Byla 2-1211/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Audronės Jarackaitės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB ,,xxx“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-6810-798/2010 pagal ieškovo UAB ,,xxx“ ieškinį atsakovui UAB ,,xxx“ dėl nepagrįsto lizingo sutarčių nutraukimo bei pagal atsakovo UAB ,,xxx“ priešieškinį ieškovui UAB ,,xxx“ dėl UAB ,,xxx“ iškeldinimo iš neteisėtai užimamų pastatų (patalpų), įpareigojant juos perduoti UAB ,,xxx“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu atsakovo 2005 m. kovo 25 d. lizingo sutarties Nr. xxx, 2006 m. kovo 3 d. sutarties dėl papildomo finansavimo Nr. xxx, 2006 m. lapkričio 3 d. lizingo sutarties Nr. xxx, 2006 m. gruodžio 11 d. lizingo sutarties Nr. xxx, 2007 m. balandžio 11 d. lizingo sutarties Nr. xxx nutraukimą ir įpareigoti atsakovą vykdyti sutartis. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui imtis bet kokių veiksmų, susijusių su ieškovu sudarytų 2005 m. kovo 25 d. lizingo sutarties Nr. xxx, 2006 m. kovo 3 d. sutarties dėl papildomo finansavimo Nr. xxx, 2006 m. lapkričio 3 d. lizingo sutarties Nr. xxx, 2006 m. gruodžio 11 d. lizingo sutarties Nr. xxx, 2007 m. balandžio 11 d. lizingo sutarties Nr. xxx lizinguojamo nekilnojamojo turto valdymo perėmimu.

5Atsakovas kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydamas iškeldinti ieškovą su visais jam priklausančiais daiktais iš atsakovui nuosavybės teise priklausančių pastatų (patalpų), įpareigojant pastatus (patalpas) perduoti atsakovui, priteisti iš ieškovo 133 Lt žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 1 d. nutartimi atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) UAB ,,xxx“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino, uždraudė UAB „xxx“ turtą, t. y. (1) pastatą-administracinį, (2) pastatą-dirbtuves, (3) pastatą-sandėlį, (4) pastatą-administracinį, (5) pastatą-sandėlį, (6) pastatą-taros sandėlį, (7) pastatą-transformatorinę, (8) pastatą-rūsį, (9) pastatą-ūkinį pastatą, (10) pastatą-sarginę, (11) kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, esančius Serbentų g. 222, Šiauliai, bei (12) pastatą-buitinį pastatą, (13) negyvenamąsias patalpas-gamybines patalpas, (14) pastatą-buitinį-administracinį pastatą, esančius Pramonės g. 97, Vilnius, naudoti komercinei-ūkinei veiklai, subnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip suvaržyti. Teismas nurodė, kad atsakovui UAB ,,xxx“ buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant jam atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su lizingo sutartyse, kurios banko buvo vienašališkai nutrauktos, numatyto lizinguojamo turto valdymo perėmimu. Tačiau lizingo sutartyse nurodytas turtas nuosavybės teise priklauso UAB „xxx“, o UAB „xxx“ jį neatlygintinai naudoja ūkinei-komercinei veiklai, dėl ko turto savininkas patiria nuostolius. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,xxx“ prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis: 1. Ieškovas nurodo, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės prives įmonę prie greito bankroto, nes ginčo patalpas ieškovas subnomuoja tretiesiems asmenims. Subnuoma yra įmonės pajamų šaltinis. Jeigu įmonė nutrauks su subnuomininkais sutartis nedelsiant ir nesilaikydama sutarties sąlygų, pastarieji neabejotinai reikalaus žalos atlyginimo. Nutraukus sutartis gali būti atleista apie 90 darbuotojų. Atsakovas, prašydamas teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekia sužlugdyti įmonę. Be to, tokiu būdu atsakovas įgyja neginčijamą įrodymą, kad įmonė neveikia, todėl negali vykdyti lizingo sutarčių, o tai reiškia, kad ieškovo ieškinys negali būti patenkintas. 3. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigiama, jog turto savininkas patiria nuostolius. Ieškovas pažymi, kad šiuo atveju, kol turtas neperduotas savininkui, atsakovas visų pirma nepatiria išlaidų, kurias turėtų patirti kaip turto savininkas (žemės mokestis, nekilnojamojo turto mokestis, šildymas, apsauga ir t.t.), o antra, atsakovas kaip lizingo bendrovė nesiverčia ūkine veikla - nekilnojamojo turto nuoma. Atsakovo galimas nuostolis yra negaunamos pajamos iš galimo turto pardavimo, tačiau tam kliūtis yra teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios perimti iš ieškovo turtą, kol neišnagrinėta byla. 4. Ieškovas mano, kad nebuvo jokio pagrindo atsakovui reikalauti laikinąsias apsaugos priemones taikyti nepranešus ieškovui ir taip užkirsti kelią pateikti įrodymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir tikslingumo. Be to, atsakovas visiškai nepagristai prašė nutartį vykdyti skubiai. Kaip jau buvo minima, patalpose dirba įmonės ir jas skubiai iškraustyti tam, kad tušti pastatai patirtų išlaidas ir neneštų pajamų, kol baigsis byla yra tiesiog neprotinga. Juo labiau, kad byloje yra ne tik atsakovo priešieškinys iškeldinti ieškovą, bet ir pastarojo ieškinys pripažinti lizingo sutartis galiojančiomis. Jeigu ieškovo ieškinys būtų patenkintas, ieškovas net negali prognozuoti, kiek laiko jam reikėtų, kad priimti į darbą kvalifikuotus darbuotojus ir iš naujo surasti subnuomininkus. Antstoliui įvykdžius teismo nutartį praktiškai taps neįmanoma bylinėtis dėl sutarčių. Ieškovui liktų tik galimybė bylinėtis dėl žalos, patirtos pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo. Atsakovas UAB ,,xxx“ atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais: 1. Ieškovas pripažįsta, jog turtas yra naudojamas verslo tikslais, t. y. subnuomojamas, ir iš to jis gauna pajamas. Taigi naudojant nekilnojamąjį turtą verslo tikslais jis yra intensyviai dėvimas, todėl mažėja jo vertė, patrauklumas bei galimybės sėkmingai tokį turtą išnuomoti ar parduoti. Be to, siekiant, jog turtas nekeistų savo vertės, būtina jį nuolat prižiūrėti, daryti einamąjį ir kapitalinį remontą. Šiems veiksmams atlikti reikalingi finansiniai ištekliai, kurių ieškovas neturi, todėl akivaizdu, jog ieškovas negali tinkamai prižiūrėti turto. Dėl to ieškovas negali užtikrinti, kad viso proceso metu turtas bus tinkamai prižiūrėtas ir jo vertė dėl netinkamo naudojimo komercinei veiklai nesumažės. 2. Ieškovas teigia, jog turto išlaikymo išlaidos sudaro 40 000 Lt per mėnesį, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šių išlaidų apmokėjimą. Dėl to egzistuoja reali grėsmė, jog šiuo metu išlaidos už turto išlaikymą nėra mokamos ir įsiskolinimas už komunalines paslaugas bei potencialūs atsakovo nuostoliai kiekvieną mėnesį didėja. 3. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad jis siekia sužlugdyti ieškovą. Atsakovas tik siekia apginti savo teisėtus interesus, kurie yra grubiai pažeisti. Ieškovas nemoka jokių įmokų atsakovui ir nuolat didina įsiskolinimą už komunalines paslaugas. Be to, pats ieškovas pripažino, kad neturi jokių galimybių vykdyti įsipareigojimų pagal lizingo sutartis, jau nekalbant apie sutartyse numatytų turto išpirkimo ar palūkanų įmokų mokėjimą. 4. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad turto neperdavimas atsakovui saugo pastarąjį nuo didesnių nuostolių, nes nėra patiriamos turto išlaikymo išlaidos. Atkreipiamas dėmesys, kad nenaudojant turto, jo išlaikymo išlaidos yra minimalios. Atsakovas turi didesnį interesą užsitikrinti, kad turtas nebūtų apgadintas, todėl sutinka prisiimti turto išlaikymo išlaidas. Taigi atsakovo interesus labiau atitinka turto turėjimas savo dispozicijoje, žinant, jog turtas nėra niokojamas ar gadinamas ir nedidėja skola už komunalines paslaugas.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas tenkinamas.

12CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

13Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ieškiniu prašo pripažinti vienašališką lizingo sutarčių nutraukimą neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi minėtą ieškovo reikalavimą užtikrino taikydamas CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovui imtis bet kokių veiksmų, susijusių su lizingo sutartyse numatyto lizinguojamo nekilnojamojo turto valdymo perėmimu. UAB „xxx“ pateikė priešieškinį UAB „xxx“, prašydamas grąžinti UAB „xxx“ pagal lizingo sutartis naudotą ir valdytą turtą. Priešieškinio reikalavimams užtikrinti UAB „xxx“ prašė uždrausti UAB „xxx“ turtą pagal lizingo sutartis naudoti komercinei ūkinei veiklai, subnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip suvaržyti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi UAB „xxx“ prašymą patenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

14Teisėjų kolegija nesutinka su šios 2011 m. vasario 1 d. nutarties motyvais bei išvadomis ir konstatuoja, jog ieškovas ieškiniu ginčija būtent vienašališką lizingo sutarčių nutraukimą, ir kol nėra priimtas teismo sprendimas šiuo klausimu, laikyti, jog UAB „xxx“ neturi teisės valdyti lizinguojamą turtą, nėra pagrindo, o patenkinus UAB „xxx“ prašymą ir pritaikius atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, tam tikrą žalą neabejotinai patirs UAB „xxx“, kadangi jis savo veikloje negalės naudotis lizinguojamu turtu pagal ginčijamas lizingo sutartis, kurių nutraukimo teisėtumas ir pagrįstumas dar tik bus sprendžiamas šioje byloje.

15Teisėjų kolegija daro išvadą, kad iki bylos išnagrinėjimo ir klausimo dėl vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo išsprendimo, tikslinga lizinguojamą turtą palikti ieškovui jį naudoti ieškovo ūkinėje komercinėje veikoje, kad turtas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims, ir neapribota, sutrikdyta ieškovo ūkinė komercinė veikla. Nes galimai palankaus teismo sprendimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas - apribojus ieškovo ūkinę komercinę veiklą, ir, kaip nurodo pats apeliantas, bendrovė, negalėdama vykdyti savo veiklos galimai bankrutuotų, tokiu atveju palankus ieškovui teismo sprendimas taptų iš esmės beprasmis.

16Galima sutikti su atsakovo atsiliepime nurodytu argumentu, kad lizingo gavėjui naudojantis lizinguojamu turtu ir nemokant už jį eilinių įmokų, lizingo davėjas neturi galimybės gauti pajamas iš jam priklausančio turto. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ypač aktualus minėtas ekonomiškumo principas, nes ieškovas ieškiniu siekia, kad lizingo sutartys ir toliau būtų vykdomos, taip pat siekia galimybės naudoti savo veikloje lizingo sutartyse nurodytą turtą, kad galėtų gauti pajamas ir galėtų vykdyti savo prievoles tiek atsakovo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu, tuo tarpu atsakovui neperėmus lizinguojamo turto, ši aplinkybė neturėtų tokios neigiamos įtakos atsakovo ūkinei komercinei veiklai, lyginant su tuo, kokią neigiamą įtaką ieškovui turėtų minėto turto perdavimas atsakovui. Juo labiau, kad atsakovo veiklos sritis iš esmės susijusi tik su minėto turto subnuoma. Priešingai negu teigia atsakovas atsiliepime, ieškovo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis yra suinteresuotas rūpintis lizinguojamu turtu, nes tai tiesiogiai susiję su jo veiklos sėkmingumu, o taip pat su atsakovui pareikštu ieškininiu reikalavimu. Be to, atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog ieškovas lizingo davėjui priklausantį turtą niokoja ar kitaip mažina jo vertę, arba kad ieškovas yra nutraukęs ūkinę komercinę veiklą (CPK 178 str.).

17Teisėjų kolegija, įvertinusi UAB „xxx“ veiklos pobūdį, prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį ir mastą, tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sutrikdytų UAB „xxx“ veiklą bei siekdama išsaugoti ieškovo bei atsakovo interesų pusiausvyrą, sprendžia, kad šioje konkrečioje faktinėje situacijoje nėra nustatyta jokių svarbių aplinkybių, galinčių pagrįsti būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

18Taip pat pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu pasikeitus ieškovo elgesiui lizingo sutartyse numatyto turto atžvilgiu ir pateikus įrodymus, atsakovas bet kurioje civilinio proceso stadijoje galėtų kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

19Dėl šių motyvų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikintina, o atsakovo UAB ,,xxx“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovui atmetamas.

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

21Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovo UAB ,,xxx“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovui UAB ,,xxx“.

22Nutarties nuorašą siųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti nepagrįstu ir... 5. Atsakovas kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydamas iškeldinti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 1 d. nutartimi atsakovo (ieškovo... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,xxx“ prašo panaikinti skundžiamą... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Atskirasis skundas tenkinamas.... 12. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi... 13. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ieškiniu prašo pripažinti... 14. Teisėjų kolegija nesutinka su šios 2011 m. vasario 1 d. nutarties motyvais... 15. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad iki bylos išnagrinėjimo ir klausimo... 16. Galima sutikti su atsakovo atsiliepime nurodytu argumentu, kad lizingo gavėjui... 17. Teisėjų kolegija, įvertinusi UAB „xxx“ veiklos pobūdį, prašomų... 18. Taip pat pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu pasikeitus ieškovo elgesiui... 19. Dėl šių motyvų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 20. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 21. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartį ir... 22. Nutarties nuorašą siųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui –...