Byla AS-858-511-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, R. P. P., V. A., G. P. ir R. P. skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl įsakymų dalių panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Valstybinė teismo medicinos tarnyba), R. P. P., V. A., G. P. ir R. P. (toliau – ir pareiškėjai) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba) direktoriaus 2010 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. T1-373 „Dėl įstaigų asmens sveikatos priežiūros licencijų patikslinimo, atsisakymo patikslinti ir licencijos galiojimo sustabdymo“ 2 punktą; panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. T1-405 „Dėl medicinos praktikos licencijų galiojimo sustabdymo“ 1 punktą; panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus 2010 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. T1-410 „Dėl medicinos praktikos licencijų galiojimo sustabdymo“ 1 punktą. Pareiškėjai taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus 2010 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. T1-373 2 punkto, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. T1-405 1 punkto ir 2010 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. T1?410 1 punkto galiojimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas Valstybinė teismo medicinos tarnyba Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė pakartotinį prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymo 1 punkto ir 2010 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. T1-410 1 punkto galiojimą. Valstybinė teismo medicinos tarnyba nurodė, kad skundžiamais aktais teismo medicinos ekspertams R. P. P., V. A., G. P. ir R. P. sustabdytas medicinos praktikos licencijos galiojimas. Teigė, kad realizavus skundžiamus aktus Valstybinė teismo medicinos tarnyba butų priversta nutraukti teismo medicinos ekspertizių pagal teismų nutartis ir tyrimų pagal prokurorų ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų užduotis, fizinių ir juridinių asmenų prašymus atlikimą, perkeliant šių teismo medicinos paslaugų teikimą į kituose miestuose esančius padalinius. Pažymėjo, jog nesustabdžius skundžiamų aktų galiojimo būtų paralyžiuota Valstybinės teismo medicinos tarnybos veikla Klaipėdos skyriuje, todėl būtų pažeistas ir viešasis interesas. Teigė, jog ginčijamų sprendimų realizavimo padarinių šalinimas bei buvusios padėties atkūrimas būtų susijęs su sudėtingais technologiniais procesais, papildomais materialiniais nuostoliais, o tai, teismui panaikinus skundžiamus aktus, apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą arba padarytų jį negalimą. Taip pat netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės sudaromos prielaidos papildomiems teisminiams ginčams. Pažymėjo, jog dėl sudėtingos ginčijamų aktų įgyvendinimo procedūros (draudžiant teismo medicinos ekspertams verstis medicinos praktika, Valstybinė teismo medicinos tarnyba privalėtų licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpiu nušalinti teismo ekspertus nuo pareigų Darbo kodekso nustatyta tvarka), patenkinus skundą teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, taip pat teismo sprendimo įvykdymas gali būti susijęs su didelėmis materialinėmis sąnaudomis. Manė, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę nebūtų pažeistas proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principai.

5II.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 7 d. nutartimi pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. T1-405 ir 2010 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. T1-410 1 punkto galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas pažymėjo, jog kilus ginčui dėl įsakymų, jų vykdymas turėtų būti atidėtas iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo – teigiamo sprendimo atveju jo įvykdymas būtų apsunkintas dėl nepagrįsto ekspertų darbo ribojimo ir sukeltų neigiamas pasekmes asmenims ir institucijoms, kurios yra kreipęsi dėl ekspertizių atlikimo.

7III.

8Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmesti. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba nurodo, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos padalinys, kuriame dirbo teismo medicinos ekspertai, kurių medicinos praktikos licencijų galiojimas buvo sustabdytas skundžiamais sprendimais, neturi teisės teikti teismo medicinos ekspertizės paslaugų, nes neturi galiojančios įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos. Todėl joje neturi teisės verstis medicinos praktika pagal teismo medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją ir jokie teismo medicinos ekspertai. Mano, jog neigiamos pasekmės kiltų tuomet, jei Valstybinė teismo medicinos tarnyba ir toliau vykdytų savo veiklą. Pareiškėjai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjai pažymi, jog teismo medicinos ekspertams sustabdytas medicinos praktikos licencijų galiojimas ne dėl to, kad jie netinkamai vykdė savo funkcijas, o tik dėl to, kad Klaipėdos padalinio, kuriame dirbo teismo medicinos ekspertai, pastatų būklė neatitiko higienos sąlygų, nors anksčiau ši priežastis nebuvo vertinama kaip kliūtis asmenims vykdyti jiems pavestas teismo ekspertų funkcijas. Nurodo, jog nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo, būtų privaloma teismo ekspertus nušalinti nuo pareigų, perkeliant teismo medicinos paslaugų teikimą į kituose miestuose esančius padalinius, dėl to padidėtų kituose miestuose dirbančių teismo medicinos ekspertų darbo krūvis, kiti teismo medicinos ekspertai turėtų susipažinti su dideliu skaičiumi jiems perduotų jau pradėtų ir neužbaigtų gyvųjų ir mirusiųjų asmenų tyrimų, medicininių dokumentų tyrimų, kas galėtų neigiamai paveikti teismo medicinos ekspertizių atlikimą laiku, teisėsaugos institucijų darbą, trečiųjų asmenų ir viešąjį interesus.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV.

11Atskirasis skundas netenkintinas.

12Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Pagal administracinių teismų praktiką realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., administracinės bylos Nr. AS5-155/2005, Nr. AS5?230/2005).

13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo sprendimo galiojimo laikiną sustabdymą, turi preliminariai atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą, ir, atsižvelgęs į šias aplinkybes, spręsti, ar šios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (pvz., administracinės bylos Nr. AS5–375/2005, Nr. AS15-183/2006 ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti laikomasi proporcingumo principo. Taigi riekia pasverti neigiamas pasekmes, kurios atsirastų pareiškėjui, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta, o pareiškėjo skundas išnagrinėjus bylą būtų patenkintas, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui, kitiems subjektams ar visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, tačiau skundas būtų atmestas.

14Pareiškėjai, kreipdamiesi su skundu į teismą, prašė panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus 2010 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. T1-373 2 punktą; panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. T1-405 1 punktą ir 2010 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. T?410 1 punktą. Taip pat pateiktas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę –laikinai sustabdyti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymo 1 punkto ir 2010 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. T1-410 1 punkto galiojimą.

15Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje pareiškėjams galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės – Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymo 1 punkto ir 2010 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. T1-410 1 punkto galiojimo laikino sustabdymo, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas.

16Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjams medicinos praktikos licencijų galiojimas buvo sustabdytas ne dėl to, kad jie netinkamai vykdė savo funkcijas ar netinkamai organizavo ir vykdė savo veiklą. Atsakovas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentu, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos padalinys, kuriame dirbo teismo medicinos ekspertai, neturi teisės teikti teismo medicinos ekspertizės paslaugų, todėl joje neturi teisės verstis medicinos praktika pagal teismo medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją ir teismo medicinos ekspertai. Tačiau iš byloje esančių pareiškėjų medicinos praktikos licencijų (b. l. 15 – 18) turinio matyti, kad teismo medicinos gydytojų veiklos teritorija nėra apribota, todėl teisėjų kolegijos manymu, nesustabdžius skundžiamų aktų galiojimo būtų neproporcingai apribotos teismo medicinos ekspertų teisės užsiimti profesine veikla kitoje, ne ginčo, teritorijoje. Pagrindo manyti, jog teismo medicinos ekspertams vykdant funkcijas kituose Valstybinės teismo medicinos tarnybos padaliniuose galėtų būti pažeisti atsakovo interesai ar kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, nėra, priešingai, tam tikrais aspektais tai leistų užtikrinti viešąjį ir trečiųjų asmenų interesus, nes didelę patirtį turinčių teismo medicinos ekspertų veikla nebūtų nutraukiama. Teisėjų kolegijos vertinimu, sustabdžius ginčijamų įsakymų dalių galiojimą galima išvengti didesnės žalos privatiems ir visuomenės interesams, nei jos galėtų atsirasti netaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės.

17Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į pareiškėjų veiklos pobūdį, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, todėl teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

18Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

19Atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

20Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

21Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai