Byla 2A-564-440/2017
Dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės?Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų Investuotojų asociacijos ir V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-63-971/2017 pagal ieškovų Investuotojų asociacijos ir V. P. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „ŽEMAITIJOS PIENAS“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje R. P., R. J., G. N., A. P., R. D., D. G., M. D. dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
        1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl visuotinio akcininkų sprendimo, kuriuo nuspręsta skirti tantjemas valdybos ir stebėtojų tarybos nariams teisėtumo.
        2. Ieškovai Investuotojų asociacija ir V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 16 d. akcinės bendrovės (toliau ? AB) „ŽEMAITIJOS PIENAS“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dalį, kuria 749 400 Eur suma paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ valdybos ir stebėtojų tarybos nariams. Nurodė, kad sprendimas skirti tantjemas valdybos ir stebėtojų tarybos nariams yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 59 straipsnio nuostatas. Pagal ABĮ 59 straipsnį sprendimas dėl tantjemų skyrimo gali būti priimtas tik eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame patvirtintas metinis finansinių ataskaitų rinkinys ir nuspręsta paskirstyti bendrovės pelną. ABĮ nenumatyta jokių išlygų (sąlygų), kurioms esant, būtų galima skirti tarpines tantjemas (1 t., b. l. 1?3). Be to, rašytiniuose paaiškinimuose ieškovai atkreipė teismo dėmesį į tai, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimu Nr. 241-17 atsakovė įspėta dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio pažeidimų, konstatuoti finansinės atskaitomybės tvarkymo pažeidimai, ieškovės teigimu bendrovės finansiniuose dokumentuose nebuvo tinkamai nurodyti finansiniai rodikliai, tikroji bendrovės finansinė būklė. Atsižvelgiant į tai, kad tantjemų mokėjimas yra siejamas su bendrovės veikos pelningumu, nebuvo galima priimti sprendimo dėl tantjemų skyrimo remiantis netiksliais 2016 m. I-ojo pusmečio finansiniais duomenimis (2 t., b. l. 1?3).
        3. Atsakovė AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistavo visos ABĮ 59 straipsnyje numatytos sąlygos priimti sprendimą dėl tantjemų skyrimo, t. y. (1) bendrovė dirba pelningai; (2) mokami dividendai; (3) tantjemoms skirta ne daugiau kaip 1/5 grynojo ataskaitinio laikotarpio pelno; (4) tantjemoms valdybos ir stebėtojų tarybos nariams skirta ne didesnė suma kaip 1/3 pelno dalies, skirtos dividendams išmokėti; (5) bendrovėje nėra neįvykdytų mokestinių prievolių valstybei ar neįvykdytų prievolių kitiems subjektams. ABĮ nenumato draudimo išmokėti tantjemas kitu laiku ar/ir už kitokį laikotarpį, t. y. už 6 mėnesius. Bendrovės valdybos ir stebėtojų tarybos nariai už veiklą bendrovėje už 2014 ir 2015 finansinius metus jokio atlygio negavo, todėl už darbą bendrovėje jie gali/galėjo gauti atlygį tantjemų forma, tokių veiksmų atlikimą nedraudžia įstatymo imperatyvai, be to, civilinėje teisėje galioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“. Sprendimu skirti tantjemas nėra pažeistos nei vieno asmens teisės bei interesai, įskaitant ir ieškovų. Sprendimas neprieštarauja imperatyvioms ABĮ ar kitų įstatymo normoms bei protingumo ir sąžiningumo principams. Nesant jokių esminių pasikeitimų bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitose skirstant ir tvirtinant 2015 m. ir 2016 m. I-ojo pusmečio finansinės veiklos rezultatus, situacijos laikytinos tapačiomis, t. y. esmė nesikeičia nusprendus paskirti tantjemas 2016 m. rugsėjo 16 d. ar 2016 m. balandžio 29 d. Atsakovė 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. I-ajį pusmetį pasiekė teigiamus rezultatus, kuriuos lėmė bendrovės valdybos ir stebėtojų tarybos narių aktyvus dalyvavimas bendrovės veikloje ir jos valdyme, siūlymų teikimas dėl pardavimų didinimo, investicijų, efektyvių rinkodaros priemonių ir kitų svarbių klausimų. Bendrovės valdyba pasiūlė mokėti bendrovės akcininkams dividendus iš paskirstytinojo pelno, atitinkamai koreguojant 2015 m. pelno paskirstymą, tuo pačiu pasiūlyta mokėti ir tantjemas bendrovės valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, siekiant motyvuoti bei įvertinus jų sėkmingą veiklą, kuri tiesiogiai prisidėjo prie teigiamų bendrovės rezultatų (1 t., b. l. 54?56).
        4. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje R. P., R. J., G. N., A. P., R. D., D. G., M. D. prašė ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė iš esmės tuos pačius nesutikimo argumentus kaip ir atsakovė (1 t., b. l. 127?130, 135?137).

          5

6II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

7

        1. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė (2 t., b. l. 13?17).
        2. Teismas nustatė, kad 2016 m. balandžio 29 d. įvyko eilinis AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame patvirtinta 2015 m. bendrovės metinė konsoliduota finansinė ataskaita, tačiau šiame susirinkime pelno (nuostolių) paskirstymas, t. y. klausimai dėl dividendų ir tantjemų skyrimo nebuvo sprendžiami. Bendrovės valdybos iniciatyva 2016 m. rugsėjo 16 d. įvyko neeilinis AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo akcininkai, valdantys 39 287 161 vnt. akcijų, t. y. turintys 84,85 procentus visų akcijų. Šio susirinkimo metu patvirtintas 2016 m. I-ojo pusmečio bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys, paskirstytas 2016 m. I-ojo pusmečio pelnas, iš 37 832 000 Eur paskirstytinojo pelno 5 557 000 Eur paskirta dividendams išmokėti ir 749 400 Eur skirta metinėms išmokoms (tantjemoms) bendrovės valdybos ir stebėtojų tarybos nariams.
        3. Teismas nurodė, kad ieškovė Investuotojų asociacija valdo 10 vnt. bendrovės akcijų (0,00002 procentų visų akcijų), ieškovas V. P. valdo 9 500 vnt. bendrovės akcijų (0,019 procentų visų akcijų).
        4. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovai visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame buvo priimtas ginčijamas sprendimas, nedalyvavo ir savo pozicijos neišreiškė, nors visa informacija apie susirinkimą ir siūlomas sprendimo projektas buvo paskelbta viešai teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau ieškovai iki susirinkimo nepareiškė pastabų ar prieštaravimų dėl susirinkimo darbotvarkės.
        5. Teismo teigimu, ieškovai nekelia klausimo dėl susirinkimo sušaukimo teisėtumo, neginčija aplinkybės, kad tantjemų skyrimas AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ valdybos ir stebėtojų tarybos nariams iš esmės buvo galimas, taip pat neginčija paskirtų tantjemų dydžio. Ieškovai kelia klausimą tik dėl tantjemų paskyrimo momento tinkamu, t. y. ar galima šį klausimą spręsti neeilinio visuotinio akcininkų susirinkime.
        6. Teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad ABĮ tantjemas apibrėžia kaip metines išmokas, skaičiuojamas nuo ataskaitinių finansinių metų pelno dalies, kad klausimas dėl tantjemų skyrimo paprastai turėtų būti sprendžiamas eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
        7. Teismas įvertinęs Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-695-440/2014 formuojamą praktiką pripažino, kad ABĮ 59 straipsnio 1 dalies nuostata, kad akcininkų priimamų sprendimų nuoseklumas, kai pirma patvirtinamas finansinių ataskaitų rinkinys, tuomet sprendžiama dėl pelno paskirstymo, visgi ši norma, vertinant ją kitų ABĮ ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) normų kontekste, nėra imperatyvi, kadangi įstatymai imperatyviai reikalauja tik, kad vienu metu būtų tvirtinamas finansinių ataskaitų rinkinys.
        8. Teismas nurodė, kad tantjemos paskirtos kartu su tarpiniais dividendais, atsižvelgiant į sėkmingus bendrovės 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. I-ojo pusmečio veiklos rezultatus. Minėtais laikotarpiais nei dividendai, nei tantjemos nebuvo mokami. Teismas pripažino, kad tantjemų skyrimas susietas su realiu bendrovės jau uždirbtu pelnu, patvirtintu 2015 m. ir 2016 m. I-ojo pusmečio finansinėse ataskaitose, todėl nėra pagrindo išvadai, kad tantjemos paskirtos (išmokėtos) avansu, kad pažeista imperatyvi ABĮ 59 straipsnio 8 dalies nuostata.
        9. Teismas konstatavo, kad ieškovai nepateikė teismui įrodymų, kad ginčijamas sprendimas jiems sukėlė neigiamas pasekmes. Nors ieškovai teigia, kad tantjemų išmokėjimas tiesiogiai sumažina jų, kaip smulkiųjų akcininkų, valdomų akcijų vertę, nes sumažinamas bendrovės nuosavas kapitalas, tačiau ieškovai šių savo teiginių jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė. Ieškovai taip pat neįrodė, koks viešasis interesas buvo pažeistas, ir kad jie apskritai yra tinkami subjektai, reikšti ieškinį viešajam interesui ginti.
        10. Teismo vertinimu, ieškovų argumentai dėl galimai netinkamai tvarkomos bendrovės apskaitos gali būti sprendžiami atliekant juridinio asmens veiklos tyrimą CK antros knygos X skyriuje nustatyta tvarka. Ieškovų teiginiai dėl atsakovės siekio išvengti didesnių mokestinių prievolių mokėjimo vertintini kaip subjektyvi ieškovų nuomonė, kadangi minėti teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.
        11. Teismas konstatavo, kad byloje nepateikta duomenų, kad ginčijamas sprendimas sukėlė kokias nors neigiamas pasekmes ieškovams, kitiems akcininkams ar pačiai bendrovei ar kad buvo pažeistas viešasis interesas. Ginčijamo sprendimo pripažinimas negaliojančiu vien dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių, prieštarautų protingumo, teisingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo principams, todėl ieškinį atmetė.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

9

        1. Apeliaciniu skundu ieškovai Investuotojų asociacija ir V. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 20?27, 46?53). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ABĮ normas. Nepagrįstai nurodė, kad ABĮ 59 straipsnio norma nėra imperatyvi tantjemų skyrimo klausimu. Nors teismas pripažino, kad lingvistinė ir loginė minėtos normos analizė suponuoja, kad dėl tantjemų skyrimo paprastai turėtų būti sprendžiama eiliniame visuotiniame susirinkime patvirtinus metines finansines ataskaitas, todėl priešingas šios normos interpretavimas prieštarauja pačios normos tikslui. Pagal teismo išaiškinimą susiklosto tokia situacija, kad tantjemos gali būti skirtos ne tik eiliniame susirinkime, bet ir neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, jos gali būti skiriamos ne tik už metus, bet ir už tarpinius laikotarpius, patvirtinus tarpines ataskaitas, kad tantjemoms nebegalioja draudimas jas mokėti avansu. Toks teisės normos aiškinimas prieštarauja įstatymo nuostatoms.
    2. Teismas nepagrįstai rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-695-440/2014, nes ji neturi precedento galios, t. y. skiriasi faktinės aplinkybės, minėtoje byloje buvo ginčijamas sprendimų priėmimo eiliškumas, tačiau nagrinėjamu atveju nėra keliamas klausimas dėl sprendimų priėmimo tvarkos. Be to, šiuo teismo procesiniu sprendimu nėra formuojama teismų praktika.
    3. Nepagrįstai ABĮ 59 straipsnio normą aiškino atsižvelgdamas į ĮFAĮ, nes šių teisės aktų taikymo sritys skiriasi, t. y. ABĮ reglamentuoja įmonių steigimąsi, valdymą, pertvarkymą, akcininkų teises ir pareigas, veiklos nutraukimą ir pan., o ĮFAĮ numatomi reikalavimai finansinės atskaitomybės dokumentams, jų paskelbimui, juose nėra kalbama apie tantjemas.
    4. Nepagrįstai susiejo tantjemų ir dividendų mokėjimo tvarkas, nes dividendai gali būti mokami patvirtinus metines ir tarpines finansines ataskaitas, o tantjemos – tik metines. Įstatymų leidėjas 2012 m. papildė įstatymą ABĮ 601 straipsniu suteikdamas teisę išmokėti dividendus pagal patvirtintas tarpines ataskaitas, tačiau nenumatė galimybės tantjemų skyrimo klausimą spręsti patvirtinus tarpines ataskaitas.
    5. Iš ABĮ 31 straipsnio 13 dalies ir 33 straipsnio 12 dalies normų matyti, kad tantjemų skyrimas siejamas su tam tikra diskrecija spręsti dėl jų skyrimo, o ne su valdybos ir stebėtojų tarybos narių teise reikalauti išmokėti jiems tantjemas, taigi net ir daugelį metų įmonei veikiant sėkmingai tantjemos gali būti jiems neskiriamos. Tantjemos skiriamos už finansinius metus, atsižvelgiant į patvirtintojoje finansinėje ataskaitoje nurodytą įmonės gautą pelną, taigi teisės aktai nenumato tantjemų kaupimo, todėl nepagrįstai buvo skirtos tantjemos už sėkmingą įmonės darbą 2015 m. ir 2016 m. I-ąjį pusmetį.
    6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad sprendimas išmokėti tantjemas neturėjo neigiamos įtakos ieškovams, nes ieškovai yra įmonės akcininkai, o netinkamai valdant ir disponuojant bendrovės turtu yra pažeidžiamos akcininkų teisės, imperatyvios įstatymo normos. Jei 749 400 Eur suma nebūtų skirta tantjemoms išmokėti, šia suma padidėtų įmonės kapitalas, taigi ir akcijų vertė, todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai neįrodė, jog tantjemų skyrimas sumažino akcijų vertę. Be to, neigiamas įmonės valdymas sukelia netiesiogines neigiamas pasekmes ne tik akcininkams, bet ir bendrovei, nes mažėja bendrovės patrauklumas investuotojams, o tai lemia akcijų vertės mažėjimą.
    7. Nepagrįstai teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota civilinėse bylose Nr. 3K-3-856/2001, 3K-3-878/2002, 3K-3-650/2003, 3K-3-114/2006, 3K-3-171/2008, nes šiuo atveju nėra ginčijamas visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo procedūrų pažeidimas, todėl teismas neturėjo vertinti, kokią įtaką sprendimo priėmimui būtų turėję ieškovų balsai. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovai galėjo reikšti pastabas ir prieštaravimus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo dienotvarkės, nes ieškovai turi tik 0,01902 procentų bendrovės akcijų, o reikšti pastabas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo gali tik akcininkai, turintys ne mažiau kaip 5 procentus bendrovės akcijų (ABĮ 25 straipsnis), todėl akivaizdu, kad ieškovai neturėjo galimybių daryti įtakos sprendimo priėmimui. Be to, nedalyvavimas visuotiniame akcininkų susirinkime neužkerta kelio akcininkams ginti pažeistas teises teismine tvarka.
  1. Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovė AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje R. P., R. J., G. N., A. P., R. D., M. D. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimai į apeliacinį skundą grindžiami šiais argumentais:
    1. Apeliacinis skundas nepagrįstas, nes teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ABĮ normas.
    2. Teismas pagrįstai vadovavosi Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-695-440/2014 suformuota praktika, kad ABĮ 59 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes bendrosios kompetencijos teismai yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų analogiškose bylose bei aukštesnės instancijos teismo suformuotų teismo precedentų.
    3. Sprendimo priėmimo momentas nekeičia paties sprendimo esmės. Vien tai, kad sprendimas skirti tantjemas buvo priimtas 2016 m. rugsėjo 16 d., o ne 2016 m. balandžio 16 d., nekeičia sprendimo turinio.
    4. Sprendimą skirti tantjemas priėmė 84,85 procentai akcininkų, t. y. dauguma bendrovės akcininkų.
    5. Sprendimas skirti tantjemas nepažeidžia ieškovų interesų, nes po šio sprendimo priėmimo akcijų vertė pakilo 15,29 procentinių punktų.
    6. Pažymėjo, kad valdybos ir stebėtojų tarybos tikslas sukurti kuo daugiau naudos akcininkams, todėl tantjemų skyrimas yra vienas iš būtų skatinti šių valdymo organų narius.
    7. Teisingai teismas pastebėjo, kad tantjemos nebuvo skiriamos avansu, nes bendrovės finansiniai rodikliai patvirtinti 2016 m. balandžio 29 d. vykusiame akcininkų susirinkime.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

12ir teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

        1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
        2. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

14Dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos

        1. Juridinis asmuo – akcinė bendrovė – įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus – visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį (bendrovės vadovas) ar kolegialų valdymo organą. AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ įstatų 5.1 punkte numatyta, kad įstatinį kapitalą sudaro 14 028 750 Eur, kuris yra padalintas į 48 375 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. Iš viešai skelbiamų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis, http://www.nasdaqbaltic.com) matyti, kad didieji bendrovės akcininkai yra A. P., turintis iš viso 54 procentus visų akcijų, D. P. – 6,53 procentus akcijų, AB „Klaipėdos pienas“ – 6,27 procentus. Tuo tarpu ieškovui V. P. priklauso 9 500 vnt. bendrovės akcijų, t. y. 0,019 procentai visų akcijų, o ieškovė Investuotojų asociacija nagrinėjamoje byloje atstovauja bendrovės akcininkus, turinčius 10 vnt. akcijų, t. y. 0,00002 procentų visų akcijų, taigi ieškovai yra mažieji bendrovės akcininkai. Proporcingai turimų akcijų skaičiui akcininkas turi tam tikrą skaičių balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.
        2. Atsižvelgiant į ABĮ 20 straipsnyje reglamentuojamą visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, daroma išvada, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę spręsti dėl svarbiausių bendrovės veiklos klausimų. Tai reiškia, kad jo priimti sprendimai gali lemti esminius bendrovės veiklos pokyčius, kurie gali būti naudingi bendrovei, jos dalyviams, kreditoriams arba gali sukelti jiems neigiamų turtinių padarinių. Siekiant užtikrinti tiek bendrovės, tiek su jos veikla susijusių asmenų (dalyvių, kreditorių) interesus, įstatyme įtvirtinama visuotinio akcininkų susirinkimo priimtų sprendimų teisėtumo patikrinimo galimybė – teisė nuginčyti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, remiantis įstatyme nustatytais pagrindais. ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Juridinio asmens organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais tuo atveju, jei jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.
        3. Pasisakydamas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais instituto, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra atkreipęs dėmesį į dvejopą jo paskirtį. Pirma, suteikiant teisę ginčyti tokius sprendimus, siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos, interesus bei viešąjį interesą. Antra, detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (trumpi senaties terminai, nuginčijimo pagrindų baigtinio sąrašo nustatymas) leidžia daryti išvadą, kad šis institutas taip pat skirtas bendrovei ir už ginčijamų sprendimų priėmimą balsavusių akcininkų interesams apsaugoti. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimas negaliojančiais be pakankamo pagrindo gali sustabdyti bendrovės veiklą, padaryti jai ar akcininkams nuostolių. Dėl to, sprendžiant ginčus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, būtina atsižvelgti į abu šio instituto tikslus ir siekti akcininkų ir bendrovės interesų pusiausvyros. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tuo atveju, jeigu buvo pažeistos ABĮ imperatyviosios normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, eigą ar sprendimų priėmimą, taip pat kai šie pažeidimai lėmė bendrovės ar viešojo intereso pažeidimą ir pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant sprendimus negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482-687/2015). Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą baigtinį visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindų sąrašą ir į formuojamą kasacinio teismo praktiką matyti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai neturėtų būti pripažįstami negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių bendrovei, jos akcininkams ar kuriais nepažeistas viešasis interesas. Todėl akcininkas, reiškiantis ieškinį dėl akcinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, turi ne tik nurodyti, kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos priimant skundžiamą nutarimą, bet ir kuo tokio nutarimo priėmimas pažeidė šio akcininko teises ar teisėtus interesus. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu buvo pažeistos šio įstatymo imperatyviosios normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, pravedimą ar nutarimų priėmimą, šis pažeidimas pažeidė ieškovo interesus arba viešąjį interesą ir pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant nutarimus negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2006).
        4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant bylas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į tai, ar akcininkams buvo suteikta galimybė dalyvauti visuotiniame akcininkų, ar formaliai nebuvo suvaržyta jų galimybė išreikšti savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2006). Balsavimas visuotiniame akcininkų susirinkime – tai teisiškai reikšmingas juridinio asmens dalyvio – akcininko elgesys (veiksmas), jam įgyvendinant įstatymo suteiktą neturtinę teisę dalyvauti sprendžiant bendrovės reikalus. Tačiau balsavimas, kaip neturtinės teisės realizavimas, savaime nesukuria civilinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2008), kadangi teisinius padarinius sukuria tik sprendimas, kuriam pritaria dauguma balsavimo teisę turinčių asmenų, jeigu teisės aktai nenumato kitokios sprendimų priėmimo tvarkos.
        5. Apeliacinio teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ar nagrinėjamu atveju nėra pažeista visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, kadangi susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimai gali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui. Taigi net ir tais atvejais, kai šalys savo procesiniuose dokumentuose nekelia klausimo dėl visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo tvarkos pažeidimo, teismas privalo vertinti šias aplinkybes, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl 2016 m. rugsėjo 16 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo skirti tantjemas pripažinimo negaliojančiu analizavo teismų praktiką, susijusią su visuotinių akcininkų susirinkimo šaukimo tvarka.
        6. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad valdyba turi teisę šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą (ABĮ 24 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Taigi valdyba pasinaudojo jai įstatymų suteikiama teise inicijuoti visuotinį akcininkų susirinkimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. įvyko AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ valdybos posėdis, kuriame nutarta patvirtinti bendrovės 2016 m. I-ojo pusmečio pelno paskirstymą ir teikti visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti. Nurodoma, kad 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. I-ąjį bendrovė veikė pelningai, dėl aktyvaus valdybos ir stebėtojų tarybos narių aktyvaus dalyvavimo bendrovės veikloje ir jos valdyme, AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ pasiekė teigiamus rezultatus. Nepaskirstytasis pelnas 2016 m. I-ojo pusmečio pradžioje 34 085 000 Eur, grynasis pelnas 2016 m. I-ąjį pusmetį – 3 747 000 Eur, iš viso paskirstytinasis pelnas 37 832 000 Eur. Siūloma 1 389 000 Eur pelno dalį skirti dividendams, 455 000 Eur – tantjemoms (1 t., b. l. 57, 58).
        7. Likus ne mažiau kaip 21 dienai iki susirinkimo, 2016 m. rugpjūčio 24 d. viešai paskelbta apie neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą 2016 m. rugsėjo 16 d. Pranešime nurodyti trys darbotvarkės klausimai: antruoju spręsti dėl 2016 m. I-ojo pusmečio bendrovės finansinių ataskaitų rinkimo patvirtinimo, o trečiuoju 2016 m. I-ojo pusmečio pelno (nuotolių) paskirstymo klausimą. Kartu su pranešimu pateikti finansinės atskaitomybės duomenys, audito išvada bei valdybos siūlomas sprendimo projektas, taip pat išaiškintos akcininkų teisės, susijusios su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės pildymu, paklausimų pateikimu bei balsavimu susirinkime (1 t., b. l. 131–133).
        8. Pastebėtina, kad pagal ABĮ 25 straipsnio 3 dalį visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė gali būti pildoma stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovo), taip pat akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, jeigu bendrovės įstatuose nenustatytas mažesnis balsų skaičius, siūlymu. Siūlymas papildyti darbotvarkę pateikiamas raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis. Kartu su siūlymu turi būti pateikti sprendimų projektai siūlomais klausimais arba, kai sprendimų priimti nereikia, paaiškinimai dėl kiekvieno siūlomo visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo. Darbotvarkė papildoma, jeigu siūlymas gaunamas ne vėliau kaip likus 14 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė, nurodyta pranešime apie šaukiamą susirinkimą, buvo papildyta, apie jos papildymus akcininkams turi būti pranešta tokiu pat būdu kaip apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo (ABĮ 25 straipsnio 5 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina akcininkai UAB „INVL Asset Management“ ir UAB „Orion Asset Management“ pasinaudojo teise pateikti pasiūlymus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo dienotvarkės ir pateikė alternatyvų sprendimo projektą. Apie gautą alternatyvų pasiūlymą 2016 m. rugsėjo 9 d. viešai paskelbta http://www.nasdaqbaltic.com.
        9. Ieškovai pripažino, kad jie buvo tinkamai informuoti apie neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kad jiems buvo sudarytos galimybės susipažinti su visais dokumentais bei balsuoti susirinkime, t. y. išreikšti valią darbotvarkėje numatytais klausimais. Iš visuotinio akcininkų registracijos sąrašo matyti, kad ieškovai nedalyvavo 2016 m. rugsėjo 16 d. vykusiame neeiliniame akcininkų susirinkime (1 t., b. l. 43–44). 2016 m. rugsėjo 16 d. įvyko neeilinis AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo akcininkai, turintys 38 986 137 vnt. paprastųjų akcijų, t. y. 84,85 procentai, taigi susirinkime buvo ABĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytas dalyvavimo kvorumas.
        10. Susirinkimo antruoju dienotvarkės klausimu patvirtintas 2016 m. I-ojo pusmečio bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys, trečiuoju klausimu spręstas klausimas dėl 2016 m. I-ojo pusmečio pelno (nuotolių) paskirstymo, svarstyti bendrovės valdybos sprendimo projektas bei 1/20 akcijų turinčių akcininkų UAB „INVL Asset Management“ ir UAB „Orion Asset Management“ pateiktas alternatyvus sprendimo projektas (1 t., b. l. 34–36). Visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodoma, kad buvo svarstomas valdybos projektas, pagal kurį nepaskirstytasis pelnas 2016 m. I-ojo pusmečio pradžioje buvo 34 085 000 Eur, grynasis pelnas 2016 m. I-ąjį pusmetį – 3 747 000 Eur, iš viso paskirstytinasis pelnas 37 832 000 Eur. 5 557 000 Eur pelno dalį siūloma skirti dividendams (0,12 Eur vienai akcijai), 749 400 Eur – tantjemoms, darbuotojų premijoms nieko neskirti, nepaskirstyto pelno dalis – 31 525 000 Eur. Už šį pasiūlymą balsavo 31 856 939 balsų turinčių akcininkų, t. y. 81,71 procentas, prieš – 7 129 198 balsų turinčių akcininkų, t. y. 18,29 procentai, susilaikiusių nebuvo. Pagal akcininkų pateiktą alternatyvų sprendimo projektą nepaskirstytasis pelnas 2016 m. I-ąjį pusmetį sudarė 37 832 000 Eur. 13 891 000 Eur pelno dalį siūloma skirti dividendams (0,30 Eur vienai akcijai), tantjemoms ir darbuotojų premijoms nieko neskirti, nepaskirstyto pelno dalis – 23 941 000 Eur. Už šį pasiūlymą balsavo 7 430 222 balsų turinčių akcininkų, t. y. 18,91 procentų, prieš – 31 856 939 balsų turinčių akcininkų, t. y. 81,09 procentai, susilaikiusių nebuvo. Įvertinus visuotinio akcininkų susirinkimo balsus matyti, kad kvalifikuota balsų dauguma pritarta valdybos pasiūlymui dėl 2016 m. I-ojo pusmečio pelno paskirstymo (ABĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
        11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visuotinio akcininkų susirinkimo metu pritarta 2016 m. I-ojo pusmečio pelno paskirstymui, kuris iš esmės skiriasi nuo pirminio valdybos pasiūlymo, t. y. valdyba siūlė 1 389 000 Eur pelno dalį skirti dividendams ir 455 000 Eur – tantjemoms, tačiau akcininkų susirinkime balsuota dėl 5 557 000 Eur pelno dalies skyrimo dividendams ir 749 400 Eur – tantjemoms. Byloje nėra duomenų, kad valdyba būtų pateikusi pasiūlymų dėl darbotvarkės papildymo siūlant didesnę pelno dalį skirti dividendams ir tantjemoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, pelno paskirstymo tvarkos pakeitimai, kai dividendams skirtina suma skiriasi daugiau nei keturis kartus (5 557 000 Eur: 1 389 000 Eur = 4,0007), o tantjemoms – daugiau nei pusantro karto (749 400 Eur : 455 000 Eur = 1,6470), negali būti laikomi nežymiais susirinkimo darbotvarkės pakeitimais. Pažymėtina, kad ir aplinkybės, kodėl buvo pakeista visuotinio akcininkų susirinkime darbotvarkė nebuvo analizuotos pirmosios instancijos teisme, todėl, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nenustačius konkrečių faktinių aplinkybių nepagrįstai pirmosios instancijos teismas, galima vertinti, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo ir vedimo tvarka.

15Dėl kitoje byloje priimto sprendimo prejudicinės galios

        1. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 1–3 dalimis nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kurie neprieštarauja įstatymams, taip pat oficialiai paskelbtais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais; taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, taip pat jų prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Aiškinant minėtą įstatymo nuostatą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad precedento galią turi tik ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas taiko ne a priori (iš lot. iš anksto, nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016).
        2. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-695-440/2014 neturi prejudicinės galios. Nors abiejose bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl ABĮ 59 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, tačiau skiriasi bylų faktinės aplinkybes, t. y. nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar galėjo būti skiriamos tantjemos nepasibaigus finansiniams metams, o civilinėje byloje Nr. 2A-695-440/2014 buvo sprendžiamas klausimas ar galima spręsti pelno paskirstymo klausimą, kai finansinės ataskaitų rinkinys patvirtinamas vėlesniu darbotvarkės klausimu, tačiau tame pačiame visuotinio akcininkų susirinkime. Taigi nepagrįstai pirmosios instancijos teismas rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-695-440/2014 tvirtindamas, kad ABĮ 59 straipsnio 1 dalies nuostata, įpareigojanti tantjemų skyrimo klausimą spręsti eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinus metinį finansinių ataskaitų rinkinį, nėra imperatyvi.

16Dėl tantjemų skyrimo juridinio asmens valdymo organų nariams

        1. Nagrinėjamu atveju bendrovėje taip pat sudaryta valdyba ir stebėtojų taryba. Ginčijamo sprendimo priėmimo dieną valdybą sudarė M. D., D. G., R. D., A. P., o stebėtojų tarybą: R. J., G. N. ir R. P.. Šie asmenys įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje.
        2. Pagal ABĮ 31 straipsnio 13 dalį, 33 straipsnio 12 dalį už veiklą valdyboje ar stebėtojų taryboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos. Pažymėtina, kad tantjemų skyrimo tvarka detalizuojama ABĮ 59 straipsyje. ABĮ 59 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs metinių finansinių ataskaitų rinkinį, turi paskirstyti paskirstytinąjį bendrovės pelną (nuostolius). Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius) nurodoma pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams (ABĮ 59 straipsnio 2 dalies 11 punktas). Metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams skiriama ataskaitinių finansinių metų pelno dalis negali būti didesnė kaip 1/5 grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno ir ne didesnė kaip 1/3 pelno dalies, skirtos dividendams išmokėti (ABĮ 59 straipsnio 7 dalis). Bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų, metinių išmokų (tantjemų) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir premijų darbuotojams. Tantjemas stebėtojų tarybos ir valdybos nariams mokėti avansu draudžiama (ABĮ 59 straipsnio 8 dalis).
        3. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad bendrovės valdymo organams gali būti skiriama dalis bendrovės pelno, t. y. mokamos tantjemos. Skiriant dalį pelno valdymo organams, siekiama jų narius motyvuoti ir skatinti, tačiau atskirose šalyse skiriasi pelno paskirstymo tipai. Pavyzdžiui, Danijoje ir Olandijoje pelno dalis skiriama už jau pasiektus tikslus įvertinus praėjusių metų bendrovės rodiklius, o Vokietijoje ir Norvegijoje – galima skirti pelno dalį einamaisiais finansiniais metais. Įvertinus ABĮ 59 straipsnio 1 ir 8 dalies nuostatas matyti, kad Lietuva pasirinko pirmąjį modelį, pagal kurį atlygis bendrovės valdymo organams gali būti skiriamas tik įvertinus praėjusių finansinių metų rodiklius, t. y. patvirtinus finansinių ataskaitų rinkinį, tantjemos negali būti skiriamos avansu. Pastebėtina, kad šis teisinis reguliavimas pasirinktas atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas dėl bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, valdymo organų (rekomendacijose naudojama sąvoka direktoriai (angl. director) apima bet kokį bendrovėje veikiantį administracinį, valdymo ar priežiūros organą) atlyginimų nustatymo tvarkos. Europos Komisijos 2004 m. gruodžio 14 rekomendacijose 2004/913/EB nurodoma, kad atlyginimas valdymo organams skiriamas už praėjusius finansinius metus (3.2 punktas), klausimas dėl atlyginimas valdymo organų nariams turėtų būti sprendžiamas metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime (4.2 punkto antra pastraipa) (Europos Sąjungos oficialus leidinys OJ L 385 29.12.2004, p. 28–31); 2009 m. balandžio 30 d. rekomendacijose 2009/385/EB nurodoma, kad direktorių atlyginimų struktūra turėtų būti skatinamas ilgalaikis bendrovės veiklos tvarumas ir užtikrinta, kad atlyginimai būtų pagrįsti veiklos rezultatais, todėl kintamosios atlyginimas turėtų būti susietos su iš anksto nustatytais ir išmatuojamais veiklos rezultatų vertinimo kriterijais (Europos Sąjungos oficialus leidinys OJ L 120 15.5.2009, p. 28–31). Taigi Europos Komisija pabrėžia, kad atlyginimas valdymo organams turėtų būti skiriamas už praėjusius finansinius metus, įvertinant jų darbo rezultatus. Be to, atlygis neturėtų būti orientuotas į trumpalaikius rezultatus, todėl Europos Komisija rekomenduoja atlyginimo mokėjimo klausimą atidėti trejiems – penkeriems metams.
        4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad pagal ABĮ nuostatas, kai bendrovė dirba pelningai, stebėtojų tarybos ir valdybos nariams gali būti mokamos tantjemos, bet stebėtojų tarybos ir valdybos nariai neturi teisės reikalauti, o bendrovė neturi pareigos skirti tantjemas netgi tada, kai bendrovė dirba pelningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-706/2016). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybės nustatymas, kad pastaruosius kelis metus bendrovė veikė pelningai, kad 2014 ir 2015 finansiniais metais nebuvo skirtos tantjemos bendrovės valdybos ir stebėtojų tarybos nariams savaime nereiškia, kad jie turi teisę reikalauti, jog jiems būtų skirtos tantjemos paskirsčius bendrovės pelną.
        5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai), tačiau šalys nepateikė jokių duomenų patvirtinančių minėtų valdymo organų indėlio, lėmusio gerus bendrovės veiklos rezultatus. Be to, pirmosios instancijos teisme šalys nepateikė jokių įrodymų, kokią įtaką sprendimas dėl tantjemų skyrimo turėjo bendrovės akcininkams bei pačiai bendrovei. Tik atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė bei tretieji asmenys pateikė naujus argumentus, duomenis, kad po sprendimo priėmimo 2016 m. rugsėjo 16 d. pakilo bendrovės akcijų vertė, taigi remiamasi naujomis aplinkybėms, kurios nebuvo ištirtos pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu CPK 314 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
        6. Teismų praktikoje pripažįstama, kad diskrecija paskirstyti tantjemas nėra absoliuti, ši teisė gali būti ribojama nustatant tantjemų paskirstymo tvarką ir sąlygas bendrovės steigimo dokumentuose, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime ar kituose bendrovės dokumentuose, taip pat ją riboja bendrieji teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-706/2016). Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2017 konstatavo, jog sprendimas skirti tantjemas prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams, kai nutarimas priimtas žinant apie galimą nepakankamą bendrovės kapitalo problemą, nutarimo dėl pelno skirstymo turinys nebuvo ekonomiškai pagrįstas ir neatsižvelgta į priežiūros institucijos pastabas dėl galimos tokio sprendimo potencialios žalos, tantjemų išmokėjimas nesietas su veiklos rezultatais, kad susirinkime balsavo asmenys už sau naudingą sprendimą, žinodami lemiamą savo balsų įtaką balsavimo rezultatui, didelė kredito unijos pelno dalis paskirta tik trims nariams, neatsižvelgiant į kitų narių ir pačios unijos interesus, kad neįvertinta aplinkybė, jog išmokėtų tantjemų suma beveik 25 kartus didesnė už kredito unijos paskolų portfelį.
        7. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų 2016 m. balandžio 29 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame patvirtinus metinį finansinių ataskaitų rinkinį, tačiau nuspręsta 2015 finansiniais metais gautą 34 085 000 Eur pelno nepaskirstyti, t. y. nuspręsta nieko neskirti į rezervą savoms akcijoms įsigyti, dividendams, tantjemoms, darbuotojų premijoms (1 t., b. l. 59). 2016 m. rugsėjo 16 d. įvykęs neeilinis AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ visuotinis akcininkų susirinkimas svarstė 2016 m. I-ojo pusmečio bendrovės pelno paskirstymą ir nutarė metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams skirti 749 400 Eur (1 t., b. l. 34–36). Nors tarp bylos šalių kilo ginčas ar neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime galėjo būti paskirstytas pusmečio pelnas, tačiau pirmosios instancijos teismas neanalizavo atsakovės steigimo dokumentų, valdybos darbo reglamento bei kitų bendrovės vidaus dokumentų, reglamentuojančių tantjemų skyrimo tvarką atsakovės įmonėje.
        8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės bei trečiųjų asmenų argumentu, kad civilinėje teisėje galiojantis principas, kad leidžiama viskas, kas nėra uždrausta įstatymų, leidžia civilinių teisinių santykių šalims susitarti ir tarpusavio susitarimu nustatyti papildomas teises ir pareigas, todėl neįvertinus bendrovės vidaus dokumentų negalima daryti kategoriškos išvados, ar nagrinėjamu atveju tantjemų skyrimo klausimas galėjo būti sprendžiamas ne tik eiliniame akcininkų susirinkime patvirtinus metines finansines ataskaitas, tačiau ir neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime tvirtinant tarpines finansines ataskaitas. Taigi tik nustačius ar bendrovės dokumentuose, t. y. atsakovės įstatuose bei kituose vidaus teisės aktuose, yra numatyta tantjemų skyrimo tvarka, taip pat ištyrus ir įvertinus visumą faktinių aplinkybių, konkrečias įstatymo nuostatas būtų galima daryti išvadas dėl ABĮ 59 straipsnio 1 dalies normų pažeidimo.
        9. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra nuo 1993 m. veikianti juridinis asmuo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne mažiau svarbu įvertinti ir bendrovėje nusistovėjusią praktiką, sprendžiant tantjemų skyrimo klausimą. Pavyzdžiui, iš viešai skelbiamų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis, http://www.nasdaqbaltic.com) matyti, kad anksčiau tantjemos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams būdavo skiriamos eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, t. y. 2010 m. balandžio 19 d., 2011 m. balandžio 10 d., 2013 m. balandžio 26 d.
        10. Ieškovai rašytiniuose paaiškinimuose bei teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį, kad priežiūrą atliekanti institucija konstatavo atsakovės finansinės apskaitos tvarkymo pažeidimus, todėl sprendimas dėl tantjemų skyrimo priimtas remiantis netiksliais finansiniais duomenimis. Įvertinus šį argumentą matyti, kad, ieškovų teigimu, sprendimas dėl tantjemų skyrimo priimtas neįvertinus tikrosios bendrovės finansinės padėties, taigi neįvertinus ABĮ 59 straipsnio 6 dalyje numatytų delspinigių ir tantjemų skyrimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovai neginčija šio susirinkimo sušaukimo teisėtumo, nekeliamas klausimas dėl susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimų, ieškovai taip pat neginčija aplinkybės, kad tantjemų skyrimas AB „Žemaitijos pienas“ valdybos ir stebėtojų tarybos nariams iš esmės buvo galimas, neginčija paskirtų tantjemų dydžio, tačiau ginčija pačią tantjemų paskyrimo tvarką (momentą). Kad ieškovai nepateikė teismui įrodymų, kad ginčijama sprendimo dalis jiems sukėlė kažkokias neigiamas pasekmes (CPK 178 str.). Nors ieškovai teigia, kad tantjemų išmokėjimas tiesiogiai sumažina jų, kaip smulkiųjų akcininkų, valdomų akcijų vertę, nes sumažinamas bendrovės nuosavas kapitalas, tačiau ieškovai šių savo teiginių jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė. Ieškovai taip pat teigia, kad pareiškė ieškinį, gindami ir viešąjį interesai, tačiau ieškovai byloje taip pat neįrodė, koks viešasis interesas buvo pažeistas, ir kad jie apskritai yra tinkami subjektai, reikšti ieškinį viešajam interesui ginti (CPK 49 straipsnis ) ir kita. Tačiau, apeliacinio teismo vertinimu negalima sutikti su teismo išvadomis, kad ieškovai neginčija tantjemų skyrimo tvarkos bei kitais argumentais, kadangi vertintina, kad byloje nėra išsamiai ištirtos faktinės aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės finansinės padėties sprendimo priėmimo metu, kadangi bylą nagrinėjančiam teismui nebuvo pateikti finansiniai duomenys, patvirtinantys, jog tenkinamos ABĮ 59 straipsnio 6 dalyje numatytos sąlygos. Taip pat nepagrįstai neanalizavo priežiūrą atliekančios institucijos išvadų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovai informavo bylą nagrinėjantį teismą, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimu Nr. 241-17 atsakovė įspėta dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio pažeidimų, konstatuoti finansinės atskaitomybės tvarkymo pažeidimai (1 t., b. l. 145–146), tačiau teismas neįvertinęs, kokie pažeidimai nustatyti bei kokią įtaką jie turėjo rengiant bendrovės finansines ataskaitas, nepagrįstai apsiribojo tik abstraktaus pobūdžio teiginiais, kad ieškovai kaip bendrovės akcininkai turi teisę inicijuoti bendrovės veiklos patikrinimą.
        1. Nesutiktina su atsakovės argumentu, kad tantjemų skyrimo momentas, t. y. sprendimo priėmimas 2016 m. rugsėjo 16 d., o ne 2016 m. balandžio mėn. neturi įtakos sprendimo turiniui. Visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo teisę 2016 m. balandžio 29 d. vykusiame eiliniame visuotinime akcininkų susirinkime spręsti tantjemų skyrimo klausimą, tačiau tuomet akcininkai nutarė nepaskirstyti pelno ir visą 2015 m. gautą pelną perkėlė į kitus finansinius metus (1 t., b. l. 59). 2016 m. rugsėjo 16 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime sprendžiant 2016 m. I-ojo pusmečio pelno paskirstymo klausimą matyti, kad paskirstytinąjį pelną sudarė nepaskirstytas 2015 m. finansinių metų pelnas (t. y. 34 085 000 Eur) bei 2016 m. I-ojo pusmečio pelnas (t. y. 3 747 000 Eur), taigi bendra paskirstytino pelno suma 2016 m. rugsėjo mėn. buvo didesnė nei 2016 m. balandžio mėn. Atitinkamai tai reiškia, kad ir didesnė pelno dalis galėjo būti skirta tantjemoms, t. y. 2016 m. balandžio mėn. 1/5 dalį pelno sudarė 68 170 Eur suma, o 2016 m. rugsėjo mėn. – 75 664 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ABĮ 59 straipsnio 7 dalį tantjemoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 1/5 dalis pelno, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2016 m. balandžio mėn. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime įvertinę bendrovės finansinius rodiklius akcininkai nebūtų galėję skirti 749 400 Eur tantjemoms, nes tokiu atveju sprendimas prieštarautų imperatyviai ABĮ 59 straipsnio 7 dalies nuostatai, jog ne daugiau nei 1/5 dalis bendrovės pelno gali būti skiriama tantjemoms.
        2. Taip pat sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teisės aktai numato skirtingą dividendų ir tantjemų skyrimo tvarką. 2012 m. kovo 1 d. įsigaliojus ABĮ pakeitimams (2011 m. gruodžio 15 d. įstatymu Nr. XI-1798) numatyta galimybė dividendus mokėti už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį (ABĮ 601 straipsnio 1 dalis), pagal iki tol galiojusį teisinį reguliavimą tantjemos ir dividendai galėjo būti skiriami tik pasibaigus finansiniams metams. Šie įstatymo pakeitimai atlikti atsižvelgus į verslininkų poreikį pasinaudoti 1976 m. gruodžio 13 d. Antrosios Tarybos direktyvos 1977/91/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų akcinių bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo valstybėms narėms suteikta teise leisti bendrovėms išmokėti dividendus akcininkams ne tik pasibaigus finansiniams metams ir patvirtinus metinių finansinių ataskaitų rinkinį, bet ir už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 7, 18, 20, 24, 25, 28, 30, 32, 34, 37, 38, 39, 41¹, 42, 44, 51, 54, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 67, 69, 70, 72, 74 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 57¹, 58¹ ir 65¹ straipsniais ir įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto aiškinamasis raštas). Taigi įstatymų leidėjas nustatė galimybę nepasibaigus finansiniams metams spręsti tik dividendų skyrimo klausimą, ir skirtingas dividendų ir tantjemų skyrimo tvarkos nustatymas teisės aktuose pabrėžia šių institutų atskirumą.

17Dėl bylos procesinės baigties

        1. Apeliacinės instancijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos duomenis, teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu teiktus paaiškinimus yra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nebuvo pakankamai aiškinamasi dėl visų reikšmingų ginčui išspręsti aplinkybių, t. y. nebuvo analizuoti atsakovės steigimo bei kiti vidaus dokumentai reglamentuojantys tantjemų skyrimo klausimą, aplinkybės lėmusios visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės pasikeitimą (t. y. valdybos projekto dėl pelno paskirstymo pasikeitimą), taip pat neįvertino atsakovės finansinės padėties(ABĮ 59 straipsnio 6 dalis), Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimu Nr. 241-17 konstatuotų pažeidimų bei jų įtakos rengiant bendrovės finansines ataskaitas. Dėl šių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad visuotinio akcininkų susirinkimo organizavo tvarka nepažeista, kad neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime galėjo būti sprendžiamas tantjemų skyrimo klausimas, kad šio klausimo išsprendimas neeiliniame akcininkų susirinkime neturėjo įtakos sprendimo turiniui, t. y. tantjemų dydžiui ir pan., yra padarytos nenustačius ir neįvertinus visumos faktinių aplinkybių.
        2. Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl, šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir išspręsti ginčą iš esmės, CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau, įvertinus ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą dėl pirmosios instancijos teismo neatskleistos bylos esmės (svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių), ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Tai yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
        3. Kadangi sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas taip pat turės būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, priklausomai nuo bylos baigties (CPK 93 straipsnis).

18Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

Nutarė

19Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

21Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje šalims.

Proceso dalyviai
Ryšiai