Byla 2A-585-221/2013

Dėl skolos už ryšių paslaugas, palūkanų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lindorff Oy ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolos už ryšių paslaugas, palūkanų priteisimo.

2Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (b. l. 48-50) prašydamas įpareigoti atsakovę kreiptis į notaro biurą paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo dėl mirusio palikėjo A. P. turto; priteisti iš atsakovės 846,82 Lt skolą už ryšio paslaugas, 263,69 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2002 m. kovo 26 d. A. P. su pradiniu kreditoriumi UAB „Tele2“ sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. R213 A-671 04179 F208 (toliau - sutartis), kurios pagrindu pagal sutarties terminus ir sąlygas jam buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos, sutartyje numatytos papildomos paslaugos, perduota naudotis SIM kortelė, o A. P. įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 1 punktas). Nors A. P. buvo teikiamos mobiliojo telefono ryšio paslaugos bei sąskaitos už suteiktas paslaugas įsipareigojimams pagal sutartį vykdyti, tačiau pagal 2004 m. spalio 31 d. išrašytą sąskaitą tinkamai atsiskaityta nebuvo ir jis liko skolingas pradiniam kreditoriui 846,82 Lt. Už prievolės įvykdymo termino pradelsimą ieškovė pateikė reikalavimą priteisti 263,69 Lt palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 30 d. iki pradinio ieškinio parengimo dienos - 2011 m. sausio 20 d. 2005 m. gruodžio 29 d. sutartimi įsiskolinimo iš atsakovo reikalavimo teisė pradinio kreditoriaus UAB „Tele2“ buvo perleista naujajam kreditoriui – ieškovui. Atsakovas A. P. 2011 m. vasario 20 d. mirė. Kadangi nė vienas įpėdinis nepriėmė palikėjo A. P. palikimo, konstatuoja, jog yra CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta sąlyga paveldimam turtui pereiti valstybei. Tokiu būdu mirusio palikėjo likęs neįvykdytas turtinis įsipareigojimas kreditoriui 1 110,51 Lt sumai pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį yra paveldimas turtas, kuris pagal 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktą paveldėjimo teise pereina valstybei. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime į ieškinį (b. l. 63) prašė jį atmesti ir nurodė, kad atsakovas, tai proceso šalis, kuri pažeidžia ieškovo teises ar įstatymų saugomus interesus. Šiuo atveju valstybė, atstovaujama VMI prie FM, negali būti atsakove, kadangi jokių ieškovo teisių ar įstatymų saugomų interesų nepažeidė, todėl pagal CPK 45 straipsnio nuostatas yra netinkama šalis šioje civilinėje byloje. A. P. mirė 2011 m. vasario 20 d. Remiantis CK 5.11 straipsnio nuostatomis, nepaveldėjus visų šešių eilių įpėdiniams pagal įstatymą, valstybei tik po 18 mėnesių atsiranda paveldėjimo teisė į mirusiojo turtą (CK 5.50 straipsnio 4 dalis) ir galimybė kreiptis dėl palikimo priėmimo. Minėtas terminas suėjo 2012 m. rugpjūčio 20 d., todėl surinkus duomenis apie palikėjo turtą, įpėdinius, bus pradėta paveldėjimo procedūra. Atsakovė nėra pradėjusi jokių palikimo priėmimo valstybės vardu procedūrų, paveldėjimo teisės liudijimas valstybės vardu nėra išduotas. Valstybė, kurią atstovauja VMI prie LR FM, kreditorines pretenzijas priima tik CK 5.63 straipsnio pagrindu. Kreditoriui per įstatymo nustatytą terminą pateikus ieškinį teisme ar pateikus teismo sprendimą dėl praleisto kreditorinių reikalavimų pareiškimo termino atnaujinimo, VMI prie LR FM būtų galėjusi spręsti kreditorinių reikalavimų patenkinimo klausimą, tačiau bendrovė Lindorff Oy kreditorinių pretenzijų nepareiškė. Ieškovė pateikė dubliką (b. l. 71-72), kuriame nurodė, kad patikslintu ieškiniu atsakovė buvo informuota apie kreditoriaus reikalavimą ir toks informavimas laikytinas tinkamu CK 5.63 straipsnio prasme, t. y. suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimu (b. l. 73-75) ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš A. P., mirusio 2011 m. vasario 20 d., teisių perėmėjos Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškovo Lindorff Oy, atstovaujamo Lindorff Oy filialo, naudai 846,82 Lt skolą, 263,69 Lt palūkanų, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 110,51 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 67 Lt žyminio mokesčio; likusią ieškinio dalį atmetė.

7Teismas nurodė, kad suėjus CK 5.60 straipsnyje numatytam terminui A. P. įpėdinių neatsirado. Tuo atveju, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Aplinkybė, kad valstybė dar nėra priėmusi A. P. palikimo ir jai neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad valstybė paveldėjimo teisių nepriėmė. CK 5.2 straipsnio 3 dalyje numatytas paveldėjimo teisės perėjimas valstybei yra specifinis paveldėjimas, nes šioje normoje įstatymo leidėjas preziumuoja, kad esant nurodytoms sąlygoms, paveldėjimo teisė pereina valstybei. Valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreiptis į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo mirusio palikėjo A. P. turto atmestas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

8Teismas atsakovės argumentus, jog ieškovas pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento turėjo pareikšti kreditorinį reikalavimą priėmusiems palikimą įpėdiniams, tačiau to nepadarė, atmetė kaip nepagrįstus, nes ieškovas ieškinį teisme pareiškė 2011 m. vasario 4 d., o A. P. mirė 2011 m. vasario 20 d. A. P. už suteiktas paslaugas neatsiskaitė ir liko skolingas 846,82 Lt. Išdėstytų argumentų kontekste, atsakovei nereiškiant prieštaravimų dėl skolos dydžio ir susidarymo aplinkybių, teismas laikė ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo pagrįstu ir visiškai jį tenkino. A. P. tinkamai pranešus apie reikalavimo perleidimą ir pateikus teismui reikiamus perleidimo fakto įrodymus, teismo vertinimu, ieškovas įgijo iš pradinės prievolės kylančias teises ir gali jomis disponuoti, be kita ko – pasinaudoti teise prašyti priteisti palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis).

9Kadangi teismas ieškinį iš dalies patekino, bylinėjimosi išlaidas – 67 Lt žyminį mokestį priteisė iš atsakovės ieškovui (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Atsakovės atstovė apeliaciniu skundu (b. l. 85) prašo teismo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-759-584/2012 ir priimti naują sprendimą – ieškovo Lindorff Oy patikslinto ieškinio netenkinti.

12Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Teismas, priimdamas sprendimą, nustatė, kad kaip numatyta CK 5.60 straipsnyje, suėjus 3 mėnesių terminui po A. P., mirusio 2011 m. vasario 20 d., mirties, įpėdinių neatsirado. Pagal 5.2 straipsnio 3 dalį, esant nurodytoms sąlygoms, paveldėjimo teisė valstybei pereina, nežiūrint į tai, kad valstybė dar nėra priėmusi pastarojo palikimo ir jai paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas. Su tokia teismo išvada apeliantė nesutinka, nes remiantis CK 5.11 straipsnio nuostatomis nepaveldėjus visų šešių eilių įpėdiniams pagal įstatymą, valstybei tik po 18 mėnesių atsiranda paveldėjimo teisė į mirusiojo turtą (CK 5.50 straipsnio 4 dalis) ir galimybė kreiptis dėl palikimo priėmimo. Nors minimas terminas sukako 2012 m. rugpjūčio 20 d., atsakovė tik patikslinto ieškinio kopijos gavimo iš teismo metu (2012 m. spalio 9 d.) sužinojo apie A. P. mirtį ir palikimo perėjimo valstybei liudijimas dar nėra išduotas, todėl minėta teisė dar nėra įgyvendinta. Todėl apeliantė mano, kad atsakovu valstybė šioje byloje būti negali.

142. Pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalies nuostatas valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės. Tikroji turto vertė gali būti nustatyta tik jį realizavus. Ieškinyje nebuvo nurodyta, kokį turtą turi A. P., šiuo klausimu nepasisakė ir teismas. Vertinant priimtą sprendimą, iš valstybės galėtų būti reikalaujama atlyginti visą priteistą mirusio A. P. skolą, net jei jis turto ir neturėtų ar valstybė pardavus paveldėtą turtą gautų mažiau pajamų už priteistą sumą, kas padarytų žalą valstybės biudžetui.

153. VMI prie LR FM taip pat nesutinka ir dėl ieškovui iš valstybės priteistų 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 67 Lt žyminio mokesčio. Palūkanų priteisimas yra sankcija už sprendimo nevykdymą. Ieškovas Lindorff Oy į teismą dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovo A. P. kreipėsi 2011 m. vasario 4 d., valstybė, atstovaujama VMI prie FM, atsakove šioje byloje tapo 2012 m. spalio 3 d., Kauno miesto apylinkės teismui priėmus nutartį valstybę laikyti A. P. teisių perėmėja, todėl palūkanos už ankstesnį laikotarpį priteisiamos nepagrįstai, tai pažeidžia CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus bei prieštarauja vienai iš palūkanų paskirčių – ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki jam kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės mokėti šias palūkanas. Minėtame straipsnyje išdėstytus principus pažeidžia ir žyminio mokesčio priteisimas valstybei, kadangi pagal CPK 93 straipsnyje išdėstytas taisykles, bylinėjimosi išlaidų esmė yra, kad laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, siekiant apginti pažeistą teisę. Pažymėtina, kad ieškovo teises pažeidė A. P., būtent dėl jo veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir skolos priteisimo ieškovas ir kreipėsi į teismą. Kadangi pateikiant ieškinį ginčo tarp VMI prie FM, kuri atstovauja valstybę, ir ieškovo Lindorff Oy nebuvo, bylinėjimosi išlaidos iš valstybės neturėtų būti priteistinos.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas (b .l. 92-94) prašo teismo apeliacinį skundą atmesti.

17Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

181. Aplinkybė, kad valstybė dar nėra priėmusi A. P. palikimo ir jai neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad valstybė paveldėjimo teisių nepriėmė. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukštesnės instancijos teismų formuojama praktika, 2012 m. lapkričio 21 d. sprendime pagrįstai nurodė, jog CK 5.2 straipsnio 3 dalyje numatytas paveldėjimo teisės perėjimas valstybei yra specifinis paveldėjimas, nes šioje normoje įstatymo leidėjas preziumuoja, kad esant nurodytoms sąlygoms, t. y. tuo atveju, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

192. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad vadovaujantis CK 5.62 straipsnio 3 dalies nuostata, valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės, tuo tarpu ieškinyje nebuvo nurodyta, kokį turtą paliko A. P., taip pat šiuo klausimu nepasisakė ir teismas. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, jog, atsižvelgdama į tai, kad valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio turto vertės, patikslintame ieškinyje buvo nurodžiusi jai žinomus duomenis apie palikėjo turtą: apie tai, kad palikėjo AB SEB banko sąskaitoje yra 277,45 Lt, taip pat apie tai, kad atsakovo vardu yra registruota transporto priemonė VAZ 2101.

203. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių specifiką, ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė priteisti ieškovo naudai iš atsakovės procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

214. Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kartu su apeliaciniu skundu turi būti nurodytos bylos aplinkybės, įrodymai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas. Apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei teikiant apeliacinį skundą, nepateikė jokių pagrįstų argumentų, leidžiančių abejoti teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

24Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).

25Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas A. P., kuriam buvo pareikštas pradinis ieškinys dėl skolos už ryšių paslaugas ir palūkanų priteisimo (b. l. 2), 2011 m. vasario 20 d. mirė (b. l. 17). Ieškovas patikslintą ieškinį pareiškė atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, CK 5.62 straipsnio 1 dalies pagrindu.

26Pagal CK 5.62 straipsnio 1 dalį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

27CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.50 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Be to, CK 5.11 straipsnis, numatantis šešias įpėdinių pagal įstatymą eiles, suteikia teisę per aštuoniolika mėnesių įpėdiniams kreiptis dėl paveldimo turto. Kai nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

28Nagrinėjamos bylos atveju įpėdiniui – valstybei, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, atsirado pareiga atsakyti už palikėjo įsiskolinimus už ryšių paslaugas neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės.

29Kaip nurodė atsakovė, ji apie palikėjo mirtį sužinojo tik gavusi iš teismo ieškinį, t. y. 2012 m. spalio 9 d. Todėl, nors A. P. mirė 2011 m. vasario 20 d. ir valstybei teisė paveldėti jo turtą atsirado 2012 m. rugpjūčio 20 d., ji nebuvo pradėjusi paveldėjimo procedūros. Kaip spręstina iš apeliacinio skundo, ši teisė skundo padavimo metu dar nebuvo įgyvendinta. Be to, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių paveldėto turto vertę. Pagal byloje esančius įrodymus šių esminių faktinių bylos aplinkybių nustatyti neįmanoma. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų procesinių galimybių tai padaryti, nenustatė reikšmingų, esminių šios bylos aplinkybių, todėl byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Be to, iš byloje esančių procesinių sprendimų, spęstina, jog teismas buvo pasirinkęs paruošiamųjų dokumentų būdą pasirengti bylos nagrinėjimui teisme (CPK 227 straipsnis) (b. l. 63), tačiau šis būdas nebuvo išnaudotas iki galo. O būtent, nesuteikta galimybė atsakovei pateikti tripliką, be nutarties skirti bylą nagrinėti teisme (CPK 227 straipsnio 2, 5 dalys), teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnis).

30Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei į tai, kad apeliacinės instancijos teismui yra apribotos galimybės priimti naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis), teismas konstatuoja, kad nustatyti trūkumai yra esminiai ir negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

31Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Nutarė

32Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

33Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.