Byla 2-2547-792/2014
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovei D. Ž., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Ramutei Klinkovienei, atsakovui S. G., atsakovo atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovui S. G. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė D. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. G. dėl 4000,00 Lt skolos, 4200,00 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, jog 2011-12-29 tarp I. B. ir S. G. buvo pasirašyta skolos sutartis, kuria S. G. pasiskolino iš I. B. 4000,00 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti 2012 m. birželio mėn. su 5 procentų dydžio mėnesio palūkanomis. 2012-12-22 I. B. mirė, jo turto paveldėtoja yra ji, t.y. ieškovė. Teigia, jog atsakovas buvo pažįstamas su I. B. šeima, todėl iškart po jo mirties jai žadėjo grąžinti pasiskolintus pinigus ir sumokėti palūkanas, tačiau vėliau pradėjo jos vengti, neatsakinėti į skambučius, todėl mano, kad atsakovas vengia prievolės vykdymo (b. l. 2-3).

3Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog prievolę I. B. įvykdė, jokių pretenzijų dėl prievolės nevykdymo I. B. jam nereiškė. Pažymi, jog ieškovė nedalyvavo sudarant paskolos sutartį, todėl niekada nežinojo ir negali žinoti, kokie prievoliniai santykiai susikūrė tarp jo ir I. B.. Kartu prašo priteisti neturtinę žalą bei skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (b. l. 39-41).

4Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovė ieškinio reikalavimus palaiko ir prašo ieškinį tenkinti, atsakovas bei jo atstovas prašo ieškinį atmesti.

5Ieškinys atmestinas.

6Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2011-12-29 tarp S. G. ir I. B. buvo pasirašyta skolos sutartis, pagal kurią S. G. pasiskolino iš I. B. 4000,00 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti 2012 m. birželio mėn. su 5 procentų dydžio mėnesio palūkanomis (b. l. 6). 2012-12-22 I. B. mirė (b. l. 7), mirusiojo I. B. visą turtą, kuris jam priklausė, tame tarpe visas reikalavimo teises paveldėjo jo duktė D. Ž. (b. l. 9). Ieškovė D. Ž. teigia, jog atsakovas S. G. negrąžino paskolos nustatytu laiku, atsakovas S. G. tai neigia, t.y. nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo iš paskolos teisinių santykių.

7Teismas pažymi, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

8Dėl paskolos teisinių santykių

9Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.870 str. apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Nustatyta, jog 2011-12-29 tarp S. G. ir I. B. buvo pasirašyta skolos sutartis, pagal kurią S. G. pasiskolino iš I. B. 4000,00 Lt. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl paskolos suteikimo nekilo, atsakovas S. G. pripažįsta, jog pasiskolino pinigus iš I. B.. Tačiau šalys nesutaria dėl paskolos grąžinimo. CK 6.65 str. 1 d. nustatyta, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą. Taigi įstatyme reikalaujama, kad pakvitavime būtų nurodyta informacija apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą. CK 6.65 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą gražinamame skolos dokumente. Jeigu įvykdoma ne visa prievolė arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, jis turi teisę pasilikti skolos dokumentą, tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavimą. CK 6.65 str. 3 d. nustatyta, jog jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą arba grąžinti skolos dokumentą, tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą. Tokie yra bendrieji prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuojantys įstatymų reikalavimai (CK 6.65 str. 1- 3 dalys). Nagrinėjamoje byloje neginčijama, jog 2011-12-29 skolos raštelio (b. l. 6) originalas, kuriame 4000,00 Lt paskolos grąžinimo terminas numatytas 2012 m. birželio mėn. yra likęs pas ieškovę (kreditoriaus dukterį) (šiuo metu originalas yra civilinėje byloje). Minėtame paskolos raštelyje jokių įrašų padarymo (pakvitavimo) apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą nėra. Tačiau atsakovas byloje pateikė 2012-07-01 atsiskaitymo sutartį, kurioje nurodyta, jog S. G. I. B. grąžino skolą (4000,00 Lt) bei 5 procentų dydžio palūkanas – 1200,00 Lt (b.l. 42). Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu prievolę priimantis kreditorius pakvitavime nenurodo jokių pastabų dėl prievolės įvykdymo, preziumuojama, kad prievolės įvykdymo priėmimas reiškia tinkamą jos įvykdymą (CK 6.123 str. 1 d., 6.65 str. 1 d.). Tokiais atvejais pareiga įrodyti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka pakvitavimą be pastabų apie įvykdymo tinkamumą išdavusiam kreditoriui (CK 6.123 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010). Taigi, priešingai nei teismo posėdžio nurodė ieškovė, įrodinėjimo pareiga nagrinėjamu atveju tenka ne atsakovui (pareiga įrodyti, kad prievolė įvykdyta), bet ieškovei (pareiga įrodyti, kad prievolė neįvykdyta). Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė atsakovo prievolės neįvykdymo fakto. Tokia išvada darytina dėl tokių priežasčių. Pirma, kaip minėta, atsakovas pateikė 2012-07-01 atsiskaitymo sutartį, kurioje padarytas įrašas „Pinigus gavau. I. B.“ bei parašas. Ieškovei suabejojus minėto parašo autentiškumu, buvo paskirta rašysenos ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-06-30 ekspertizės akte Nr. 11K-75(14) konstatuota, jog įvertinus parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių skirtumus ir sutapimus, nustatyta, kad nei vieni, nei kiti nesudaro požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai. Nustatyti sutampantys požymiai nesudaro individualios požymių visumos, o vertinant besiskiriančius požymius, nenustatyta, ar tai kito asmens rašysenos požymiai, ar tai I. B. parašų požymių variantiškumas, neatsispindėjęs lyginimui pateiktuose pavyzdžiuose (b.l. 65-67). Dėl šių priežasčių, kaip nurodė ekspertai, nebuvo galima nustatyti, ar 2012-07-01 atsiskaitymo sutartyje pasirašė I. B. ar kitas asmuo. Teismas pažymi, jog ekspertai nenustatė dokumento suklastojimo požymių. Antra, pinigų sumą, kaip nurodyta skolos sutartyje, atsakovas turėjo grąžinti iki 2012 m. birželio mėn. Paskolos davėjas I. B. mirė 2012-12-22, tačiau jokių duomenų, kad I. B. reikalautų grąžinti skolą, byloje nepateikta. Trečia, byloje taip pat nepateikta jokių rašytinių duomenų, įrodančių, jog po I. B. mirties jo reikalavimo teisių paveldėtoja, t.y. ieškovė, reikalavo grąžinti skolą. Ketvirta, ieškovės pozicija ginant savo pažeistas teises, priešingai nei atsakovo, nėra nenuosekli, be to, ieškovės prašyti šaukti liudytojai teismo posėdžio metu nurodė viena kitai bei bylos medžiagai prieštaraujančias aplinkybes. Pavyzdžiui, liudytojas A. Ž. (ieškovės sutuoktinis) parodė, jog I. B. laidotuvių metu paklausė atsakovo S. G. apie skolos grąžinimą, jam S. G. nurodė, jog skolą grąžins, tačiau vėliau apklausos metu liudytojas paminėjo, jog apie skolą sužinojo praėjus 2-3 savaitėms po laidotuvių. Taip pat liudytojas A. Ž. negalėjo tiksliai ir konkrečiai nurodyti asmenį, kuris jam pasakė apie S. G. bei I. B. paskolos teisinius santykius – nurodė vieną asmenį (sutuoktinę), vėliau kitą (liudytoją A. V.). Liudytoja S. P. parodė, jog laidotuvių metu girdėjo S. G. pasakytą frazę apie pažadą grąžinti skolą, tačiau negalėjo konkrečiai nurodyti jokių kitų pokalbio detalių, asmenų, dalyvavusių bei girdėjusių pokalbį ir pan. Kartu pažymėtina, jog teismo posėdžio metu liudytoja S. P. parodė, jog pati ieškovei išreiškė norą („pasisiūlė“) būti liudytoja. Taip pat pažymėtina, jog liudytojos A. V. apklausos metu paaiškėjo tariama aplinkybė apie I. B. ir A. V. gyvenimą kartu, A. V. surastą skolos sutartį, tačiau teismui jokių duomenų, įrodančius minėtus teiginius, pateikta nebuvo.

10Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimai neįrodyti, todėl atmestini. Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą - ieškinio patenkinimą - asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 str. 1 d.).

11Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

12Nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t.y. ieškinio pareiškimą. Piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme. Piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis pripažįstama ir tokia faktinė situacija, kai galima konstatuoti, kad šalis sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

13Šioje byloje nėra teisinių pagrindų konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Jos reikalavimai dėl skolos priteisimo grindžiami įstatyme nustatyta teise pareikšti tokio pobūdžio ieškinį. Vien faktas, kad ieškovė pareiškė ieškinį, savaime negali būti piktnaudžiavimo teise patvirtinimas, nes tokią teisę ieškovei nustato CPK 5 str. 1 d. bei garantuoja procesinis dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.).

14Atsakovas taip pat atsiliepime bei baigiamosiose kalbose pateikė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir ikiteisminio tyrimo ieškovės bei liudytojų atžvilgiu pradėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pateikęs reikalavimo (pavyzdžiui, priešieškinio) dėl neturtinės žalos atlyginimo bei nesant duomenų apie atliktas nusikalstamas veikas, atsisakytina tenkinti minėtus atsakovo reikalavimus.

15Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

16CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.), todėl valstybei iš ieškovės priteistini 640,00 Lt (b. l. 101). Ieškovei D. Ž. grąžintini permokėti 9,70 Lt už ekspertizės atlikimą.

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str.,

Nutarė

18ieškinį atmesti.

19Priteisti iš ieškovės D. Ž. 640,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

20Grąžinti ieškovei D. Ž. 9,70 Lt (2014-02-05 mokėjimo nurodymas, AB SEB, gavėjas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas).

21Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius,... 2. ieškovė D. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. G. dėl 4000,00... 3. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodo,... 4. Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovė ieškinio reikalavimus... 5. Ieškinys atmestinas.... 6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2011-12-29 tarp S. G. ir I. B. buvo... 7. Teismas pažymi, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis... 8. Dėl paskolos teisinių santykių... 9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.870 str. apibrėžta... 10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškinio... 11. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis... 12. Nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas prašymas skirti ieškovei baudą už... 13. Šioje byloje nėra teisinių pagrindų konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimo... 14. Atsakovas taip pat atsiliepime bei baigiamosiose kalbose pateikė reikalavimą... 15. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 16. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268... 18. ieškinį atmesti.... 19. Priteisti iš ieškovės D. Ž. 640,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės... 20. Grąžinti ieškovei D. Ž. 9,70 Lt (2014-02-05 mokėjimo nurodymas, AB SEB,... 21. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...