prašo atlyginti žalą) jam buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala.

57III.

58Apeliaciniu skundu A. Č. prašo “panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-05-04 sprendimą ir”.

59Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

601.

61teismas netenkino prašymo atidėti teismo posėdį, kad apeliantas galėtų susirasti advokatą, todėl pažeidė procesinės teisės normas, nes neleido pasinaudoti procesine teise būti atstovaujamam advokato;

622.

63teismas išnagrinėjo bylą pagal bendrą skundą ir patikslintą skundą, tačiau nenurodė, kurį patikslintą skundą išnagrinėjo;

643.

65teismas, nepriimdamas patikslintų skundų, pažeidė procesines teises (teisę keisti skundo dalyką arba pagrindą);

664.

67teismas atmetė kai kuriuos pateiktus rašytinius įrodymus ir taip dar kartą pažeidė procesines teises.

68Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas A. Č. žodžiu buvo įpareigojęs tikslinti skundą, nenurodant kaip pareiškėjų V. S., A. K., B. T., V. T., nes jų reikalavimai yra išspręsti kitose bylose, nagrinėtose įvairių teismų instancijose. Atsakovas atsiliepime taip pat iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į papildomą skundą pateiktus argumentus. Pažymi, kad pareiškėjai jau ne kartą yra inicijavę civilinės bylos Nr. 2-695-03/2002 atnaujinimą. Teismai konstatavo, kad ginčo sklypai yra Šiaulių miesto administracinėse ribose. Be to, pareiškėjai patys yra pateikę 1975 m. gruodžio 3 d. Šiaulių miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 488 dėl teisinės registracijos Žemės sklypo, esančio adresu ( - ) (buvęs sklypas Nr. 112), priklausančio pareiškėjai V. Č. (IV t., b. l. 97), todėl jie tik sąmoningai klaidina teismą, teigdami, kad tai yra Šiaulių rajono, o ne Šiaulių miesto sprendimas, tuo sudarydami įspūdį, kad teismas neteisingai nustatė Šiaulių miesto ribas.

69Šiaulių apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į papildomą skundą pateiktus argumentus. Papildomai nurodo, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2006 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 7-4572 A. Č. kartu su bendraturčiais grąžinta natūra ( - ) sprendimu Nr. 7-4573 grąžinta natūra ( - ). Atsakovas teigia, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog Šiaulių apskrities viršininko administracija nevilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

70Teisėjų kolegija

konstatuoja:

71IV.

72Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

73Kaip matyti iš bylos medžiagos (t. I, b.l. 2-7) pirmąjį skundą šioje administracinėje byloje padavė pareiškėjai Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus, A. Č. , V. S. , A. K. , B. T. ir W. T. . Su skundu Šiaulių apygardos administraciniam teismui buvo pateikta nepatvirtinta kopija Lietuvos žemės savininkų sąjungos Tarybos pirmininkės pasirašyto įgaliojimo, pagal kurį Lietuvos žemės savininkų sąjunga įgaliojo A. Č. atstovauti visuose teismuose ginant Lietuvos žemės savininkų sąjungos narių teises ir interesus. Pirmosios instancijos teismas (Šiaulių apygardos administracinis teismas), nepareikalaudamas iš A. Č. pašalinti trūkumus, t.y. pateikti įgaliojimo originalą arba tinkamai patvirtintą jo kopiją, o taip pat nepareikalaudamas pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad Lietuvos žemės savininkų sąjungos Tarybos pirmininkui suteikta teisė atstovauti teisme ar pačiam įgalioti kitą sąjungos narį, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, 37 straipsnio 1 dalį. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas skundą dalyje dėl pareiškėjo Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus keliamų reikalavimų paliko nenagrinėtu.

74Be to, pirmosios instancijos teismas nepareikalavo iš pareiškėjų, kad jie nurodytų, kaip skundžiamu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. T‑653 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2002 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 530 “Dėl teritorijų, gražinamų piliečiams natūra turėtoje vietoje, plano patvirtinimo” pakeitimo ir papildymo” yra pažeidžiamos jų teisės, t.y. nepareikalavo, kad į bylą būtų pateikti išsamūs įrodymai apie kiekvieno pareiškėjo pretenduojamus susigrąžinti natūra žemės sklypus, kurių negrąžinimą pareiškėjai sieja su ginčijamu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu. Teismas netgi nepareikalavo, kad pareiškėjai patikslintų, kokią šio sprendimo dalį skundžia pareiškėjai, nors iš faktinių bylos aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjai siekė panaikinti sprendimą ne visa apimtimi. Vadinasi, teismas nagrinėjo bylą neapsibrėžęs pareiškėjų reikalavimų ribų.

75Nors pareiškėjai ginčijo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. T‑653 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2002 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 530 “Dėl teritorijų, gražinamų piliečiams natūra turėtoje vietoje, plano patvirtinimo” pakeitimo ir papildymo”, tačiau iš į bylą pateiktos pareiškėjų ginčijamos šiuo sprendimu patvirtintos laisvų (neužstatytų) ir nesuplanuotų teritorijų, numatomų grąžinti natūra Šiaulių mieste, informacinės schemos nepakankamai kokybiškos juodai-baltos šviesokopijos (t. I, b.l. 36) neįmanoma nustatyti kurioje vietoje yra žemė, kurią natūra nuosavybėn pageidauja susigrąžinti šioje byloje pareiškėjais esantys fiziniai asmenys, netgi neįmanoma suprasti kur yra pagal įvairius sutartinius žymėjimus nurodyti žemės sklypai. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo vadovautis tokia schema. Pažymėtina, jog teismas sprendime neteisingai nurodo, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. T‑653 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2002 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 530 “Dėl teritorijų, gražinamų piliečiams natūra turėtoje vietoje, plano patvirtinimo” pakeitimo ir papildymo” patvirtinta laisvų (neužstatytų) ir nesuplanuotų teritorijų, numatomų grąžinti natūra Šiaulių mieste, informacinė schema yra šios administracinės bylos pirmojo tomo 102-103 lapuose. Kaip matyti, šiuose bylos lapuose yra kokybiškos, tačiau visai kitu, t.y. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. T‑798 patvirtinta schemos.

76Kolegija sprendžia, jog visi išvardinti procesiniai pažeidimai buvo padaryti dėl to, kad netinkamai buvo sprendžiamas pirmojo pareiškėjų pateikto skundo šioje administracinėje byloje priėmimas (ABTĮ 37 str.).

77Pirmosios instancijos teismas nesprendė ir 2005 m. gruodžio 22 d. patikslinto skundo, kurį pateikė tik vienas iš pareiškėjų (A. Č. ) ir kuriame jau nebuvo nurodyti kiti pirmajame skunde buvę nurodyti pareiškėjai-fiziniai asmenys (V. S. , A. K. , B. T. ir W. T. ), priėmimo klausimo, tačiau šiems pareiškėjams-fiziniams asmenims netgi nebesiuntė šaukimų atvykti į 2006 m. sausio 11 d. teismo posėdį (t. I, b.l. 153-155) ir bylą nagrinėjo šiems pareiškėjams nedalyvaujant. Kaip matyti iš Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 11 d. posėdžio protokolo (t. I, b.l 197), teismas protokoline nutartimi nutarė prijungti prie bylos pareiškėjo A. Č. 2006 m. sausio 11 d. patikslinimą, kuriuo pareiškėjas prašė atlyginti žalą iš Žemės ūkio ministerijos, Finansų ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos. Tačiau šio reikalavimo priėmimo teismas nesprendė, nors jame nebuvo nurodyta nei prašomos priteisti žalos rūšis (turtinė ar neturtinė), nei jos dydis, nei padarymo laikas, nei pareigūnai, valstybės tarnautojai, kitokie valstybės darbuotojai ar privatūs asmenys, atliekantys valdžios funkciją, nei tų asmenų veiksmai ar neveikimas, kuriais buvo padaryta prašoma priteisti žala.

78Kolegija sprendžia, kad, Šiaulių apygardos administraciniam teismui neišsprendus pareiškėjo A. Č. papildomų reikalavimų priėmimo klausimo, o tik protokoline nutartimi prijungus prie bylos pareiškėjo A. Č. 2006 m. sausio 11 d. patikslinimą, kuriuo pareiškėjas prašė atlyginti žalą iš Žemės ūkio ministerijos, Finansų ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos, teismas neturėjo pagrindo 2006 m. sausio 11 d. nutartyje konstatuoti, jog byla tapo teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Be to pažymėtina, kad šia nutartimi Šiaulių apygardos administracinis teismas nutarė perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui tolesniam ginčo išsprendimui bylą tik pagal pareiškėjo A. Č. skundą ir patikslintus skundus, t.y. dėl kitų šioje byloje esančių pareiškėjų teismas šia nutartimi nesprendė. Kaip jau buvo nurodyta, kiti pareiškėjai (V. S. , A. K. , B. T. ir W. T. ) netgi nebuvo informuoti apie 2006 m. sausio 11 d. teismo posėdį (apie 2006 m. sausio 11 d. teismo posėdį, kuriame teismas nagrinėjo tik pareiškėjo A. Č. skundą, šaukimais pasirašytinai buvo pranešta Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus atstovui A. Č. ir atsakovų Šiaulių apskrities viršininko administracijos bei Šiaulių miesto savivaldybės tarybos atstovėms) ir bylą teismas šiame posėdyje nagrinėjo bei bylos perdavimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui klausimą išsprendė šiems pareiškėjams nedalyvaujant.

79Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos administracinis teismas, gavęs šią Šiaulių apygardos administracinio teismo perduotą bylą, 2006 m. sausio 27 d. nutartimi (t. II, b.l. 4), bandė nustatyti šioje administracinėje byloje nagrinėtino skundo dalyką, pareiškėjus ir pan., todėl prašė pareiškėjo A. Č. patikslinti teismui pateiktą skundą dalyje dėl žalos atlyginimo, t.y. teismas siūlė atsakovu nurodyti valstybę, o jos atstovu – valstybės institucijas, dėl kurių neteisėtų aktų, pareiškėjo A. Č. nuomone, buvo padaryta žala, teismas prašė nurodyti kokią žalą (turtinę, neturtinę), kokio dydžio ir iš kokių konkrečių institucijų pareiškėjas prašo priteisti. Taip pat teismas atkreipė pareiškėjo A. Č. dėmesį į tai, kad jo patikslintame skunde pareiškėjais nurodyti tik Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyrius ir A. Č. , kai tuo tarpu skundą teismui buvo padavę Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyrius, A. Č. , V. S. , A. K. , B. T. ir W. T. . Teismas nurodė, kad byloje nėra kitų asmenų atsisakymo nuo skundo, todėl, tikslinant skundą, turi būti nurodyti visi pareiškėjai arba turi būti pateikti jų atsisakymai nuo skundo. Be to, A. Č. buvo prašoma pateikti jo įgalinimus atstovauti Lietuvos žemės savininkų sąjungos narių interesus patvirtinančius dokumentus.

80Iš bylos medžiagos matyti, kad, vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 27 d. nutartį, pareiškėjo A. Č. paduotą patikslintą skundą (t. II, b.l. 5-10) buvo atsisakyta priimti kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens, kadangi šis patikslintas skundas, kuriame buvo nurodyti visi pareiškėjai, buvo pasirašytas tik A. Č. (t. II, b.l. 11-12). Pažymėtina, kad abu byloje esantys įgaliojimai (t I, b.l. 8, t. II, b.l. 9), išduoti A. Č. atstovauti teismuose ginant Lietuvos žemės savininkų sąjungos narių teises ir interesus (vienu iš jų, t.y. esančiu t I, b.l. 8, rėmėsi pirmosios instancijos teismas sprendime) neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų, kadangi yra nepatvirtintos šviesokopijos.

81Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimo, 2006 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje buvo nagrinėjamas visų pareiškėjų (Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus, A. Č. , V. S. , B. K. , B. T. , V. T. ) skundas, nors, kaip jau buvo nurodyta Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. sausio 11 d. nutartimi perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui tolesniam ginčo išsprendimui bylą tik pagal pareiškėjo A. Č. skundą ir jo patikslintus skundus. Teismas bylą nagrinėjo taip ir neišsiaiškinęs, kaip ir kokios šioje administracinėje byloje esančių pareiškėjų-fizinių asmenų teisės buvo pažeistos skundžiamais atsakovų sprendimais ar neveikimu, kokiu pagrindu atsiradusios, kokios rūšies ir kokio dydžio žalos yra prašoma priteisti ir pan.

82Taip pat pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nevertino B. K. 2006 m. vasario 13 d. pranešimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl jo dalyvavimo šioje administracinėje byloje (t. II, b.l. 14), kuriame A. K. nurodo, kad jis sutinka su tuo, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 8 d. nutarė jį išjungti iš šios bylos, kadangi tuo pačiu klausimu jo byla yra nagrinėjama atskirai. Teismas privalėjo, sutinkamai su teisės aktais, vertinti šį pranešimą ir nustatyti ar tai yra šio pareiškėjo atsisakymas nuo skundo, ar yra pagrindas palikti šio pareiškėjo skundą nenagrinėtą ABTĮ 103 str. 4 p. pagrindu.

83Įvertinus visa, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismai (ypač Šiaulių apygardos administracinis teismas) padarė labai daug esminių procesinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta ši administracinė byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ . 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d.).

84Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d. 4 p.,

Nutarė

85Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

86Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjai skundu prašė teismo:... 6. 1.... 7. pripažinti, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 20 d.... 8. 2.... 9. pripažinti, kad Šiaulių miesto savivaldybė nevykdo jai priskirtų pareigų... 10. 3.... 11. pripažinti, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija nevykdo jai... 12. A. Č. bei jo atstovaujamos Lietuvos žemės savininkų... 13. 1.... 14. pripažinti, kad Šiaulių m. savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 20 d.... 15. 2.... 16. pripažinti, kad Šiaulių miesto savivaldybė nevykdo jai priskirtų pareigų... 17. 3.... 18. pripažinti, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija nevykdo jai... 19. 4.... 20. įpareigoti Šiaulių apskrities viršininką, paimant žemę konkrečiam... 21. 5.... 22. įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę atlyginti žalą 23. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. Č. nurodė ir... 24. Pareiškėjai nurodė, kad 2002 m. spalio 24 d. Šiaulių miesto Taryba... 25. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad visa laisva (neužstatyta) ir valstybės... 26. Pareiškėjai nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo... 27. 1.... 28. Šiaulių miesto savivaldybės taryba ir administracija nevykdo Šiaulių... 29. 2.... 30. savivaldybės veiklos teisinę priežiūrą vykdančios ir teisinių aktų,... 31. 3.... 32. Neteisėto teisinio akto – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2002 m.... 33. 4.... 34. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. T-653... 35. 5.... 36. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 20 d. sprendimas Nr.T-653... 37. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad Šiaulių miesto taryba savo 2003‑2005 m.... 38. Pareiškėjai, be kita ko, nurodė, kad 2003 m. sausio 31 d. Vyriausybės... 39. 2006 m. vasario 9 d. ir 2006 m. balandžio 4 d. teismui buvo pateikti... 40. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą... 41. Atsiliepime į patikslintą skundą atsakovas papildomai paaiškino, kad 42. Atsakovas taip pat nurodė, kad nesant galimybės atkurti nuosavybės teisių... 43. Atsakovas pažymėjo, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2002 m. spalio... 44. Atsakovas taip pat nurodė, kad vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 19... 45. Atsakovas teigė, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės... 46. Atsakovas, Šiaulių apskrities viršininko administracija, atsiliepime į... 47. Atsiliepime į papildomą skundą atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės... 48. Atsakovas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsiliepimu į skundą prašė jį... 49. Atsiliepimuose į Šiaulių miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos... 50. II.... 51. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 4 d. sprendimu... 52. Teismas nustatė, kad 2003 m. balandžio 22 d. Šiaulių apygardos... 53. Teismas taip pat nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės Taryba 2003 m.... 54. Teismas pažymėjo, kad iš skundo reikalavimų matyti, kad pareiškėjai... 55. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai teigia, jog atsakovai vilkina... 56. Teismas taip pat atmetė ir pareiškėjo A. Č.... 57. III.... 58. Apeliaciniu skundu A. Č. prašo “panaikinti Vilniaus... 59. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 60. 1.... 61. teismas netenkino prašymo atidėti teismo posėdį, kad apeliantas galėtų... 62. 2.... 63. teismas išnagrinėjo bylą pagal bendrą skundą ir patikslintą skundą,... 64. 3.... 65. teismas, nepriimdamas patikslintų skundų, pažeidė procesines teises (teisę... 66. 4.... 67. teismas atmetė kai kuriuos pateiktus rašytinius įrodymus ir taip dar kartą... 68. Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį... 69. Šiaulių apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį... 70. Teisėjų kolegija... 71. IV.... 72. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimas... 73. Kaip matyti iš bylos medžiagos (t. I, b.l. 2-7) pirmąjį skundą šioje... 74. Be to, pirmosios instancijos teismas nepareikalavo iš pareiškėjų, kad jie... 75. Nors pareiškėjai ginčijo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo... 76. Kolegija sprendžia, jog visi išvardinti procesiniai pažeidimai buvo padaryti... 77. Pirmosios instancijos teismas nesprendė ir 2005 m. gruodžio 22 d. patikslinto... 78. Kolegija sprendžia, kad, Šiaulių apygardos administraciniam teismui... 79. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos administracinis teismas,... 80. Iš bylos medžiagos matyti, kad, vykdant Vilniaus apygardos administracinio... 81. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 4... 82. Taip pat pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nevertino... 83. Įvertinus visa, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 84. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 85. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimą... 86. Nutartis neskundžiama....