Byla A-48-502/2016
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Č. skundą atsakovui viešajai įstaigai „Ekoagros“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos ekologinių ūkių asociacijai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Lietuvos žemės rūmams dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas K. Č. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK, Komisija) 2014 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 3R-15(AG-407/04-2013; 2) viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Ekoagros“ apeliacinės komisijos (toliau – ir Apeliacinė komisija) 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. LSK-K-13-13797; 3) VšĮ „Ekoagros“ 2013 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. LSK-K-13-10023; 4) įpareigoti atsakovą leisti pareiškėjui toliau dirbti ekologiškai ir laikytis prisiimtų įsipareigojimų.

5Pareiškėjas skunde (b. l. 2) nurodė, kad ekologinio ūkininkavimo taisyklės nebuvo pažeistos, o skundžiamu atsakovo sprendimu jam pritaikytos sankcijos yra per griežtos. VšĮ „Ekoagros“ 2013 m. rugsėjo 19 d. patikrinimui paėmė mėginį iš jo dirbamo lauko Nr. 1 KŽS 185506-6619. Tyrimui mėginys paimtas iš nedidelės lauko dalies, o ne iš viso lauko, todėl galėjo būti netikslus. Mėginyje rastas chemikalas „Dicofol“ (0,02 mg/kg) yra insekticidas (netinkamas jo auginamiems javams) ir lauke atsirado neaiškiomis aplinkybėmis. Pareiškėjo teigimu, minėtas laukas chemikalu „Dicofol“ galėjo būti užterštas iš gretimo lauko dirbimo metu arba naudotas kolūkių laikais ir likęs dirvoje (šis chemikalas dirvoje gali išlikti dešimtmečiais). Pareiškėjas šį plotą nuomojo ir dirbo tik dvejus metus, kas lauke ir kaip buvo auginama anksčiau jis informacijos neturi.

6Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčo lauką ekologiškai dirbo tik nuo 2013 m. sausio 1 d., 2012 m. šis laukas nebuvo deklaruotas ekologinei žemdirbystei, tačiau jame buvo auginami javai, nenaudojant jokių purškiamų chemikalų. Teigė, kad jokių cheminių medžiagų, tuo labiau draudžiamų, savo ūkiui nepirko ir nenaudojo. Šias aplinkybes patvirtina dokumentai bei gali patvirtinti kaimynystėje dirbantys ūkininkai. Pareiškėjo ūkis yra gavęs paramą iš ES fondų, todėl laikomasi visų prisiimtų įsipareigojimų. Patikrą ūkyje atliko VšĮ „Ekoagros“ ir Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistai, kurie, susipažinę su pateiktais dokumentais, nustatė, kad ūkyje nenaudoti jokie augalų apsaugos produktai. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad 2007–2013 m. ekologinės gamybos programos taisyklėse nėra nurodyta, jog ūkis nebus sertifikuojamas jeigu bus rasta chemikalų iš ankstesnių laikų. Todėl, vadovaujantis protingumo kriterijumi, jis neturėtų būti baudžiamas dėl cheminių medžiagų naudojimo, kadangi jų nenaudojo, rastas insekticidas javams netinkamas. Reikalavimą pareiškėjas pagrindė ir profesoriaus G. Staugaičio rašte išsakyta nuomone.

7Atsakovas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

8Atsakovas atsiliepime (b. l. 42–46) nurodė, kad 2010 m. balandžio 29 d. pareiškėjas ir VšĮ „Ekoagros“ sudarė sutartį Nr. SUT-K-10-00494 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pareiškėjas užsakė, kad VšĮ „Ekoagros“ atliktų jo vykdomos ekologinio žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimą ir išduotų patvirtinamąjį dokumentą, jei vykdoma veikla atitinka ES Reglamentų, nustatančių reikalavimus ekologiškų žemės ūkio produktų gamybai ir ženklinimui, Ekologinio žemės ūkio taisyklių ir kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus. Šia Sutartimi pareiškėjas įsipareigojo laikytis Reglamentų, nustatančių reikalavimus ekologiškų žemės ūkio produktų gamybai ir ženklinimui, Ekologinio žemės ūkio taisyklių ir kitų atsakovo raštu pateiktų dokumentų reikalavimų bei leisti atsakovui ir (ar) akreditavimo biuro atstovui išsamiai apžiūrėti ūkio subjektą, su ūkio subjektu susijusius dokumentus (ekologinės gamybos ir įprastinės gamybos vienetų) ir vykdomą užsakovo veiklą bei pateikti galiojančių dokumentų, reikalingų atlikti sertifikavimą, kopijas.

9Pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 19 d. ekologinio ūkio patikrinimo metu kilus įtarimui dėl neleistinų medžiagų ekologinėje gamyboje naudojimo, iš lauko Nr. 1 (bloko Nr. 185506-6619) buvo paimtas vasarinių kvietrugių ražienos su įvairių piktžolių liekanomis mėginys. Atlikus tyrimą nustatyta, kad paimtame mėginyje rasta pesticidų veikliosios medžiagos „Dicofol“ likučių. Sintetinio pesticido naudojimas vykdant ekologinio žemės ūkio veiklą yra draudžiamas. VšĮ „Ekoagros“ 2013 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. NUT-K-13-02403 pagrindu priėmė sprendimą nesertifikuoti pareiškėjo ūkio. Vadovaujantis neatitikčių vertinimo procedūros (PR-05), patvirtintos 2009 m. gegužės 27 d. VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus įsakymu Nr. V-36 (2013-06-03 įsakymo Nr. V-18 redakcija), A priedo 25 neatitiktimi, pareiškėjo ūkiui buvo pritaikyta V lygio neatitiktis – ūkio nesertifikavimas. Apeliacinė komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, jo netenkino ir paliko galioti VšĮ „Ekoagros“ sprendimą. Komisija pareiškėjo skundo taip pat netenkino.

10Atsakovas pažymėjo, kad ekologinis ūkininkavimas yra grindžiamas tinkamai rengiamais ir valdomais biologiniais procesais, pagrįstais ekologinėmis sistemomis, griežtai apribojant išorės medžiagų bei cheminės sintezės būdu gautų medžiagų naudojimą, todėl viso ūkio nesertifikavimas, jame radus neleistinų cheminių medžiagų, visiškai pateisina aplinkos apsaugos, gyvosios gamtos gerovės ir vartotojų pasitikėjimo tikslus, kurių siekiama vystant ekologinę gamybą. Kontrolės institucija ar įstaiga gali imti tyrimui ekologinei gamybai neleistinų produktų bandinius arba tikrinti ekologinės gamybos taisyklių neatitinkančius gamybos būdus. Tačiau tokia analizė atliekama įtarus, kad naudojami ekologinei gamybai neleistini produktai. Taigi VšĮ „Ekoagros“ iš laukų ar lauke esančių vietų, kuriose nėra įtarimą keliančių požymių, mėginių imti neprivalo.

11Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas pats nenaudojo neleistinų medžiagų savo ūkyje, neatleidžia jo nuo atsakomybės. Ūkio subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, atsakingas už tai, kad jo kontroliuojamoje ekologinės gamybos įmonėje būtų užtikrintas šio reglamento reikalavimų laikymasis. Vadovaujantis Neatitikčių vertinimo procedūros A priedo 25 p., poveikio priemonė netaikoma, jeigu lauko dalis sintetinėmis cheminėmis medžiagomis užteršta gretimo lauko dirbimo metu, ir apie tokį atvejį iki patikrinimo yra informuota sertifikavimo įstaiga. Tokiu atveju, laukui iš naujo yra taikomas pereinamasis laikotarpis, rašant įspėjimą (I lygio neatitiktis). Pareiškėjo atžvilgiu nustatyto pažeidimo aplinkybės neatitinka procedūros A priedo 25 p. nustatytų V lygio neatitikties taikymo išimčių, nes apie lauko apdorojimą sintetinėmis medžiagomis sertifikavimo įstaiga nebuvo informuota iki patikros. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atžvilgiu taikyti išimtį dėl procedūros A priedo 25 p. nustatyto ūkio nesertifikavimo nebuvo pagrindo. Taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo ūkyje draudžiama naudoti medžiaga atsirado būtent dėl ilgalaikio pesticido naudojimo praeityje, o ne dėl pareiškėjo draudžiamų veiksmų.

12Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Valstybinės augalininkystės tarnybos atlikti patikrinimai konstatuoja tik tuo metu nustatytą padėtį ir jokiu būdu nepanaikina kitų institucijų atliktų laboratorinių tyrimų rezultatų. Minėtos tarnybos patikrinimas atliktas vėliau nei VšĮ „Ekoagros“, o šių tikrinimų pagrindai ir elementai nėra tapatūs. Todėl pareiškėjo nurodyti Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenys nepatvirtina fakto, kad draudžiami chemikalai nebuvo naudojami, taip pat nėra pagrindas pastarojo patikrinimo metu nustatytus duomenis vertinti kitaip, nei tai padarė VšĮ „Ekoagros“. Atkreipė dėmesį į tai, nors pareiškėjas skunde teigia, jog neturi chemizuotos ūkio dalies nuo 2013 m. sausio 1 d., kasmetinės ūkio patikros metu (2013 m. rugsėjo 19 d.) protokole Nr. PAG-K-13-01054 užfiksuota (protokolas pasirašytas pareiškėjo), kad ūkis padalintas į dvi dalis – ekologinės gamybos dalį (38,47 ha) ir neekologinę ūkio dalį (24,87 ha), kurioje neribojamas cheminių medžiagų naudojimas. Be to, pagal Neatitikčių vertinimo procedūros (PR-05) 9 leidimo A priedą, jokios taikomų poveikių priemonių alternatyvos nėra leistinos.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pateiktame atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime (b. l. 38–39) nurodė, kad VšĮ „Ekoagros“ Neatitikčių dokumento A priedo 25 punkte nurodyta, kad patikros metu nustačius, jog sertifikuojamuose laukuose naudojamos neleistinos medžiagos, nustatoma V lygio neatitiktis ir taikoma poveikio priemonė – nesertifikavimas. Poveikio priemonė netaikoma tik dviem atvejais, tačiau ši išimtis pareiškėjo atveju negali būti taikoma. Pažymėjo, kad remiantis Reglamento 5 straipsnio 1 dalimi, tik Įgyvendinimo reglamento II priede išvardinti produktai gali būti naudojami augalų apsaugai. Pareiškėjo ūkyje rasta pesticido veiklioji medžiaga „Dicofol“ nėra įvardinta reglamento II priede, kaip leistina naudoti ekologinėje gamyboje. Atkreipė dėmesį, kad Reglamento 27 straipsnio 7 dalies b punkte įtvirtinta nuostata, draudžianti kontrolės įstaigoms savo nuožiūra taikyti šiame reglamente nustatytų ekologinės gamybos taisyklių išimtis.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos ekologinių ūkių asociacija pateiktame atsiliepime į skundą (b. l. 35–37) nurodė, kad patvarių organinių teršalų nustatymas ekologiniuose ūkiuose, tokių kaip „Dicofol“, yra pirmas atvejis Lietuvoje. Pareiškėjo ūkyje kasmetinio tikrinimo metu pesticidų naudojimo įtarimas kilo tik pirmų metų pereinamojo laikotarpio lauke, o tai ūkininkavimo praktikoje ypatingai reti atvejai, kai teršalų ieškoma P1 statuso laukuose. Pažymėjo, kad pagal ES reglamentus Nr. 889/2008 ir 834/2007 pirmus du metus ūkiui taikomas pereinamasis laikotarpis, kad dirvožemis apsivalytų nuo prieš tai ūkyje naudotų cheminių medžiagų ir kt. Pareiškėjo atveju pesticidų naudojimas pereinamojo laikotarpio metais sunkiai tikėtinas ir greičiausiai yra nesuirusių medžiagų likučiai iš laikotarpio, kuomet ši medžiaga buvo leidžiama naudoti. Vasarinių kviečių erkės nepuola, o veiklioji medžiaga „Dicofol“ skirta būtent erkių naikinimui. Lietuvoje nėra duomenų apie medžiagos „Docofol“ panaudojimą nuo 2008 metų.

16II.

17Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

18Teismas nustatė, kad pareiškėjas ir VšĮ „Ekoagros“ 2010 m. balandžio 29 d. sudarė sutartį Nr. SUT-K-10-00494, pagal kurią pareiškėjas užsakė VšĮ „Ekoagros“ atlikti jo vykdomos ekologinio žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimą ir išduotų patvirtinamąjį dokumentą, jei užsakovo vykdoma veikla atitinka Reglamentų, nustatančių reikalavimus ekologiškų žemės ūkio produktų gamybai ir ženklinimui, Ekologinio žemės ūkio taisyklių ir kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus. VšĮ „Ekoagros“ 2013 m. rugsėjo 9 d. atliko pareiškėjo valdomų laukų patikrą. Iš lauko Nr. 1 (bloko Nr. 185506-6619) buvo paimtas vasarinių kvietrugių ražienos su įvairių piktžolių liekanomis mėginys, kuris tyrimui buvo išsiųstas į akredituotą laboratoriją Vokietijoje „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ ir 2013 m. spalio 8 d. gautas atsakymas, kad paimtame mėginyje rasta pesticidų veikliosios medžiagos „Dicofol“ likučių. VšĮ „Ekoagros“, įvertinęs atlikto patikrinimo rezultatus, nutarė nesertifikuoti pareiškėjo ekologinei gamybai deklaruotų pasėlių plotų bei informuoti pareiškėją, kad Sutartis nuo 2013 m. lapkričio 15 d. nutraukiama.

19VšĮ „Ekoagros“ 2013 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. LSK-K-13-10023 nuo 2013 m. lapkričio 15 d. nutraukė su pareiškėju sudarytą Sutartį bei taikė A priedo 25 neatitiktį – viso ūkio nesertifikavimą. Apeliacinė komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl VšĮ „Ekoagros“ sprendimo, 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Komisijos 2014 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 3R-15(AG-407/04-2013) buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Apeliacinės komisijos sprendimo panaikinimo.

20Teismas nustatė, kad savo reikalavimus pareiškėjas grindžia tuo, jog mėginys tyrimui buvo paimtas iš nedidelės lauko dalies, todėl atlikti laboratoriniai tyrimai galimai yra netikslūs; ginčo lauke rastas chemikalas „Dicofol“ atsirado neaiškiomis aplinkybėmis, nes lauką pareiškėjas dirba neseniai, o informacijos kaip anksčiau buvo ūkininkaujama šiame lauke neturi; galimai lauko užterštumas likęs nuo kolūkio laikų; atsakovo taikytos sankcijos yra neproporcingos padarytam pažeidimui. Įvertinęs pareiškėjo keliamo ir byloje nagrinėtino ginčo pobūdį, teismas akcentavo, kad pareiškėjas, deklaruodamas apie vykdomą ekologinę žemės ūkio produktų gamybą, 2010 m. balandžio 29 d. Sutarties 2.1.1 punkte įsipareigojo laikytis Reglamentų, nustatančių reikalavimus ekologiškų žemės ūkio produktų gamybai ir ženklinimui, Ekologinio žemės ūkio taisyklių ir kitų atsakovo raštu pateiktų dokumentų reikalavimų. Byloje nėra ginčo dėl VšĮ „Ekoagros“ atlikto patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, kad pareiškėjo valdomame ir ekologinei gamybai deklaruotame lauke Nr. 1 (bloko Nr. 185506-6619) buvo rasta Įgyvendinimo reglamento II priede nenurodyto pesticido „Dicofol (Sum)“ veikliosios medžiagos (0,02 mg/kg).

21Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų aplinkybėms, jog ginčo laukas pesticidu galėjo būti užterštas gretimo lauko apdirbimo metu, ar tarša likusi nuo ankstesnių laikų, pagrįsti. VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-27 patvirtintos Mėginių atrinkimo procedūros 3.2 p. nustatyta, kad pagrindinis mėginiui keliamas reikalavimas – jis turi būti paimtas taip, kad atspindėtų norimo ištirti objekto charakteristikas (rekomenduojama imti iš tos vietos kur galima didžiausia tarša). Pareiškėjas dalyvavo mėginio iš ginčo lauko paėmimo procedūroje, buvo įspėtas apie įtarimus, kad šiame lauke naudoti pesticidai, ir savo parašu patvirtino, jog sutinka, kad mėginys būtų ištirtas laboratorijoje. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad mėginių paėmimo bei ginčo lauko užterštumo tyrimo procedūros nebuvo pažeistos.

22Teismas taip pat vertino, kad griežčiausios priemonės taikymas nagrinėjamu atveju, atitinka tikslus, kurių siekiama, bei leidžia kontrolės institucijoms efektyviai užtikrinti, jog į rinką nebūtų pateikti jokie su ekologine gamyba apgaulingai asocijuojami gaminiai. Todėl viso ūkio nesertifikavimas, jame radus neleistinų cheminių medžiagų, visiškai pateisina aplinkos apsaugos, gyvosios gamtos gerovės ir vartotojų pasitikėjimo tikslus, kurių siekiama vystant ekologinę gamybą. Taip pat pažymėjo, kad Neatitikčių vertinimo procedūroje nėra numatyta galimybė už minėtų neleistinų medžiagų naudojimą nesertifikuoti tik dalies ūkio, t. y. lokalizuotai neekologiniu pripažinti tik tą ūkio dalį, kurioje draudžiamos medžiagos buvo aptiktos, ar poveikio priemonę padaryti priklausomą nuo konkretaus neleistinų medžiagų kiekio. Nustačius neleistinų medžiagų panaudojimą ūkyje, jis nesertifikuojamas visas, o ne atitinkamos jo dalys, kuriose aptikta neleistinų medžiagų.

23Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, priėjo prie išvados, kad VšĮ „Ekoagros“ 2013 m. spalio 16 d. sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti Apeliacinės komisijos 2013 m. lapkričio 12 d. ir Komisijos 2014 m. sausio 13 d. sprendimus, kurie priimti pareiškėjo keliamą ginčą išnagrinėjus ikiteismine tvarka, taip pat atmetė. Skundo reikalavimą, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę leisti pareiškėjui toliau vykdyti ekologišką ūkininkavimą, laikė išvestiniu iš reikalavimo panaikinti VšĮ „Ekoagros“ 2013 m. spalio 16 d. sprendimą, todėl konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui siekiant vėl užsiimti ekologine gamyba, jam iš naujo bus taikomas teisės aktuose numatytas pereinamasis laikotarpis, todėl pareiškėjo teisė užsiimti ekologiniu ūkininkavimu iš esmės nėra paneigiama, tačiau ribojama laike.

24III.

25Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

26Pareiškėjas apeliaciniame skunde (b. l. 86–88) nurodo, kad ginčo laukas yra naujai įtrauktas į ekologinę gamybą (P1 statuso), todėl jam taikomas pereinamasis laikotarpis. Pareiškėjas Sutarties ir joje prisiimtų įsipareigojimų nepažeidė. Atsakovo sprendimas prieštarauja 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 nuostatoms bei priimant administracinį aktą buvo pažeistos viešojo administravimo subjektui suteiktos administracinės diskrecijos ribos. Pareiškėjas jokių cheminių preparatų deklaruotuose laukuose nenaudojo, todėl neturėjo pagrindo informuoti sertifikavimo įstaigos. Taip pat prašė vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika. Akcentavo, kad sankcija turi atitikti proporcingumo principą.

27Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 104–108) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti iš esmės atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais argumentais.

28Atsakovas papildomai nurodo, kad ginčo, jog pareiškėjo ūkyje buvo rastos neleistinos medžiagos, nėra, o teiginiams, kad pareiškėjas neleistinų medžiagų nenaudojo ir negalėjo naudoti, jokių įrodymų per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, nepateikta. Pareiškėjo atžvilgiu nustatyto pažeidimo aplinkybės neatitinka Procedūros A priedo 25 punkte nustatytų V lygio neatitikties taikymo išimčių - apie lauko apdorojimą sintetinėmis medžiagomis sertifikavimo įstaiga nebuvo informuota iki patikros, todėl pareiškėjo atžvilgiu taikyti išimtį dėl Procedūros A priedo 25 p. nustatyto ūkio nesertifikavimo nebuvo pagrindo. Pareiškėjui taikyta poveikio priemonė atitinka tikslus, kurių yra siekiama bei leidžia kontrolės institucijoms efektyviai užtikrinti, jog į rinką nebūtų pateikti jokie su ekologine gamyba apgaulingai asocijuojami gaminiai. Ekologinis ūkininkavimas yra grindžiamas tinkamai rengiamais ir valdomais biologiniais procesais, pagrįstais ekologinėmis sistemomis, griežtai apribojant išorės medžiagų bei cheminės sintezės būdu gautų medžiagų naudojimą. Todėl viso ūkio nesertifikavimas, jame radus neleistinų cheminių medžiagų, visiškai pateisina aplinkos apsaugos, gyvosios gamtos gerovės ir vartotojų pasitikėjimo tikslus, kurių siekiama vystant ekologinę gamybą.

29Nepagrįstais laiko pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, kad priimant administracinį aktą buvo pažeistos viešojo administravimo subjektui suteiktos administracinės diskrecijos ribos. VšĮ „Ekoagros“ yra kompetentinga nustatyti neatitikčių vertinimo procedūras bei taikyti priemones, kai nustatomi pažeidimai, taip pat, jų nesant, išduoti patvirtinamuosius dokumentus. Seniūnijoms nesuteikta kompetencija priimti sprendimus, vertinti bei teikti išvadas ekologinio ūkininkavimo kontrolės ir sertifikavimo srityje. Seniūnija neturi teisės išduoti pažymą, patvirtinančią arba paneigiančią tam tikrus faktus, aplinkybes, jų neidentifikavusi. Pareiškėjo pateiktose seniūnijų pažymose nurodyta informacija yra absoliučiai nepagrįsta, niekinė ir neteisėta. Akredituotos laboratorijos tyrimais nustatytas neleistinų medžiagų panaudojimas pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje, juolab administracinės bylos nagrinėjimo metu ginčo, kad pareiškėjo ūkyje buvo rastos neleistinos medžiagos, nėra.

30Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 101–102) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV.

33Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl VšĮ „Ekoagros“ 2013 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. LSK-K-13-10023, kuriuo atsisakyta sertifikuoti pareiškėjo ūkį, Apeliacinės komisijos 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. LSK-K-13-13797 ir VAGK 2014 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 3R-15(AG-407/04-2013), teisėtumo ir pagrįstumo.

34Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog pareiškėjas 2010 m. balandžio 29 d. su VšĮ „Ekoagros“ sudarė sutartį Nr. SUT-K-10-00494 (toliau – ir Sutartis) (b. l. 55–57), pagal kurią užsakė, kad atsakovas atliktų jo vykdomos ekologinio žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimą ir išduotų patvirtinamąjį dokumentą, jei jo vykdoma veikla atitinka Reglamentų, nustatančių reikalavimus ekologiškų žemės ūkio produktų gamybai ir ženklinimui, Ekologinio žemės ūkio taisyklių ir kitų Lietuvos Respublikos galiojančių teisės aktų reikalavimus.

35Pareiškėjas minėta Sutartimi inter alia įsipareigojo laikytis Reglamentų, nustatančių reikalavimus ekologiškų žemės ūkio produktų gamybai ir ženklinimui, Ekologinio žemės ūkio taisyklių ir kitų atsakovo raštu pateiktų dokumentų reikalavimų bei leisti atsakovui ir (ar) akreditavimo biuro atstovui išsamiai apžiūrėti ūkio subjektą, su ūkio subjektu susijusius dokumentus (ekologinės gamybos ir įprastinės gamybos vienetų) ir vykdomą užsakovo veiklą bei pateikti galiojančių dokumentų, reikalingų atlikti sertifikavimą, kopijas.

36Atsakovas 2013 m. rugsėjo 19 d. atliko pareiškėjo ūkio patikrą ir 2013 m. spalio 15 d. surašė nutarimą Nr. NUT-K-13-02403, kuriame nustatė, kad lauke Nr. 1 (1,39 ha), esančiame kontroliniame žemės sklype Nr. 185506-6619, rasta pesticido veikliosios medžiagos „Dicofol (Sum)“ likučių (b. l. 48–49), todėl nutarta nesertifikuoti pareiškėjo nurodytų plotų. VšĮ „Ekoagros“ 2013 m. spalio 16 d. raštu Nr. LSK-K-13-10023 informavo pareiškėją, kad 2013 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. NUT-K-13-02403 jo ūkiui taikoma V lygio neatitiktis – viso ūkio nesertifikavimas, taip pat, kad nuo 2013 m. lapkričio 15 d. nutraukiama su pareiškėju 2010 m. balandžio 29 d. sudaryta Sutartis (b. l. 47).

37Pareiškėjas su skundu kreipėsi į VšĮ „Ekoagros“ apeliacinę komisiją, kuri 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 5/2013 paliko galioti VšĮ „Ekoagros“ 2013 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. NUT-K-13-02403 priimtą sprendimą ir apie tai 2013 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. LSK-K-13-13797 informavo pareiškėją (b. l. 9). Pareiškėjas su skundu kreipėsi į VAGK, kuri 2014 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 3R-115(AG-407/04-2013) jo skundą atmetė.

38Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti nėra pagrindo, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės tvirtina, jog nesutinka su atsakovo sprendimu tuo aspektu, kad jis jokių draudžiamų medžiagų ūkyje nenaudojo ir įsipareigojimų nepažeidė, be to, paskirta sankcija yra neproporcinga.

39Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai (b. l. 50–57), kuriuos paneigiančių duomenų pareiškėjas nepateikė.

40Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad patikros metu pagal Mėginių atrinkimo procedūrą, patvirtintą VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-27 (2010 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-55 redakcija) (toliau – ir Mėginių atrinkimo procedūra) paimti mėginiai iš pareiškėjo ūkio lauko buvo pateikti akredituotai laboratorijai „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ ir 2013 m. spalio 8 d. gauta tyrimų ataskaita, kurioje nurodyta, kad pateiktame ekologiškų vasarinių kvietrugių ražienos su piktžolėmis mėginyje yra rasti dikofolo (sum) likučiai, kurių koncentracija 0,02 mg/kg. Dikofolas nėra įtrauktas į Tarybos Reglamento (EB) Nr. 889/2008 II priedą, todėl jo naudojimas ekologiškuose maisto produktuose yra draudžiamas (VAGK byla, b. l. 85–86). Pareiškėjas šioje tyrimų ataskaitoje pateiktų išvadų neginčijo, jas paneigiančių įrodymų byloje nėra pateikta. Mėginių atrinkimo procedūra nebuvo pažeista. Taigi abejoti tyrimų ataskaitoje pateiktais duomenimis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

41Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo pateiktos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Smilgių seniūnijos 2014 m. birželio 18 d. ir 2014 m. liepos 10 d. pažymos, kuriose nurodoma, kad pareiškėjo ekologinės gamybos visuose laukuose nebuvo naudojamos ekologinėje gamyboje neleidžiamos sintetinės trąšos ir augalų apsaugos priemonės, taip pat Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos tyrimų 2014 m. birželio 27 d. protokolai, kuriuose, atlikus dirvožemio, kurio mėginį pateikė pareiškėjas, tyrimą, dikofolo nerasta, nepaneigia akredituotos laboratorijos „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ pateiktų tyrimų išvadų.

42Pažymėtina ir tai, kad mėginių atrinkimo tyrimui procedūra yra reglamentuota Mėginių atrinkimo procedūroje, kuri, be kita ko, taip pat nenumato pareigos nustatyti procentinę užterštų laukų dalį, nes priemonės taikymas nėra susietas su neleistinų medžiagų panaudojimu konkrečioje ūkio dalyje ar su konkrečiu jų kiekiu. Priešingai – nepalankią pareiškėjui priemonę suponuoja ekologinio ūkio tarša neleistinomis medžiagomis ipso facto, ką atsakovas byloje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis bei nepažeisdamas atitinkamų procedūrų neabejotinai įrodė.

43Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad atsakovas VšĮ „Ekoagros“ yra kompetentingas nustatyti Neatitikčių vertinimo procedūras bei taikyti priemones, kai nustatomi pažeidimai. Atsakovo patvirtinta Neatitikčių vertinimo procedūra laikytina neatsiejama sutarčių dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimo ir patvirtinamųjų dokumentų išdavimo sąlyga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2012, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2664/2012).

44VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-36 patvirtintos (2013 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. V-18 redakcija) Neatitikčių vertinimo procedūros PER-05 (toliau – ir Neatitikčių vertinimo procedūra) priede A nurodyta, jog V lygio poveikio priemonė – vertinamos rūšies / srities / ūkio dalies / ūkio ir produkcijos nesertifikavimas – taikoma už sistemingai pasikartojančius pažeidimus, sintetinių medžiagų naudojimą, taip pat tuo atveju, jeigu nustatomi šiurkštūs pažeidimai, turintys įtakos sertifikuojamam plotui / gyvūnams ir produkcijai. Ši poveikio priemonė gali būti taikoma, kai yra klaidinama sertifikavimo įranga (klastojami dokumentai ir pan.), atsisakoma priimti tikrintoją ūkio / įmonės apžiūrai.

45Neatitikčių vertinimo procedūros priedo A 25 punkte nurodyta vertinama sritis – sintetinių trąšų, pesticidų, beicuotos sėklos ar kitų ekologinėje gamyboje neleidžiamų medžiagų panaudojimas sertifikuojamoje ūkio dalyje / visame ūkyje. Numatyta poveikio priemonė kiekvieną kartą – ūkio nesertifikavimas. Nurodyta, jog poveikio priemonė taikoma, jei patikros metu ar pagal laboratorinių tyrimų rezultatus nustatoma, kad sertifikuojamuose laukuose naudojamos ekologinėje gamyboje neleistinos medžiagos.

462007 m. birželio 28 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (toliau – ir Reglamentas, Reglamentas Nr. 834/2007) 12 straipsnyje yra įtvirtintos augalų produktų gamybos taisyklės. 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas; Reglamentas Nr. 889/2008) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei augalų negalima tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų ir ligų taikant Reglamento (EB) Nr. 834/2007 12 straipsnio 1 dalies a, b, c ir g punktuose nustatytas priemones, ekologinėje gamyboje gali būti naudojami tik šio reglamento II priede nurodyti produktai.

47Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad vasarinių kvietrugių lauke (ekologiškų vasarinių kvietrugių ražienos su piktžolėmis mėginyje) yra rasti dikofolo (sum) likučiai, kurių koncentracija 0,02 mg/kg. Dikofolas nėra įtrauktas į Tarybos Reglamento (EB) Nr. 889/2008 II priedą, todėl jo naudojimas ekologinėje gamyboje yra draudžiamas. Atsakovas, konstatavęs, kad ši rasta medžiaga nėra įvardinta Reglamento Nr. 889/2008 II priede kaip leistina naudoti ekologinėje gamyboje, todėl, nustatęs Neatitikčių vertinimo procedūros priedo A 25 punkte numatytą neatitiktį, pagrįstai taikė nurodytą poveikio priemonę – ūkio nesertifikavimą.

48Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad jam pritaikyta poveikio priemonė yra neproporcinga.

49Pažymėtina, jog ETT, analizuodamas proporcingumo principo taikymą, ūkinės veiklos apribojimams, yra pabrėžęs, jog kiekvieno ribojimo teisėtumas priklauso nuo to, ar draudžiančios priemonės yra tinkamos ir būtinos teisės akto numatytiems tikslams pasiekti. Tada, kai reikia pasirinkti vieną iš kelių priemonių, išeitis turėtų būti mažiausiai ribojanti priemonė, o atsiradę nuostoliai negali būti neproporcingi pasiektiems tikslams (žr., pvz., ESTT 1990 m. lapkričio 13 d. sprendimą The Queen v Minister of Agriculture, Fisheries and Food and Secretary of State for Health, ex parte: Fedesa and others (C-331/88, Rink. p. I-04023) (taip pat plačiau žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

50Nagrinėjamu atveju pareiškėjui pagal Neatitikčių vertinimo procedūros A priedo 25 neatitiktį pritaikyta V lygio neatitiktis savo esme atitinka Reglamento 30 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Iš Reglamento 30 straipsnio 1 dalies matyti, jog ją galima taikyti tik jeigu tai yra proporcinga pažeisto reikalavimo svarbai ir neteisėtos veiklos pobūdžiui bei konkrečioms aplinkybėms.

51Išanalizavus Neatitikčių vertinimo procedūrą matyti, jog ji sudaro prielaidas diferencijuoti ūkio subjektams taikomas poveikio priemones pagal jų daromą įtaką produkcijos ekologiškumui. Tuo tarpu už pažeidimą, kuris aktualus ir nagrinėjamam ginčui, t. y. neleistinų ekologinėje gamyboje cheminių medžiagų panaudojimą, yra taikoma griežčiausia poveikio priemonė – ūkio nesertifikavimas. Ši priemonė, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka tikslus, kurių yra siekiama bei leidžia kontrolės institucijoms efektyviai užtikrinti, jog į rinką nebūtų pateikti jokie su ekologine gamyba apgaulingai asocijuojami gaminiai. Akcentuotina, jog ekologinis ūkininkavimas yra grindžiamas tinkamai rengiamais ir valdomais biologiniais procesais, pagrįstais ekologinėmis sistemomis, griežtai apribojant išorės medžiagų bei cheminės sintezės būdu gautų medžiagų naudojimą (Reglamento 4 straipsnis). Todėl viso ūkio nesertifikavimas, jame radus neleistinų cheminių medžiagų, visiškai pateisina aplinkos apsaugos, gyvosios gamtos gerovės ir vartotojų pasitikėjimo tikslus, kurių siekiama vystant ekologinę gamybą.

52Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti yra ir pareiškėjo teiginiai dėl galimybės nesertifikuoti tik dalį jo ūkio. Neatitikčių vertinimo procedūra nenumato galimybės už neleistinų medžiagų naudojimą nesertifikuoti tik dalies ūkio, t. y. lokalizuotai neekologiniu pripažinti tik tą ūkio dalį, kurioje draudžiamos medžiagos buvo aptiktos, ar poveikio priemonę padaryti priklausomą nuo konkretaus neleistinų medžiagų kiekio. Tokia galimybė ekologiniais nesertifikuoti tik tų laukų, kuriuose minėtos medžiagos rastos, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų priešinga anksčiau išdėstytiems ekologinės gamybos tikslams, be kita ko, atsižvelgiant į visuotinai žinomą pesticidų gebėjimą skverbtis į dirvožemį, plisti vėjo pagalba bei šių cheminių medžiagų toksiškumą. Be to, pagal Reglamento 11 straipsnį visa žemės ūkio valda (jei ji nėra padalyta į aiškiai atskirtas dalis, kurios valdomos ne pagal ekologinės gamybos principus) turi būti valdoma laikantis ekologinei gamybai taikomų reikalavimų, o pagal Ekologinių žemės ūkio taisyklių 30 punktą įmonė sertifikavimo įstaigos kontroliuojama kaip atskiras ekologinės gamybos vienetas. Tai sudaro papildomą pagrindą teigti, jog nustačius neleistinų medžiagų panaudojimą ūkyje, jis nesertifikuojamas vientisai, o ne dalimis, kuriose jos yra aptiktos.

53Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, teismų praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

54Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

55Pareiškėjo K. Č. apeliacinį skundą atmesti.

56Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

57Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas K. Č. su skundu kreipėsi į Vilniaus... 5. Pareiškėjas skunde (b. l. 2) nurodė, kad ekologinio ūkininkavimo taisyklės... 6. Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčo lauką ekologiškai dirbo tik nuo 2013 m.... 7. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip... 8. Atsakovas atsiliepime (b. l. 42–46) nurodė, kad 2010 m. balandžio 29 d.... 9. Pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 19 d. ekologinio ūkio patikrinimo metu kilus... 10. Atsakovas pažymėjo, kad ekologinis ūkininkavimas yra grindžiamas tinkamai... 11. Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas pats nenaudojo... 12. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Valstybinės augalininkystės tarnybos... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime (b. l. 38–39) nurodė, kad VšĮ... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos ekologinių ūkių asociacija... 16. II.... 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu... 18. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ir VšĮ „Ekoagros“ 2010 m. balandžio... 19. VšĮ „Ekoagros“ 2013 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. LSK-K-13-10023 nuo 2013... 20. Teismas nustatė, kad savo reikalavimus pareiškėjas grindžia tuo, jog... 21. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų aplinkybėms, jog... 22. Teismas taip pat vertino, kad griežčiausios priemonės taikymas nagrinėjamu... 23. Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus,... 24. III.... 25. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus... 26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde (b. l. 86–88) nurodo, kad ginčo laukas... 27. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 104–108) prašo... 28. Atsakovas papildomai nurodo, kad ginčo, jog pareiškėjo ūkyje buvo rastos... 29. Nepagrįstais laiko pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, kad priimant... 30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV.... 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl VšĮ „Ekoagros“ 2013 m. spalio... 34. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog pareiškėjas 2010 m. balandžio 29... 35. Pareiškėjas minėta Sutartimi inter alia įsipareigojo laikytis Reglamentų,... 36. Atsakovas 2013 m. rugsėjo 19 d. atliko pareiškėjo ūkio patikrą ir 2013 m.... 37. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į VšĮ „Ekoagros“ apeliacinę... 38. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad skundžiami sprendimai yra... 39. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo... 40. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad patikros metu pagal Mėginių... 41. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo pateiktos Panevėžio rajono... 42. Pažymėtina ir tai, kad mėginių atrinkimo tyrimui procedūra yra... 43. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, jog Lietuvos... 44. VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-36... 45. Neatitikčių vertinimo procedūros priedo A 25 punkte nurodyta vertinama... 46. 2007 m. birželio 28 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės... 47. Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad vasarinių kvietrugių... 48. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo... 49. Pažymėtina, jog ETT, analizuodamas proporcingumo principo taikymą, ūkinės... 50. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui pagal Neatitikčių vertinimo procedūros A... 51. Išanalizavus Neatitikčių vertinimo procedūrą matyti, jog ji sudaro... 52. Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti yra ir pareiškėjo teiginiai dėl... 53. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės... 54. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 55. Pareiškėjo K. Č. apeliacinį skundą atmesti.... 56. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą... 57. Nutartis neskundžiama....