Byla eA-3246-556/2018
Dėl įsakymo dalies panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei, dėl įsakymo dalies panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro (toliau – ir Krašto apsaugos ministras) 2017 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. P-109 „Dėl R. S. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir Įsakymas) 2007 m. gruodžio 21 d. profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju nutraukta dėl svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausomų bei nepašalinamų priežasčių; 2) panaikinti Krašto apsaugos ministro 2017 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. P-109 „Dėl R. S. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ 5 punktą, kuriuo pareiškėjas įpareigotas grąžinti mokymosi išlaidas; 3) priteisti pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Pareiškėjas nurodė, kad dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo iš esmės neprieštarauja, tačiau nesutinka su Įsakymo teisiniu pagrindu ir mano, kad atsakovas privalėjo pripažinti, kad sutartis nutraukta dėl svarbių priežasčių, todėl negalėjo įpareigoti pareiškėją grąžinti mokymosi išlaidas. Svarbiomis priežastimis pareiškėjas laiko tai, kad jis dėl blogos tėvo sveikatos turi perimti turimą ūkininko ūkį, nes yra vienintelis tai galintis padaryti darbingas asmuo šeimoje. Be to, augina tris nepilnamečius vaikus, todėl nori ir turi dalyvauti jų ugdyme, o tarnybos pobūdis tam nesudaro realių sąlygų. Iš karo tarnyboje gaunamo darbo užmokesčio sunku išlaikyti didelę šeimą, o sutuoktinės gaunamos pajamos yra nepakankamos ir nenuolatinės. Šios priežastys pagal Krašto apsaugos ministro 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-231 patvirtinto Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, galėjo būti pripažintos svarbiomis ir nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios, tačiau atsakovas jų nevertino. Nutraukus profesinės karo tarnybos sutartį dėl svarbių priežasčių, pareiškėjui nekyla pareiga atlyginti mokymosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad ketina stoti į savanoriškąją karo tarnybą, kuri leistų jam suderinti visuomeninius ir šeimos interesus. Reikalavimas grąžinti pareiškėjo mokymosi išlaidas nėra proporcingas, nes pareiškėjas ketina ir pagal sveikatos būklę gali tęsti tarnybą aktyviajame rezerve ir taip panaudoti mokymų metu įgytus įgūdžius bei žinias. Atsakovas taip pat turėjo įvertinti, kad iki profesinės karo tarnybos sutarties pabaigos buvo likę tik metai.
  3. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir KAM) atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
  4. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, pasirašydamas profesinės karo tarnybos sutartį, įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka karo tarnybą atlikti iki 2017 m. gruodžio 22 d. Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 3 dalies nuostatas, pareiškėjo iniciatyva nutraukus sutartį be pateisinamų priežasčių iki karo tarnybos pabaigos, jam kyla pareiga atlyginti krašto apsaugos sistemos patirtas išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu. Pareiškėjo 2016 m. gruodžio 29 d. prašyme nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas prarado motyvaciją tarnauti krašto apsaugos sistemoje, aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažintos nepriklausančiomis nuo pareiškėjo valios ir nepašalinamomis. Siekdamas dalyvauti vaikų ugdyme, pareiškėjas galėjo pasinaudoti teise į vaiko priežiūros atostogas ir taip ištarnauti sistemoje visą laiką. Pareiškėjo argumentai dėl dalyvavimo aktyviajame rezerve laikytini nepagrįstais, nes ši aplinkybė nėra teisės aktų nuostatų numatyta kaip svarbi aplinkybė, kurios pagrindu nereikėtų grąžinti mokymosi išlaidų. Aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis, sąrašas yra baigtinis.
  5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimu pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
  6. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas iš profesinės karo tarnybos atleistas ne dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo jo valios ir kurios negalėjo būti pašalintos, todėl pagal Įstatymo 44 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, turi atlyginti ginčijamo Įsakymo 5 punkte nurodytas mokymosi išlaidas. Svarbios priežastys, kurioms esant asmuo gali būti atleistas nuo išlaidų atlyginimo, nurodytos Tvarkos aprašo 2.1 papunktyje. Pareiškėjo 2016 m. gruodžio 29 d. prašyme nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažintos svarbiomis, nepriklausančiomis nuo pareiškėjo valios ir nepašalinamomis, jos neatitinka ir Tvarkos aprašo 2.2 papunktyje įtvirtintų sąlygų, nes yra sąlyginės. Pareiškėjo prašymas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, nes savo ūkį pareiškėjas įkūrė 2016 m. lapkričio 22 d., t. y. pats savo valia sukūrė priežastis, kurių pagrindu prašė nutraukti sutartį. Nėra aišku, kodėl jo tėvų ūkyje negali dirbti samdomi darbuotojai ir privalo dirbti būtent pareiškėjas. Lietuvos kariuomenė pažymi, kad nėra duomenų, jog pareiškėjo tarnyba buvo organizuojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir buvo ribojama jo teisė naudotis nustatytomis socialinėmis garantijomis. Už budėjimus tarnybos metu ir po pratybų pareiškėjui būdavo suteikiamos papildomos poilsio dienos, priklausantys tėvadieniai, be to, jis turėjo teisę į kasmetines atostogas. Pareiškėjas gyvenamąją vietą deklaravo Šiaulių r., o tarnybą vykdė Šiauliuose.

6II.

7

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
  2. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, jo atstovė ir atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims pranešta tinkamai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atstovė buvo pateikusi prašymą atidėti teismo posėdį, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo atstovė prašo teismo posėdį atidėti jau trečią kartą, taip pat šalys turėjo teisę teikti į bylą papildomus paaiškinimus ir tai, kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų tinkamam bylos išnagrinėjimui, vadovaudamasis proceso operatyvumo principu, pareiškėjo atstovės prašymą dėl posėdžio atidėjimo atmetė.
  3. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl Krašto apsaugos ministro 2017 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. P-109 „Dėl R. S. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ 5 punkto, kuriuo pareiškėjas įpareigotas grąžinti mokymosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo.
  4. Teismas nustatė, kad KAM, atstovaujama Lietuvos kariuomenės vado, 2012 m. gruodžio 22 d. sudarė profesinės karo tarnybos sutartį, pagal kurią pareiškėjas buvo priimtas į karo tarnybą iki 2017 m. gruodžio 21 d. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 29 d. KAM pateikė prašymą nutraukti karo tarnybos sutartį, prašyme paaiškino, kad žada plėsti turimą ūkį ir yra vienintelis šeimoje darbingas asmuo, galintis atlikti ūkio darbus, taip pat kartu su žmona augina tris mažamečius vaikus ir nori daugiau dėmesio skirti jų auklėjimui bei ugdymui, tačiau dėl atliekamos tarnybos neturi tam pakankamai galimybių. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad iš gaunamo atlyginimo yra sunku išlaikyti šeimą, tačiau po sutarties nutraukimo ir toliau planuoja aktyviai dalyvauti Lietuvos kariuomenės veikloje, t. y. pateikė prašymą tarnauti savanorių aktyviajame rezerve.
  5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kartu su skundu teismui taip pat pateikė 2017 m. sausio 17 d., 2017 m. vasario 6 d. kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų pažymą, 2017 m. sausio 27 d. pranešimą dėl mokymosi išlaidų negrąžinimo, duomenis, pagrindžiančius šeimos sudėtį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2017 m. vasario 8 d. pažymą Nr. P21-1223 apie pareiškėjo žmonos gaunamas pajamas. Pareiškėjas taip pat pateikė tėvo A. S. neįgaliojo pažymėjimą bei dokumentą, patvirtinantį jo vykdomą ūkinę veiklą. Pareiškėjas, pagrįsdamas siekį dalyvauti aktyviajame rezerve, pateikė 2017 m. sausio 4 d. kandidato į tarnybą aktyviajame rezerve anketą, 2017 m. sausio 4 d. prašymą priimti į tarnybą aktyviajame rezerve bei 2017 m. vasario 3 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 178, pagal kurią, pareiškėjas pripažintas tinkamu tarnybai aktyviajame rezerve. Atsakovas į bylą pateikė pareiškėjo tarnybos darbo laiko apskaitos žiniaraštį, patvirtinantį, kad pareiškėjas naudojosi jam suteiktomis socialinėmis garantijomis ir tarnyba buvo organizuojama teisės aktų nustatyta tvarka bei duomenis apie pareiškėjo gaunamą atlyginimą ir turėtas komandiruotes.
  6. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 2 punktu, svarbios priežastys, dėl kurių karys savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą ir jos pripažintinos nuo kario valios nepriklausančiomis ir nepašalinamomis priežastimis yra: karys teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas vieninteliu neveiksnaus asmens globėju ar ribotai veiksnaus asmens rūpintoju arba turi slaugyti neįgalų asmenį (sutuoktinį ar artimą giminaitį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir nėra kitų asmenų, galinčių neįgaliuoju pasirūpinti (2.1.1 p.); mirus sutuoktiniui, karys vienas augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki aštuoniolikos metų, arba turi slaugyti neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (2.1.2 p.); kario sutuoktinis valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje dirba, sprendimu privalo dėl darbo keisti nuolatinę gyvenamąją vietą ir išvyksta iš Lietuvos arba kario sutuoktinis ne mažiau kaip 6 mėnesius yra išvykęs iš Lietuvos ir deklaravęs gyvenamąją vietą užsienio valstybėje, o karys siekia šeimos vientisumo (2.1.3 p.); kario šeimos nario (sutuoktinio, vaiko (įvaikio), motinos (įmotės), tėvo (įtėvio)) mirtis (2.1.4 p.).
  7. Teismas nurodė, kad Tvarkos aprašo 2.2 papunktis nustato, kad nutraukti tarnybą prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą galima taip pat esant svarbioms priežastims, kurios yra dėl kario valios atsiradusios ir pašalinamos, t. y.: karys ūkininko ūkyje yra vienintelis darbingas asmuo (2.2.1 p.); karys vienas augina nepilnametį vaiką (įvaikį) (2.2.2 p.); karys yra vienintelis pajamas gaunantis asmuo šeimoje ir šių pajamų dalis, tenkanti kiekvienam šeimos nariui, yra mažesnė už Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį atitinkamais metais (2.2.3 p.); karys yra priimtas į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos nuolatines studijas, kurias baigus suteikiamas karininko laipsnis (2.2.4 p.); karys bandomuoju laikotarpiu apsisprendžia, kad negali tinkamai atlikti profesinės karo tarnybos (2.2.5 p.).
  8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka nė vienos teisės akte įtvirtintos sąlygos, kuri laikytina nuo kario valios nepriklausančia ir nepašalinama priežastimi. Pareiškėjas teismui pateikė tėvo turimą neįgaliojo pažymėjimą, tačiau atsižvelgus į Tvarkos aprašo 2.1.1 papunkčio loginę konstrukciją, matyti, kad asmuo turi būti neveiksnus ar ribotai veiksmus arba jam turi būti nustatyta speciali nuolatinio pobūdžio slauga ir pareiškėjas turėtų būti paskirtas tokio asmens globėju ar slaugytoju, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių medicininių dokumentų, kurie patvirtintų pareiškėjo tėvo specialiąją slaugą ir tai, kad pareiškėjas yra paskirtas jo globėju, o neįgaliojo pažymėjimas nėra specialiosios slaugos poreikį patvirtinantis dokumentas. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių kitų dokumentų, įtvirtintų Tvarkos aprašo 2.1 papunktyje, kurie patvirtintų pareiškėjo karo tarnybos sutarties nutraukimo aplinkybes, esančias nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis ir nepašalinamomis. Šių aplinkybių sąrašas yra baigtinis.
  9. Teismas, įvertinęs Tvarkos aprašo 2.2 papunktyje įtvirtintas sutarties nutraukimo sąlygas, kurios laikytinos dėl kario valios atsiradusiomis ir pašalinamomis, pažymėjo, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, jo prašyme nutraukti sudarytą sutartį nurodytos aplinkybės, kad papildomos sutarties nutraukimo aplinkybės yra dalyvavimas ir rūpinimasis turimu ūkiu, buvimas su šeima ir aktyvus dalyvavimas vaikų ugdyme bei gaunamo atlyginimo nepakankamumas, laikytinos būtent nuo pareiškėjo valios priklausančiomis aplinkybėmis, t. y. šios aplinkybės atitinka Tvarkos aprašo 2.2 papunkčio įtvirtintas nutraukimo sąlygas. Teismas sutiko su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstytais argumentais, kad pareiškėjas, siekdamas aktyviau dalyvauti šeimos gyvenime ir vaikų ugdyme, gali pasinaudoti teisės aktais suteiktomis garantijomis ir turėti kasmetines atostogas ar tėvadienius. Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas naudojosi suteiktomis socialinėmis garantijos, o tarnyba buvo organizuojama nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų.
  10. Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 44 straipsnio 2 ir 3 dalis, karys, nutraukiantis karo tarnybos sutartį prieš terminą, privalo atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu. Mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidos neatlyginamos, jeigu karys krašto apsaugos ministro sprendimu nutraukia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį prieš terminą dėl svarbiomis pripažintų priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių.
  11. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas karo tarnybos sutartį nutraukė 2016 m. gruodžio 22 d., t. y. likus vieneriems metams iki karo tarnybos pabaigos, taip pat tai, kad už pareiškėją buvo apmokėtos mokymų bei su profesiniu parengimu susijusios išlaidos, o aplinkybės, kurių pagrindu pareiškėjas nutraukia karo tarnybos sutartį laikytinos nuo pareiškėjo valios priklausančiomis, konstatavo, kad skundžiamu Įsakymu pareiškėjas pagrįstai įpareigotas sumokėti išlaidas, susijusias su mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu.
  12. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl dalyvavimo aktyviajame rezerve. Pareiškėjas pateikė duomenis, patvirtinančius pareiškėjo siekį dalyvauti aktyviajame rezerve, tačiau nepateikė duomenų, kad jis sudarė sutartį su Lietuvos kariuomene, pagal kurią jis priklauso aktyviajam rezervui. Iš Tvarkos aprašo ir Įstatymo nuostatų, kurios baigtinės, matyti, kad įstatymų leidėjas nėra numatęs, jog dalyvavimas aktyviajame rezerve būtų laikomas svarbia priežastimi nutraukiant karo tarnybos sutartį ar išimtimi, kurios pagrindu nereikėtų grąžinti mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo išlaidų, nutraukus sutartį anksčiau termino. Priešingai, Įstatymo 44 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo išlaidos negrąžinamos tik tuo atveju, jei sutartis nutraukiama anksčiau laiko dėl svarbių ir nuo kario valios nepriklausančių priežasčių, todėl pareiškėjo teiginius atmetė.
  13. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas karo tarnybos sutartį nutraukė dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių ir neatitinka teisės aktų nuostatose nustatytos išimties, kurios pagrindu būtų galima atsisakyti išieškoti atsakovo patirtas pareiškėjo mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidas. Todėl pagrindo skundžiamo Įsakymo 5 punktą naikinti nėra ir pareiškėjo skundas atmestinas.
  14. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino, nes pareiškėjo skundas atmestinas.

8III.

9

  1. Pareiškėjas R. S. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  2. Pareiškėjas nurodo, kad dėl procesinės teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla – teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo atstovės advokatės G. S. prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, nors tokie prašymai buvo pagrįsti oficialiais dokumentais, įrodančiais, kad advokatei buvo atlikta ( - ) operacija, jos sveikatos būklė buvo sunki, pooperacinis reabilitacijos ir nedarbingumo laikotarpis buvo ilgas. Iš pareiškėjo buvo atimta galimybė turėti atstovą, nebuvo sudaryta galimybė išklausyti atstovės atsikirtimus, paaiškėjo naujos aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisingo mokymosi išlaidų skaičiavimo, kurių nedalyvaujant posėdyje nebuvo galimybės išsiaiškinti. Pareiškėjo nuomone, teismas, siekdamas operatyviau išnagrinėti bylą, pareiškėjo atžvilgiu pažeidė ne tik teisės būti išklausytam principą, bet ir šalių lygiateisiškumo principą. Pareiškėjo atstovė nevilkino bylos nagrinėjimo, elgėsi sąžiningai, tačiau tiksliai nežinojo, kada baigsis jos nedarbingumas, kadangi nedarbingumo pažymėjimas buvo pratęsiamas priklausomai nuo sveikatos būklės 7–10 dienomis. Atsakovas, skaičiuodamas grąžintinas lėšas už mokymą, kurios bus išieškomos iš pareiškėjo, nurodė skirtingas pareiškėjo tarnybos pabaigos datas, tai naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios būtų išsiaiškintos teismo posėdžio metu uždavus atsakovui klausimus, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė, nors skundžiamame sprendime teigia, kad atsakovas pagrįstai įpareigojo pareiškėją sumokėti išlaidas, susijusias su mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu. Teismui neatidėjus bylos nagrinėjimo, pareiškėjas neteko galimybės pateikti dokumentus, įrodančius pareiškėjo tėvo sveikatos būklę, kuriuos buvo atsisakyta priimti pirmojo teismo posėdžio metu, buvo numatyta kviesti liudyti pareiškėjo motiną ir sutuoktinę dėl pareiškėjo tarnybos nutraukimo aplinkybių. Atstovei nebuvo suteikta galimybė paaiškinti papildomai aplinkybių apie sunkią pareiškėjo finansinę padėtį, tokiu būdu pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam.
  3. Atsakovas KAM atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
  4. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylos medžiagą, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti nėra pagrindo. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, teikdamas skundą, nepateikė jokių argumentų dėl mokymo išlaidų netinkamo apskaičiavimo, šį klausimą kelia tik apeliaciniame skunde, todėl šie pareiškėjo argumentai nenagrinėtini. Atsakovo nuomone, teismas galėjo nagrinėti bylą pareiškėjui ir jo atstovei nedalyvaujant, nes apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims buvo pranešta tinkamai, teismo posėdį atidėti buvo prašoma jau trečią kartą, šalys turėjo teisę teikti papildomus paaiškinimus, byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų.
  5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti.
  6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, todėl pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos priežastys nepatenka į Tvarkos aprašo 2.1 papunktyje nurodytų priežasčių sąrašo apimtį, o pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo aplinkybes, esančias nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis ir nepašalinamomis. Teismas užtikrino pareiškėjui procesines teises dalyvauti nagrinėjant bylą, pareiškėjas buvo šaukiamas net į tris teismo posėdžius, tačiau neteikė pirmosios instancijos teismui dėl ginčo jokių paaiškinimų ar pranešimų. Pareiškėjas turėjo laiko pasitelkti kitą atstovą arba teikti savo paaiškinimus.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV.

12

  1. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo, kuriuo teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, teisėtumas ir pagrįstumas.
  2. Byloje ginčas kilo dėl Krašto apsaugos ministro 2017 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. P-109 „Dėl R. S. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ 5 punkto, kuriuo pareiškėjas įpareigotas grąžinti mokymosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjas karo tarnybos sutartį nutraukė dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių ir neatitinka teisės aktų nuostatose nustatytos išimties, kurios pagrindu būtų galima atsisakyti išieškoti atsakovo patirtas pareiškėjo mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidas.
  4. Teismas bylą nagrinėjo viešame teismo posėdyje, pareiškėjui ir pareiškėjo atstovei advokatei bei atsakovo KAM atstovui nedalyvaujant, teismo posėdyje dalyvavo trečiojo suinteresuoto asmens atstovas. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims pranešta tinkamai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atstovė buvo pateikusi prašymą atidėti teismo posėdį, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo atstovė prašo teismo posėdį atidėti jau trečią kartą, taip pat šalys turėjo teisę teikti į bylą papildomus paaiškinimus ir tai, kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų tinkamam bylos išnagrinėjimui, vadovaudamasis proceso operatyvumo principu, pareiškėjo atstovės prašymą dėl posėdžio atidėjimo atmetė.
  5. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia tuo, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistos procesinės teisės normos, lėmusios neteisingą bylos išsprendimą: neatidėjus teismo posėdžio pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas teisės būti išklausytam principas, proceso šalių lygiateisiškumo principas, nors pareiškėjo atstovė prašymą atidėti teismo posėdį grindė svarbiomis priežastimis – nedarbingumu dėl atliktos operacijos, sunkia sveikatos būkle ir ilgu pooperaciniu reabilitacijos laikotarpiu, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėjo teigimu, neatidėjus teismo posėdžio, nebuvo tinkamai ištirtos bylos aplinkybės, pareiškėjas neteko galimybės pasisakyti dėl naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių – netinkamo mokymosi išlaidų apskaičiavimo.
  6. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
  7. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas skundą nagrinėti prašė žodinio proceso tvarka, nurodė, kad jo interesams byloje atstovaus advokatė G. S., pateikė su advokate sudarytą atstovavimo sutartį (I t., b. l. 8, 44). Pirmasis teismo posėdis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. teismo nutartimi (I t., b. l. 114) paskirtas 2017 m. gegužės 16 d. 9.15 val., apie teismo posėdį pareiškėjas informuotas teismo šaukimu, įteiktu per advokatę G. S. (I t., b. l. 115–118). Atsakovas KAM 2017 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 11VL-61 pateikė teismui prašymą perkelti bylos nagrinėjimą teismo posėdyje į kitą dieną dėl atsakovo atstovo dalyvavimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme paskirtame teismo posėdyje kitoje byloje tą pačią dieną 9 val. (I t., b. l. 190), tačiau minėtas atsakovo prašymas bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija nebuvo patenkintas (I t., b. l. 192). Teismo posėdis administracinėje byloje įvyko 2017 m. gegužės 16 d., 9.15 val., jame dalyvavo pareiškėjas, jo atstovė advokatė G. S., atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai. Iš teismo posėdžio garso įrašo, informacinės pažymos (I t., b. l. 197–199) matyti, kad pareiškėjo atstovė prašė prijungti prie bylos medžiagos papildomus dokumentus; padaryti teismo posėdžio pertrauką ir kitame teismo posėdyje apklausti pareiškėjo tėvus ir sutuoktinę. Protokoline pirmosios instancijos teismo nutartimi teismas nutarė pareiškėjo pateiktus papildomus įrodymus: įsakymą, raštą dėl mokymosi išlaidų negrąžinimo prijungti prie bylos medžiagos, kitų dokumentų neprijungti; atmesti prašymą dėl liudytojų apklausos. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė prijungti prie bylos medžiagos pranešimą, kad pareiškėjas atsisako sudaryti mokymosi išlaidų grąžinimo sutartį – šis dokumentas prijungtas prie bylos medžiagos. Pareiškėjo atstovė prašė atidėti teismo posėdį ir suteikti galimybę sudaryti taikos sutartį. Teismo protokoline nutartimi kitas teismo posėdis paskirtas 2017 m. rugpjūčio 22 d. 10.00 val., apie teismo posėdžio vietą ir laiką proceso šalys supažindintos pasirašytinai, įskaitant asmeniškai pareiškėją.
  8. 2017 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjo atstovė advokatė G. S. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį dėl nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. besitęsiančio nedarbingumo dėl didelių ( - ) skausmų; nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. paskirti tyrimai, tikėtina, kad nedarbingumas tęsis dar porą savaičių, todėl prašė neskirti teismo posėdžių artimiausias dvi savaites, pateikė medicininę pažymą (II t., b. l. 3–4). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pareiškėjo atstovės prašymą tenkino, nutarė perkelti teismo posėdį į 2017 m. rugsėjo 12 d. 10.30 val., įpareigojo proceso šalis iki teismo posėdžio informuoti teismą dėl taikos sutarties sudarymo, jei taikos sutartis tarp šalių buvo sudaryta, pateikti ją teismui (II t., b. l. 5).
  9. 2017 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjo atstovė advokatė G. S. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį, kuris paskirtas 2017 m. rugsėjo 12 d. 10.30 val. ir perkelti teismo posėdžio datą, kuri būtų ne anksčiau kaip po 2017 m. spalio 20 d., motyvuodama tuo, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. jai planuojama atlikti ( - ) operaciją, todėl tikėtina, kad dar apie mėnesį advokatė bus nedarbinga, be to, 2017 m. rugsėjo 12 d. 10 val. yra iš anksčiau paskirtas teismo posėdis kitoje byloje Jurbarko rajono apylinkės teisme byloje Nr. 2-30-714/2017, kurioje advokatė yra atsakovo atstovė; pateikė pažymą apie gydymą ir pareiškėjo prašymą atidėti teismo posėdį ir nagrinėti bylą tik dalyvaujant jo atstovei advokatei (II t., b. l. 8–14). Advokatės prašymas teisėjos, nagrinėjančios bylą, rezoliucija patenkintas, teismo posėdis perkeltas į 2017 m. spalio 24 d. 13.30 val., apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką proceso šalys informuoto teismo šaukimais (II t., b. l. 14–17).
  10. 2017 m. spalio 23 d. pareiškėjo atstovė advokatė G. S. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį, paskirtą 2017 m. spalio 24 d. 13.30 val. ir nustatyti kitą teismo posėdžio datą, kuri būtų paskirta ne anksčiau, kaip 2017 m. lapkričio mėnesio antroje pusėje arba gruodžio mėnesį, pateikė dokumentus apie gydymą, medicinines pažymas, įrodančias pareiškėjos gydymą ir nedarbingumą laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 26 d. iki 2017 m. spalio 27 d. bei susirašinėjimo tarp šalių atstovų dėl taikos sutarties sudarymo dokumentų kopijas (II t., b. l. 8–40). Administracinė byla buvo išnagrinėta 2017 m. spalio 24 d. 13.30 val. įvykusiame teismo posėdyje, nedalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovei advokatei, nedalyvaujant atsakovo KAM atstovui, dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kariuomenės atstovui. Pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu informavo, kad gautas pareiškėjo atstovės advokatės prašymas atidėti teismo posėdį, tačiau jo netenkino (II t., b. l. 42–43), skundžiamame 2017 m. lapkričio 13 d. teismo sprendime pasisakė, kad apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims pranešta tinkamai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atstovė buvo pateikusi prašymą atidėti teismo posėdį, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo atstovė prašo teismo posėdį atidėti jau trečią kartą, taip pat šalys turėjo teisę teikti į bylą papildomus paaiškinimus ir tai, kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų tinkamam bylos išnagrinėjimui, vadovaudamasis proceso operatyvumo principu, pareiškėjo atstovės prašymą dėl posėdžio atidėjimo atmetė (II t., b. l. 45).
  11. Teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad tinkamo proceso principas reikalauja, kad teismo sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (audiatur et altera pars, liet. tebūnie išklausyta ir antroji pusė). Atitinkamai, ir ABTĮ 77 straipsnio 1 dalis konkrečiai numato, kad administracinė byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tada, kai proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. Taigi teismo šaukimai ir pranešimai – tai vieni iš svarbiausių teismo procesinių dokumentų, kuriais informuojama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą (ABTĮ 2 str. 1 d.) bei kurių pagalba užtikrinama asmens teisė būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr. K. prieš Prancūziją, Nr. 39594/98, p. 72). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje – kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr. EŽTT 2008 m. lapkričio 25 d sprendimą Š. prieš Lietuvą, Nr. 37259/04, 25 p.). Be to, siekiant užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, būtina šalis tinkamai informuoti apie procesą ir suteikti galimybę pasisakyti dėl pateiktų argumentų (žr. EŽTT 2008 m. lapkričio 25 d sprendimą Š. prieš Lietuvą, Nr. 37259/04, 28 p.).
  12. Kita vertus, šiuo aspektu pažymėtina, jog administracinės bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.). Be to, ABTĮ 53 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad proceso šalys savo procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Atitinkamai, jei suinteresuotam asmeniui šaukimas įteiktas tinkamai, laikytina, jog neatvykimo į teismo posėdį pasekmės jam žinomos. Tačiau pastebėtina, jog ABTĮ 79 straipsnio 1 dalis taip pat įtvirtina, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, kai būtina išreikalauti naujus įrodymus arba kai šalims reikia laiko deryboms dėl taikos sutarties sudarymo ir kitais reikiamais atvejais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1485/2014). Tačiau, kai tokio poreikio teismo manymu nėra, bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie teismo posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.). Iš šių teisės normų matyti, jog teismas turi teisę, bet ne pareigą, pripažinti pareiškėjo dalyvavimą byloje būtinu, o atsisakymas tai padaryti neužkerta kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-210/2010). Pagal ABTĮ 79 straipsnio 1 dalį dėl taikos sutarties sudarymo bylos nagrinėjimas negali būti atidėtas daugiau kaip vieną kartą.
  13. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ įtvirtintas proceso operatyvumo principas nustato pareigą teismui imtis šiame įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias vilkinti procesą, siekti, kad byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį, jei tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (ABTĮ 11 str. 1 d.). Proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (ABTĮ 11 str. 2 d.).
  14. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina ir ginčo tarp šalių dėl to nėra, kad pareiškėjas ir jo advokatė apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmasis teismo posėdis byloje įvyko 2017 m. gegužės 16 d., jame dalyvavo pareiškėjas ir jo advokatė, kurie teismo posėdžio metu teikė papildomus dokumentus, teikė prašymą kviesti liudytojus, kuris nebuvo patenkintas. Bylos nagrinėjimas teismo posėdžiuose šioje byloje buvo atidėtas pagal pareiškėjo atstovės prašymus tris kartus. Pirmą kartą – 2017 m. gegužės 16 d. įvykusiame teismo posėdyje, sudarant galimybę šalims sudaryti taikos sutartį. Kitus du kartus prašymai buvo tenkinami pareiškėjo atstovei advokatei pateikus dokumentus, pagrindžiančius jos nedarbingumą. Pažymėtina, kad pareiškėjo ar jo atstovo liga savaime nėra svarbi priežastis atidėti bylos nagrinėjimą teismo posėdyje, nesant kitų ABTĮ 79 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių.
  15. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas teigia, jog norėjo pateikti papildomus įrodymus, tačiau šios savo galimybės asmeniškai nerealizavo. Pareiškėjo atstovė advokatė, nors ir teigia, kad buvo nedarbinga, teikė teismui prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, prie paskutiniojo prašymo pridėjo ir dokumentus, patvirtinančius derybas dėl taikos sutarties sąlygų, todėl, atsižvelgiant į pakankamai ilgą laiko tarpą tarp paskirtų posėdžių – nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. spalio 24 d., spręstina, kad tiek pareiškėjas, tiek jo atstovė advokatė, elgdamiesi sąžiningai kitų proceso dalyvių atžvilgiu, turėjo galimybę pateikti ir papildomus dokumentus ar paaiškinimus, jei tokių būtų buvę. Bylos medžiaga patvirtina, kad visi byloje pateikti proceso šalių prašymai teismo buvo svarstomi.
  16. Pažymėtina, kad ABTĮ nenustato privalomo advokato atstovavimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pati pareiškėjo atstovė advokatė patvirtino, ir šios aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos, kad atstovės sveikatos būklė buvo pakankamai sunki. Atsižvelgiant į tai, kad advokatei buvo atlikta ( - ) operacija, buvo akivaizdu, kad jos sveikatos būklė greitai nepagerės. Kadangi nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d., kuomet pareiškėjo atstovei buvo atlikta operacija teismo posėdis buvo atidėtas 2017 m. rugsėjo 12 d. ir vėliau dar kartą – 2017 m. spalio 24 d., pareiškėjas, matydamas, kad negalės įgyvendinti jam ABTĮ suteiktų procesinių teisių be atstovo advokato, turėjo pareigą pasirūpinti kitu advokatu, tačiau to nepadarė, taigi elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai. Kita vertus, pareiškėjas buvo atstovaujamas advokatės, kuriai, kaip profesionaliai teisininkei, turėjo būti žinomos ABTĮ 79 straipsnio nuostatos, suteikiančios teisę, bet ne pareigą teismui atidėti bylos nagrinėjimą, o šalių neatvykimas į teismo posėdį, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, nėra kliūtis teismui nagrinėti bylą.
  17. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jam kelia abejonių mokymosi išlaidų apskaičiavimas dėl atsakovo netinkamai nurodytų pareiškėjo atleidimo datų, šios aplinkybės paaiškėjo naujai, teismas jų netyrė ir neatidėdamas teismo posėdžio nesuteikė galimybės pareiškėjui jų išsiaiškinti, t. y. būti išklausytam, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui išlaidų, susijusių su pareiškėjo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, apskaičiavimo teisingumo neginčijo. Iš bylos medžiagos matyti, kad išlaidų suma pareiškėjui buvo žinoma, pažymos apie minėtų išlaidų apskaičiavimą buvo pateiktos kartu su pareiškėjo skundu (I t., b. l. 13–16). Lietuvos kariuomenės 2017 m. gegužės 26 d. raštą Nr. FS-366, kuriame išsamiai išdėstytas minėtų išlaidų apskaičiavimas, ir kuriame nurodyta galutinė suma sutampa su skundžiamo Įsakymo 5 punkte nurodyta suma, pareiškėjo atstovė advokatė gavo 2017 m. liepos 12 d. (II t., b. l. 30–35). Taigi pareiškėjas turėjo teisę ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka tikslinti skundo pagrindą ar dalyką, tačiau šia teise nepasinaudojo. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų pažeistos jam ABTĮ suteikiamos procesinės teisės ir šie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmestini.
  18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui netenkinus pareiškėjo atstovės prašymo ketvirtą kartą atidėti teismo posėdį nebuvo pažeisti teisės būti išklausytam bei proceso šalių lygiateisiškumo principai. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teismo 2017 m. spalio 24 d. posėdyje nedalyvavo ne tik pareiškėjas ir jo atstovė, bet ir atsakovo atstovas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje yra pakankamai įrodymų tinkamam bylos ištyrimui, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo aplinkybes, pagrįstai vadovavosi proceso operatyvumo principu. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad proceso šalims esant tinkamai informuotoms teismo šaukimu apie teismo posėdžio vietą ir laiką, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nagrinėti bylą pareiškėjui ir jo atstovei nedalyvaujant.
  19. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

14Pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

15Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai