Byla 2S-1294-390/2009
Dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AB Turto bankas atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB Turto bankas pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. K. A. dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

2Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti L. N. A. (a. k. ( - ) vykdomajame rašte Nr. 2-2668/1997 jos teisių perėmėju R. K. A. (a. k. ( - ) Nurodė, kad skolininkei nebeturint kito turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, vykdomasis raštas 1998-11-27 buvo perduotas VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriui dėl skolos išskaitymo iš gaunamos senatvės pensijos, o 2004-05-14 grąžintas, kadangi skolininkė 2004-04-09 mirė. Šio pareiškimo padavimo teismui dieną A. skola sudaro 9 505,83 Lt. Po A. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Išieškotina skola pagal savo teisinę prigimtį pripažintina bendrąja sutuoktinių prievole – paskola buvo imama gyvenamojo namo statybai , t.y. visos šeimos poreikiams tenkinti. Skolininkės 1996-11-07 prašyme LVKB nurodyta, kad paskola iš dalies buvo panaudota ne pagal paskirtį – kelionei ir dukros gydymui Vokietijoje. Pareiškėjo nuomone, vaikui gydyti išleisti pinigai buvo panaudoti šeimos interesams, todėl neįvykdyti įsipareigojimai pareiškėjui yra solidari abiejų sutuoktinių prievolė.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškimą atmetė. Teismas nustatė, kad sudarant paskolą, sutuoktinis sandoryje nedalyvavo. Nebuvo kviestas suinteresuotu asmeniu ir į teismo posėdį 1997-07-08, sprendžiant teisme klausimą dėl paskolos priteisimo, nei vykdant priverstinį turto išieškojimą varžytinėse. K. A. nepriėmė mirusiosios palikimo. Turto atidalijimas nenustatytas, vykdomasis raštas naujam skolininkui nebuvo išduotas. L.N. A. nurodė, kad paskola imama namo statybai, tačiau paskolos pagal paskirtį nepanaudojo. L.N. A. savo skolinį įsipareigojimą vykdė iki pat mirties 2004-04-09. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymo, kad K. A. yra mirusiosios teisių perėmėjas (LR CPK 48 str.1d.).Teismas sprendė, kad pareiškėjas, suteikdamas paskolą ir vykdydamas priverstinį išieškojimą, L.N. A. prievolę pripažino asmenine. Todėl pareiškėjo AB Turto bankas prašymą laikė nepagrįstu, neįrodytu ir atmestinu ( LR CPK 177,178,263 str.).

5Atskiruoju skundu pareiškėjo AB Turto bankas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti AB Turto banko prašymą pakeisti skolininkę L. N. A. jos teisių perėmėju R. K. A.. Apelianto nuomone pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, kad teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių, kad suinteresuotam asmeniui buvo žinomos paskolos sudarymo, turto įkeitimo ir paskolos panaudojimo ir įkeisto turto realizavimo aplinkybės. Byloje pateikta 1995-06-08 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad suinteresuotas asmuo šioje byloje, perėmė savo skolininko turtą, o nuosavybė buvo įforminta sutuoktinės vardu. Šis turtas vėliau apeliantui buvo įkeistas už suteiktą paskolą. Taigi, šio turto įsigijimo aplinkybės suponuoja išvadą, kad A.R. A. aktyviai dalyvavo šeimos turtinių reikalų tvarkyme, todėl teiginiai, kad jam nebuvo žinoma apie turto įkeitimą, paskolos suteikimo ir panaudojimo aplinkybes yra nepagrįsti. Byloje yra surinkti įrodymai, patvirtinantys solidarios sutuoktinių prievolės egzistavimą: paskolos sutartis, skolininkės 1996-11-07 prašymas. Remiantis LR CK 3.92 str. 3 d. galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui reikia rašytinio kito sutuoktinio sutikimo. Kol ši prezumpcija nepaneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė laikoma bendra sutuoktinių prievole. Teismas netinkamai aiškino šią teisės normą įrodinėjimo pareigą perkeldamas pareiškėjui. Apeliantas taip pat teigia, kad skolininkei gyvenant santuokoje ir sutuoktinio vardu įregistruotas garažas, kuris laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. R.K. A. faktiškai paveldėjo ½ dalį (priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti) skolininkei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio garažo. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad ir po skolininkės mirties garažas niekam neperleistas ir išlieka R.K. A. nuosavybe. Kadangi R.K. A. po skolininkės mirties disponuoja santuokoje įgytu nekilnojamuoju turtu – apelianto prašymas pakeisti skolininkę teisų perėmėju yra pagrįstas ir teisėtas.

6Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R.K. A. prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2009-06-03 nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad paveldėjimo byla po L. N. A. mirties neužvesta. Nesant procesinių teisės perėmėjų po skolininkės mirties, remiantis LR CPK 48 str. procesinis teisių perėmimas vykdymo procese nėra galimas. Suinteresuotas asmuo nei pateikiant prašymą bankui dėl paskolos suteikimo, nei sudarant paskolos ir įkeitimo sutartis nedalyvavo, apie nekilnojamojo turto įkeitimą informuotas nebuvo. Nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio komercinio banko ieškinį atsakovei L. N. A. dėl 21500 Lt skolos priteisimo, bendraatsakoviu byloje R.K. A. nebuvo įtrauktas, nebuvo įtrauktas ir vykdymo procese realizuojant įkeistą nekilnojamąjį turtą. Suinteresuotas asmuo, neįtraukus jo į bylą, prarado įstatymo nustatyta tvarka ir laiku paskolos priteisimo byloje teikti paaiškinimus, apskųsti procesinius veiksmus, naudotis kitomis proceso dalyviui suteiktomis teisėmis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią, šalys netenka teisės jo ginčyti. Civilinėje byloje Nr. 2-1154-364/2009 dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese šie klausimai negalėjo būti sprendžiami, byla nėra nagrinėjama ieškininės teisenos tvarka, teismo sprendimas šioje byloje nepriimamas. Atskirojo skundo argumentas, kad vadovaujantis CK. 3.109.str. 3 d. prezumpcija skolininkas turi įrodinėti aplinkybes apie jo atsakomybę dėl prievolės įvykdymo yra nepagrįstas, nes suinteresuotas asmuo nėra skolininkas, jo atžvilgiu joks teismo sprendimas pagal prievolę AB Turto bankas nebuvo keliamas ir sprendžiamas. Taip pat nurodo, kad sutinkamai su sandorių sudarymo metu galiojusios CK 200 str. 2 d., įkaito davėju galėjo būti tik turto savininkas arba asmuo, turintis tą turtą patikėjimo teise. Sudarant santuokoje įgyto nekilnojamojo turto sandorį buvo būtinas abiejų sutuoktinių sutikimas. SŠK 21 str. 4 d. nustatė, kad sandoriams sudaryti dėl turto, kuriam reikalingas privalomas notariškas tvirtinimas ar registracija, perleidimo ar įkeitimo, būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Skolininkė paskolą iš kredito įstaigos paėmė asmeniškai, asmeniškai savo turtu užtikrino prievolės įvykdymą, todėl pareiškėjo motyvas dėl paskolos paėmimo šeimos reikmėm nepagrįstas.

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

9Bylos duomenimis nustatyta, kad 1995-11-16 buvo sudaryta 20 000 Lt paskolos sutartis tarp LVKB Druskininkų filialo ir L.N. A. (b.l. 15,16). 1996-11-05 skolininkė prašė nutraukti sutartį ( b.l. 17). 1997-07-08 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nuspręsta išieškoti LVKB iš L. N. A. 21 500 Lt. Išieškojimas nukreiptas į nekilnojamąjį turtą, įkeistą bankui pagal 1995-11-17 įkeitimo sutartį Nr. 1 t.y. į 0,057 ha žemės sklypą, esantį ( - ), su šiame sklype statomu gyvenamuoju namu su rūsiu (b.l. 40). 1998-07-20 antstolė minėtą turtą pardavė už 10 000 Lt, iš šios sumos 9415 Lt buvo pervesta AB Turto Bankui (vykdomosios bylos 8,9 l.). 1998-10-02 surašytas aktas apie išieškojimo negalimumą (b.l. 77). Toliau išieškojimas buvo vykdomas iš skolininkės pensijos ( b.l. 78). 2004-04-09 skolininkei mirus, VSDFV grąžino AB Turto bankui vykdomąjį raštą ( b.l. 76). Neatskaityta suma sudarė 9505,83 Lt (b.l. 78).

10AB Turto bankas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti L. N. A. jos teisių perėmėju R. K. A..

11Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis, 596 straipsnio 1 dalis ). Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų numatytais atvejais), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Mirus fiziniam asmeniui jo teisių perėmėjais tampa palikimą priėmę įpėdiniai. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti, kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad po L. N. A. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (b.l. 14). Duomenų, kad kreiptasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo taip nėra. Apeliantas nurodo, kad R.K. A. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Apelianto teigimu aplinkybę, kad R.K. A. palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti patvirtina tai, kad ir po skolininkės mirties garažas niekam neperleistas ir išlieka R.K. A. nuosavybe. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien šios aplinkybės nepakanka pripažinti, kad R.K. A. yra L. N. A. materialinių teisių perėmėjas. Pripažinimas, kad palikimas buvo priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti yra juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas. Palikimo priėmimo faktas turi būti nustatomas tik teismui išnagrinėjus bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ypatingosios teisenos tvarka, įtvirtinta CPK V dalies XXVI skyriuje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Nagrinėjamoje byloje tokio teismo sprendimo, kuriame nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog R.K. A. priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog po L. N. A. mirties R.K. A. yra jos materialinių teisių perėmėjas, todėl nėra galimas ir skolininkės L. N. A. pakeitimas jos teisių perėmėju R.K. A.. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad tokiu atveju, kai nė vienas įpėdinis nepriima palikimo – mirusiojo turtas paveldėjimo teisė pareina valstybei (CK 5.50 straipsnio 4 dalis). Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto vertės (LR CK 5.62 str. 3 d.).

12Kiti atskirojo skundo argumentai dėl prievolės pobūdžio ir sutuoktinių solidarios atsakomybės pagal prievoles nėra susiję su pareikštu reikalavimu pakeisti skolininkę vykdymo procese jos teisių perėmėju, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

13Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas priimdamas ginčijamą nutartį, procesinių teisės normų, reglamentuojančių teisių parėmimą vykdymo procese, nepažeidė. Atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, kolegija,

Nutarė

15Atskirąjį skundą atmesti.

16Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. nutarties nekeisti.

Proceso dalyviai