Byla 2SA-13-345/2013
Dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – UAB „Aliuminio konstrukcijos“, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, R. J., antstolis D. Š

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – UAB „Aliuminio konstrukcijos“, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, R. J., antstolis D. Š..

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti antstolio D. Š. 2012-07-09 patvarkymą ir atšaukti paskelbtas varžytynes. Nurodė, kad ji yra vienintelė IĮ „Draustera“ savininkė, todėl išieškojimas galimas tik iš IĮ „Draustera“ ir pareiškėjos turto, tuo tarpu antstolis 2012-07-09 patvarkymu informavo, kad yra atliktas pareiškėjai ir jos vyrui priklausančio turto – dviejų žemės sklypų – įvertinimas bei paskelbtos šių sklypų varžytynės. Šis antstolio veiksmas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis imperatyvias teisės aktų nuostatas, nes pareiškėjos sutuoktinis nėra IĮ „Draustera“ savininkas, todėl išieškojimas negali būti nukreipiamas į jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Antstolis privalėjo vadovautis CPK 667 str. nuostatomis ir nustatęs, kad minėti žemės sklypai priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pateikti šią informaciją išieškotojams, kad pastarieji kreiptųsi į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Tik teismui nustačius pareiškėjai priklausančio turto dalį, antstolis galėjo priimti patvarkymą dėl varžytynių.

5Antstolis D. Š. atsilepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal bendrą taisyklę turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise, tačiau individualios įmonės savininkui ir jo sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas perduodamas individualiai įmonei patikėjimo teise, jeigu sutuoktiniai nesusitaria kitaip. Santuokos metu įsteigta individuali įmonė iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl individuali įmonė, nors registruota vieno iš sutuoktinių vardu, pagal CK 3.88 str. 1 d. 4 p. pripažįstama bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Todėl iš santuokos metu įsteigtos individualios įmonės veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto.

6Suinteresuotas asmuo R. J. atsiliepimu visiškai sutiko su pareiškėjos skundu ir išdėstytais argumentais, palaikė skunde išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad jis nėra kam nors skolingas, todėl negalima parduoti iš varžytynių jo turto dalies. Antstolis privalėjo pasiūlyti išieškotojams kreiptis dėl pareiškėjos turto dalies nustatymo. Tik dėl pareiškėjos turto dalies galėtų būti skelbiamos varžytynės.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

8Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. spalio 19 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino antstolio D. Š. 2012-07-09 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0178/11/00109 parduoti iš varžytynių žemės sklypą, esantį Linartų k., Šiaulių r., ir žemės sklypą, esantį SB „Linartai“, Šiaulių r. Teismas padarė išvadą, kad antstolis neteisėtai nukreipė išieškojimą į R. J. priklausančią turto dalį, tuo pačiu neteisėtai 2012-07-09 patvarkymu nutarė parduoti iš varžytynių žemės sklypus, nenustačius teismine tvarka skolininko turto dalies pagal CPK 667 straipsnio nuostatas. Teismas konstatavo, kad minėtu pagrindu pareiškėja skundo padavimo dieną pagrįstai prašė įpareigoti antstolį atšaukti paskelbtas varžytynes, tačiau atsižvelgiant į tai, kad varžytynių data jau yra pasibaigusi (varžytynės turėjo vykti 2012-08-20), nėra tikslinga įpareigoti antstolį atšaukti šias varžytynes (CPK 3 str. 1 ir 7 d., 185 str.).

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis D. Š. prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – palikti antstolio patvarkymus galioti visa apimtimi. Nurodo, kad individuali įmonė ir jos savininkas yra savarankiški civilinių teisinių santykių subjektai, galintys prisiimti atskiras prievoles ir pagal jas atsakyti. Tuo atveju jei individualios įmonės turto nepakanka, kyla įmonės savininko atsakomybė. Iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinio bendro turto. Taigi antstolis nukreipęs išieškojimą į R. J. vardu registruotą turtą, kuris buvo įgytas santuokos metu, nepažeidė galiojančio teisinio reglamentavimo, nes prievolė taip pat atsirado sutuoktinių santuokos metu.

11Atsiliepimu į atskirąjį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos prašo civilinė bylą spręsti teismo nuožiūra.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas netenkintinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

15Byloje nustatyta, kad antstolis D. Š. vykdo išieškojimą iš skolininko IĮ „Draustera“ pagal Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2011-02-15 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-12 vykdomąjį raštą (išieškotojas UAB „Aliuminio konstrukcijos“). 2012-07-09 patvarkymu antstolis nutarė parduoti iš varžytynių žemės sklypą, esantį Linartų k., Šiaulių r., ir žemės sklypą, esantį SB „Linartai“, Šiaulių r., nurodydamas, kad minėtas turtas priklauso IĮ „Draustera“ savininkei L. J. (b.l. 8). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog kad antstolis neteisėtai nukreipė išieškojimą į R. J. priklausančią turto dalį, tuo pačiu neteisėtai 2012-07-09 patvarkymu nutarė parduoti iš varžytynių žemės sklypus, nenustačius teismine tvarka skolininko turto dalies pagal CPK 667 straipsnio nuostatas. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodo, kad antstolis nukreipęs išieškojimą į R. J. vardu registruotą turtą, kuris buvo įgytas santuokos metu, nepažeidė galiojančio teisinio reglamentavimo, nes iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinio bendro turto. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto motyvacija nesutinka.

16Išieškojimas galimas tik iš fizinių ir juridinių asmenų, kurių prievolė kreditoriui nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kitu vykdytinu dokumentu, kurie yra pagrindas išduoti vykdomąją dokumentą (arba yra kartu ir vykdomieji dokumentai). Vykdomasis dokumentas yra visų vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, t. y. atlikti vykdymo veiksmus be vykdomojo dokumento draudžiama (CPK 586 straipsnis). Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Tokiu būdu antstolis, kuriam pateikiamas vykdomasis dokumentas, informuojamas apie skolininką, iš kurio turi būti išieškoma, kartu ir apie jo atsakomybę – ji asmeninė, subsidiarioji ar solidarioji. Jeigu, vykdant vykdomąjį dokumentą, paaiškėja, kad išieškojimas turi būti vykdomas ne tik iš vykdomajame dokumente nurodyto skolininko, bet ir trečiųjų asmenų (pvz., sutuoktinio), kurie nenurodyti vykdomajame dokumente ir dėl kurių nebuvo priimta teismo sprendimo, turto, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl išieškojimo iš šių asmenų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, išaiškinta, kad jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-7-114/2008; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Tokiu atveju antstolis neturi galimybės pasinaudoti teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutais, nes naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; 2011 m. liepos 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolis R. V. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-333/2011). Nors šie išaiškinimai suformuluoti išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles bylose, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie taikytini ne tik tuo atveju, kai nėra priimto teismo sprendimo ir nėra vykdomojo dokumento dėl vieno iš sutuoktinių, bet ir kitais atvejais, kai sprendimas priimtas ir vykdomasis raštas išduotas dėl vieno skolininko, o išieškojimas pagal prievolės prigimtį gali būti vykdomas ne tik iš jo, bet ir iš kito asmens. Prievolės pobūdžio nustatymas yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva.

17Pagal Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. CPK 673 straipsnyje nustatyta, kad jei individuali įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą. Kadangi IĮ „Draustera“ yra neribotos atsakomybės juridinis asmuo, tai pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį ir CPK 673 straipsnį įmonės savininkė L. J. savo turtu atsako už įmonės prievoles. Todėl antstolis vykdymo procese turi teisę pats spręsti dėl išieškojimo nukreipimo į įmonės savininkės L. J. turtą, o ne ir įmonės savininkės L. J. sutuoktinio R. J. turtą. Šios apeliacinio teismo išvados jau buvo padarytos ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartyje nagrinėjant klausimą, ar antstolis D. Š. pradėdamas išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-12 vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje Nr. 2-6856-728/2010 dėl 8 264,84 Lt skolos ir 8,28 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą išieškojimo iš skolininko IĮ „Draustera“, kuris vykdymo proceso metu nustatęs, kad skolininkas registruoto ar kito turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, neturi, antstolis 2011-03-31 ir 2011-03-02 turto arešto aktais areštavo įmonės savininkės L. J. ir jos sutuoktinio R. J. turtą. Taigi nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad prievolės pobūdžio nustatymas vykdymo procese negalimas ir skolininku pagal vykdomąjį dokumentą yra vienas iš sutuoktinių, antstolis, atliekantis vykdymo veiksmus pagal tokį vykdomąjį dokumentą, neturi teisės nei pats spręsti, nei kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko prievolės pobūdį, dėl ko laikytina, jog antstolis neteisėtai nukreipė išieškojimą į R. J. priklausančią turto dalį, tuo pačiu neteisėtai 2012-07-09 patvarkymu nutarė parduoti iš varžytynių žemės sklypus, nenustačius teismine tvarka skolininko turto dalies pagal CPK 667 straipsnio nuostatas.

18Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, antstolis nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

20Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai