Byla 2A-481/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. J. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos Agila“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo A. J. ieškinys atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Palangos Agila“ dėl avanso, nuostolių, turtinės ir neturtinės žalos bei palūkanų priteisimo ir tenkintas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos Agila“ patikslintas priešieškinis ieškovui A. J. dėl skolos priteisimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui – „Swedbank“ AB teisių ir pareigų perėmėjui uždarajai akcinei bendrovei „SBTF“, civilinės bylos Nr. 2-353-159/2011.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo UAB „Palangos Agila“ 41 000 Lt avansą, 52 101,63 Lt turtinę žalą, 50 000 Lt neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Bylos duomenimis, šalys yra sudariusios tokias sutartis ir susitarimus: 1) 2006-04-19 preliminariąją sutartį Nr. 06-12, jos 4 punktu šalys susitarė iki 2006-11-30 sudaryti pagrindinę sutartį dėl buto ( - ) pirkimo-pardavimo (ieškovas – pirkėjas, atsakovas – pardavėjas); 2) 2006-11-07 papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2006-04-19 preliminariosios sutarties Nr. 06-12, kurio 1 punktu šalys pakeitė 4 punktą ir susitarė sudaryti pagrindinę sutartį ne vėliau kaip iki 2007-04-30; susitarimo 3 punktu pakeitė preliminariosios sutarties 20 punktą ir nustatė, kad preliminarioji sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki pagrindinės sutarties sudarymo; 3) 2007-03-15 susitarimą Nr. 1, kuriuo būsimasis pirkėjas – ieškovas A. J. – įsipareigojo nuo 2007-03-01 iki 2007-06-01 patalpose Nr. 220, esančiose ( - ), savo lėšomis ir jėgomis atlikti statybinius vidaus apdailos darbus, nurodytus minimo susitarimo 1 punkte; vadovaujantis susitarimo 19 punktu būsimasis pardavėjas perdavė būsimajam pirkėjui 4 vienetus raktų ir jam buvo leista atlikti negyvenamosios patalpos vidaus apdailos darbus.

6Ieškovas paaiškino, kad preliminariosios sutarties įvykdymo užtikrinimui 2006-05-25 atsakovui sumokėjo 41 000 Lt avansą. Per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą iki 2006-11-30 pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo, nes pagrindinės sutarties sudarymo dieną statinys nebuvo pripažintas tinkamu naudotis. Laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2009 m. atsakovas nenorėjo su ieškovu sudaryti pagrindinės sutarties, nepranešė jam, kad nuo 2005 metų butas įkeistas. Todėl, ieškovo teigimu, nesudarius pagrindinės sutarties dėl atsakovo kaltės, pastarasis privalo jam grąžinti 41 000 Lt avansą ir atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro: 1) 31 800 Lt buto remonto išlaidos, 2) 8 298 Lt bute paliekamų baldų ir buitinės technikos vertė, 3) 5 083,07 Lt – bankui sumokėtos palūkanos už išduotą kreditą, skirtą dalies avanso sumokėjimui už perkamas patalpas, 4) 11 177,63 Lt nuostolių, patirtų dėl infliacijos, atsakovui nuo 2006-04-19 nepagrįstai naudojantis ieškovui priklausančia 41 000 Lt suma, 5) 50 000 Lt neturtinė žala.

7Atsakovas priešieškiniu prašė: 1) leisti registruoti patalpų, esančių ( - ) 2006-04-19 preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį VĮ Registrų centre kaip A. J. nuosavybės į tas patalpas pagrindą; 2) priteisti iš ieškovo nesumokėtą 62 000 Lt kainos dalį už patalpas, esančias ( - ); 3) priteisti ieškovo 2 422,88 Lt skolą už komunalines paslaugas. Vėliau atsakovas pateikė pareiškimą dėl priešieškinio dalies reikalavimų atsisakymo ir priešieškinio reikalavimo patikslinimo, t.y. atsisakė nuo priešieškinio reikalavimų leisti registruoti patalpų, esančių ( - ), 2006-04-19 preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį VĮ Registrų centre kaip A. J. nuosavybės į tas patalpas pagrindą bei priteisti iš ieškovo nesumokėtą 62 000 Lt kainos dalį už patalpas ir padidino priešieškinio reikalavimą dėl 2 422,88 Lt skolos už komunalines paslaugas iš ieškovo A. J. priteisimo iki 2 773, 51 Lt. Reikalavimą priteisti iš ieškovo skolą už komunalines paslaugas grindė A. J. savalaikiu neatsiskaitymu atsakovui už suteiktas komunalines paslaugas; sunaudotą vandenį, elektrą, šildymą.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 7 d. sprendimu A. J. ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB „Palangos Agila“ A. J. 41 000 Lt negrąžintą avansą, 16 780 Lt patirtus nuostolius už atliktus negyvenamųjų patalpų vidaus apdailos darbus; 5 083,07 Lt patirtus nuostolius už bankui sumokėtas palūkanas; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 62 863, 07 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2009-08-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 300 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 826 Lt būtinas, susijusias su bylos nagrinėjimu, išlaidas. Kitus A. J. ieškinio reikalavimus atmetė.

10Patenkino patikslintą priešieškinio reikalavimą ir priteisė iš A. J. UAB „Palangos Agila“ 2 773, 51 Lt skolą už suteiktas komunalines paslaugas ir 83,20 Lt teismo išlaidų, iš viso 2 856,71 Lt.

11Priėmė atsakovo atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimų: 1) leisti registruoti patalpų, esančių ( - ), kurių unikalus Nr. ( - ), 2006-04-19 preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį VĮ Registrų centre kaip A. J., a. k. ( - ) nuosavybės į tas patalpas pagrindą; 2) priteisti iš ieškovo nesumokėtą 62 000 Lt kainos dalį už patalpas, esančias ( - ) ir dėl šių reikalavimų bylos dalį nutraukė.

12Teismas, įvertinęs atsakovo pagrindinės sutarties sudarymo su ieškovu sutikimo aplinkybes ir ieškovo nurodytas atsisakymo sudaryti su atsakovu pagrindinę sutartį aplinkybes, darė išvadą, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl būsimo pardavėjo – atsakovo – kaltės, atsakovui būsimajam pirkėjui – ieškovui – nepranešus esminę reikšmę turinčių aplinkybių pagrindinės sutarties vykdymui, būtent: 1) kad negyvenamosioms – poilsio – patalpoms, įregistruotoms nuosavybės teisėmis UAB „Palangos Agila“, adresu ( - ), 2005-11-02 buvo įregistruota hipoteka; 2) kad atsakovas negalėjo sudaryti pagrindinės sutarties, nes tik 2008-03-04 ginčo patalpa buvo pripažinta tinkama naudoti; 3) kad ieškovui nei 2006-04-19 preliminariojoje sutartyje Nr. 06-12, nei kituose su ieškovu sudarytuose susitarimuose nenurodė apie ginčo negyvenamųjų – poilsio – patalpų įkeitimą ir savo įsipareigojimų dydį, įsipareigojimų įvykdymo terminą trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB; 4) kad tik 2009-06-30 atsakovas ieškovui pranešė apie pagrindinės sutarties sudarymą iki 2009-07-10, tačiau nenurodė konkrečios minimos pagrindinės sutarties sudarymo datos; 5) kad ieškovui sutikus sudaryti pagrindinę sutartį, pagrindinė sutartis neatitiktų 2006-04-19 preliminariosios sutarties Nr. 06-12 8–9 punktuose šalių sulygtos atsiskaitymo už perkamas patalpas tvarkos, nes nupirkta gyvenamoji patalpa būtų įkeista trečiajam asmeniui UAB „SBTF“, ieškovas iki 2011-08-01 privalėtų 47 286 Lt pervesti į trečiojo asmens UAB „SBTF“ sąskaitą, nors atsakovui UAB „Palangos Agila“ kredito grąžinimo terminas nustatytas iki 2013 m. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teismas konstatavo, kad ieškovas turėjo pagrindą atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį ir todėl jis turi teisę iš atsakovo reikalauti grąžinti sumokėtą avansą ir pagal preliminariosios sutarties 16 punktą reikalauti, kad jam atsakovas atlygintų kitas jo patirtas tiesiogines išlaidas.

13Teismas, analizuodamas ieškovo reikalavimą atlyginti už atsakovo perduotų negyvenamųjų patalpų remonto darbus ir statybinių medžiagų įsigijimą jo patirtą 31 800 Lt nuostolį, nurodė, kad tokio nuostolio dydį patvirtina UAB „Statybų horizontai“ 2009 m. kovo mėnesio kainomis sudaryta lokalinė sąmata remonto darbams statiniui, adresu ( - ). Tačiau, teismo vertinimu, atsakovas neprivalo ieškovui atlyginti lokalinėje sąmatoje nurodytą kaip ieškovo patirtą nuostolį už UAB „Statybų horizontai“ priskaičiuotas 31 proc. socialinio draudimo įmokas, 45 proc. pridėtines išlaidas, 6 proc. dydžio pelną, ir kitas išlaidas, iš viso 15 020 Lt. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl 31 800 Lt ieškovo patirtų nuostolių atlikus negyvenamųjų patalpų vidaus apdailos darbus tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 16 780 Lt minimų patirtų nuostolių, kita minimo reikalavimo dalis dėl 15 020 Lt priteisimo atmestina kaip nepagrįsta ir neįrodyta.

14Teismas ieškinio reikalavimą dėl ieškovo patirto 8 298 Lt nuostolio priteisimo iš atsakovo už atsakovui nuosavybės teisėmis priklausančiame bute paliekamus 8 298 Lt vertės baldus ir buitinę techniką atmetė, konstatavęs, jog ginčo bute ieškovas gyvena nuo 2007 m. iki šiol, jis iš atsakovui priklausančios ginčo gyvenamosios patalpos neišsikėlė ir atsakovui nepaliko nei baldų, nei buitinės technikos, todėl ieškovas bylos nagrinėjimo dieną nepatyrė realaus 8 298 Lt dydžio nuostolio, nes toks reikalavimas grindžiamas ateityje baldų ir buitinės technikos atsakovui palikimo faktu. Be to, nors ieškovas ir teigia, kad baldų ir buitinės technikos išmontuoti ir panaudoti kitoms patalpoms neįmanoma, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, kad pagal pirkimo dokumentus virtuvės komplektas ir spinta su stumdomomis durimis buvo integruoti ir pritaikyti tik ginčo patalpai.

15Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 5 083,07 Lt nuostolių kaip bankui sumokėtų palūkanų, teismas darė išvadą, kad ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir remiantis ieškovo 5 083,07 Lt palūkanų už suteiktą kreditą „Swedbank“, AB sumokėjimo faktu, yra pagrindas patenkinti tokį ieškinio reikalavimą, nes, vadovaujantis 2006-04-19 preliminariosios sutarties 16 punktu, 5 083,07 Lt ieškovo patirti nuostoliai, bankui sumokėjus palūkanas už suteiktą kreditą dalies avanso sumokėjimui, priskirtini tiesioginėms išlaidoms, atsakovui nesudarius pagrindinės sutarties.

16Ieškovas reikalavimą priteisti 11 177 Lt nuostolių, patirtų dėl infliacijos, grindė atsakovo nuo 2006-04-19 nepagrįsto naudojimosi ieškovui priklausančia 41 000 Lt suma faktu; ieškovo atsakovui pagal preliminariąją sutartį sumokėto 41 000 Lt (avanso) piniginių lėšų perkamosios galios praradimo faktu bei vadovaujantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atrinktais vartojimo prekių ir paslaugų (vadinamojo „statistinio krepšelio“) kainų pirminiais statistiniais duomenimis, kiekvieną mėnesį apskaičiuotais ir skelbiamais vartotojų kainų indeksais (VKI); nuo 2008 m. vidutine metine infliacija. Ieškovo teigimu, jo patirtus 11 177,63 Lt nuostolius sudaro 2006 m. dėl infliacijos ieškovo patirti 1 306,88 Lt nuostoliai (41 000 Lt x 4,5 proc.: 12 mėn); 2007 m. – 3 321 Lt nuostoliai (41 000 Lt x 8,1 proc.: 12 mėn); 2008 m. – 4 469 Lt (41 000 Lt x10,9 proc.); 2009 m. – 2 080,75 Lt (41 000 Lt x 8, 7 proc.; 12 mės. x 7 mėn.). Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 11 177 Lt nuostolių, patirtų dėl infliacijos, priteisimo, nurodęs, kad, vadovaujantis 2006-04-19 šalių sudarytos preliminariosios sutarties 16 punktu, atlygintinos tik tiesioginės pirkėjo išlaidos, pardavėjui negalint sudaryti pagrindinės sutarties, o ieškovo iš atsakovo prašoma priteisti dėl infliacijos patirta 11 177 Lt nuostolių suma nepriskirtina tiesioginėms išlaidoms.

17Dėl ieškovo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, teismas, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintą neturtinės žalos atlyginimo teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju, atsakovui 2006-04-19 preliminariosios sutarties Nr. 06-12 16 punktu įsipareigojus už atsisakymą, vengimą ar negalėjimą sudaryti pagrindinės sutarties preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis, pirkėjui sugrąžinti ne tik avansą, bet ir atlyginti kitas pirkėjo tiesiogines išlaidas, nėra pagrindo patenkinti reikalavimo dėl 50 000 Lt neturtinės žalos priteisimo.

18Vertindamas atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo 2 773, 51 Lt už komunalines paslaugas, teismas nurodė, kad ieškovas pripažino, kad nuo 2007 m. faktiškai gyvena ginčo bute, naudojasi atsakovo teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, tačiau daugiau nei vienerius metus nebemoka komunalinių paslaugų mokesčių, į bylą atsakovo pateiktos pažymos patvirtina, kad A. J. įsiskolinimas nuo 2009-10-03 iki 2010-11-30 už sunaudotą vandenį, elektrą, šildymą sudaro 2 773, 51 Lt, ieškovas 2006-04-19 preliminariosios sutarties 15.4 punktu įsipareigojo padengti patalpų išlaikymo, eksploatavimo išlaidas, todėl jam netinkamai vykdant prisiimtą įsipareigojimą, šios išlaidos priteistinos atsakovui.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

20Apeliaciniu skundu ieškovas A. J. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą pakeisti, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 11 177 Lt nuostolių dėl turto vertės sumažėjimo ir 50 000 Lt neturtinės žalos, likusioje dalyje teismo sprendimą palikti galioti ir priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 11 177,63 Lt nuostolių, patirtų dėl infliacijos, nepagrįstai netaikęs CK 6.240 straipsnio. Ieškovo pagal preliminariąją sutartį sumokėta 41 000 Lt suma, pasibaigus terminui sudaryti pagrindinę sutartį, laikytina atsakovo be pagrindo įgytu turtu. CK 6.240 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo, be teisinio pagrindo įgijęs turto, turi atlyginti to turto sumažėjimą, buvusį po to, kai tas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kad turtą privalo grąžinti.
  2. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti neturtinę žalą, nes visi įstatymo numatyti teisiniai pagrindai dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo byloje nustatyti, realiai egzistuojantys ir nepaneigti.

21Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Palangos Agila“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą toje dalyje, kurioje ieškovui priteista 16 780 Lt už atliktus patalpų vidaus apdailos darbus, 5 083,07 Lt už bankui sumokėtas palūkanas, 5 proc. metinių palūkanų nuo 62 863,07 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 300 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 826 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir toje dalyje ieškovo ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Viena vertus, teismas padarė išvadą, kad šalys atliko veiksmus, būdingus pagrindinei sutarčiai, t.y. atsakovas perdavė ieškovui preliminarios sutarties objektą ir ieškovas nuo 2007 m. iki šiol juo naudojasi, kita vertus, teismas atsakovą kaltu dėl pagrindinės sutarties nesudarymo pripažino dėl to, kad pastarasis nepranešė ieškovui apie tai, kad ginčo patalpoms nuo 2005-11-02 yra registruota hipoteka, nors pats savaime pranešimas ar nepranešimas apie šią aplinkybę notarinės sutarties sudarymo galimybės neįtakoja. Byloje pateikti raštiniai įrodymai, kad tiek pradinis įkaito turėtojas AB „Swedbank“, tiek vėlesnis įkaito turėtojas UAB „SBTF“ neprieštaravo dėl šių patalpų pardavimo ieškovui su sąlyga, kad dalis jo už patalpas mokėtinos sumos bus pervesta į įkaito turėtojo sąskaitą. Teismas nurodė, kad pagrindinė sutartis negalėjo būti sudaryta ir dėl to, kad ginčo patalpa buvo pripažinta tinkama naudoti tik 2008-03-04, nors patalpų pripažinimo tinkamomis naudotis akto byloje nėra. Byloje esantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad nuosavybės teisės įregistravimo atsakovo vardu pagrindas yra du statinių (bet ne patalpų) pripažinimo tinkamais naudoti aktai – 1995-07-07 ir 2008-01-07. Kadastrinių matavimų byla šioms patalpoms buvo sudaryta 2007-10-15. Teismas nenustatė, iki kada šalys turėjo sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nei karto raštu nepareikalavo sudaryti pagrindinės sutarties. Pagrindinis tokio ieškovo elgesio motyvas yra negalėjimas sumokėti likusios patalpų kainos. Teismas neįvertino, kad ieškovas neturi jokių galimybių įvykdyti įsipareigojimus atsakovui ir būtent dėl to nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.
  2. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 16 780 Lt už atliktus patalpų vidaus apdailos darbus, nes pagal 2007-03-15 susitarimo 12 punktą, tuo atveju, jeigu pirkėjas, atlikęs 1 punkte numatytus darbus ar jų dalį, savo iniciatyva ar dėl savo kaltės atsisako ar nebegali tęsti sutartinių santykių, už atliktus darbus pardavėjas jam nemoka jokių kompensacijų. Be to, teismas neatsižvelgė į ieškovo atliktų remonto darbų natūralų nusidėvėjimą.
  3. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui palūkanas, jo sumokėtas bankui pagal 2006-05-24 kredito sutartį. Ieškovas paskolą iš banko ėmė savo riziką ir privalėjo įvertinti visas su tuo susijusias rizikas. Be to, dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra atsakingas pats ieškovas.

22Atsiliepimu į atsakovo UAB „Palangos Agila“ apeliacinį skundą ieškovas A. J. prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantas nepagrindžia, kokių įrodymų teismas nevertino ar vertino netinkamai. Teismas pagrįstai pripažino atsakovo elgesį nesąžiningu, nes sudarant preliminarią sutartį atsakovas neatskleidė ieškovui svarbių aplinkybių dėl disponavimo patalpomis suvaržymo hipoteka. Taip pat teismas tinkamai konstatavo, kad preliminarioje sutartyje buvo nustatytas aiškus terminas pagrindinei sutarčiai pasirašyti (iki 2007-04-30) ir pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta dėl to, kad atsakovas iki nurodyto termino nesuformavo atskiro turtinio vieneto (parduodamų patalpų) ir neatliko jų teisinės registracijos; tai buvo padaryta tik 2008-03-04.
  2. Atsakovas nenurodo jokių teisinių ir faktinių pagrindų, kuriais remiantis teismo sprendimas dalyje dėl 16 780 Lt ir 5 083,07 Lt turėtų būti naikinamas.

23Atsiliepimu į atsakovo UAB „Palangos Agila“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „SBTF“ prašo atsakovo UAB „Palangos Agila“ apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

241.Tai, kad ieškovas nebuvo informuotas apie buto hipoteką, nelaikytina esminės sąlygos nutylėjimu ir nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pats ieškovas neturėjo objektyvių galimybių sumokėti likusią sumą už butą. Tai patvirtino pats ieškovas, nurodęs, jog likusią sumą už butą jis galėtų sumokėti per 5 metus, nors preliminarios sutarties 8 punkte numatyta, kad likusi suma sumokama per 3 dienas nuo pagrindinės sutarties sudarymo.

252. Teismui be pakankamo pagrindo konstatavus, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo kaltas tik atsakovas, ieškovui nepagrįstai buvo priteista 16 780,80 Lt už atliktus vidaus apdailos darbus. 2007-03-15 susitarimo 12 p. šalys numatė atvejus, kuomet remonto darbų išlaidos nekompensuojamos. Atsakovui siūlius ginčą išspręsti taikiai, ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, o tai reiškia, kad pagal šalių susitarimą ieškovas netenka teisės į kompensaciją už atliktus darbus.

263. Kvestionuotinas teismo sprendimas ieškovo naudai priteisti palūkanas, kurias šis sumokėjo bankui už paimtą 20 000 Lt paskolą avansui sumokėti. Civilinei atsakomybei kilti turi būti nustatytos visos įstatyme įtvirtintos sąlygos. Lietuvos apeliacinio teismo 2011-02-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-159/2011 teigiama, kad nesudarius pagrindinės sutarties, palūkanos, kurias bankui už paimtą paskolą būstui įsigyti sumokėjo pirkėjas, neatlyginamos, nes palūkanos tokiu atveju mokamos ne dėl atsakovo veiksmų, o už ieškovo gautą iš banko kreditą, todėl palūkanos negali būti laikomos nuostoliais, atsiradusiais dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, t.y. neegzistuoja visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.

27Atsiliepimu į ieškovo A. J. apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „SBTF“ prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmos instancijos teismo sprendimą A. J. apeliaciniu skundu skundžiamų klausimų apimtyje palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai nepriteisė 11 177,63 Lt nuostolių, patirtų dėl infliacijos. Visų pirma, CK 6.240 straipsnio 3 dalis nustato dvi sąlygas (be teisinio pagrindo gavęs turto ir neužtikrinęs jo priežiūros), kurioms abiem esant galima kalbėti apie turto sumažėjimą ir to atlyginimą, šiuo atveju abiejų sąlygų nėra, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.240 straipsnio 3 dalį. Antra, šalys preliminarioje sutartyje susitarė, kad esant tam tikroms sąlygoms, pirkėjui grąžinamas avansas ir jam atlyginamos tiesioginės išlaidos, taigi, netiesioginių nuostolių atlyginimas, vadovaujantis šalių sutartomis sąlygomis, negalimas. Trečia, kai civilinė atsakomybė reiškia nuostolių atlyginimą, turi būti nustatytos visos įstatyme įtvirtintos sąlygos, tame tarpe priežastinis ryšys ir kaltė, be to, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t.y., ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes. Valstybėje vykstantys ekonominiai procesai (šiuo atveju – pinigų nuvertėjimas dėl infliacijos), nepriklausantys nei nuo vienos iš ginčo šalių valios, negali tapti pagrindu reikalauti nuostolių atlyginimo.
  2. Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai nepriteisė 50 000 Lt neturtinės žalos. Nors pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, o už preliminarios sutarties nevykdymą įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, įstatymas taip pat nenustato ribojimo priteisti neturtinę žalą, atsižvelgiant į tai, ar neturtinė žala padaryta sutarties, delikto ar ikisutartinių santykių pažeidimo atvejais. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Apeliantas neįrodė, kad jo sveikata pablogėjo būtent dėl preliminarios sutarties nevykdymo. Be to, kaip minėta, atsakovas negali būti atsakingas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 pateiktu išaiškinimu, asmuo, sudarydamas preliminarią sutartį, turi prisiimti riziką, kad pagrindinė sutartis gali būti nesudaryta, ir veikti apdairiai, kad būtų išvengta neigiamų padarinių, jeigu sutartis būtų nesudaryta. Ieškovas turėjo suvokti, kad preliminari sutartis nėra garantas, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta, todėl reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo vertintinas kaip nesąžiningas ieškovo siekis pasipelnyti iš susiklosčiusios situacijos, ypač atsižvelgiant ir į jo reikalaujamos sumos dydį, kuris teismų praktikoje priteisiamas sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais.

28IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

30Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinių skundų ribose.

31Byloje sprendžiamas klausimas dėl kurios iš preliminariąją sutartį sudariusių šalies kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis bei su tuo susijęs pagrindo atlyginti nuostolius egzistavimo klausimas, nuostolių dydžio bei neturtinės žalos atlyginimo klausimai.

32Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pagrindinės sutarties nesudarymo priežasčių ir, atitinkamai- šalių kaltės- vertinimu, nes tik konstatavus, dėl kurios iš šalių kaltės nebuvo įvykdyta preliminarioji sutartis, t.y. sudaryta pagrindinė sutartis, spręstinas nuostolių atlyginimo klausimas.

33Remiantis CK 6.165 straipsnio 1 dalimi, preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad pagrindinės sutarties sudarymo terminas yra esminė preliminariosios sutarties sąlyga, o jeigu šalys šio termino nėra aptarusios sutartyje, jį nustato įstatymas. Per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą šalims nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (aptariamo straipsnio 5 dalis). Byloje nustatyta, kad šalys, sudariusios preliminariąją sutartį, susitarė ir dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino- iki 2006-11-30 (preliminariosios sutarties 4 punktas); 2006-11-07 sudaryto papildomo susitarimo Nr. 1 pirmuoju punktu šalys šį terminą pratęsė iki 2007-04-30. Ar šis terminas buvo pratęstas, tarp šalių yra kilęs ginčas.

34Atsakovas remiasi argumentu, kad 2006-11-07 sudaryto papildomo susitarimo Nr. 1 3-iuoju punktu susitarta pakeisti preliminariosios sutarties 20 punktą ir nustatyta, kad preliminarioji sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki pagrindinės sutarties sudarymo. Iš šių atsakovo argumentų galima spręsti, jog jis laikosi pozicijos, kad tokiu būdu buvo pakeistas preliminariosios sutarties 4 punkte bei 2006-11-07 papildomo susitarimo 3 punkte nustatyti pagrindinės sutarties sudarymo terminai, o preliminarioji sutartis tapusi iš esmės neterminuota, jos galiojimo terminą apibrėžiant įvykiu- pagrindinės sutarties sudarymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia atsakovo pozicija nepagrįsta. Aptariamas šalių susitarimas negalėtų būti vertinamas kaip to paties susitarimo 1 punktą panaikinanti sąlyga. Pirma, šiame papildomo susitarimo punkte šalys savo valios nesuformulavo tokiu būdu, kad juo būtų pakeičiamas ar panaikinamas susitarimas pagrindinę sutartį sudaryti iki konkrečiai apibrėžto termino (2007-04-30). Antra, pripažįstant, jog terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti yra esminė preliminariosios sutarties sąlyga, susitarimo, kad preliminarioji sutartis galioja iki pagrindinės sutarties sudarymo aiškinimas tokiu būdu, jog net ir nesudarius pagrindinės sutarties šalių nustatytu terminu, preliminarioji sutartis tebegalioja, o šalys bet kada gali sudaryti pagrindinę sutartį, prieštarautų CK 6.165 str. 5 d. normai, pagal kurią, šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju aptariamas susitarimas dėl preliminariosios sutarties galiojimo iki pagrindinės sudarymo, vertintinas kaip susitarimas apibrėžiantis preliminariosios sutarties galiojimą įvykiu (pagrindinės sutarties sudarymu), bet ne pakeičiantis šalių sulygtą terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti ir, šios sutarties šalims nesudarius per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą, preliminarioji sutartis kaip susitarimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, nebegalioja, nes joje numatyta prievolė pasibaigia.

35Be preliminariosios sutarties bei 2006-11-07 papildomo susitarimo, šalys yra pasirašiusios taip pat 2007-03-15 susitarimą Nr. 1 (1 t. 17-19 b.l.), kuriuo būsimasis pirkėjas – ieškovas A. J. – įsipareigojo nuo 2007-03-01 iki 2007-06-01 patalpose Nr. 220, esančiose ( - ), savo lėšomis ir jėgomis atlikti statybinius vidaus apdailos darbus, nurodytus minimo susitarimo 1 punkte; 2007-06-12 šalys šio susitarimo 1 punktą pakeitė ir nustatė, kad remonto darbai turi būti baigti iki 2007-07-01. Kadangi šiuo papildomu susitarimu abi preliminariosios sutarties šalys tarėsi dėl to paties nekilnojamojo turto objekto, t.y. dėl darbų, kuriuos savo lėšomis turi atlikti būsimasis pirkėjas, pripažintina, jog šis susitarimas vertintinas kaip preliminariosios sutarties sudėtinė dalis. Susitarimas, minėta, šalių buvo pasirašytas 2007-03-15, t.y. dar nepasibaigus terminui, nustatytam sudaryti pagrindinei sutarčiai; jame būsimas pirkėjas (A. J.) įsipareigojo vidaus apdailos darbus atlikti iki 2007-06-01, t.y. jau po termino, preliminariojoje sutartyje nustatyto pagrindinei sutarčiai sudaryti; vėliau šį terminą šalys pratęsė dar mėnesiui- iki 2007-07-01, todėl, nors aptariamame susitarime tiesiogiai nėra nurodoma, kad juo pratęsiamas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, atsižvelgiant į susitarimo esmę, pripažintina, jog šalims- būsimajam pirkėjui ir būsimajam pardavėjui susitariant dėl tam tikrų veiksmų atlikimo, kurie turi būti atlikti iki pagrindinės sutarties sudarymo, šalys tuo pačiu pratęsė ir terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti iki šiame susitarime nurodyto termino, t.y. iki 2007-07-01. Todėl nagrinėjamoje byloje aktualu, dėl kurios iš preliminariosios sutarties šalių kaltės pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą, o vėlesni šalių veiksmai gali būti reikšmingi tik sprendžiant dėl nuostolių dydžio.

36Preliminariosios sutarties 12-uoju punktu pardavėjas, t.y. atsakovas iki pagrindinės sutarties sudarymo įsipareigojo atidalinti atskiru turtiniu vienetu Pirkėjui parduodamas Patalpas iš pardavėjui nuosavybės teise priklausančių patalpų, suformuojant atskirą kadastro duomenų bylą. Toks šalių susitarimas reiškia, jog viena iš pardavėjo pareigų buvo suformuoti atskirą nekilnojamojo turto vienetą, kuris teisine prasme galėtų būti nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sutarties objektu. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (1 t., 40-41 b.l.), priėjo prie išvados, kad atsakovas per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą šio savo įsipareigojimo neįvykdė ir pripažino, jog tai vertintina kaip viena iš priežasčių, dėl kurių nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Remiantis aptariamu išrašu, patalpos Palangos mieste ( - ) kadastro duomenų byla suformuota 2007-10-15, t.y. jau pasibaigus terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti. Nuosavybės teisė į šią patalpą kaip atskirą turtinį vienetą nekilnojamojo turto registre įregistruota taip pat jau pasibaigus terminui sudaryti pagrindinę sutartį- 2008-01-16, nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas- 2008-01-07 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Nors apeliantas UAB ,,Palangos Agila“ savo apeliaciniame skunde remiasi argumentu, jog nekilnojamojo turto registro išraše nurodyti du statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktai (1995-07-07 ir 2008-01-07), o teismas jų neišreikalavo, todėl esą nepagrįstai sprendė dėl ginčo objekto, kaip turtinio vieneto, suformavimo datos, teisėjų kolegija pažymi, jog būtent atsakovas, siekdamas įrodyti, jog jis buvo įvykdęs savo įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį dėl pagrindinės sutarties objekto suformavimo, privalėjo pateikti šią aplinkybę patvirtinantį įrodymą (CPK 178 str.), t.y. jeigu patalpa ( - ) kaip atskiras turtinis vienetas buvo suformuotas dar 1995-07-07, pateikus šį aktą teismui, atsakovo kaltė dėl aptariamos sutarties sąlygos neįvykdymo būtų paneigta. Tačiau atsakovas šio (taip pat ir 2008-01-07 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto) nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, jų neteikia ir apeliacinės instancijos teismui, taigi, aplinkybė, kad objektas buvo tinkamai suformuotas iki 2007-07-01, yra neįrodyta. Kita vertus, preliminarioji sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2006-04-19 ir atsakovas būtent šia sutartimi prisiėmė įsipareigojimą suformuoti atskirą turtinį vienetą. Jeigu jis būtų suformuotas dar 1995-07-07, atsakovui nebūtų pagrindo prisiimti tokio turinio įsipareigojimą. Ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, jog 1995-07-07 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu galėjo būti pripažintas tinkamu naudoti pats statinys ( - ), kuriame yra ginčo patalpa, o jau 2007-10-15 suformavus patalpų ( - ) kadastrinių duomenų bylą, 2008-01-07 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo pripažintos tinkamomis naudoti būtent šios patalpos ir tai sudarė pagrindą įregistruoti atsakovo nuosavybės teisę registre būtent į šias patalpas, kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą. Taigi, darytina išvada, kad įsipareigojimas, kurį atsakovas prisiėmė preliminariosios sutarties 12 punktu, buvo įvykdytas tik 2008-01-16, t.y. praėjus šešiems su puse mėnesių po preliminariojoje sutartyje nustatyto termino pabaigos. Tuo metu prievolė sudaryti pagrindinę sutartį jau buvo pasibaigusi. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys būtų pratęsę terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti po nurodytos datos- t.y. po 2007-07-01, kad būtų vykdę kokias nors derybas ar atlikę kokius nors kitokius veiksmus, kurie liudytų šalių suderintą valią šį terminą pratęsti. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pripažįstama pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atskiro turtinio vieneto nesuformavimas lėmė, kad nesant pirkimo- pardavimo sutarties objekto, pagrindinė sutartis negalėjo būti sudaryta, o, kadangi šio įsipareigojimo įvykdymas buvo atsakovo pareiga, kaltė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo tenka jam.

37Atsakovas įrodinėja, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo nemokumo (negalėjimo preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis sumokėti už ketintą įsigyti turtą). Tačiau atsakovas nėra pateikęs jokių įrodymų, jog per preliminarioje sutartyje ir vėlesniuose papildomuose susitarimuose nustatytus terminus jis būtų siūlęs ieškovui sudaryti pagrindinę sutartį ir šis būtų atsiakęs ar vengęs ją sudaryti. Priešingai, remiantis bylos medžiaga, tik 2009-06-30 atsakovas pasiūlė ieškovui sudaryti pagrindinę sutartį (1 t., b.l. 20). Akivaizdu, jog tuo metu terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti jau buvo pasibaigęs, o tai reiškia, jog buvo pasibaigusi ir šalių prievolė ją sudaryti. Todėl aplinkybės, jog ieškovas teismo proceso metu pripažino nebeturįs galimybės sumokėti preliminariojoje sutartyje numatytą kainą joje aptartomis sąlygomis, nėra teisiškai reikšmingos, sprendžiant klausimą, dėl kurios iš preliminariosios sutarties šalių kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.

38Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovo kaltė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo pasireiškė ir tokiomis aplinkybėmis kaip būsimo pirkėjo (ieškovo) neinformavimas apie ketintam pirkti- parduoti turtui įregistruotą hipoteką bei įkaito turėtojo reikalavimas sudarant pagrindinę sutartį joje aptarti atsikaitymo su įkaito turėtoju tvarką bei terminus bei, atitinkamai, dalį mokėjimo už perkamą turtą atlikti įkaito turėtojui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog pranešimas ar nepranešimas apie turto įkeitimo aplinkybę pagrindinės sutarties sudarymui įtakos neturi, kadangi hipotekos įregistravimas turtui nėra kliūtis šiuo turtu disponuoti. Turto įkeitimo bei neinformavimo apie įkeitimą faktas galėtų būti reikšmingas sprendžiant kaltės klausimą tuo atveju, jeigu įkaito turėtojas pareikštų prieštaravimą sandorio sudarymui ir sutartis nebūtų sudaryta dėl įkaito turėtojo sutikimo parduoti turtą nebuvimo. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad tiek pradinis įkaito turėtojas AB „Swedbank“, tiek vėlesnis įkaito turėtojas UAB „SBTF“ neprieštaravo dėl šių patalpų pardavimo ieškovui su sąlyga, kad dalis jo už patalpas mokėtinos sumos bus pervesta į įkaito turėtojo sąskaitą. Įkaito turėtojų kelta sąlyga dėl atsiskaitymo su juo tvarkos bei terminų nebūtų pabloginusi pirkėjo padėties, lyginant su ta, kuri buvo aptarta preliminariojoje sutartyje. Priešingai, įkaito turėtojo nurodytas atsiskaitymo terminas buvo ilgesnis, negu nustatytas preliminariosios sutarties 8 punkte (likusi 62 000 Lt suma pagal sutartį turėjo būti sumokama per 3 dienas nuo pagrindinės sutarties sudarymo dienos, kai tuo tarpu įkaito turėtoju turėjo būti atsiskaitoma per 45 dienas nuo sutarties sudarymo dienos- 1 t., 78 b.l.). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad hipotekos turtui įregistravimas turėjo ar galėjo turtėti įtakos pagrindinės sutarties sudarymui, taigi, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip teisiškai reikšmingos, sprendžiant kaltės klausimą.

39Remiantis CK 6.165 str. 4 d., jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Konstatavus, jog pagrindinės sutartis nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, t.y. dėl to, kad jis per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesuformavo turtinio vieneto, galinčio būti pirkimo- pardavimo sutarties objektu, spręstina, kokius ieškovo patirtus nuostolius atsakovas privalo atlyginti.

40Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su 16 780 Lt už atliktus patalpų vidaus apdailos darbus priteisimu bei su palūkanų, ieškovo sumokėtų bankui pagal 2006-05-24 kredito sutartį, priteisimu, tuo tarpu ieškovas skundžia teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jo reikalavimas priteisti 11 177,63 Lt nuostolių, patirtų dėl infliacijos bei dėl neturtinės žalos priteisimo.

41CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

42Byloje nustatyta, jog šalių 2007-03-15 susitarimu būsimasis pirkėjas (ieškovas) įsipareigojo savo lėšomis atlikti tam tikrus vidaus apdailos darbus. Ieškovas pateikė įrodymus apie tokių darbų atlikimo faktą bei jų vertę (1 t., b.l. 15-29). Tai yra, ieškovas pateikė įrodymus, jog jis patyrė tiesioginius nuostolius- savo lėšomis pagerino atsakovo turtą. Atsakovas nesutinka su šių išlaidų priteisimu, nurodydamas, jog pagal 2007-03-15 susitarimo 12 punktą, tuo atveju, jeigu pirkėjas, atlikęs 1 punkte numatytus darbus ar jų dalį, savo iniciatyva ar dėl savo kaltės atsisako ar nebegali tęsti sutartinių santykių, už atliktus darbus pardavėjas jam nemoka jokių kompensacijų. Nutartyje jau yra pasisakyta, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovo, bet dėl atsakovo kaltės, todėl tiesioginius nuostolius, ieškovo patirtus vykdant preliminariąją sutartį, atsakovas privalo atlyginti. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat remiasi argumentu, kad teismas neatsižvelgė į ieškovo atliktų remonto darbų natūralų nusidėvėjimą. Remiantis CPK 306 str. 2 d., apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nei atsiliepime į A. J. ieškinį, nei kituose atsakovo procesiniuose dokumentuose ar atsakovo atstovų kalbose nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo remiamasi argumentu dėl ieškovo atliktų pagerinimų nusidėvėjimo, nebuvo įrodinėjamas turto nusidėvėjimo laipsnis bei piniginė išraiška, todėl teisėjų kolegija pripažįsta šį atsakovo argumentą nauju, negalimu kelti apeliaciniame skunde ir dėl jo detaliau nepasisako.

43Nepripažįstamas pagrįstu atsakovo apeliacinio skundo argumentas dėl palūkanų už ieškovo paimtą kreditą priteisimo. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovas kredito lėšomis sumokėjo avansinę įmoką už ketinamą įsigyti pagal preliminariąją sutartį turtą. Kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, o ieškovo gautomis kaip paskola iš banko lėšomis disponavo atsakovas, tai ieškovo išlaidos, sumokant bankui palūkanas už gautą kreditą, pripažintinos tiesioginiais ieškovo nuostoliais, nes jis, viena vertus, neįgijo turto, kurį ketino įsigyti skolintomis lėšomis, kita vertus, negalėjo grąžinti bankui kredito, nes lėšos buvo pas atsakovą.

44Ieškovo apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi CK 6.240 straipsnio nuostatomis, kadangi tarp ieškovo bei atsakovo buvo susiklostę prievoliniai teisniai santykiai ir nuostolių atlyginimo klausimai spręstini remiantis CK normomis, reglamentuojančiomis prievolių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo teisines pasekmes, o ne nepagrįstą praturėjimą kito asmens sąskaita reglamentuojančiomis teisės normomis. Todėl ginčo teisniam santykiui CK 6.240 straipsnio normos netaikomos.

45Pirmosios instancijos teismas reikalavimą priteisti 11 177,63 Lt netiesioginių nuostolių atmetė remdamasis preliminariosios sutarties 16 punktu, kuriame numatyta, jog nesudarius pagrindinės sutarties dėl pardavėjo kaltės, šis privalo grąžinti avansą bei atlyginti kitas pirkėjo tiesiogines išlaidas. Taigi, šalys sutartyje nesusitarė dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo. Kita vertus, remiantis CK 6.249 str. 1 d., netiesioginiais nuostoliais pripažįstamos asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Taigi, įstatymas nenumato tokios rūšies netiesioginių nuostolių atlyginimo kokius prašo priteisti ieškovas (remiantis vartojimo kainų indeksu paskaičiuotą piniginių lėšų perkamosios galios sumažėjimą). Trečias argumentas, kuriuo remdamasi apeliacinės instancijos teismas šį ieškovo reikalavimą pripažįsta nepagrįstu, yra tai, jog byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad ieškovas nuo 2007 m. kovo 15 d. naudojosi atsakovo jam perduotu turtu- patalpomis, kurias ketino įsigyti pagal preliminariąją sutartį ir už šį naudojimąsi atsakovo turtu nemokėjo jokio mokesčio. CK 6.249 str. 6 d. nustato, jog kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius. Šiuo atveju atsakovas naudojosi ieškovo sumokėtu avansu- 41 000 Lt, o atsakovas neatlygintinai naudojosi atsakovui priklausančiu turtu, nors, nesudarius pagrindinės sutarties per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą, kiekviena šalis, jeigu būtų elgusis sąžiningai, privalėjo grąžinti kitai, ką buvo gavusios pagal sutartį. Tokioje situacijoje kai abi šalys negrąžino pagal sutartį gautų piniginių lėšų bei turto, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovo dėl infliacijos patirti nuostoliai galėtų būti didesni už jo gautą naudą, naudojantis atsakovo turtu. Taip pat pažymėtina, jog ieškovas per laikotarpį nuo termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos iki ieškinio pareiškimo teisme net nebuvo pareiškęs atsakovui reikalavimo grąžinti jo sumokėtą avansą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino ieškovo nuostoliais 11 177,63 Lt sumos ir pagrįstai jos ieškovui nepriteisė.

46Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog neegzistuoja CK 6.250 str. numatytas pagrindas atlyginti neturtinę žalą, kadangi ši žala atlyginama tik įstatyme numatytais atvejais. Įstatymas nenumato, jog neturtinė žala atlyginama neįvykdžius preliminariosios sutarties. Ieškovas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindė tuo, kad dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo buvo padaryta žala jo sveikatai. Ieškovo apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, esą teismas konstatavo pagrindų atlyginti neturtinę žalą egzistavimą: teismo sprendime išvardijami ieškovo argumentai, kuriais jis grindžia neturtinės žalos jam atlyginimo pagrindus, tačiau teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra teismo išvados dėl šių argumentų pagrįstumo ar pagrindo priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą. Žalos padarymu asmens sveikatai pripažįstamas bet kokio laipsnio sveikatos sutrikdymas. Tai reiškia, kad ieškovas, siekdamas įrodyti, jog padaryta žala jo sveikatai, turi įrodyti sveikatos sutrikdymo faktą, taip pat- šio sutrikdymo priežastinį ryšį su atsakovo neteisėtais veiksmais. Nagrinėjamu atveju turėtų būti įrodyta, kad ieškovo sveikata sutriko būtent dėl to, kad atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimo sudaryti su ieškovu pagrindinę (pirkimo- pardavimo) sutartį. Tokių įrodymų byloje nėra. Ieškovo pateikti išrašai iš medicininių dokumentų (1 t., 88-89 b.l.) liudija, kad 2009 m. rugsėjo 30 d. jam buvo diagnozuotas mišrus nerimo bei depresijos sutrikimas (kodas F 41.2). o 2009-10-13 pažymoje nurodytos diagnozės- kita lėtinė figūrinė Eritema (kodas L 53.3) bei kiti depresiniai epizodai (kodas F 32.8). Jokių įrodymų, jog šie ieškovo sveikatos sutrikimai yra kaip nors susiję su preliminariosios sutarties neįvykdymu, ieškovas nepateikė. Išrašuose iš medicininių dokumentų nurodomos tam tikrų susirgimų datos net nesutampa su momentu, kada turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, t.y. su prievolės neįvykdymo momentu. Todėl vien faktinė aplinkybė, kad ieškovo sveikata tam tikru mastu yra sutrikusi, nereiškia, jog yra nustatytas žalos sveikatai padarymo faktas ar priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (prievolės neįvykdymo) ir ieškovo sveikatos sutrikimų. Taigi ieškovas neįrodė pagrindo, kuriuo remdamasis ieškovas prašė priteisti jam neturtinę žalą, egzistavimo, todėl pagrįstai teismas šį ieškovo reikalavimą atmetė.

47Kadangi abiejų šalių apeliaciniai skundai atmetami, jų turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 str.). Ieškovui A. J. Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-07 nutartimi buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (1635 Lt) sumokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, žyminis mokestis, kurio mokėjimas ieškovui buvo atidėtas, priteisiamas į valstybės biudžetą iš ieškovo (CPK 96 str. 2 d., 80 str. 4 d., 83 str.).

48Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

49Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

50Priteisti iš ieškovo A. J. (asmens kodas ( - ) į valstybės biudžetą 1635 Lt (tūkstantį šešis šimtus trisdešimt penkis litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo UAB „Palangos Agila“ 41 000 Lt... 5. Bylos duomenimis, šalys yra sudariusios tokias sutartis ir susitarimus: 1)... 6. Ieškovas paaiškino, kad preliminariosios sutarties įvykdymo užtikrinimui... 7. Atsakovas priešieškiniu prašė: 1) leisti registruoti patalpų, esančių (... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 7 d. sprendimu A. J. ieškinį... 10. Patenkino patikslintą priešieškinio reikalavimą ir priteisė iš A. J. UAB... 11. Priėmė atsakovo atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimų: 1) leisti... 12. Teismas, įvertinęs atsakovo pagrindinės sutarties sudarymo su ieškovu... 13. Teismas, analizuodamas ieškovo reikalavimą atlyginti už atsakovo perduotų... 14. Teismas ieškinio reikalavimą dėl ieškovo patirto 8 298 Lt nuostolio... 15. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 5 083,07 Lt nuostolių kaip bankui... 16. Ieškovas reikalavimą priteisti 11 177 Lt nuostolių, patirtų dėl... 17. Dėl ieškovo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, teismas, atsižvelgdamas... 18. Vertindamas atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo 2 773,... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 20. Apeliaciniu skundu ieškovas A. J. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m.... 21. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Palangos Agila“ prašo panaikinti... 22. Atsiliepimu į atsakovo UAB „Palangos Agila“ apeliacinį skundą ieškovas... 23. Atsiliepimu į atsakovo UAB „Palangos Agila“ apeliacinį skundą trečiasis... 24. 1.Tai, kad ieškovas nebuvo informuotas apie buto hipoteką, nelaikytina... 25. 2. Teismui be pakankamo pagrindo konstatavus, kad dėl pagrindinės sutarties... 26. 3. Kvestionuotinas teismo sprendimas ieškovo naudai priteisti palūkanas,... 27. Atsiliepimu į ieškovo A. J. apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB... 28. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 30. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 31. Byloje sprendžiamas klausimas dėl kurios iš preliminariąją sutartį... 32. Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl atsakovo apeliacinio skundo... 33. Remiantis CK 6.165 straipsnio 1 dalimi, preliminariąja sutartimi laikomas... 34. Atsakovas remiasi argumentu, kad 2006-11-07 sudaryto papildomo susitarimo Nr. 1... 35. Be preliminariosios sutarties bei 2006-11-07 papildomo susitarimo, šalys yra... 36. Preliminariosios sutarties 12-uoju punktu pardavėjas, t.y. atsakovas iki... 37. Atsakovas įrodinėja, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo... 38. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 39. Remiantis CK 6.165 str. 4 d., jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis... 40. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su 16 780 Lt už atliktus patalpų... 41. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba... 42. Byloje nustatyta, jog šalių 2007-03-15 susitarimu būsimasis pirkėjas... 43. Nepripažįstamas pagrįstu atsakovo apeliacinio skundo argumentas dėl... 44. Ieškovo apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi CK 6.240 straipsnio... 45. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą priteisti 11 177,63 Lt... 46. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog neegzistuoja CK 6.250... 47. Kadangi abiejų šalių apeliaciniai skundai atmetami, jų turėtos... 48. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 50. Priteisti iš ieškovo A. J. (asmens kodas ( - ) į valstybės biudžetą 1635...