Byla A-556-943-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, dalyvaujant pareiškėjui A. S., pareiškėjo atstovui advokatui Laimiui Platakiui, atsakovo atstovams Mindaugui Matažinskui, Romualdui Paulauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjui A. S., trečiajam suinteresuotam asmeniui Alytaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl Alytaus apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (b. l. 5 - 7), prašydamas panaikinti Alytaus apskrities administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. S-1, kuriuo įpareigojo Alytaus miesto savivaldybės administraciją atšaukti pareiškėjui A. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2009-10-28 rašte Nr. SD-8316 (6.1) pateiktą reikalavimą privalomai parengti detalųjį planą.

5Atsakovas paaiškino, kad Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymo derinti parengtą laikinojo statinio statybos projektą ir reikalavimo parengti žemės sklypo detalųjį planą, priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo įpareigojo atsakovą atšaukti pareiškėjui 2009-10-28 rašte Nr. SD-8316 (6.1) pateiktą reikalavimą parengti detalųjį planą. Komisijos sprendimas yra neteisėtas. Ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilo dėl atsakovo reikalavimo pareiškėjui parengti žemės sklypo, ( - ), detalųjį planą. Komisijos sprendimo turinys patvirtina, kad Komisija nagrinėjo ginčą dėl teritorijos detaliojo planavimo būtinumo, sprendė dėl Teritorijų planavimo įstatymo taikymo teisėtumo. Tačiau pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 27 straipsnio 2 dalį, skundas (prašymas) dėl apskrities teritorijoje esančių savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) gali būti paduotas apskrities administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Teritorijų planavimo įstatymo 34, 35 straipsniai, LR Vyriausybės 1997-04-16 nutarimu Nr. 370 patvirtintų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų 3.2 ir 20.4 punktai nustato privalomą ginčų dėl teritorijų planavimo ikiteisminę nagrinėjimo tvarką. Administracinių ginčų komisijoms šio pobūdžio ginčų sprendimas nepriskirtas. Dėl to Komisija neturėjo teisės priimti sprendimo, įpareigojančio ginčo šalis atlikti arba neatlikti veiksmų, susijusių su teritorijų planavimu. Atsakovo reikalavimas pareiškėjui parengti žemės sklypo detalųjį planą buvo pagrįstas ir teisėtas. Ginčijamame sprendime Komisija rėmėsi tik Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata, kurioje numatyta, kada detalieji planai nerengiami. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato ir besąlygiškai privalomus detaliojo plano rengimo atvejus. Be to, Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis numato, kad detalieji planai gali būti rengiami ir kitais atvejais, kai tai nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Komisijos posėdyje savivaldybės atstovas M. M. nurodė, kad nederindama statybos projekto ir reikalaudama parengti žemės sklypo detalųjį planą atsakovas vadovavosi Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-03 įsakymu Nr. DV-859, kuriuo buvo patvirtintas grąžintino žemės sklypo natūra planas bei naudojimo sąlygų nustatymu, taip pat Alytaus apskrities viršininko 2008-12-31 įsakymu Nr. 11-Ž-3738 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ( - ) mieste“. Minėtuose administraciniuose aktuose nurodyta, kad žemės savininkas, norėdamas plėtoti veiklą šiame sklype, privalo parengti detalųjį planą. Šis reikalavimas yra pateiktas vadovaujantis LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 106 punkto nuostata, kad grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra, kai detaliojo plano nėra, sprendime atkurti nuosavybės teises įrašoma sąlyga, kad norint plėtoti veiklą šiame žemės sklype būtina parengti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Komisija šių aplinkybių neįvertino ir priėmė nepagrįstą sprendimą dėl detaliojo plano. Atsakovas pateiktoje medžiagoje Komisijai, taip pat 2009-12-04 atsakyme Nr. SD-9331 (6.1.) pareiškėjui nurodė daugiau argumentų, dėl kurių atsisakoma derinti pateiktą statinio projektą, tačiau Komisija jų nenagrinėjo, nevertino ir dėl jų sprendimo nepriėmė. Tai reiškia, kad ginčą Komisija išnagrinėjo nevisapusiškai, nepagrindė visų ginčo aplinkybių vertinimo savo argumentais, todėl sprendimas negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu, neišspręsti kiti prieštaravimai, dėl kurių negalima suderinti statybos projekto.

6Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo skundą (b. l. 23 - 25) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Pareiškėjas paaiškino, jog 2009 m. spalio 2 d. jis raštu kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administraciją dėl laikinų pastatų statybos projekto suderinimo jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ( - ). Tačiau savivaldybės administracijos darbuotojai pareikalavo paruošti žemės sklypo detalųjį planą ir atsisakė suderinti laikinų prekybos paviljonų statybos projektą. Pareiškėjo nuomone, detalusis planas pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas nėra privalomas ir toks reikalavimas yra neteisėtas. Pareiškėjas atsiliepime taip pat nurodė, kad jis kreipėsi į Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą prašydamas paaiškinti, ar būtina parengti žemės sklypo detalųjį planą, numatant statyti laikinus pastatus. Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – ir Departamentas) 2009-12-11 raštu Nr. 4-975-(1.28.) pranešė pareiškėjui, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatas detalieji planai nerengiami, jeigu numatomiems statyti statiniams statybos leidimas yra nereikalingas.

8II.

9Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 21 d. sprendimu (b. l. 44 - 48) atsakovo skundą patenkino - panaikino Alytaus apskrities administracinių ginčų komisijos

102010 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. S-1.

11Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl detaliojo plano rengimo būtinumo pareiškėjo žemės sklype ( - ), suformuotame nuosavybės teisių atkūrimo procese. Atsakovas atsisakė suderinti šiame sklype ketinamų statyti laikinų prekybos paviljonų statybos projektą dėl sklypo detaliojo plano nebuvimo. Teismas konstatavo, kad ginčams, kilusiems statinių projektų derinimo procese, šiuo ginčo atveju, atsakovui atsisakius pritarti pareiškėjo laikinų prekybos paviljonų supaprastintam projektui, nenumatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismine tvarka Statybos įstatymo normose, reglamentuojančiose statybos valstybinę priežiūrą. Atsakovo nurodytos Teritorijų planavimo įstatymo 45 ir 35 straipsnių nuostatos, taip pat LR Vyriausybės 1997-04-16 nutarimu Nr. 370 patvirtintų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų 3.2 ir 20.4 punktai, nustatę privalomą ginčų dėl teritorijų planavimo ikiteisminę nagrinėjimo tvarką, šiam ginčui netaikytina. Teritorijų planavimo valstybinės priežiūrą atliekančios institucijos nustatyta tvarka nagrinėja ir sprendžia ginčus dėl teritorijų planavimo procesų ir procedūrų tvarkos pažeidimų. Detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 1 d.). Ginčo atveju detaliojo teritorijų planavimo procesas pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas nebuvo pradėtas, jokios detaliojo planavimo procedūros nebuvo atliekamos. Todėl atsakovo argumentai, kad pareiškėjas nepasinaudoja privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, kuria privaloma pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą, nepagrįsti. Teritorijų planavimas – nustatyta procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (Teritorijų planavimo įstatymo

122 str. 39 p.). Detalusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos) (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 3 p.). Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas – detaliųjų planų sprendiniuose nustatyto konkretaus teritorijos naudojimo tipo ir jo plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, privaloma rengiant statinių statybos ir kitos veiklos projektus (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 36 p.). Rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose ir (ar) specialiuosiuose saugomų teritorijų, saugomų paveldo objektų, jų fizinės ir vizualinės apsaugos zonų, taip pat gyvenamųjų ar kitų teritorijų išdėstymo planuose (Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 1 d.). Detaliuoju planu nustatomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, planavimo sąlygose nurodomi reikalavimai inžineriniams tinklams prisijungti prie savivaldybės infrastruktūros (Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 2 d.). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatas, detalieji planai nerengiami, jeigu numatomiems statyti statiniams statybos leidimas yra nereikalingas, taip pat kai statant statinius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas yra nekeičiamas ir jeigu tai numatyta kituose įstatymuose. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad detalieji planai gali būti rengiami ir kitais atvejais, kai tai numato įstatymai ar kiti teisės aktai. Analogiška teisės norma nurodyta ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 16.8. punkte. Pareiškėjo žemės sklypas, kuriame pareiškėjas ketino statyti laikinus prekybos paviljonus, suformuotas ir patvirtintas nuosavybės teisių atkūrimo procese. Nuosavybės teisių atkūrimo procese žemės sklypai formuojami Atkūrimo tvarkos 106 punkte nustatyta tvarka. Atkūrimo tvarkos 106 punkte nurodyta, kad grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra, kai detaliojo plano nėra, sprendime atkurti nuosavybės teises įrašoma sąlyga, kad norint plėtoti veiklą šiame žemės sklype būtina parengti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Minėtos Atkūrimo tvarkos 106 punkto nuostatos buvo nurodytos individualiuose administraciniuose teisės aktuose dėl žemės sklypo plano patvirtinimo ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą ( - ), t. y. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-03 įsakymas Nr. DV-859 „Dėl žemės sklypo, numatomo grąžinti piliečiams natūra, naudojimo sąlygų nustatymo ir plano tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas grąžintino 145 kv.m ploto žemės sklypo ( - ), planas ir naudojimo sąlygų nustatymas, taip pat Alytaus apskrities viršininko 2008-12-31 įsakymas Nr. 11-Ž-3738 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ( - ) mieste“, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į 145 kv.m ploto žemės sklypą ( - ). Minėtuose individualiuose administraciniuose teisės aktuose buvo nurodyta, kad žemės savininkas, norėdamas plėtoti veiklą šiame sklype, privalo parengti detalųjį planą. Nurodyti administraciniai aktai yra galiojantys ir nepanaikinti, todėl pareiškėjui sukuria teisines pasekmes nepriklausomai nuo šiame žemės sklype ketinamų statyti statinių kategorijos ir pobūdžio. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nurodė pareiškėjui parengti žemės sklypo ( - ), kuriame pareiškėjas ketino statyti laikinus prekybos paviljonus, detalųjį planą. Todėl skundžiamas Komisijos sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Kiti atsakovo argumentai, susiję su laikinų prekybos paviljonų priskyrimu atitinkamo pobūdžio statinių kategorijai, nevertintini, kadangi pareiškėjas kreipėsi į Komisiją dėl atsakovo nepagrįsto reikalavimo, išdėstyto atsakovo 2009-10-28 rašte Nr. SD-8316 (6.1), parengti sklypo detalųjį planą. Atsakovas šį reikalavimą grindė Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-03 įsakymo Nr. DV-859 „Dėl žemės sklypo, numatomo grąžinti piliečiams natūra, naudojimo sąlygų nustatymo ir plano tvirtinimo“ pagrindu. Kitų argumentų atsakovas 2009-10-28 rašte Nr. SD-8316 (6.1) nenurodė.

13III.

14Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 51 - 57) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti Alytaus miesto savivaldybės administracijos skundą, paliekant galioti Komisijos 2010 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. S-1. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Teismas iš esmės netinkamai taikė administracinį aktą, kuriame įrašyta pareiga parengti detalųjį planą. Nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą individualiu administraciniu aktu yra atkurtos 2008-12-31 (Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 11-Ž-3738) ne pareiškėjui, o

16S. S. D. Visi viešame registre registruoti įrašai yra privalomi šalims ir laikomi galiojantys, kol jie nėra panaikinti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Visi viešame registre įrašyti duomenys tiesiogiai galioja naujam savininkui, nepriklausomai ar jie yra nurodyti pirkimo -pardavimo sandoryje. Pareiškėjui įgijus pirkimo - pardavimo sandoriu žemės sklypą viešame registre nėra registruota pareiga kiekvienam žemės sklypo savininkui plėtojant veiklą sklype privalomai parengti detalųjį planą.

172. Teismo aiškinimas dėl besąlyginio plano rengimo iš esmės prieštarauja Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-03 įsakymu Nr. DV-859 numatytai pareigai rengti detalų planą. Minėtame sprendime nurodyta - žemės savininkas norėdamas plėtoti veiklą sklype privalo parengti detalųjį planą. Lietuvių kalbos žodynas žodį „plėtoti“ supranta vienareikšmiškai - praplėsti, išplėsti, o kadangi žemės sklypo paskirtis yra nustatyta - kitos paskirties žemė; žemės sklypo naudojimo būdas taip pat yra nustatytas - komercinės paskirties objektų teritorija, o naudojimo pobūdis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, tai pasitelkus lingvistinį žodžio „plėtoti“ reikšmę darytina išvada, kad jeigu žemės sklypo savininkas nekeisdamas nė vieno iš įvardintų rodiklių naudoja žemės sklypą komercinės paskirties prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybai jam negali atsirasti pareiga rengti detalųjį planą. Tokia pareiga atsirastų, jeigu žemės sklypo savininkas bandytų praplėsti (plėtoti) naudojimo sklypu paskirtį.

183. Pareigą rengti detalųjį planą nustato ne individualus administracinis aktas, o specialusis teisės aktas - Teritorijų planavimo įstatymas, kuris pagal teisės normų hierarchiją yra taikomas tiesiogiai. Žemesnės teisinės galios aktas negali prieštarauti įstatymui, o jeigu jis jam prieštarauja, tai jis yra netaikomas. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad detalieji planai nerengiami, jeigu numatomiems statyti statiniams statybos leidimas nereikalingas, taip pat kai statant statinius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas nekeičiamas. Ši sąlyga yra imperatyvi ir jos netaikydamas teismas iš esmės pažeidė specialaus įstatymo aiškinimą ir taikymą. Statybos įstatymas ir Statybos techninis reglamentas (STR) 1.01.07:2002 taip pat nereikalauja detaliojo plano rengimo laikinam ir nesudėtingam statiniui.

194. Teismas iš esmės nepagrįstai neatsižvelgė į nuosavybės teises atkūrusios institucijos išvadą - į Alytaus apskrities viršininko administracijos 2009-12-11 raštu Nr. 4-975-(1.28) konstatavimą, kad pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus pareiškėjui priklausančiame nuosavybės teise (kitos paskirties - komercinės paskirties) žemės sklypui (kadastro Nr. ( - )) ( - ), detaliojo plano rengti bei statybos leidimo laikinų pastatų statybai iki trejų metų nereikia.

205. Lietuvos Seimo kontrolierius ištyręs visą ginčo situaciją padarė išvadą, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnai neteisėtai ir nepagrįstai reikalavo norint statyti laikinus statinius ( - ) parengti žemės sklypo detalųjį planą. Šis Lietuvos Seimo kontrolieriaus sprendimas yra galiojantis ir nepanaikintas, todėl yra vertintinas kaip specialisto didesnę galią turintis įrodymas.

21Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 71 - 72) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

22Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo teiginys apeliaciniame skunde, jog jis sklypą perpirko iš pirmojo savininko, kuriam buvo atkurta nuosavybės teisė, ir reikalavimas parengti detalųjį planą galiojo tik šiam pirmajam savininkui, yra neteisingas. Vyriausybės nutarimu nustatytas reikalavimas parengti detalųjį žemės sklypo planą dėl konkretaus ir aiškaus reikalo - kai norima plėtoti veiklą tame sklype. Ginčo sklype pirmasis savininkas veiklos vystyti nenorėjo, o tiesiog pardavė patį sklypą pareiškėjui. Vien šis sandoris negali atleisti nuo teisės aktu nustatytos pareigos naujam savininkui elgtis taip, kaip reikalauja Atkūrimo tvarka. Pareiga rengti detalų planą, laikantis Atkūrimo tvarkos 106 punkto (tokioje kaip ir šio ginčo situacijoje), pripažįstama ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1465/2009). Vyriausybės nutarimo reikalavimas parengti detalųjį planą taikytinas tada, kai sklypo savininkas pats nori vystyti veiklą tame sklype (nekonkretinama netgi veiklos rūšys). Bendrojo plano sprendiniai šioje konkrečioje ginčijamo sklypo buvimo vietoje nepriklauso nuo pareiškėjo valios ir nereiškia, kad pareiškėjas jau turi tuo pagrindu a priori teisę nepaisyti reikalavimo parengti detalųjį planą pastatų statybai. Pareiškėjas neteisingai vertina Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio nuostatas šiam ginčui spręsti, apsiribodamas tik 22 straipsnio 3 dalies ir Statybos įstatymo nuostatomis dėl laikinųjų statinių ir statybos leidimo išdavimo sąlygomis. Įstatymo 22 straipsnio 2 dalis numato, kad detalieji planai gali būti rengiami ir kitais atvejais, kai tai numato įstatymai ar kiti teisės aktai. Analogiška teisės norma nurodyta Detaliųjų planų rengimo taisyklėse. Tokį kitą atvejį būtent numato LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo

23Nr. 1057 106 punktas. Pareiškėjo nurodomi Alytaus apskrities viršininko administracijos

242009-12-11 raštas Nr. 4-975-(1.28), Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus išvada, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuomonė šiame ginče yra subjektyvūs vertinimai ir teismas nepadarė klaidos (kaip kad teigia apeliantas), nesiremdamas vien šių institucijų nuomone. Teismas visapusiškai ištyrė ginčo esmę, teisingai įvertino ir taikė teisinį ginčo dalyko reglamentavimą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV.

27Apeliacinis skundas atmestinas.

28Ginčo nagrinėjimo objektas – Alytaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymas pritarti laikinų prekybos paviljonų supaprastintam projektui, neigiamą atsakymą siejant su reikalavimu žemės sklypo savininkui parengti detalųjį planą (b.l. 40).

29Disputo santykius reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas bei su juo susiję poįstatyminiai teisės aktai, t.y. Detalių planų rengimo taisyklės, taip pat kiti teisės aktai.

30Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl ginčų, kylančių teritorijų planavimo srityje, nagrinėjimo tvarkos pagal iki 2010 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą teigia, kad teritorijų planavimo procese dalyvaujantys asmenys privalo kreiptis į ikiteismines ginčų nagrinėjimo institucijas dėl sprendimų, priimtų teritorijų planavimo proceso stadijose nuo planavimo sąlygų išdavimo momento iki valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančių institucijų išvados dėl parengtų teritorijos planavimo dokumentų pateikimo momento. Todėl ginčams dėl atsisakymo išduoti planavimo sąlygas ar įpareigojimo sudaryti teritorijų planavimo dokumento organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, taip pat ginčams dėl planavimo dokumento patikrinimo išvados ikiteisminė tvarka nėra privaloma. Formuojamos administracinių teismų praktikos pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjas, šiuo atveju nesutikdamas su atsakymu dėl statinių projekto suderinimo dėl detalaus plano nebuvimo, turėjo teisę tiek tiesiogiai kreiptis į teismą, tiek pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 1 d.).

31Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi 2009 m. spalio 28 d.) yra pateiktas sąrašas atvejų, kada turi būti rengiami detalieji planai. To paties straipsnio 2 dalyje numatytas detaliųjų planų rengimas ir kitais atvejais pastarųjų neįvardijant, tačiau tokį rengimą būtinai turi apibrėžti įstatymai ar kiti teisės aktai. Vadinasi, detalusis planas gali būti nerengiamas tik tokiu atveju, kai jis nepatenka į Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalių reguliuojamą sritį. Todėl ir nuostata, kaip išimtis iš bendros taisyklės dėl detalių planų nerengimo (Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d.), jeigu numatomiems statyti statiniams statybos leidimas yra nereikalingas, taip pat kai statant statinius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas yra nekeičiamas ir jeigu tai numatyta kituose įstatymuose, taikytina tuo atveju, kai nėra pareigos rengti detalųjį planą pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 bei 2 dalis.

32Į ginčo žemės sklypą nuosavybės teisės buvo atkurtos S. S. D. (b. l. 19). Šį žemės sklypą įgijo pareiškėjas, o tai reiškia, jog jis įgydamas nuosavybės teisę į šį žemės sklypą kartu įgijo ir atitinkamas iš čia kylančias pareigas.

33Alytaus apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 31 d. įsakyme „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Alytaus mieste“, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės S. S. D., inter alia priimtu ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 3 d. įsakymo „Dėl žemės sklypo, numatomo grąžinti piliečiams natūra, naudojimo sąlygų nustatymo ir plano tvirtinimo“ pagrindu, kuris savo ruožtu priimtas ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto pagrindu, buvo numatyta, kad sklypo savininkas, norėdamas plėtoti veiklą žemės sklype į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, privalo parengti detalųjį planą (b.l. 19). 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymas priimtas kitų teisės aktų pagrindu - galiojantis ir yra vienas iš tų aktų, kurie minimi Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, todėl įpareigojimas rengti detalųjį planą visiškai teisėtas.

34Jis negali būti paneigtas ir per žodžio „plėtoti“ aiškinimą.

35Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (kompiuterinis variantas, parengtas Lietuvių kalbos instituto) žodžio „plėtoti“ reikšmę aiškina kaip plėsti, rutulioti (pavyzdžiui, plėsti veiklą, atmintį), o tai reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas statyti laikinus prekybos paviljonus, ketina pats rutulioti komercinę veiklą (apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog bus sukurta apie 30 darbo vietų), kuri leistina pagal žemės naudojimo būdą bei naudojimo pobūdį (naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos). Vadinasi, numatomas komercinės veiklos vykdymas pastačius laikinus prekybos paviljonus yra ne kas kita, kaip ginčo žemės sklype veiklos (veikla – veikimas, darbas – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas kompiuterinis variantas, parengtas Lietuvių kalbos instituto) plėtojimas.

36Kita vertus, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog vykdant komercinę veiklą tikėtina bus reikalinga užtikrinti elektros tiekimą, apsirūpinimą vandeniu ir panašiai. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį teritorijų planavimo uždaviniai yra ne tik detalizuoti bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus teritorijų tvarkymo ir naudojimo reglamentus, suformuoti žemės sklypus statinių statybai, sudarant sąlygas investicijoms ir ūkinei veiklai plėtoti, nustatyti ar pakeisti teritorijos tvarkymo ir naudojimą režimą statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypui naudoti, bet ir suformuoti žemės juostas komunikacinių koridorių ir susisiekimo komunikacijų įrengimui, inžinerinės bei miesto infrastruktūros plėtrai, kas yra aktualu ne tik ginčo žemės sklypo savininkui ar naudotojams, bet ir kitiems visuomenės nariams. Tarp viešojo intereso bei privataus turi egzistuoti pusiausvyra. Šis aspektas, turint omenyje, jog žemės sklypas yra miesto centre, ribojasi su šaligatviu, taip pat teisiškai reikšmingas reikalaujant parengti teritorijos detalųjį planą, siekiant pastatyti paviljonus.

37Dėl išdėstytų aplinkybių teigtina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai panaikino Komisijos sprendimą. Apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo.

38Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prie administracinės bylos buvo pridėtas Nekilnojamojo turto registro išrašas-pažymėjimas (b.l. 58-59), iš kurio matyti, kad ginčo sklypas, kuriam reikalaujama parengti detalųjį planą, nuosavybės teise priklauso ir pareiškėjo sutuoktinei

39J. S., kuri, kaip buvo paaiškinta, visiškai palaiko pareiškėjo A. S. poziciją byloje.

40Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra įtvirtintas sprendimo negaliojimo pagrindas – pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

41Byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas į procesą neįtraukus kito ginčo žemės sklypo savininko J. S., o tai atitiktų taisyklę esančią Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Formaliai tai lemtų pirmosios instancijos teismo verdikto naikinimą ir bylos grąžinimą nagrinėti iš naujo. Tačiau, šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla išnagrinėta teisingai, pareiškėjas patvirtino jo pozicijos tapatumą su sutuoktine ir bendraturte J. S., vadovaudamasis protingumo kriterijais, siekiu bylą išnagrinėti kuo operatyviau ir paisant pačios bylos esmės, o nesilaikant vien tik formos, siekiu nestabdyti visuomeninių santykių, tvirtina aptariamu aspektu nesant pagrindo sprendimo panaikinimui ir bylos grąžinimui nagrinėti iš naujo.

42Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

43Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o A. S. apeliacinį skundą atmesti.

44Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir... 5. Atsakovas paaiškino, kad Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl... 6. Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo skundą (b. l. 23 - 25) prašė jį... 7. Pareiškėjas paaiškino, jog 2009 m. spalio 2 d. jis raštu kreipėsi į... 8. II.... 9. Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 21 d. sprendimu (b.... 10. 2010 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. S-1.... 11. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl detaliojo plano rengimo būtinumo... 12. 2 str. 39 p.). Detalusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame... 13. III.... 14. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 51 - 57) prašo Kauno apygardos... 15. 1. Teismas iš esmės netinkamai taikė administracinį aktą, kuriame... 16. S. S. D. Visi viešame registre registruoti įrašai yra... 17. 2. Teismo aiškinimas dėl besąlyginio plano rengimo iš esmės prieštarauja... 18. 3. Pareigą rengti detalųjį planą nustato ne individualus administracinis... 19. 4. Teismas iš esmės nepagrįstai neatsižvelgė į nuosavybės teises... 20. 5. Lietuvos Seimo kontrolierius ištyręs visą ginčo situaciją padarė... 21. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 71 - 72) prašo pirmosios... 22. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo teiginys apeliaciniame skunde,... 23. Nr. 1057 106 punktas. Pareiškėjo nurodomi Alytaus apskrities viršininko... 24. 2009-12-11 raštas Nr. 4-975-(1.28), Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV.... 27. Apeliacinis skundas atmestinas.... 28. Ginčo nagrinėjimo objektas – Alytaus miesto savivaldybės administracijos... 29. Disputo santykius reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas bei su juo... 30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl ginčų, kylančių... 31. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi... 32. Į ginčo žemės sklypą nuosavybės teisės buvo atkurtos S. 33. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 31 d. įsakyme „Dėl... 34. Jis negali būti paneigtas ir per žodžio „plėtoti“ aiškinimą.... 35. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (kompiuterinis variantas, parengtas... 36. Kita vertus, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog vykdant komercinę... 37. Dėl išdėstytų aplinkybių teigtina, kad pirmosios instancijos teismas... 38. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prie administracinės bylos... 39. J. S., kuri, kaip buvo paaiškinta, visiškai palaiko pareiškėjo 40. Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra... 41. Byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas į procesą neįtraukus kito ginčo... 42. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 43. Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimą... 44. Nutartis neskundžiama....