Byla A-602-616-13

Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja) teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Utenos rajono aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Ūrus“ ir Ko (toliau - ir UAB ,,Ūrus“ ir Ko; pareiškėjas; Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra; atsakovas) 2012 m. birželio 5 d. raštu Nr. (2.1)-A4-1749 ,,Dėl skundo Nr. 154 tyrimo“ (toliau – ir Raštas) priimtą individualų administracinį aktą; 2) įpareigoti Agentūrą priimti Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį sprendimą, t. y sprendimą, įpareigojantį konstatuoti: a) kad Utenos RAAD Utenos rajono agentūros (toliau – ir Utenos rajono agentūra) 2012 m. kovo 5 ir 7 d. bei balandžio 25 d. atlikti UAB ,,Ūrus“ ir Ko patikrinimai pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelėse ( - ) ir ( - ) buvo neteisėti ir atsakingiems asmenims taikyti drausminę atsakomybę; b) kad pagal Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Utenos RAAD) nedelsiant privalėjo atkurti UAB ,,Ūrus“ ir Ko pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelės ( - ) registraciją Atliekas tvarkančių įmonių registre (toliau – ir Registras); c) kad Visagino savivaldybės agentūra 2012 m. balandžio 23 d. raštu Nr. (9.17)-12-s-77 ,,Dėl pavojingų atliekų tvarkymo“ adresuotu VĮ ,,Ignalinos atominė elektrinė“ diskreditavo UAB ,,Ūrus“ ir Ko“ ir už tai atsakingiems asmenims taikyti drausminę atsakomybę.

5Pareiškėjas skunde (t. I, b. l. 1-7) nurodė, kad Agentūra Raštu atsakydama į pareiškėjo 2012 m. gegužės 7 d. skundą „Dėl Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento veiksmų“ ir 2012 m. kovo 7 d. raštą „Dėl Utenos RAAD Utenos rajono agentūros pareigūnų patikrinimo“, priėmė individualų administracinį aktą, kuris yra neišsamus ir neteisėtas. Nurodė, kad 2012 m. kovo 5 d. patikrinimas prieš jį perkeliant į šią datą buvo suplanuotas atlikti 2012 m. vasario 13 d., nors Utenos rajono agentūros 2012 metų patikrinimo planas Utenos RAAD direktoriaus įsakymu Nr. v-18 buvo patvirtintas tik 2012 m. vasario 15 d., kas reiškia, kad Utenos rajono agentūra, pranešdama apie būsimą tariamą planinį patikrinimą, patvirtinto patikrinimų plano 2012 metams neturėjo. Teigė, jog šios aplinkybės patvirtino, kad Utenos RAAD nesilaikė teisės aktų reikalavimų, Bendrovę tikrino be teisėto pagrindo, Utenos RAAD pareigūnai savivaliavo bei viršijo valstybiniams aplinkos apsaugos pareigūnams priskirtas funkcijas, sąmoningai ir tendencingai trukdė įmonei vykdyti ūkinę veiklą, bei ją diskreditavo. Atliekant patikrinimą, nebuvo nurodyta kokios institucijos pavedimu jis buvo pradėtas. Nurodė, kad patikrinime dalyvavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vyr. specialistas A. N., kuriam pagal aplinkos ministro 2004 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. D1-8 ,,Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių suteikimo“, nėra suteiktos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno galios. Pažymėjo, jog minėtas asmuo, patikrinime dalyvavęs neteisėtai, net pasirašė 2012 m. kovo 20 d. patikrinimo akte. Teigė, kad 2012 m. kovo 7 d. patikrinimas taip pat buvo atliekamas be pavedimo, įsakymo ar pan., be to agentūros pareigūnai atsisakė pasirašyti Valstybinių kontrolės institucijų atliekamų patikrinimų registracijos žurnalą (toliau – ir Žurnalas), tuo viršydami savo įgaliojimus ir pažeisdami teisės aktų reikalavimus. Manė, kad už tai jiems turi būti taikoma drausminė atsakomybė. Bendrovė skunde nurodė, kad atliekų tvarkymo aikštelėje 2012 m. balandžio 25 d. be pavedimo, t. y. neteisėtai lankėsi Utenos RAAD pareigūnas R. M., tačiau atsakovas dėl šio asmens Rašte nepasisakė, vertino kitą, bendrovei nežinomą 2012 m. balandžio 27 d. patikrinimo atvejį. Teigė, kad Panevėžio apygardos administraciniam teismui priėmus 2012 m. balandžio 2 d. nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagal Bendrovės prašymą, Utenos RAAD privalėjo nedelsiant atstatyti UAB „Ūrus“ ir Ko pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelės ( - ) registraciją Registre, tačiau tai padarė tik po daugiau nei trijų savaičių, t. y. 2012 m. balandžio 27 d. Be to, atstatydama registracijos Registrą jame atspindėjo dviprasmišką informaciją. Nesutiko su atsakovo Rašte pateikta išvada, kad Utenos RAAD, priėmus minėtą teismo nutartį neprivalėjo atstatyti pareiškėjo pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelės ( - ) registracijos Registre, nes Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. Dl-461 „Dėl Atliekas tvarkančių įmonių registracijos instrukcijos patvirtinimo“ 12 p. aiškiai numato, kad įmonės registracija Registre galioja Leidimo (šiuo atveju TIPK leidimo) galiojimo laiką. Pažymėjo, kad Visagino savivaldybės agentūra 2012 m. balandžio 23 d. rašte ,,Dėl pavojingų atliekų tvarkymo“, adresuotame VĮ ,,Ignalinos atominė elektrinė“, nurodė klaidinančią informaciją, kad tuo metu (2012 m. balandžio 24 d.) UAB „Ūrus“ ir Ko išduota Pavojingų atliekų tvarkymo licencija neleidžia tvarkyti pavojingas atliekas (smulkinti) Utenos RAAD teritorijoje ir tuo diskreditavo bendrovę. Be to Visagino savivaldybės agentūros vedėjas V. K. dėl susidariusios situacijos melagingai aiškino, kad jo nuomonę neteisingai interpretavo VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ darbuotojai, nors jo pasirašytas raštas liudija priešingai. Teigė, kad atsakovas, nagrinėdamas skundą, privalėjo konstatuoti, jog Visagino savivaldybės agentūros vedėjas V. K. šiais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą ir už tai taikyti drausminę atsakomybę, tačiau nepagrįstai nurodė, kad nėra numatyta galimybė nagrinėti ar vertinti pareigūnų privačiuose pokalbiuose išsakytos informacijos. Nurodė, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė patraukti drausminėn atsakomybėn kaltus asmenis, teigdamas, kad drausminių nuobaudų skyrimą turėtų inicijuoti Utenos RAAD direktorius, kuris pats yra pažeidęs tarnybinę drausmę ir etiką.

6Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsiliepime (t. I, b. l. 118-121) nurodė, kad 2012 m. kovo 5, 7 d. atlikti patikrinimai buvo atliekami vadovaujantis Utenos rajono agentūros 2012 m. patikrinimų planu, įtvirtintu Utenos RAAD direktoriaus 2012 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-18. Rašte buvo konstatuota, kad Utenos RAAD agentūrų objektų patikrinimo planai 2012 m. internetinėje svetainėje buvo paskelbti 2012 m. kovo 14 d., po to, kai buvo vykdomi pareiškėjo patikrinimai ir taip nesilaikyta VAĮ 364 straipsnio 6 dalies reikalavimų. Rašte buvo pažymėta, kad apie patikrinimo datos perkėlimą į 2012 m. kovo 5 d. pareiškėjas buvo pakartotinai informuotas raštu. Nors Utenos RAAD nepaskelbė planinių patikrinimų planų nustatyta tvarka, pareiškėjas buvo informuotas apie būsimą planinį patikrinimą iš anksto ir tai nesudarė pagrindo minėtus patikrinimus pripažinti neteisėtais. Teigė, kad pareiškėjo argumentai dėl Utenos RAAD pareigūnų neveikimo nepasirašant pateiktame Žurnale nepagrįsti. Nurodė, jog teismui pateiktas Žurnalo išrašas nebuvo nustatyta tvarka patvirtintas, nebuvo kopijos tikrumo žymos. Atsižvelgiant į Žurnalo tituliniame puslapyje nurodytą pildymo pradžios datą („2008 m. rugpjūčio mėn.“) ir tai, kad lape, pažymėtame skaičiumi „2“, pirmuoju eilės numeriu padarytas įrašas dėl Utenos RAAD patikrinimo atlikto 2012 m. kovo 7 d., atsakovui kilo abejonių, ar pateiktas Žurnalas buvo nuosekliai pildomas nuo pat 2008 m., ar yra ir ankstesnių metų įrašai. Pareiškėjo vykdančiojo direktoriaus parašu patvirtintas įrašas, kad Utenos RAAD pareigūnai „atsisakė pasirašyti“, atsakovui kėlė abejonių. Manė, jog jei pareigūnai iš tiesų atsisakė pasirašyti pareiškėjo pateiktame Žurnale, siekiant tai objektyviai patvirtinti turėjo būti pakviesti liudytojai. Pažymėjo, jog Agentūros išvada, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. laikinai sustabdžius Utenos RAAD sprendimo „Dėl TIPK leidimo panaikinimo“ galiojimą, Utenos RAAD neturi pareigos nedelsiant atstatyti įmonės registraciją Registre, buvo tik metodiškai vadovaujančios institucijos pozicija. Utenos RAAD kaip savarankiškas viešojo administravimo subjektas išsaugo teisę savarankiškai priimti atitinkamus sprendimus dėl Registro tvarkymo klausimų. Nurodė, jog pagal Atliekų tvarkymo taisykles, Registro tvarkytojai yra regiono aplinkos apsaugos departamentai, todėl Agentūra neturi kompetencijos spręsti dėl techninių Registro tvarkymo klausimų. Pažymėjo, kad pareiškėjo teiginys dėl Registro įrašų dviprasmiškumo yra nepagrįstas. Nurodė, kad Atliekas tvarkančių įmonių registracijos instrukcija nenumato duomenų atstatymo į buvusią padėtį, todėl Utenos RAAD pagrįstai taikė perregistravimo procedūrą. Pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo patirtą materialinę ir moralinę žalą dėl ilgai užtrukusių Registro duomenų atstatymo procedūrų. Pažymėjo, kad pagal VAĮ 364 straipsnio ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatas, planinius ūkio subjektų veiklos patikrinimus vykdo priežiūrą atliekantys subjektai bei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Tačiau šios nuostatos nereiškia, kad ūkio subjekto verslo patikrinime negali dalyvauti kiti dalyvaujantys asmenys, kurie gali stebėti vykstantį patikrinimą ir kaip liudytojai ar specialių žinių turintys asmenys patvirtinti patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes. Nurodė, kad Utenos RAAD Visagino savivaldybės agentūra, surašydama 2012 m. balandžio 23 d. raštą ,,Dėl pavojingų atliekų tvarkymo“, nurodydama, jog „šiuo metu (2012 m. balandžio 24 d.) UAB „Ūrus“ ir Ko išduota Pavojingų atliekų tvarkymo licencija, kuri neleidžia tvarkyti pavojingas atliekas (smulkinti) Utenos RAAD teritorijoje“, nežinojo apie tą pačią dieną priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 1-3016-643/2012 dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – laikino Agentūros 2012 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. (2.3)-A4-838 dėl Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr. 000607, galiojimo sustabdymo. Pažymėjo, kad vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 3 punktu, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens, todėl Agentūra neturėjo pagrindo konstatuoti, kad A. K. padarė tarnybinį nusižengimą ir už tai taikyti drausminę atsakomybę

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 22 d. sprendimu (t. II, b. l. 44-51) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Agentūros Raštą ir įpareigojo Agentūrą iš naujo išnagrinėti UAB ,,Ūrus“ ir Ko 2012 m. gegužės 7 d. skundą Nr. 154.

10Teismas nurodė, kad bylos duomenimis buvo nustatyta, jog Utenos rajono agentūra 2012 m. sausio 30 d. raštu informavo pareiškėją, kad numato 2012 m. vasario 13 d. atlikti planinį kompleksinį pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelės, esančios ( - ) aplinkos apsaugos reikalavimų laikymosi patikrinimą. Utenos rajono agentūra 2012 m. vasario 10 d. gavo pareiškėjo raštą, kuriame prašė atidėti patikrinimo laiką, ir patikrinimas buvo atidėtas 2012 m. kovo 5 d. Utenos RAAD 2012 m. kovo 2 d. raštu ,,Dėl TIPK leidimo panaikinimo“ informavo pareiškėją, Utenos r. savivaldybės administraciją, Utenos r. Agentūrą, kad vadovaudamiesi ,,Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių“ 64.6 punktu panaikina UAB ,,Ūrus“ ir Ko aikštelei, esančiai ( - ) išduotą 2009 m. rugsėjo 21 d. taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Utenos rajono agentūra 2012 m. kovo 15 d. raštu ,,Dėl tolesnio įmonės patikrinimo“ informavo pareiškėją, kad 2012 m. kovo 5 d. nebuvo pateikti reikiami dokumentai ir todėl 2012 m. kovo 7 d. atvyks į bendrovės centrinę būstinę (adresu ( - )) dėl tolesnio įmonės patikrinimo. Utenos rajono agentūra 2012 m. kovo 20 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (11-KD)-12. Akte nurodyta, kad patikrinimą atliko Utenos rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius R. M., Utenos RAAD Poveikio aplinkai vertinimų ir normatyvų skyriaus vyriausioji specialistė D. K., Utenos rajono agentūros vedėjas E. P., taip pat nurodyta, kad kaip liudytojai ar Aplinkos ministerijos sistemos bei kitų kontrolę vykdančių institucijų atstovai dalyvavo: Agentūros Atliekų ir užterštų teritorijų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėja M. L. bei vyriausiasis specialistas S. T., Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas A. N., antstolis V. Č.. Akto išvadoje pateikta 10 nustatytų pažeidimų. Utenos rajono agentūra 2012 m. kovo 22 d. privalomuoju nurodymu nurodė Bendrovei nutraukti pavojingų ir nepavojingų atliekų priėmimą į ( - ) pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelę ir sukauptas aikštelėje atliekas priduoti atliekas tvarkančioms įmonėms, turinčioms teisę užsiimti pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymu. Pareiškėjas pateikė paaiškinimus Nr. 153, kuriuose nurodė patikrinimo akto ir paties patikrinimo neteisėtumo motyvus. Utenos rajono agentūra, išnagrinėjusi pareiškėjo paaiškinimus, informavo pareiškėją, kad jo išdėstyti paaiškinimai yra klaidingi ir interpretuojami taip, kad bendrovė išvengtų atsakomybės. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2012 m. gegužės 7 d. gavo pareiškėjo skundą Nr. 154, kuriuo reiškiamas nepasitenkinimas Utenos RAAD ir jo padalinių pareigūnų veiksmais ir prašoma patraukti juos drausminėn atsakomybėn. Skundas pagal kompetenciją buvo persiųstas Agentūrai, kuri nenustatė pažeidimų dėl kurių skunde nurodyti pareigūnai turėtų būti traukiami drausminėn atsakomybėn. Ginčas byloje kilo dėl Agentūros Rašto, priimto išnagrinėjus pareiškėjo skundą Nr. 154.

11Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pateikdamas 2012 m. gegužės 7 d. skundą Nr. 154, inicijavo administracinę procedūrą pagal VAĮ, kuris reglamentuoja asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimo tvarką bei sąlygas viešojo administravimo institucijose. Išvardijo VAĮ normas, kuriomis nustatyti reikalavimai administracinei procedūrai ir rėmėsi jomis. Pažymėjo, kad asmens teisė į pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą reiškia, kad viešojo administravimo subjektas turi išnagrinėti skundą laikydamasis VAĮ reikalavimų bei viešojo administravimo principų, numatytų VAĮ 3 straipsnyje. Išnagrinėjęs bylos įrodymų visumą bei remdamasis VAĮ administracinei procedūrai nustatytais reikalavimais, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nebuvo pilnai, objektyviai ir visapusiškai ištirtos atliekant privalomus veiksmus, nagrinėjant pareiškėjo skundą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Teismas rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir nurodė, kad pareiškėjo skundas dėl galbūt neteisėtų Utenos RAAD pareigūnų veiksmų bei netinkamo pareigų atlikimo išnagrinėtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pažymėjo, kad nors atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog buvo išnagrinėtos visos skunde nurodytos aplinkybės, remiantis išsamia dokumentų analize, 2012 m. gegužės 1 d. pažyma apie UAB „Ūrus“ ir ko pareiškimo tyrimo rezultatus, tačiau Rašte nebuvo duomenų apie Komisijos išvadas, jog Utenos RAAD direktorius R. V. netinkamai vykdė savo pareigas kontroliuodamas Utenos RAAD Poveikio aplinkai vertinimų ir normatyvų skyriaus darbą, ir nurodė tik tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens. Teismas pabrėžė, kad Aplinkos apsaugos agentūra tikrina, ar Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai (toliau – ir RAAD) ir jų pareigūnai laikosi jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų aplinkos apsaugos valdymo srityje, tinkamai atlieka savo funkcijas ir pareigas, tikrina, analizuoja ir vertina, ar RAAD efektyviai vykdo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir pagal kompetenciją nustatytąja tvarka nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų skundus, pranešimus ir prašymus. Sprendė, kad atsakovas netinkamai atliko viešojo administravimo funkcijas, nevertino ir pilnai netyrė pareiškėjo skundo, nesirėmė VAĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis administracinės procedūros sprendimo priėmimo tvarką.

12III.

13Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 53-55), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir pripažinti, kad Raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, kad Rašte buvo išnagrinėtos visos pareiškėjo Skunde nurodytos aplinkybės, remiantis išsamia dokumentų analize ir teisės aktų normomis pareiškėjui pateiktas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis pagrįstas administracinės procedūros sprendimas, poveikio priemonių taikymas ar netaikymas buvo pakankamai motyvuotas.

14Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime buvo aprašoma visa administracinės procedūros sprendimo priėmimo tvarka, bet nebuvo nurodyta, kokių konkrečių VAĮ apibrėžtų procedūrų buvo nesilaikoma nagrinėjant pareiškėjo 2012 m. gegužės 7 d. skundą Nr. 154. Mano, kad teismo sprendime pateikta išvada, jog pareiškėjo skundas Nr. 154 buvo išnagrinėtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, yra nemotyvuota.

15Teigia, kad teismo sprendime cituojamų VAĮ nuostatų tikslas ir ryšys su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis nėra aiškus. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas sprendime nurodė VAĮ 28 straipsnio nuostatas dėl apklausos. Pabrėžia, kad pagal VAĮ nuostatas reikalaujama privalomai atlikti apklausą prieš priimant administracinės procedūros sprendimą tik tuo atveju, kai į viešojo administravimo subjektą kreipiasi asmuo su pranešimu, kad yra pažeistos kito asmens teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamos bylos atveju į Agentūrą siekdamas apginti savo paties teises ir teisėtus interesus kreipėsi pats pareiškėjas, todėl Agentūra turėjo teisę savarankiškai spręsti, ar organizuoti apklausą. Pažymėjo, kad Raštas buvo parengtas remiantis išsamia dokumentų analize ir Vilniaus apygardos administracinis teismas neteisingai nurodė taikytinas materialinės teisės normas.

16Nurodo, kad pareiškėjas 2012 m. gegužės 7 d. skunde Nr. 154 teikė klausimus dėl Utenos RAAD vykdomų ūkio subjektų veiklos planinių patikrinimų paskelbimo tvarkos pažeidimų ir 2012 m. kovo 5 d. ir 7 d. vykdytų patikrinimų teisėtumo. Teigia, jog šie klausimai buvo išsamiai nagrinėjami rengiant 2012 m. gegužės 11 d. pažymą apie UAB „Ūrus“ ir Ko pareiškimo tyrimo rezultatus (toliau – ir Pažyma), kurioje buvo nustatyti Utenos RAAD vykdomų ūkio subjektų veiklos paskelbimo tvarkos pažeidimai, todėl Agentūra, nagrinėdama pareiškėjo skundą, pagrįstai vadovavosi šioje pažymoje nustatytomis aplinkybėmis ir neturėjo poreikio papildomai aiškintis ginčijamų klausimų esmę apklausos būdu.

17Pabrėžia, jog remiantis Pažyma Rašte buvo pripažinta, kad buvo pažeisti VAĮ reikalavimai dėl ūkio subjektų veiklos patikrinimų planų paskelbimo.

18Pažymi, kad nėra pagrindo Agentūrai pakartotinai nagrinėti pareiškėjo skundą, nes visos jame nurodytos aplinkybės buvo išsamiai išnagrinėtos Rašte ir taip pat įvertintos Pažymoje.

19Atkreipia dėmesį, kad pagal Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų 10.2.1 punktą, Agentūra tikrina, ar Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai ir jų pareigūnai, išskyrus RAAD direktorius, laikosi jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų aplinkos apsaugos valdymo srityje, tinkamai atlieka savo funkcijas ir pareigas, tikrina, analizuoja ir vertina, ar RAAD efektyviai vykdo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. O už RAAD direktorių veiklos kontrolę atsako Aplinkos ministerija, kaip šių institucijų steigėja.

20Pareiškėjas UAB „Ūrus“ ir Ko atsiliepime (t. II, b. l. 83-86) į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

21Atsiliepime nurodo, kad remiantis ABTĮ normomis, Vilniaus apygardos teismo sprendimas atitinka tiek turiniui keliamus reikalavimus, tiek ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą vieną iš skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų. Mano, kad tai įrodo nuoseklus teismo sprendimo pagrindimas teisės normomis, numatytomis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme, VAĮ, ABTĮ.

22Teigia, kad atsakovo argumentas, jog administracinė procedūra buvo nepažeista, kadangi teismas, aprašydamas administracinės procedūros sprendimo priėmimo tvarką, nenurodė, kokių konkrečių VAĮ apibrėžtų procedūrų buvo nesilaikoma nagrinėjant skundą, yra nepagrįstas. Pažymi, kad teismas teisingai nurodė, jog pažeidimo pagrindas yra numatytas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo skundas išnagrinėtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nurodo, kad atsakovo Rašte nebuvo duomenų apie 2012 m. rugsėjo 12 d. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo „Dėl R. V.“ išvadas, jog Utenos RAAD direktorius R. V. netinkamai vykdė savo pareigas kontroliuodamas Utenos RAAD Poveikio aplinkai vertinimų ir normatyvų skyriaus darbą, apsiribojant nurodymu, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens.

23Teigia, kad vadovaujantis atsakovo nurodyta Aplinkos apsaugos agentūrų nuostatų 10.2.1 punkto nuostata nagrinėjamos bylos atveju pažeidžia pareiškėjo teisėtą lūkestį, kad jo skundas bus išnagrinėtas objektyviai. Mano, jog siekiant objektyvaus sprendimo priėmimo šioje skundo dalyje, atsakovas turėjo nušalinti Utenos RAAD ir jo direktorių nuo drausminės procedūros inicijavimo kaltiems asmenims ir šių jam pavaldžių asmenų vertinimo bei pats inicijuoti ir vykdyti drausminių nuobaudų skyrimą kaltiems asmenims. Teigia, jog šiuo atveju Utenos RAAD direktorius nebuvo suinteresuotas bausti tų asmenų, kurie padarė pažeidimus vykdydami jo paties neteisėtus nurodymus.

24Pabrėžia, kad teismas sprendime nurodė ne tik VAĮ 28 straipsnyje numatytą privalomos apklausos atvejį, bet ir neprivalomos. Nurodo, jog Utenos rajono agentūros pareigūnai R. M. ir D. K. 2012 m. kovo 7 d., atvykę pratęsti planinį kompleksinį patikrinimą, negalėjo pareiškėjui pateikti pavedimo, įsakymo ar kito dokumento, suteikiančio teisę atlikti pareiškėjo patikrinimą bei atsisakė užpildyti ir pasirašyti Žurnale. Pažymi, kad patikrinimo dieną Bendrovės vykdantysis direktorius surašė patikrinimo aktą, kurį pasirašė tuo metu Bendrovėje buvę ir patikrinimą stebėję darbuotojai, tačiau R. M. ir D. K. jį pasirašyti atsisakė. Mano, kad šis patikrinimo aktas yra vienintelis įrodymas nagrinėjamu atveju, tačiau jis atsakovo nebuvo patikrintas – nebuvo apklausti patikrinime dalyvavę asmenys. Todėl teigia, kad atsakovas pažeidė VAĮ 28 straipsnio bei 1 straipsnio nuostatų tikslus, nes nebuvo siekiama išsiaiškinti ginčo klausimo esmę apklausiant asmenis, susijusius su nagrinėjama byla.

25Pareiškėjas sutinka su pasisakymu Rašte, kad buvo nesilaikyta VAĮ 364 straipsnio 6 dalies bei Utenos RAAD direktoriaus 2011 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. v-98 patvirtintų taisyklių 17 punkto reikalavimų, neskelbiant Utenos RAAD direktoriaus 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. v-18 patvirtintų agentūrų objektų patikrinimo planų 2012 metais Utenos RAAD internetinėje svetainėje, tačiau taip pat reikalauja aiškaus ir nedviprasmiško konstatavimo, kad patikrinimai, atlikti 2012 m. kovo 5 d. ir 7 d., yra neteisėti iš esmės.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos RAAD atsiliepime (t. II, b. l. 62-64) į apeliacinį skundą nurodo, kad laiko Agentūros apeliacinį skundą pagrįstu, ir prašo jį tenkinti.

27Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendime konstatuotas atsakovo pažeidimas – tai, jog atsakovas nepasisakė dėl Utenos RAAD direktoriaus veiksmų. Pažymi, kad dėl nesuprantamų priežasčių pirmosios instancijos teismas savo sprendime net du kartus nurodydamas Agentūros funkcijas, nurodytas šios institucijos nuostatų 10.2.1 punkte, išėmė labai svarbų žodžių junginį: „išskyrus RAAD direktorius“. Mano, kad teismas pasielgė nepagrįstai, naudodamas iš konteksto paimtą teisės normos dalį, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Teigia, kad pareiškėjo skundą grąžinus Agentūrai nagrinėti iš naujo, atsakovas neturėtų ką nagrinėti, nes Agentūra išnagrinėjo viską, kas buvo jos kompetencijos ribose, o konkrečių neištirtų aplinkybių teismas sprendime nenurodė. Be to, Agentūra negalėtų aiškintis, tirti ar pasisakyti dėl teismo nurodytoje Aplinkos ministerijos kai kurių pareigūnų surašytoje Pažymoje minimų Utenos RAAD direktoriaus galimai neteisėtų veiksmų – nes tai nėra Agentūros kompetencijoje.

28Teigia, kad RAAD direktoriaus pareigų atlikimo teisėtumo klausimą sprendžia Aplinkos ministerija. Pažymi, jog R. V. veiksmus tyrė Aplinkos ministerija, tiksliau aplinkos ministro įsakymu sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija, kuri konstatavo, kad Pažymoje nurodytos aplinkybės dėl Utenos RAAD veiksmų nepasitvirtino ir tarnybinės nuobaudos jam skirti nėra pagrindo, nenustatyta netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo fakto. Pabrėžia, kad Pažyma tebuvo tik kai kurių specialistų nuomonė, bet ne privaloma išvada ir daugelis joje pateiktų išvadų vėliau nepasitvirtino.

29Nurodo, kad Utenos RAAD Utenos rajono agentūra vykdė teisėtus bei pagrįstus pareiškėjo patikrinimus, tai buvo planiniai patikrinimai, jų datą suderinant su pačiu pareiškėju. Pažymi, kad tiek pareiškėjas, tiek jo atsakingi darbuotojai buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už trukdymą vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir privalomų nurodymų nevykdymą. Pabrėžia, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartimi buvo konstatuota, kad Utenos RAAD Utenos rajono agentūra patikrinimus atliko ir iš pareiškėjo reikiamų dokumentų reikalavo pagrįstai.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV.

32Apeliacinis skundas tenkintinas.

33Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2012 m. birželio 5 d. rašto „Dėl skundo Nr. 154 tyrimo“ Nr. (2.1)-A4-1749 teisėtumo ir reikalavimo įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti pareiškėją tenkinantį individualų administracinį aktą.

34Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos regiono aplinkos apsaugos agentūra (toliau – ir Utenos RAAD Utenos rajono agentūra) 2012 m. kovo 5 d. ir 7 d. atliko pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelės ( - ) ir pareiškėjo centrinės būstinės, esančios ( - ), planinį patikrinimą. Atlikusi patikrinimą, Utenos RAAD Utenos rajono agentūra 2012 m. kovo 20 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (11-KD)-12, kurio išvadoje išdėstė dešimtį nustatytų pažeidimų. Utenos RAAD Utenos rajono agentūra 2012 m. kovo 22 d. privalomuoju nurodymu Nr. (11-KE)-3 nurodė bendrovei nutraukti pavojingų ir nepavojingų atliekų priėmimą į ginčo atliekų tvarkymo aikštelę ir sukauptas aikštelėje atliekas priduoti atliekas tvarkančioms įmonėms, turinčioms teisę užsiimti pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymu.

35Pareiškėjas po minėtųjų veiksmų 2012 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 153 kreipėsi į Utenos RAAD Utenos rajono agentūrą, išdėstydamas nesutikimą su atliktu patikrinimu. Utenos RAAD Utenos rajono agentūra savo ruožtu 2012 m. gegužės 11 d. raštu Nr. (11-s)-232 informavo pareiškėją, jog jis klaidingai, siekiu išvengti atsakomybės už surinktų atliekų ginčo aikštelėje sutvarkymą, interpretuoja faktus.

36Pareiškėjas 2012 m. gegužės 7 d. skundu Nr. 154 taip pat inicijavo administracinę procedūrą – kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, prašydamas stabdyti Utenos RAAD pareigūnų neteisėtus veiksmus, nutraukti tendencingą ir kryptingą diskredituojančią veiklą pareiškėjo atžvilgiu bei kaltus asmenis patraukti drausminėn atsakomybėn. Pareiškėjo prašymas pagal kompetenciją buvo persiųstas Aplinkos apsaugos agentūrai, kuri ginčijamu 2012 m. birželio 5 d. raštu (t. I, b. l. 25 – 27) pateikė informaciją bei paaiškinimus į pareiškėjo prašyme išsakytus teiginius.

37Pareiškėjas Agentūros 2012 m. birželio 5 d. raštą apskundė teismine tvarka, prašydamas jį panaikinti bei įpareigoti Agentūrą priimti Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį sprendimą, t. y sprendimą, įpareigojantį konstatuoti: a) kad Utenos RAAD Utenos rajono agentūros 2012 m. kovo 5 ir 7 d. bei balandžio 25 d. atlikti UAB ,,Ūrus“ ir Ko patikrinimai pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelėse ( - ), buvo neteisėti ir atsakingiems asmenims taikyti drausminę atsakomybę; b) kad pagal Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Utenos RAAD) nedelsiant privalėjo atkurti UAB ,,Ūrus“ ir Ko pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelės ( - ) registraciją Atliekas tvarkančių įmonių registre (toliau – ir Registras); c) kad Visagino savivaldybės agentūra 2012 m. balandžio 23 d. raštu Nr. (9.17)-12-s-77 ,,Dėl pavojingų atliekų tvarkymo“ adresuotu VĮ ,,Ignalinos atominė elektrinė“ diskreditavo UAB ,,Ūrus“ ir Ko“ ir už tai atsakingiems asmenims taikyti drausminę atsakomybę.

38Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė, jog Agentūra nevisapusiškai ištyrė pareiškėjo skundą bei nesivadovavo VAĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis administracinės procedūros sprendimo priėmimo tvarką bei įpareigojo Agentūrą pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo.

39Atsakovas Agentūra apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, teigdamas, jog ginčijamame teismo sprendime konkrečiai nėra nurodyta, kokių VAĮ apibrėžtų procedūrinių nuostatų buvo nesilaikoma bei pažymėdamas, jog tikslus pacituotų VAĮ teisinių normų ryšys su nagrinėjama byla, nebuvo atskleistas.

40Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

41Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą apeliacine tvarka, nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateikta pozicija, jog atsakovas nevisapusiškai ištyrė pareiškėjo skundą bei vertina, jog teismas nepagrįstai atsakovui minėtąjį skundą grąžino nagrinėti iš naujo. Be to, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas taip pat neįgyvendino pareigos tinkamai motyvuoti priimto sprendimo.

42Pastaruoju aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 86 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Tai reiškia, kad priimdamas sprendimą administracinis teismas turi įvertinti ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalu nurodyti: teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d. 2?4 p.). Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.).

43Apie teismo pareigą tinkamai motyvuoti priimamus sprendimus ne kartą pasisakyta ir teisminėje praktikoje. Štai, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime taip pat yra pažymėjęs, jog teisingumo vykdymas suponuoja ir tai, kad teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais.

44Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo ruožtu taip pat yra konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas turi pareigą bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, ištirti ir įvertinti visas bylos faktines aplinkybes, sprendimą pagrįsti teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, t. y. priimti motyvuotą sprendimą (2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-724/2010).

45Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ginčijamo teismo sprendimo turinį, pritaria atsakovo argumentams, jog konkrečiu atveju nėra aiškus Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų normų ir faktinių bylos aplinkybių ryšys. Pažymėtina, jog nors pirmosios instancijos teismas ir išvardino teisines normas, reglamentuojančias administracinės procedūros eigą ir tvarką, jis nesusiejo šiose normose formuluojamų konkrečių, viešojo administravimo subjektui adresuotų, taisyklių su analizuojamo viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumo tyrimu ir įtikinimai pagrįsti suformuluotą išvadą – netinkamą viešojo administravimo subjekto funkcijų atlikimą. Priešingai – teismas apsiribojo abstrakčiais teiginiais, jog atsakovas nevisapusiškai ištyrė ir įvertino pareiškėjo skundą, expressis verbis neįvardindamas, kokias konkrečiai administracinę procedūrą reglamentuojančias teisines normas atsakovas pažeidė ir kas sudarė jo priimto administracinio akto neteisėtumą. Toks teisinis motyvavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra tinkamas ABTĮ 86 ir 87 straipsnių prasme, nes jis sukuria situaciją, kuomet teismo sprendimas tampa neaiškus byloje dalyvaujantiems asmenims, kas pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą. Būtent – įtikinamai nepagrindus rezoliucinėje sprendimo dalyje formuluojamo ginčo išsprendimo, atsakovas iš vienos pusės yra įpareigojamas iš naujo atlikti administracinę procedūrą, o iš kitos pusės – tokiu įpareigojimu jam sukuriama teisinė neapibrėžtis, t. y. jis paliekamas savo nuožiūra spėlioti, kur glūdi jo priimto administracinio akto ydingumas, kas, be kita ko, sukelia jam administracinę naštą, kuri nagrinėjamu atveju negali būti pagrindžiama objektyvia būtinybe pakartotinai revizuoti priimtą administracinės procedūros sprendimą.

46Pažymėtina ir tai, jog, kaip minėta aukščiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti ginčijamą raštą ir įpareigoti Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą nesutinka iš esmės bei laikosi priešingos pozicijos. Akcentuotina, jog iš faktinių aplinkybių visumos matyti, kad pareiškėjas su skundu kreipdamasis į Aplinkos ministeriją, kuri skundą persiuntė Agentūrai, siekė sustabdyti, jo manymu, neteisėtus Utenos RAAD pareigūnų veiksmus, nutraukti jį diskredituojančią veiklą bei kaltus asmenis patraukti drausminėn atsakomybėn. Byloje neginčijama, jog pareiškėjo skundas buvo pagrindas administracinei procedūrai pradėti (Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnis, 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir turėjo būti išnagrinėtas pagal administracinei procedūrai Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) keliamus reikalavimus (žr. VAĮ III skirsnį).

47VAĮ 19 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. VAĮ 34 straipsnio 1 dalis savo ruožtu, inter alia, numato, jog administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Pažymėtina, jog Agentūra, būdama viešojo administravimo subjektu, ir nagrinėdama pareiškėjo skundą bei priimdama administracinės procedūros sprendimą, yra saistoma ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų.

48Konstitucijos 33 straipsnis piliečiams laiduoja teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Realizuodamas minėtąją teisę, pareiškėjas padavė skundą Agentūrai dėl tariamo savo teisių pažeidimo. Viešojo administravimo subjektas savo ruožtu, vadovaudamasis VAĮ nuostatomis, privalėjo pareiškėjo skundą ištirti ir informuoti pareiškėją apie skundo nagrinėjimo rezultatus. Taigi, nagrinėjant šį ginčą, svarbu nustatyti, ar buvo garantuotos pareiškėjo teisės tiriant jo skundą pagal VAĮ reikalavimus, t. y. ar atsakovas tinkamai vadovaudamasis VAĮ normomis ištyrė pareiškėjo skundą ir ar tinkamai jį informavo apie skundo tyrimo rezultatus.

49Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo (t. I, b. l. 17 – 23) bei ginčijamo Agentūros 2012 m. birželio 5 d. rašto (t. I, b. l. 25 – 27) turinį, matyti, kad Agentūra įvertino skunde pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei dėl jų pateikė motyvuotas išvadas. Pažymėtina, jog skunde pareiškėjas kėlė abejones dėl ginčo aikštelėje Utenos RAAD pareigūnų vykdyto planinio patikrinimo neteisėtumo, kurį suponavo patvirtinto patikrinimo plano nepaskelbimas, dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vyr. specialisto A. N. dalyvavimo planiniame patikrinime be įgaliojimų, dėl Utenos RAAD pareigūno R. M. atvykimo į ginčo aikštelę be pavedimo, dėl Utenos RAAD sprendimo panaikinti pareiškėjo registraciją Atliekas tvarkančių įmonių registre, dėl galimo įmonės diskreditavimo bei siekė, kad neteisėtus veiksmus atlikę pareigūnai būtų patraukti drausminėn atsakomybėn. Į visas pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes buvo motyvai atsakyta, tai pagrindžiant objektyviais duomenimis bei vadovaujantis aktualiomis teisinėmis normomis. Rašte taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka, o duomenų, jog raštas priimtas pažeidžiant VAĮ nustatytuosius terminus ar apie jį pareiškėjas buvo netinkamai informuotas byloje nėra, to neginčija ir pats pareiškėjas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui pateiktas atsakovo raštas iš esmės atitinka VAĮ reikalavimus ir jo naikinti nėra jokio pagrindo. Analogiškai nėra jokio pagrindo ir tenkinti įpareigoti Agentūrą priimti sprendimą, kuriame būtų konstatuojamos jo nurodytos aplinkybės.

50Pažymėtina ir tai, jog, nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių dėl netinkamos teismo pareigos motyvuoti sprendimus, vienintelis konkretesnis pažeidimas, kurį, priimant administracinės procedūros sprendimą, pirmosios instancijos teismo vertinimu, padarė atsakovas yra tai, jog jis ginčijamame akte nepateikė duomenų apie Komisijos išvadas, kad Utenos RAAD direktorius R. V. netinkamai vykdė savo pareigas kontroliuodamas Utenos RAAD PAVN skyriaus darbą, apsiribojant teiginiu, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens. Iš bylos duomenų matyti, jog Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir VTEK) 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. KS-98 (b. l. 19 – 29) pripažino, jog minėtas asmuo savo veiksmais pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas bei pasiūlyta jį atleisti iš užimamų pareigų.

51Šiuo aspektu nurodytina, jog VAĮ 23 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Tai suponuoja, jog viešojo administravimo subjektas neprivalo tirti skunde dėstomų aplinkybių, nepatenkančių į jo įstatymais aiškiai įtvirtintą kompetenciją. Pagal Agentūros kompetenciją apibrėžiančių Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-38510.2.1 ir 11.11 punktus Agentūra tikrina, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai (toliau – ir RAAD) ir jų pareigūnai, išskyrus RAAD direktorius, laikosi jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų aplinkos apsaugos valdymo srityje, tinkamai atlieka savo funkcijas ir pareigas, tikrina, analizuoja ir vertina, ar RAAD efektyviai vykdo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę bei pagal kompetenciją nustatytąja tvarka nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų skundus, pranešimus ir prašymus. Atsižvelgiant į tai, atsakovas yra teisus teigdamas, jog Agentūra nebuvo įgaliota vertinti Utenos RAAD direktoriaus veiksmų, todėl konkrečiu atveju jos ginčijamame rašte išsakytas teiginys, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens, buvo pakankamas. Juo labiau, jog VTEK išvada, kuria konstatuoti Utenos RAAD direktoriaus tarnybiniai pažeidimai, net laiko požiūriu buvo priimta vėliau, nei ginčijamas raštas, todėl jos paminėti ginčijamame rašte buvo ir objektyviai neįmanoma.

52Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat pagrįstai nurodo, jog ginčijamo rašto neteisėtumo negali sudaryti ir ta aplinkybė, kad atsakovas neatliko apklausos pagal VAĮ 28 straipsnio nuostatas. VAĮ 28 straipsnis įtvirtina, jog prieš priimant administracinės procedūros sprendimą, asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, taip pat kiti asmenys gali būti apklausiami siekiant išsiaiškinti ginčijamo klausimo esmę ir su juo susijusias aplinkybes, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį, kai apklausa privaloma (1 dalis); administracinės procedūros sprendimas priimamas tik apklausus asmenį, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų buvo gautas pranešimas ir dėl gauto pranešimo pradėta administracinė procedūra. Jeigu šis asmuo atsisako atvykti į apklausą arba yra kitos objektyvios priežastys, dėl kurių apklausti asmenį per administracinei procedūrai nustatytą laiką neįmanoma, administracinė procedūra nutraukiama (2 dalis); administracinės procedūros sprendimas be apklausos priimamas, jeigu: 1) skundas patenkinamas iš karto ir administracinės procedūros sprendimas nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų; 2) pagal teisės aktų reikalavimus administracinės procedūros sprendimas turi būti priimtas nedelsiant (3 dalis). Konkrečiu atveju pareiškėjas į Agentūrą kreipėsi, siekdamas apginti ne kito asmens, bet savo tariamai pažeistas teises, todėl iš paminėtų nuostatų turinio matyti, jog Agentūra, vadovaudamasi VAĮ 28 straipsnio 1 dalimi, turėjo diskreciją savarankiškai nuspręsti, ar minėtoji apklausa yra būtina administracinės procedūros sprendimui priimti, bet neprivalėjo vykdyti privalomos apklausos pagal VAĮ 28 straipsnio 2 dalį.

53Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Konstitucijos 30 straipsnis). Šis konstitucinis principas įtvirtintas ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-884/2008).

54Tai reiškia, jog kiekvienam suinteresuotam asmeniui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų teisminio gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo nurodyti, kuo skundžiamas administracinis aktas, viešojo administravimo institucijos veiksmas ar neveikimas pažeidžia jo materialaus pobūdžio teises. Akcentuotina ir tai, jog kreipimasis į administracinį teismą negali būti siejamas su privačių teisių (kaip pvz., asmeninių neturtinių teisių ir kt.) gynimu, bet turi būti susijęs su asmenims nustatytomis ar panaikintomis teisėmis ar pareigomis pagal viešosios teisės normas.

55Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, skundžiamo sprendimo teisėtumo klausimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į pareiškėjo ginamų teisių ar teisėtų interesų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar tenkinant pareiškėjo reikalavimus bus apgintos kokios nors jo pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai, ar tai turės įtakos kokioms nors jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-60/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2102/2012).

56Skundu, į kurį buvo atsakyta Agentūros 2012 m. birželio 5 d. raštu, pareiškėjas, kaip minėta, be kita ko, siekė, jog būtų sustabdyti neteisėti Utenos RAAD pareigūnų veiksmai, nutraukta jų tendencinga ir kryptinga veikla pareiškėjo atžvilgiu ir už minėtus veiksmus atsakingi asmenys būtų patraukti drausminėn atsakomybėn ar netgi būtų inicijuotas jų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn.

57Teisėjų kolegijos vertinimu, Utenos RAAD pareigūnų patraukimas drausminėn atsakomybėn jokios tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams neturėtų arba, kiek kitais žodžiais tariant, tokiu būdu nebūtų įgyvendinta suinteresuoto asmens pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynyba. Teismo vertinimu, pareiškėjas, siekdamas realaus savo teisių apgynimo, nepaneigiant jo konstitucinės teisės į teisminę gynybą, turėtų ginčyti sprendimus, konkrečiai įtakojusius jo teisinį statusą, t. y. jo atžvilgiu keičiančius teisių ir pareigų apimtį, kuo, atsižvelgus į bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis jis aktyviai ir naudojasi. Iš minėtų duomenų matyti, jog jis yra apskundęs tiek Utenos RAAD 2012 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. (8.26)-s-356A „Dėl TIPK leidimo panaikinimo“, kuriuo jam buvo panaikintas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas aikštelei, esančiai ( - ), tiek Agentūros 2012 m. kovo 23 d. raštą „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“ Nr. (2.3)-A4-838, kuriuo jam panaikinta 2008 m. birželio 13 d. išduota Pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. 000392 dalis, suteikianti teisę saugoti, šalinti ir naudoti pavojingas atliekas ginčo aikštelėje.

58Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei vertino aplinkybes, netinkamai motyvavo priimtą sprendimą, dėl ko priimtas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas (ABTĮ 143 str., 142 str. 1d.). Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą buvo iš dalies patenkinęs, todėl šis teismo sprendimas pakeičiamas pareiškėjo skundą atmetant visiškai.

59Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

60Atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinį skundą tenkinti.

61Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

62Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko skundą atmesti.

63Sprendimas neskundžiamas.