Byla 2A-1438-520/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Alma Urbanavičienė, Petras Jaržemskis, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant suinteresuoto asmens atstovei S. M., ekspertei V. M., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. Š. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje dėl asmens pripažinimo neveiksniu pagal pareiškėjos O. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriui, A. Š.,

Nustatė

2Pareiškėja O. Š. 2008-07-24 kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė pripažinti neveiksniu dėl psichinės ligos savo sūnų A. Š.. Nurodė, kad A. Š. susirgo daugiau kaip prieš 10 metų, jam buvo diagnozuotas šizoidinis psichikos sutrikimas. Bėgant laikui, liga ūmėjo, vis dažniau pasireikšdavo agresijos priepuoliai, kurie kildavo be jokios priežasties. Sūnus elgiasi labai agresyviai, nuolat grasina, triukšmauja, kelia namuose skandalus. Jis nesupranta savo veiksmų reikšmės ir jų nevaldo. Jo elgesys yra pavojingas ne tik šeimos nariams, bet ir pašaliniams. Kiekvienais metais A. Š. yra gydomas psichiatrinėje ligoninėje.

3Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimu pripažino A. Š. neveiksniu. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis CK 2.10 str. 1 d., priėjo prie išvados, kad A. Š. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – šizotipiniu sutrikimu, defektų stadijoje su ryškia asmenybės dezorganizacija ir negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

4Suinteresuotas asmuo A. Š. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti. Nurodo, kad ekspertizės išvados atspindi tik jo trumpalaikę būseną, ekspertizės metu jis buvo sunerimęs ir susijaudinęs, ilgalaikė jo būsena ir savarankiškumo įgūdžiai nebuvo tirti. Jo susirgimo diagnozė nerodo sunkaus psichikos susirgimo. Ankstesniais laikais, nenaudojant tarptautinės ligų klasifikacijos, jo diagnozė būtų „vangioji šizofrenija“. Pagal šią diagnozę asmenys retai pripažįstami neveiksniais. Jo šeimoje yra dažni konfliktai, jų iniciatorius yra girtaujantis tėvas. Jo impulsyvumo išpuoliai dažnai išprovokuojami girto tėvo. Jis nėra pavojingas visuomenei, niekada nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už agresijos ir smurto vartojimą, nors baigė tik 9 klases, savarankiškai išmoko anglų kalbą, moka dirbti kompiuteriu. Šiuo metu jis gyvena iš 520 Lt šalpos pensijos, o jo gyvenimas globos įstaigoje valstybei kainuotų apie 2000 Lt.

5Pareiškėja O. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad A. Š. būklė, t. y. jo nesivaldymas, agresijos protrūkiai, tęsiasi apie 12 metų. Vaistus jis vartoja tik epizodiškai, argumentuodamas, kad jie jam nepadeda arba kad jis jaučiasi gerai. Jos vyras R. Š. konfliktų neprovokuoja. A. Š. reakcija (tiek į girto, tiek į blaivaus) tėvo žodžius, pastabas dėl tvarkos, pagalbos namuose beveik visada būna neadekvati. Net į pajuokavimą jis atsako kumščiais ir keiksmažodžiais. A. Š. dėl savo elgesio, t. y. smurto naudojimo ir keiksmažodžių, nesivaldo. Rūdiškių policijos nuovadoje yra jos dukters R. Š. ir vyro R. Š. skundų dėl A. Š. smurtavimo. A. Š. gautą pensiją išleidžia per kelias dienas, o kitus pinigus, grasindamas ir smurtaudamas, išreikalauja iš jos (pareiškėjos).

6Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

7Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis CK 2.10 str. 1 d., suinteresuotą asmenį A. Š. pripažino neveiksniu.

8Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. Š., gim. 1979-05-14, gyvena kartu su motina O. Š. ir tėvu R. Š., serga psichikos liga - šizotipiniu sutrikimu, defektų stadijoje su ryškia asmenybės dezorganizacija. A. Š. yra neįgalus, jam iki 2007-05-11 buvo nustatytas 40 proc. darbingumas. Pagal bylos duomenis jis nedirba, gauna 520 Lt šalpos pensiją. Pareiškėja O. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė sūnų A. Š. pripažinti neveiksniu, nes jis dėl psichikos ligos nesupranta savo veiksmų ir jų nevaldo, jo liga kiekvienais metais progresuoja, ji (pareiškėja) nuolat jaučia įtampą ir baimę, nes jis smurtauja, mosuoja peiliais, gąsdina šeimos narius, jo elgesys yra pavojingas šeimos nariams ir pašaliniams. Tuo metu, kai į teismą kreipėsi pareiškėja, kartu su tėvais ir A. Š. gyveno pareiškėjos nepilnametė dukra R. Š.. Pareiškėja pareiškimą grindė tuo, kad nepilnametę dukrą A. Š. elgesys taip pat labai gąsdina, ją bijo palikti namuose kartu su sūnumi. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti duomenys iš Trakų rajono policijos komisariato, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2009-01-27 iki 2010-09-06 A. Š. nuolat konfliktavo su savo tėvais, seserimi R. Š. (b. l. 132-144). A. Š. baustas administracine tvarka už tai, kad triukšmavo viešoje vietoje, iš Trakų rajono policijos dokumentų matyti, kad tėvas yra kreipęsis į policiją dėl to, jog A. Š. naudoja smurtą prieš motiną ir jį (tėvą). Apeliacinės instancijos teismo 2011-04-27 teismo posėdyje A. Š. neneigė savo ligos diagnozės, kad konfliktuoja su tėvais, nurodė, kad namuose jaučia didelę įtampą, gavęs pinigus tuoj pat juos išleidžia, negali valdytis, kai pinigai išleisti, motina neduoda pinigų cigaretėms, reikėtų jam globėjo, kuris padėtų susitvarkyti su finansais bei sutvarkytų buitį. A. Š. nesutiko su tuo, kad teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, jog jis dėl savo ligos negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, prašė skirti pakartotinę ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Šis A. Š. prašymas nebuvo patenkintas, nes byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kurių pagrindu turėtų būti skirta pakartotinė ekspertizė (CPK 219 str. 2 d.). Tam, kad būtų išnagrinėti apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, būtų išsiaiškintos šios teisiškai svarbios aplinkybės: ar A. Š. psichinė negalia nuolat ir visiškai apriboja jam galimybę orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti, ar yra reali grėsmė, kad jis gali pasidaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ir gyvybei, ar jo liga yra tokia sunki, kad jos nulemtas negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti yra tokio pobūdžio, jog jam reikalinga globa, ir tai sudaro pagrindą pripažinti jį neveiksniu pagal CK 2.10 str. 1 d., į teismo posėdį buvo iškviesta teismo psichiatrė ekspertė V. M., kuri byloje atliko ekspertizę, išvadai paaiškinti. Taip pat buvo išreikalauti įrodymai apie A. Š. gydymąsi 2011 m. sausio mėnesį psichiatrijos ligoninėje. Išklausius ekspertės paaiškinimų, išnagrinėjus visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti A. Š. neveiksniu pagal CK 2.10 str. 1 d.

9Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kai psichikos ligonis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir (ar) jų valdyti, kai tai lemia jo nesugebėjimą pasirūpinti savimi, savarankiškai priimti sprendimus dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis bei už juos atsakyti, CK 2.10 str. 1 d. ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 str. įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį neveiksniu ir CK reglamentuojama tvarka nustatyti neveiksniam psichikos ligoniui globą. Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 str. 1 d.). Kita vertus, pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę keiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas globėjas ir (ar) turto administratorius neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo įstatyminiu atstovu, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Šioje kasacinio teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas tokiu sunkiu, kad leidžia pagrįstai spręsti, jog asmeniui reikalinga globa, todėl tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį neveiksniu. Psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nurodyti CK 2.10 str., reiškia tokius sutrikimus, dėl kurių pobūdžio ar masto tokius sutrikimus turinčio asmens ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai nebus apsaugoti nenustačius šiam asmeniui globos. Sprendžiant neveiksnumo klausimą, labai svarbu kuo išsamiau išanalizuoti asmens psichinės ligos ar proto negalios pasekmes jo socialiniam gyvenimui, sveikatai, turtiniams interesams, jo paties ir aplinkinių saugumui, įvertintini asmens gebėjimus įvairiose socialinio gyvenimo srityse, ypač tose, kuriose, konstatavus asmens neveiksnumą, kyla sunkių įstatyme nustatytų padarinių – suvaržomos pagrindinės asmens teisės ir laisvės, nustatomi įvairūs draudimai ir (ar) apribojimai.

10Nagrinėjamoje byloje atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę ekspertė V. M. išanalizavo A. Š. sveikatos ligos istoriją, gautą iš Trakų psichikos sveikatos centro, ligos bylą, gautą iš Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės, buvo ištirta A. Š. psichinė būsena, atliktas psichologinis tyrimas. Ekspertė davė išvadą, kad A. Š. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – šizotipiniu sutrikimu, defektų stadijoje su ryškia asmenybės dezorganizacija, jis dėl savo psichikos sveikatos būsenos negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (b. l. 89-93). Ekspertizės akte konstatuojama, kad tiriamajam nuo paauglystės išryškėjo labai žymūs elgesio ir socializacijos sutrikimai, pasireiškė mąstymo sutrikimai bei ryški emocijų ir valios patologija (dromomanija, socialinė izoliacija, filosofinė intoksikacija, emocinis atbukimas, empatijos jausmo praradimas). Tiriamasis pripažino, kad tuo metu jo būsena pasikeitė („kažkas nutrūko") ir atsirado nesuvaldomas poreikis klajoti. Nuo to laiko tiriamasis nesugebėjo nei užbaigti mokslo, nei pradėti dirbti, liko socialiai dezadaptuotas ir praktiškai išlaikomas tėvų, prieš kuriuos jam susiformavo atkaklūs santykio kliedesiai. Tiriamasis A. Š. buvo gydytas psichiatrų nuo 1986 m. dėl hiperaktyvaus sindromo, paauglystėje jam nustatytos patocharakterologinės reakcijos ir asmenybės psichopatizacija, organinis asmenybės sutrikimas. 2000 m. tiriamajam A. Š. buvo diagnozuotas šizotipinis sutrikimas, nustatyti emocijų, mąstymo sferos pakitimai, valios patologija - gausūs dromomanijos epizodai. 2001 m. tiriamojo A. Š. psichinėje būsenoje užfiksuota ryškėjanti negatyvi procesinio susirgimo simptomatika (autizmas, abulija, apatija, emocinis nepakankamumas, rezonieriškas, neproduktyvus mąstymas). Tiriamasis A. Š. laikotarpiu nuo 2000 m. pakartotinai buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje 16 kartų, dažnai jis gydėsi ligoninėje pakartotinai po kelis kartus per metus (2004 m. - 3 kartus, 2008 m. - 3 kartus), kadangi ambulatoriškai nevartojo jam skirto palaikomojo gydymo. Visais siuntimo stacionariniam gydymui atvejais tiriamajam A. Š. stebėti pastovūs ir vis sunkėjantys agresijos protrūkiai prieš namiškius, sąlygoti pastovių, intensyvių santykio kliedesių, paralogiško mąstymo ir visiško kritikos ir kontrolės jausmo nebuvimo dėl išreikštos tiriamojo valios patologijos. Tiriamajam A. Š. ligos istorijų įrašuose pastoviai fiksuoti jo ryškūs valios sferos pakitimai (abulija, pasireiškianti ypatingu nevalyvumu, interesų praradimu, jų nepastovumu, socialinių problemų nesprendimu, realios gyvenimo situacijos ignoravimu, socialine dezadaptacija). Tiriamajam A. Š. pastoviai pasireiškė socialiai dezadaptuotas, visuomenei pavojingas elgesys su nevaldoma agresija, impulsyviu, neprognozuojamu elgesiu, homicidiniai bei suicidiniai pasisakymai, kuriems tiriamasis neturi kritikos, t. y. tiriamojo psichinė būsena dėl pastovaus gydymo ir priežiūros nebuvimo kelia realų pavojų tiek paties tiriamojo, tiek aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Visuose gydytojų įrašuose fiksuojama, kad tiriamasis yra visiškai nekritiškas ligai ir savo elgsenai, jokios korekcijos nepriima, ambulatorinio gydymo nevartoja. Tiriamasis A. Š. nuo 2007 m. gegužės mėnesio iki 2008 m. vasario mėnesio visiškai nesilankė pas apylinkės psichiatrą, buvo atvežtas pas gydytoją dėl labai žymaus būklės pablogėjimo ir nevaldomos agresijos kliedesių pasėkoje. Paskutinių dviejų metų laikotarpyje tiriamojo medicininiuose dokumentuose pastoviai fiksuotas jo ryškus asmenybės regresas, nevalyvumas, pilnas valios sferos sunykimas („kalba apie savo bėdas, bet nenori jų spręsti," „ sutiko priimti soc. pagalbą, bet po to grubiai jos atsisakė"). Tiriamojo medicininiuose dokumentuose užfiksuotas jo mąstymo paralogiškumas, visiškas neproduktyvumas („tuščias svarstymas, išvedžiojimas"), aktualūs santykio kliedesiai, minčių antplūdžiai, prieštaringos mintys vienu metu - ambitendencijos ir ambivalencijos reiškiniai, negebėjimas užmegzti ir palaikyti jokių socialinių kontaktų. Vertinant tiriamojo NDNT ekspertizių aktus, konstatuota, kad jo turimos medikamentinės remisijos yra trumpalaikės ir nepilnos, jam kartojasi ryškūs afektų svyravimai, sąlygoti paranoidinės (kliedesinės) simptomatikos, jo elgesys neprognozuojamas, heboidiškas, vyrauja negatyvi pseudopsichopatinė simptomatika, stoka valios bet kokiai pastoviai, kryptingai veiklai. Tiriamajam A. Š. pastaraisiais metais stebėti ryškūs visuomenei pavojingo elgesio epizodai, kuriems jis yra visiškai nekritiškas. Ekspertinio tyrimo metu tiriamajam stebėtas neproduktyvus, rezonieriškas, paralogiškas mąstymas, aktualūs santykio kliedesiai prieš artimuosius, jį gydančius gydytojus, socialinius darbuotojus, ryškus emocinis išblėsimas bei išreikšta valios sferos patologija (abulija, tikslų ir interesų netekimas, labai žymus nevalyvumas, socialinių elgesio normų ignoravimas) bei dominuojanti klinikiniame vaizde procesinio susirgimo tipo defektinio lygio asmenybės patologija (išreikštas egocentriškumas, ypatingai manieringas teatrališkumas ir demonstratyvumas, grimasos ir parapraksijos, visiškas nekritiškumas savo elgsenai, pastovus kitų asmenų kaltinimas, perdėtai neadekvatus savęs vertinimas, adekvačių situacijai ir realioms galimybėms planų neturėjimas, ypatingas pretenzingumas kitų asmenų atžvilgiu). Tiriamasis A. Š. ekspertinio tyrimo metu nesugebėjo įvardyti realių planų ateičiai, nesugebėjo nurodyti savo pageidavimų, kalbėjo nenuosekliai ir prieštaringai, neišsakė jokių būdų kaip ketina gyventi socialiai adaptuotą gyvenimą - tiriamajam stebėta išreikšta ambitendencija ir ambivalencija (valios sferos patologija), dėl ko jis visiškai nepajėgus priimti sprendimo ir vėliau nuosekliai jį įgyvendinti. Tiriamajam A. Š. pasireiškia ryškūs mąstymo, emocijų ir valios sferos pakitimai, siekiantys procesinio susirgimo defektų lygį bei pilna asmenybės dezorganizacija, dėl ko yra visiškai sutrikusios tiriamojo socialinės adaptacijos galimybės, ir jis nepajėgus pasirūpinti savo kasdieniniu funkcionavimu.

11Teismo posėdžio metu ekspertė paaiškino, kad yra nepagrįsti A. Š. argumentai, eksperto išvada atspindi tik trumpalaikę jo būseną, nes buvo peržiūrėti visi jo gydymosi dokumentai nuo 1995 m., jie apima visą jo gydymosi laikotarpį ir tai nėra trumpalaikės būsenos įvertinimas. Šizofrenijos spektro susirgimai yra patys sunkiausi psichikos susirgimai. A. Š. argumentai apie vangią šizofreniją taip pat nepagrįsti, nes vangioji šizofrenija yra procesas, kuris neturi aktyvios psichoprodukcijos, nebūna mąstymo ir išreikštų sutrikimų, tuo tarpu jam medicininiuose dokumentuose pastoviai aprašomi kliedesiai, nukreipti prieš artimuosius. A. Š. dirbti ir integruotis negalėjo jau nuo paauglystės, nes buvo pastovūs konfliktai mokykloje, dėl ko mokslų negalėjo tęsti. Socialiai integruotis ir adaptuotis jis negalėjo, jokios profesinės veiklos niekada nėra veikęs, nėra gyvenęs savarankiškai. Pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti jam neleidžia jo turimas psichikos sutrikimas, yra reali grėsmė, kad jis gali padaryti žalą sveikatai. Jis tą jau daro, nes nuolat nesigydo, neprižiūri savo sveikatos, dėl to jo lėtinis psichikos sutrikimas progresuoja. Be to, yra reali grėsmė aplinkinių sveikatai ir gyvybei, kadangi visuose medicininiuose dokumentuose fiksuota, kad yra mąstymo sutrikimai, kliedesiai prieš artimuosius. Yra užfiksuotos imperatyvinės klausos haliucinacijos, kurios nurodinėja ką daryti. Toks derinys, kai gyvenama kartu su artimaisiais, prieš kuriuos yra kliedesiai, ir imperatyvinės klausos haliucinacijos, yra tiesioginis ir pats didžiausias pavojus įvykti nepataisomiems dalykams. Jis bandė gyventi savarankiško gyvenimo namuose, kartu su kitais neįgaliaisiais, tačiau ten nepajėgė tvarkytis, buvo iš ten pašalintas ir ten grįžti nebenorėtų. Namuose būti irgi nelabai nori, nes konfliktuoja su tėvais. Išsako pageidavimus gyventi savarankiškai, tačiau pats pripažįsta, kad neturi sugebėjimų tvarkyti savo finansinių išteklių, spręsti buities klausimų. Pasvarstydamas pretenzingai akcentuoja, kad jam turėtų būti suteiktas butas Vilniuje, suteikiama individuali pagalba namuose. To žmogaus pagalbą jis galbūt priimtų, jei juo galėtų pasitikėti. Akcentuoja, kad jam svarbu, kad niekas neribotų jo laisvės. Jis turi savo įsivaizduojamą gyvenimo būdą, kuris visiškai atitrūksta nuo realybės. Yra labai ryškiai išreikšta mąstymo patologija, t. y. ambitendencija ir valios patologija. Jis turi idėjų, intelektas nesutrikęs, jis turi tam tikrų žinių, tačiau realizuoti dėl valios patologijos, savo siekių, savo tikslų ir sugebėjimų, jis negali. Jo įsivaizduojamas gyvenimo būdas yra klajonės. Problemos kyla dar ir dėl to, kad nuo 1995 m. jis yra gydomas stacionare, tačiau gydomas trumpai. Tuo metu jam pagerėja, tačiau išrašytas vaistų nevartoja. Nuo 2005 m. gydymui buvo bandyta naudoti prailginto veikimo psichotropinį vaistą, jis užtikrintų tęstinį vaisto buvimą organizme, tačiau tam reikia jo sutikimo ir ateiti kas mėnesį tuos vaistus susileisti. Jis priešinasi tiek medicininei, tiek socialinei pagalbai, neateina susileisti vaistų. Su tėvais konfliktuoja dėl to, kad su jais kartu gyvena, tačiau jis buvo apsigyvenęs socialinio gyvenimo bendruomenėje ir ten jis turėjo konfliktų, nes nori, kad jo gyvenimas nebūtų varžomas jokiomis taisyklėmis. Jo susirgimo problema yra ne ta, kad jis negali įgyti žinių, o ta, kad dėl valios procesų jis negali realizuoti savo turimų gebėjimų ir žinių. Jis negali sistemingai, tikslingai dirbti, atlikti kažkokias užduotis. A. Š. savo veiksmų negali suprasti būtent dėl ligos, jo ligos būklė labai pažengusi. Tai stadija po ilgalaikio lėtinio susirgimo, kadangi jis buvo negydytas. Dėl ligos labiausiai nukenčia trys sferos: emocijų, valios, mąstymo. Taip pat ekspertė nurodė, kad yra grėsmė aplinkiniams, nes ligos istorijoje yra užfiksuotos jo išsakytos suicidinės ir homicidinės idėjos.

12Tai, kad A. Š. psichinė negalia apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti, kad jo veiksmai kelia grėsmę jo artimiesiems, patvirtina byloje esantys įrodymai. Šie įrodymai paneigia Lietuvos psichikos negalios žmonių bendrijos „Giedra“ Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriui pateiktame rašte nurodytas aplinkybes, kad A. Š. neturi būti pripažintas neveiksniu, nes yra jaunas ir gabus žmogus, savarankiškai išmoko anglų kalbą ir kompiuterinio raštingumo pagrindų. Pagal bylos įrodymus A. Š. nesugeba tvarkyti savo buities, gaunamų pinigų taip, kad būtų užtikrinti jo poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, nevykdo gydytojų nurodymų vartoti vaistus ir nuolat jų nevartoja. Pareiškėja O. Š. nurodė, kad A. Š., gavęs pinigų prisiperka kanceliarinių prekių, perka mobiliuosius telefonus. Iš pareiškėjos, A. Š. paaiškinimų matyti, kad jis nepripažįsta jokių taisyklių, kurios neatitinka jo nuostatų. Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyrius nurodė, kad A. Š. naudojasi dienos socialinės globos paslaugomis institucijoje VšĮ Trakų neįgaliųjų užimtumo centre, kur jis apibūdinamas kaip iniciatyvus ir kūrybingas, tačiau įstaigoje išbūna ne ilgiau kaip valandą laiko, pablogėjus sveikatos būklei, pasireiškia nuotaikų kaita ir neadekvatus elgesys, kad A. Š. būtina atskirti nuo šeimos, dėl kurios tarpusavio nesutarimų kyla visi konfliktai, dirbant socialinį darbą su neįgaliuoju aiškėja, kad jis nepasiruošęs savo šeimos palikti. Pagal bylos duomenis A. Š. naudojosi Lietuvos psichikos negalios žmonių bendrijos „Giedra“ teikiamomis trumpalaikėmis socialinėmis globos paslaugomis, gyveno bendrijai priklausančiuose namuose (sodyboje), tačiau užpuolė ten gyvenusį kitą asmenį ir jį sužalojo (b. l. 161). A. Š., bendraudamas su savo artimaisiais, su kuriais kartu gyvena, kurie jį išlaiko ir juo rūpinasi, nesugeba kontroliuoti savo veiksmų, smurtauja, elgiasi agresyviai, impulsyviai. Apie tokį A. Š. elgesį yra išsami informacija jo ligos istorijoje, gautoje iš Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės. Pvz.: 2009-11-04 A. Š. nurodo, kad paskutinį kartą gydėsi ligoninėje prieš metus, vaistus vartojo pusmetį, vėliau reikėjo geros orientacijos, todėl vaistų vartojimą nutraukė, kad vakar susipyko su seserimi, nes ji tyčia leido garsiai televizorių, nors jis jos maldavo to nedaryti, neišlaikė nervai, pradėjo daužyti daiktus, išvijo seserį iš namų, užsirakino duris, 2009-11-09 skyriuje konfliktuoja su vienu iš pacientų. 2010-05-03 A. Š. atvyksta pakartotinai, skundžiasi „baime ko nors nepridaryti“, bijo, kad neatlaikys nervai, pastaruoju metu paaštrėjo santykio idėjos tėvų ir sesers atžvilgiu, pasidarė piktas, priekabus, konfliktiškas, agresyvus, pats išprovokuodavo konfliktus, po eilinio susistumdymo, anot paciento sesers, vos nenužudė tėvo su šakėm, tėvai iškvietė GMP. 2010-12-13 atvyko į ligoninę pakartotinai, A. Š. nurodė, kad 2010-12-12 konflikto su tėvais metu „įvyko sprogimas“ – apstumdė motiną, sudaužė kėdę, tapo neramus, sujaudintas, gydytojas nurodė, kad išsako daug agresijos tėvų atžvilgiu, išvedžioja bandydamas pateisinti savo agresijos smurtinę išraišką: „jie bus patys kalti, kai vieną dieną ras du lavonus – vieną tėvo, kitą mano“, ketina po stacionaro negrįžti namo, apsistoti pas draugus, o vėliau valkatauti, planuoja pabėgti ir kt. 2010-12-23 gydytojas nurodė, kad A. Š. pokalbio metu verbalizuoja pyktį ant tėvų, skyriuje sukonfliktavo su vienu pacientu, kurio elgesys labai priminė paciento tėvo elgesį. Gydytojas epikrizėje po paskutinio gydymo nurodė, kad A. Š. vaistų vartoti nėra nusiteikęs, tačiau žadėjo „duotą žodį tesėti“, tolimų ateities planų neturi, norėtų keliauti.

13Byloje nepateikti įrodymai, kad šiuo metu A. Š. nustatytas dalinis darbingumas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad 2007 m. jam buvo nustatytas 40 proc. darbingumas, tačiau jis nedirba, neplanuoja dirbti, gauti pajamas, kurių pagrindu galėtų savarankiškai gyventi, nėra jokių duomenų, kad A. Š. yra pajėgus savarankiškai tvarkyti savo buitį, tinkamai rūpintis savo poreikiais, sveikata, priimti sprendimus ir už juos atsakyti. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad A. Š. yra impulsyvus, nesugebantis kontroliuoti savo veiksmų, agresijos ir dėl to yra pavojingas savo artimiesiems. A. Š. nurodo, kad jo šeimoje dažni konfliktai, konfliktų pradininkas yra girtaujantis tėvas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad A. Š. konfliktuoja ne tik su tėvu, bet su motina ir seserimi.

14Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių netenkintinas apeliacinis skundas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

15Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

16Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai