Byla 2-3878-796/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovui O. J., ieškovo atstovui advokatui Irmantui Balčiūnui, atsakovui J. P. Š., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo O. J. ieškinį atsakovui J. P. Š. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 670,11 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-11-05, apie 09.45 val., namo kieme esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje ( - ), pro bute esantį virtuvės langą pastebėjo, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. ( - ) savininkas atsakovas J. P. Š., darydamas automobilio galines dešinės pusės dureles, jomis kliudė greta stovėjusio ieškovui priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. ( - ) dešinės pusės priekines dureles ir tokiu būdu apgadino ieškovo transporto priemonę. Apžiūrėjęs automobilį ieškovas pamatė, jog priekinės dešinės pusės durelės ženkliai įbrėžtos, todėl reikalingas durelių remontas. Pagal UAB „Visoda Auto“ sudarytą remonto darbų sąmatą, automobilio remonto išlaidos sudarytų 670,11 Lt. Apie įvykį buvo pranešta Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui, tačiau atvykę pareigūnai informavo, kad įvykis nėra susijęs su Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Nurodė, kad tą pačią dieną kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2-ąjį PK dėl turto sugadinimo, tačiau 2013-11-13 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu bei pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, tačiau šia galimybe ieškovas nesinaudojo.

3Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatyta tvarka nepateikė.

4Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2013-11-05 ryte, namo kieme esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje ( - ), ieškovo automobilis stovėjo priekiu į išvažiavimą, o atsakovo automobilis stovėjo atvirkščiai, t.y. galu į išvažiavimą. Paaiškino, kad atsakovo automobilis stovėjo labai arti ieškovo automobilio. Ieškovui su sutuoktine bežiūrint pro langą, prie automobilio priėjo atsakovas ir atidarė savo automobilio dešinės pusės galines dureles. Tuo metu suveikė ieškovo automobilio signalizacija bei sumirksėjo šviesos. Suprato, kad įvyko kontaktas, tačiau nesuprato, ar tai buvo padaryta atsakovo kūnu, ar jo automobilio durelėmis. Kaimynas P. J. ieškovui pasakė, kad matė, kaip atsakovo automobilis tą rytą stovėjo kieme bei nurodė, į kurį butą atsakovas atvažiuoja. Nepavykus išsiaiškinti vairuotojo duomenų, kreipėsi į policiją. Po kiek laiko pamatė atsakovo automobilį kitame kieme, paliko ten raštelį, tačiau atsakovas neskambino. Vėliau bandė tartis geruoju, tačiau atsakovas tartis atsisakė. Automobiliui padaryta žala pagal remonto sąmatą sudaro 670,11 Lt, įskaitant PVM. Automobilis iki šiol nėra suremontuotas.

5Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad į kiemą, esantį ( - ), atvažiuoja pas ten gyvenančią draugę. Į minėtą kiemą jis atvažiavo 2013-11-02 po pietų, apie 16-17 valandą, o išvažiavo 2013-11-03. Nurodė, kad ieškovo nurodytu laiku, t.y. 2013-11-05 šiame kieme apskritai nebuvo, todėl ieškovo automobilio neapgadino. Teigė, kad automobiliams stovint lygiagrečioje padėtyje tokio įbrėžimo, kurį nurodo ieškovas, padaryti neįmanoma, o pagal ieškovo nurodytas aplinkybes gali būti matoma tik kontakto žymė.

6Liudytojas P. J. paaiškino, kad yra ieškovo kaimynas, su juo viename name gyvena apie 10 metų. 2013-11-05, apie 9 val. ryto, jis nešė šiukšles ir matė kieme stovintį atsakovo automobilį „Audi A4“, kuris stovėjo priekiu į bortelį, kitaip nei kiti automobiliai. Vėliau eidamas į rūsį pastebėjo kieme prie savo automobilio stovintį ieškovą, kuris parodė ant automobilio esantį įbrėžimą ir paklausė, ar nežino kur gyvena atsakovas. Ieškovui pasakė buto, į kurį atvažiuoja atsakovas, numerį. Daugiau žmonių aplink nebuvo. Matė, kad įbrėžta buvo priekinių durelių vidurinė dalis. Atsakovo išvažiuojančio iš kiemo nematė. Atvykusių policijos pareigūnų taip pat nematė.

7Liudytoja S. Š. paaiškino, kad yra atsakovo sutuoktinė. Atsakovas jau ne pirmą kartą patenka į eismo įvykius ir iš jų vietos pasišalina. 2013-11-04 išvažiavo iš namų ir grįžo tik 2013-11-05 ryte, apie 11 val. Sakė, jog važiuoja pas dukrą, gyvenančią ( - ), tačiau dukros sutuoktinis patvirtino, kad atsakovo pas juos nebuvo.

8Ieškinys atmestinas.

9Deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normos numato, jog tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų civilinės atsakomybės sąlygų visumą - neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti tris civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 2.247, 6.249 str., CPK 178 str.).

10Žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, jog žalą patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-299/2008). Taigi teismų praktikoje pripažįstama galimybė iš kaltosios šalies prisiteisti tiek nukentėjusios šalies realiai patirtas išlaidas, tiek ir kaštus, t.y. būsimas išlaidas, kurios dar bus patirtos siekiant pašalinti padarytą žalą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat teismo posėdžio metu duotų ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovui O. J. priklauso automobilis „VW Passat“, valst. Nr. ( - ). Iš byloje esančios 2014-02-10 fotolentelės matyti, jog ant automobilio „VW Passat“, valst. Nr. ( - ), dešinės pusės priekinių durelių yra įbrėžimas. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad automobilio durelės iki šiol nėra suremontuotos. Iš byloje esančios UAB „Visoda Auto“ sudarytos remonto sąmatos nustatyta, kad apgadintų automobilio durelių remontas kainuotų 670,11 Lt. Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo į bylą pateiktų fotolentelių ir juose esančių nuotraukų tikrumo, taip pat aplinkybės, kad nuotraukose yra užfiksuotas ieškovui priklausantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. ( - ), bei to, kad nuotraukoje matomas įbrėžimas yra padarytas ant ieškovui priklausančio automobilio dešinės pusės priekinių durelių. Taip pat atsakovas neginčijo ir į bylą pateiktos UAB „Visoda Auto“ sudarytos remonto sąmatos bei jos dydžio. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovui O. J. yra padaryta žala, t.y. jo automobilio „VW Passat“, valst. Nr. ( - ), dešinės pusės priekinės durelės yra apgadintos, o jų remonto kaštai sudaro 670,11 Lt.

11Žala civilinės atsakomybės tvarka yra atlyginama tik tuo atveju, jeigu ji yra padaryta dėl už žalą atsakingo asmens neteisėtų veiksmų, priežastiniu ryšiu susijusių su padaryta žala. Neteisėtais veiksmais laikoma įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Įstatymas numato bendrojo pobūdžio pareigą kiekvienam asmeniui laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Būtent bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą ieškovas laiko atsakovo neteisėtais veiksmais, dėl kurių buvo apgadintas jam priklausantis automobilis. Kadangi deliktinės civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visų jos sąlygų visumą, byloje ieškovas turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad jo automobilis buvo apgadintas atsakovo veiksmais. Duodamas paaiškinimus teismo posėdžiu metu ieškovas paaiškino, jog įvykį kieme stebėjo pro virtuvės langą savo bute, esančiame devintajame daugiabučio namo aukšte. Taip pat paaiškino, jog suprato, kad įvyko kontaktas. Liudytoju byloje apklaustas P. J. paaiškino, kad matė kieme, esančiame adresu ( - ), šalia ieškovo automobilio stovintį atsakovo automobilį, tačiau paties įvykio, kurio metu buvo apgadintas ieškovo automobilis, nematė. Ant ieškovo automobilio durelių esantį įbrėžimą jam parodė ieškovas, kai atsakovo automobilio kieme jau nebebuvo. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neigė, kad savo automobilio durelėmis kliudė ieškovo automobilį ir tokiu būdu jį apgadino. Tas pačias aplinkybes šie asmenys nurodė ir apklausiami Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2-ajame policijos komisariate, kur remiantis minėtais paaiškinimais buvo priimtas 2013-11-13 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš ieškovo pateiktų foto lentelių matyti, kad ant ieškovo automobilio esantis įbrėžimas yra aiškiai matomas, tuo tarpu ant atsakovo automobilio durelių, kuriomis ieškovo teigimu buvo padarytas įbrėžimas, jokios fizinio kontakto žymės nėra matomos. Be to, atsakovas savo atsikirtimus grindė ir tuo, kad pagal buvusią automobilių stovėjimo padėtį ir ieškovo nurodytas aplinkybes, nuotraukose matomo įbrėžimo padaryti nebūtų įmanoma, kadangi esant tokio pobūdžio kontaktui, būtų likęs ne įbrėžimas, o tik žymė dviejų automobilių durelių kontakto vietoje. Bylos nagrinėjimo metu nei viena iš bylos šalių neprašė skirti ekspertizės siekiant pašalinti minėtus neaiškumus, nors tokia teisė šalims buvo išaiškinta.

12Bylos šalims nesutariant dėl ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių buvimo ar nebuvimo, aktualus tampa procesinės įrodinėjimo pareigos paskirstymo klausimas. Pažymėtina, kad tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad procesinę pareigą įrodyti civilinės atsakomybės pagrindų buvimą turi reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo, t.y. ieškovas. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-01-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-104/2014). Ieškovas atsakovo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir atsiradusios žalos įrodinėja savo paaiškinimais, taip pat jo paties darytu įvykio vietos planu-schema, foto lentelėmis apibūdinančiomis kaip atsakovas stato automobilį. Liudytojas P. J. patvirtino tik tas ieškovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovo automobilis tą rytą stovėjo kieme šalia ieškovo automobilio ir kad automobilio durelės yra įbrėžtos. Atsakovo sutuoktinė S. Š. paaiškino, kad atsakovas 2013-11-04 išvažiavo ir grįžo 2013-11-05, tačiau kur jis buvo liudytoja nenurodė. Atsakovas žalos padarymo fakto nepripažįsta, tokią pačią poziciją jis išdėstė ir policijoje duodamas paaiškinimus. Atsižvelgiant į nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, taip pat teismo posėdžio metu ištirtų ir aptartų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad ieškovas, turėdamas procesinę pareigą įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės taikymo pagrindą, nepateikė teismui pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog nuotraukose matomas ieškovo automobilio durelių įbrėžimas atsirado dėl atsakovo veiksmų. Nesant nustatytų visų būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės taikymo pagrindų, atsakovo deliktinė atsakomybė dėl ieškovui padarytos žalos negalima, todėl ieškinys atmestinas.

13CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų paskirstymo klausimas nėra sprendžiamas.

14Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, straipsniais, teismas

Nutarė

15ieškovo O. J. ieškinį atsakovui J. P. Š. dėl žalos atlyginimo atmesti.

16Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Ryšiai